maisto kainos

Kylančios kainos jau grasina ir Didžiosios Britanijos tradicinio patiekalo žuvies pirštelių ir bulvyčių – geriau žinomų kaip tiesiog „Fish and chips“ – užkandinėms. Kavinių savininkai skundžiasi, kad vien žuvies kainos išaugo kone dvigubai, aliejaus – daugiau kaip pusantro karto. Tad tenka kelti ir patiekalo kainas. Kai kur porcija tradicinio patiekalo jau kainuoja ir daugiau nei 11 svarų – apie 13 eurų.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Lietuvoje ir toliau tęsiasi kylančių kainų pasiutpolkė. Regis, kad brangsta viskas – pradedant kasdiene duona ir baigiant vizitu grožio salone. Tiesa, ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas įžvelgia kiek nemalonią tiesą – dėl pakilusių kainų gali būti kalti patys vartotojai. Pokalbis su M. Dubnikovu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar mes, lietuviai, iš visų europiečių mokame brangiausiai už maistą? Skelbta, kad balandžio mėnesį maisto produktai pabrango 22 procentais.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Rusijos invazija į Ukrainą netrukus gali sukelti pasaulinę maisto krizę, kuri galėtų tęstis ne vienerius metus, perspėjo Jungtinės Tautos (JT). Apie tai rašo portalas DW. Generalinis JT sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad dėl vykstančio karo kylančios kainos padidino maisto trūkumą skurdesnėse šalyse. Jis pridūrė, kad jei Ukrainos eksportas nebus atkurtas iki prieškarinio lygio, kai kuriose šalyse gali kilti ilgalaikis badas.

Šiemet maisto kainų šuolis pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje maisto produktų kainos augo sparčiausiai visoje ES. Ekonomistas svarsto, kad maisto brangimui įtakos turi keli veiksniai. Neatmetama, kad didesnes kainas Lietuvoje bent iš dalies būtų galima paaiškinti ir formuojamais infliacijos lūkesčiais. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad balandį metinis maisto kainų augimas Lietuvoje buvo didžiausias ES ir siekė 22,1 proc.

Kainos Lietuvoje dar labiau paaugo ir infliacija vis labiau artėja link 20 proc. Per metus maistas ir paslaugos pabrango beveik 17 proc. ir tai, anot ekonomistų, dar ne pikas. Žmonės skundžiasi kainomis, tačiau dažnas pripažįsta – moka tiek, kiek verslininkai prašo. Premjerė Ingrida Šimonytė jau užsimena, kad rudenį gali siūlyti papildomų sprendimų infliacijai stabdyti. O kainoms kylant 200 tūkst.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) pakilo 29,8 proc., pranešė organizacija. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) maistas pasaulyje atpigo vidutiniškai 0,8 procento. „Maisto kainų indeksą per mėnesį nusmukdė gerokai atpigęs aliejus, taip pat kiek atpigę grūdai. Tuo tarpu cukraus, mėsos ir pieno produktų kainos toliau augo“, – teigiama FAO ataskaitoje.

Po Velykų – naujas maisto kainų šuolis. Brangsta būtiniausi ir pigiausi maisto produktai, net pigiausųjų krepšelis per mėnesį pabrango 7 procentais. Prekybininkai teisinasi, kad brangstant elektrai, žaliavoms ir algoms, kito kelio neturi – tik sąnaudas perkelti pirkėjams. Kovotojai su skurdu nerimauja, kad maisto kainų šuolis privers dar daugiau lietuvių skursti. Netoli Šiaulių Pakapėje gyvenanti Nijolė atėjo į parduotuvę šiek tiek maisto.

Rekordinį lygį kovą pasiekusios maisto kainos pasaulyje balandį šiek tiek sumažėjo, tačiau tebebuvo didelės ir tai lėmė karas Ukrainoje, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, taip pat eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną Kremliaus surengta invazija į Ukrainą pakurstė baimę dėl pasaulinės bado krizės.

Gyventojai skaičiuoja, kad pavalgyti restorane ar kavinėje tampa vis brangiau. Restoranų atstovai sutinka, kad kainos auga. Tačiau tikina, kad neturi kitos išeities, kaip tik jas didinti. Anot jų, brangsta visi kaštai nuo patalpų nuomos iki maisto produktų. Todėl įspėja, kad kainos dar daugiau kils panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad lėkštė sriubos ar šaltibarščių kavinėse jau kainuoja daugiau nei 5 eurus.

Drastiško maisto brangimo metu Lietuvoje lankosi už žemės ūkį atsakingas Europos komisaras. Kad maisto produktai būtų pigesni, ūkininkai reikalauja didesnės paramos ir kompensacijų už ypač išbrangusias trąšas ir energiją. Tačiau eurokomisaras didesnių išmokų nežada, tik ragina taupyti ir mažiau naudoti trąšų ir degalų maisto vežiojimui. Na, o žemės ūkio ministras Navickas jau užsimena apie paramą ūkininkams, tačiau tik tiems kas jau ant bankrotų slenksčio – paukščių ir kiaulių augintojams.

Brangstant maistui daugėja prekybininkų ir gamintojų gudravimų ir pažeidimų. Kontrolieriai sulaukia keturiskart daugiau pirkėjų skundų nei pernai. Žmonės piktinasi, kad maisto pakuotės mažėja, o kainos atvirkščiai – kyla. Pirkėjai pastebi ir vis daugiau svorio apgavysčių ne tik turguose, bet ir prekybos centruose. Jei jums svarbu nepermokėti, pvz., už sviestą, pastaruoju metu prekybos centre teks gerokai paskaičiuoti. Pakelių svorių įvairovė labai plati, o kainos taip pat skiriasi.

Badas turėtų būti paliktas istorijos vadovėliuose, 2007 m. teigė Cormac Ó Gráda, nes, „atsižvelgiant į visų pusių geranoriškumą, bado prevencija turėtų būti „lengva“. Deja, dabartinis Rusijos ir Ukrainos karas atskleidė, kad ne visos pusės šiuo klausimu tebėra geros valios. Jungtinės Tautos įspėja, apie bado grėsmę.

Dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai pabrango dienos pietūs. Restoranų ir kavinių vadovai tikina, kad nėra kitos išeities – brangsta maisto produktai, dujos, elektra, tad tenka kelti ir dienos pietų kainas. O pigesnių pietų gyventojai ieško prekybos centruose arba gamina maistą patys namuose.  Tad suskaičiavau kiek kainuoja vieną darbo savaitę pietauti Vilniaus mieste, o kitą gaminti maistą pietums namuose.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto ir kitoms kainoms, papildoma valstybės parama šiemet bus skirta mažesnes pajamas gaunančioms ir jautrioms visuomenės grupėms, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Didžioji dalis priemonių bus nukreipta į mažesnes pajamas gaunančius asmenis, taip pat jautrias visuomenės grupes bei energetikos kainų amortizavimą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė G. Skaistė.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.

Į maisto prekių parduotutuves užsukame kiekvieną savaitę. Dalis gyventojų sako, kad kone kiekvieną savaitę auga ir maisto produktų krepšelio suma. Tačiau, ar įmanoma išlaidas sumažinti ir būtiniausiems maisto produktams išleisti vos 10 eurų?  Nusprendžiau atlikti eksperimentą – susidaryti būtinų maisto produktų sąrašą ir patikrinti, už kiek pigiausiai juos galima įsigyti prekybos tinkluose.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Išaugusi infliacija kerta per gyventojų kišenes ir valdžia ieško būdų, kaip augančių kainų smūgį sušvelninti. Nors Vyriausybė pasiūlė sumažinti PVM šildymui, galutinis sprendimas gali būti priimtas tik kovą, tiesa, jis būtų taikomas atbuline data. Idėjų, kaip padėti kylančių kainų smaugiamiems gyventojams, turi ir prezidentas.

Toliau sparčiai brangstant maisto produktams, gyventojai piktinasi lietuviškų agurkų kainoms. Anot jų, 8–12 eurų už kilogramą jau nebenormalu. Prekybininkai tikina, kad kainas nustato tiekėjai. Tuo metu daržovių augintojai skaičiuoja kelis kartus išaugusius energetikos kaštus ir tikina, kad lietuviškų pomidorų kaina bus dar didesnė.  Portalo tv3.lt skaitytoja Lina, apsilankiusi prekybos tinkle „Maxima“ nustebo, pamačiusi agurkų kainas.

Kylančios kainos yra galvos skausmas ne tik lietuviams. Europos šalių vyriausybės išbando įvairiausius būdus, kaip palengvinti brangstančių produktų naštą savo gyventojams. Dauguma mažina PVM komunalinėms paslaugoms, tačiau yra ir įvairesnių sprendimų. Užšaldomos maisto kainos, keliama minimali alga, mokamos 100 eurų išmokos šeimoms – Europos vyriausybės rodo išmonę, kaip neleisti taip sparčiai tuštėti gyventojų piniginėms.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Lietuva vienu metu susiduria su keliais ekonominiais iššūkiais. Lietuviškų prekių nebepriima Kinija, taip pat sunkiau ir Lietuvai įsivežti kiniškas prekes. Be to, dar auga beveik visų prekių ir paslaugų kainos. O centriniai bankai jau kalba apie planus kelti palūkanas.

Lenkijoje nuo vasario bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Lengvatiniu tarifu maisto produktai apmokestinami ir kitose ES šalyse. Lietuvoje tokiam siūlymui nepritaria nei finansų ministrė, nei ekonomistai. Anot jų, PVM lengvata tik papildytų prekybininkų kišenes ir ištuštintų Lietuvos biudžetą. Tuo metu patys prekybininkai sako, kad tai sustabdytų kainų augimą.

Lietuvoje per metus rekordiškai brango maisto prekės, o kai kurie produktai brango daugiau nei du kartus. Smarkiausiai kilo daržovių kainos, o tai, anot žemės ūkio ministro, lėmė tai, kad Lietuvoje neužsiauginame tiek, kiek suvartojame. Kainų šuolį išgyvena ir Lenkija, tačiau kaimyninės valstybės valdžia ketina pusei metų naikinti maistui taikomą PVM. Visgi lietuviai lenkų pavyzdžiu nepaseks ir šį sprendimą vadina populistiniu.  Labiausiai Lietuvoje per metus brango daržovės.

Apsipirkimas lietuviams tampa vis didesniu galvos skausmu. Dešimtimis centų, o kartais net ir eurais ima augti kepinių, miltų, makaronų bei kruopų kainos. Grūdų augintojai geresnių laikų nežada, o kainų analitikai sako, kad po Naujųjų kainos dar gali augti. Tarpušvenčiu prekybos centrai neatsigina pirkėjų.

Lietuvoje kainoms kylant, tautiečiai vėl važiuoja į Lenkiją apsipirkti. Ir jau ne tik maisto, statybinių ar kitokių prekių. Važiuoja ir degalų, kurie Lenkijoje dabar pigesni nei pas mus. Tiesa, kainos pas kaimynus irgi per pastaruosius metus šoktelėjo į viršų, tačiau lietuviai sako, kad apsimoka važiuoti net šimtus kilometrų. Lenkijoje, Suvalkų mieste, prie vieno prekybos centro sutikta Rita rodo pilną mašiną įvairiausių prekių. Moteris su sūnumi į Suvalkus apsipirkti atvyko net iš Rokiškio.

Jau visai už kampo laukia didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Tačiau daug kam šventinę nuotaiką gadina galvos skausmas dėl kylančių kainų. Ar užteks pinigų dovanoms ir maistui ant šventinio stalo? Šįvakar TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ apie tai, kiek šalies gyventojams atsieis šių metų šventės diskutuos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Lenkijoje apsilankiusi ir apsipirkusi lietuvė skaičiavo, kad maisto prekių ir buitinės chemijos produktų čia įsigijo kur kas pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu vieno prekybos tinklo Lietuvoje vadovas nesutiko, kad Lenkijoje galima apsipirkti pigiau. O ekonomistas siūlo kainas suvienodinti mažinant Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Spalį brango ir vaisiai bei daržovės. Labiausiai – trumpavaisiai agurkai, avokadai, pomidorai, bananai. Daugiau mokėti tenka ir už makaronus, kavą, šokoladą. Ir tai, panašu, dar nėra pabaiga.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Lietuvos maisto prekių parduotuvėse – tragikomiška situacija. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų čia vaikščioja kaip muziejuje, nes akyse brangstančios maisto prekės – sunkiai nebeįkandami eksponatai. O ekspertai geresnių laikų kol kas nežada. Panašu, kad maisto kainos rekordiškai kils iki pat naujų metų. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Vis garsiau žmonėms kalbant apie kylančias kainas, TV3 Žinios atliko eksperimentą. Surinkę aštuonerių metų senumo čekius, apsilankėme skirtingose parduotuvėse ir, pirkdami tuos pačius produktus, lyginome jų kainas. Kai kas brango kone dvigubai, kai kas pigo, o kai kur gamintojai gudrauja – už tą pačią kainą sumažino produkto svorį.  Palyginti kainas visuomet įdomu, tačiau retai tą darome ilgalaikėje perspektyvoje.

Ekonomistai teigia, kad brangstant įvairioms žaliavoms, elektrai, dujoms daugiau pinigų teks pakloti ir už maisto produktus. Mėsos ir daržovių augintojai jiems pritaria ir skaičiuoja ne tik šiuos kaštus, bet ir išaugusius darbuotojų atlyginimus. Tačiau prekybininkai ramina ir sako, kad jeigu vieni produktai pabrangs, kiti – atpigs. Tad bendra prekių krepšelio suma daug nesikeis.

Šviežia, skanu ir kokybiška – tai trys dažniausiai gyventojų įvardijami žodžiai apie lietuviškuose ūkiuose išauginimas daržoves, vaisius, uogas ar grūdus. Gyventojų nuomone, savo kokybe Lietuvoje užauginta produkcija lenkia ne tik Rusijos ar Lenkijos produktus, bet ir Ispanijos bei Suomijos, tačiau yra ir brangesnė. Tai rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Atostogų sezonas Palangoje įsibėgėja – kasdien kurorto gatves užpildo vis daugiau poilsiautojų. Dalis jų stebisi kurorto kainomis, kiti teigia pastebėję staigų jų šuolį. Jei prieš mėnesį dienos pietus galėjai pavalgyti už maždaug penkis eurus, toje pačioje vietoje šiandien tenka sumokėti visu euru daugiau. Vasarai prasidėjus, į kurortą atvyksta vis daugiau poilsiautojų. Kai kurie vos vienai dienai – pasivaikščioti, suvalgyti ledų.

Netyla kalbos apie gresiantį maisto ir pramoninių prekių kainų sprogimą. Apsilankius viename Vilniaus turgų ir pamačius kainas ima panašėti, kad tai tikrai ne gandai, o realybė, kai už vieną kilogramą bananų jau yra prašoma ir kone 5 eurų. Specialistai taip pat įspėja – maisto prekės dar brangs. Apie maisto kainas Lietuvoje plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų du mėnesius buvo 1,803 mlrd. eurų (be PVM) – 2,2 proc. mažiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį–vasarį. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 58,869 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 55,6 proc. mažesnė nei pernai sausį–vasarį, pranešė Statistikos departamentas.

Maisto kainos pasaulyje nepaliaujamai auga devintą mėnesį iš eilės. Vasarį sparčiausiai brango cukrus ir augalinis aliejus, skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Jos skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį, palyginti su sausiu, pakilo 2,4 proc. iki 116 punktų. Per metus jo vertė išaugo 26,5 procento. Cukraus kainų indeksas per mėnesį paaugo 6,4 proc.

Parduotuvėse pieno ir miltų produktus perkanti marijampoliečių šeima pastebėjo, kad ėmė kilti kainos. Kad tai vyksta, pastebi ir ekspertai, kurie jau vardija, kokios prekės artimiausiu metu turėtų brangti. Plačiau apie šią situaciją Lietuvoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.  Marijampolėje gyvenanti Jolitos ir Tado Žukelių šeima kylančias kainas sako pirmiausia pastebėjusi pirkdama degalus automobiliams.

Ekspertų teigimu, lietuviai turėtų ruoštis artėjančiam brangmečiui, nes prognozuojamas visuotinis maisto kainų šuolis. Tuo metu svetur gyvenančios lietuvės jau ir taip negali atsistebėti dabartinėmis maisto prekių kainomis Lietuvoje. Už tą patį Vokietijoje ir Italijoje jos sumoka dvigubai mažiau. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Mes ką tik atlikome sausio mėnesio kainų tyrimą.

Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje nežymiai auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip tai vyksta kaimyninėse šalyse. Kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija.

Žemės ūkio produkcijos kainų indeksams pasaulyje didėjant aštuonis mėnesius iš eilės, o pandemijai sujaukus tarptautinę prekybą žaliavomis, netrukus gali brangti maisto produktai, sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak jo, nors daugelio žaliavų derlius buvo neblogas, vienos šalys, baimindamosi didėjančių kainų, ėmė labiau kaupti atsargas, o kitos, norėdamos pristabdyti augančias kainas vidaus rinkoje, apribojo eksportą.

Prekybos tinklams skelbiant apie maisto produktų kainų mažinimą, jų analitikas sako, jog kainos nuolat auga.  Kainas stebinčio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sako, kad maisto kainos kilo nuo praėjusių metų spalio ir tik šių metų gegužę stebimas maždaug 1 proc. pigimas. Jis pabrėžia, kad kai kur rinkoje yra maisto perteklius, tačiau kainų lygis nesikeičia.  „Gegužės mėnesį yra tam tikras pigimas, bet jis labai kosmetinis, iki vieno procento kainos pamažėjo.