maisto kainos

Kylančios kainos yra galvos skausmas ne tik lietuviams. Europos šalių vyriausybės išbando įvairiausius būdus, kaip palengvinti brangstančių produktų naštą savo gyventojams. Dauguma mažina PVM komunalinėms paslaugoms, tačiau yra ir įvairesnių sprendimų. Užšaldomos maisto kainos, keliama minimali alga, mokamos 100 eurų išmokos šeimoms – Europos vyriausybės rodo išmonę, kaip neleisti taip sparčiai tuštėti gyventojų piniginėms.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Lietuva vienu metu susiduria su keliais ekonominiais iššūkiais. Lietuviškų prekių nebepriima Kinija, taip pat sunkiau ir Lietuvai įsivežti kiniškas prekes. Be to, dar auga beveik visų prekių ir paslaugų kainos. O centriniai bankai jau kalba apie planus kelti palūkanas.

Lenkijoje nuo vasario bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Lengvatiniu tarifu maisto produktai apmokestinami ir kitose ES šalyse. Lietuvoje tokiam siūlymui nepritaria nei finansų ministrė, nei ekonomistai. Anot jų, PVM lengvata tik papildytų prekybininkų kišenes ir ištuštintų Lietuvos biudžetą. Tuo metu patys prekybininkai sako, kad tai sustabdytų kainų augimą.

Lietuvoje per metus rekordiškai brango maisto prekės, o kai kurie produktai brango daugiau nei du kartus. Smarkiausiai kilo daržovių kainos, o tai, anot žemės ūkio ministro, lėmė tai, kad Lietuvoje neužsiauginame tiek, kiek suvartojame. Kainų šuolį išgyvena ir Lenkija, tačiau kaimyninės valstybės valdžia ketina pusei metų naikinti maistui taikomą PVM. Visgi lietuviai lenkų pavyzdžiu nepaseks ir šį sprendimą vadina populistiniu.  Labiausiai Lietuvoje per metus brango daržovės.

Apsipirkimas lietuviams tampa vis didesniu galvos skausmu. Dešimtimis centų, o kartais net ir eurais ima augti kepinių, miltų, makaronų bei kruopų kainos. Grūdų augintojai geresnių laikų nežada, o kainų analitikai sako, kad po Naujųjų kainos dar gali augti. Tarpušvenčiu prekybos centrai neatsigina pirkėjų.

Lietuvoje kainoms kylant, tautiečiai vėl važiuoja į Lenkiją apsipirkti. Ir jau ne tik maisto, statybinių ar kitokių prekių. Važiuoja ir degalų, kurie Lenkijoje dabar pigesni nei pas mus. Tiesa, kainos pas kaimynus irgi per pastaruosius metus šoktelėjo į viršų, tačiau lietuviai sako, kad apsimoka važiuoti net šimtus kilometrų. Lenkijoje, Suvalkų mieste, prie vieno prekybos centro sutikta Rita rodo pilną mašiną įvairiausių prekių. Moteris su sūnumi į Suvalkus apsipirkti atvyko net iš Rokiškio.

Jau visai už kampo laukia didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Tačiau daug kam šventinę nuotaiką gadina galvos skausmas dėl kylančių kainų. Ar užteks pinigų dovanoms ir maistui ant šventinio stalo? Šįvakar TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ apie tai, kiek šalies gyventojams atsieis šių metų šventės diskutuos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Lenkijoje apsilankiusi ir apsipirkusi lietuvė skaičiavo, kad maisto prekių ir buitinės chemijos produktų čia įsigijo kur kas pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu vieno prekybos tinklo Lietuvoje vadovas nesutiko, kad Lenkijoje galima apsipirkti pigiau. O ekonomistas siūlo kainas suvienodinti mažinant Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Spalį brango ir vaisiai bei daržovės. Labiausiai – trumpavaisiai agurkai, avokadai, pomidorai, bananai. Daugiau mokėti tenka ir už makaronus, kavą, šokoladą. Ir tai, panašu, dar nėra pabaiga.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Lietuvos maisto prekių parduotuvėse – tragikomiška situacija. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų čia vaikščioja kaip muziejuje, nes akyse brangstančios maisto prekės – sunkiai nebeįkandami eksponatai. O ekspertai geresnių laikų kol kas nežada. Panašu, kad maisto kainos rekordiškai kils iki pat naujų metų. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Vis garsiau žmonėms kalbant apie kylančias kainas, TV3 Žinios atliko eksperimentą. Surinkę aštuonerių metų senumo čekius, apsilankėme skirtingose parduotuvėse ir, pirkdami tuos pačius produktus, lyginome jų kainas. Kai kas brango kone dvigubai, kai kas pigo, o kai kur gamintojai gudrauja – už tą pačią kainą sumažino produkto svorį.  Palyginti kainas visuomet įdomu, tačiau retai tą darome ilgalaikėje perspektyvoje.

Ekonomistai teigia, kad brangstant įvairioms žaliavoms, elektrai, dujoms daugiau pinigų teks pakloti ir už maisto produktus. Mėsos ir daržovių augintojai jiems pritaria ir skaičiuoja ne tik šiuos kaštus, bet ir išaugusius darbuotojų atlyginimus. Tačiau prekybininkai ramina ir sako, kad jeigu vieni produktai pabrangs, kiti – atpigs. Tad bendra prekių krepšelio suma daug nesikeis.

Šviežia, skanu ir kokybiška – tai trys dažniausiai gyventojų įvardijami žodžiai apie lietuviškuose ūkiuose išauginimas daržoves, vaisius, uogas ar grūdus. Gyventojų nuomone, savo kokybe Lietuvoje užauginta produkcija lenkia ne tik Rusijos ar Lenkijos produktus, bet ir Ispanijos bei Suomijos, tačiau yra ir brangesnė. Tai rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Atostogų sezonas Palangoje įsibėgėja – kasdien kurorto gatves užpildo vis daugiau poilsiautojų. Dalis jų stebisi kurorto kainomis, kiti teigia pastebėję staigų jų šuolį. Jei prieš mėnesį dienos pietus galėjai pavalgyti už maždaug penkis eurus, toje pačioje vietoje šiandien tenka sumokėti visu euru daugiau. Vasarai prasidėjus, į kurortą atvyksta vis daugiau poilsiautojų. Kai kurie vos vienai dienai – pasivaikščioti, suvalgyti ledų.

Netyla kalbos apie gresiantį maisto ir pramoninių prekių kainų sprogimą. Apsilankius viename Vilniaus turgų ir pamačius kainas ima panašėti, kad tai tikrai ne gandai, o realybė, kai už vieną kilogramą bananų jau yra prašoma ir kone 5 eurų. Specialistai taip pat įspėja – maisto prekės dar brangs. Apie maisto kainas Lietuvoje plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų du mėnesius buvo 1,803 mlrd. eurų (be PVM) – 2,2 proc. mažiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį–vasarį. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 58,869 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 55,6 proc. mažesnė nei pernai sausį–vasarį, pranešė Statistikos departamentas.

Maisto kainos pasaulyje nepaliaujamai auga devintą mėnesį iš eilės. Vasarį sparčiausiai brango cukrus ir augalinis aliejus, skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Jos skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį, palyginti su sausiu, pakilo 2,4 proc. iki 116 punktų. Per metus jo vertė išaugo 26,5 procento. Cukraus kainų indeksas per mėnesį paaugo 6,4 proc.

Parduotuvėse pieno ir miltų produktus perkanti marijampoliečių šeima pastebėjo, kad ėmė kilti kainos. Kad tai vyksta, pastebi ir ekspertai, kurie jau vardija, kokios prekės artimiausiu metu turėtų brangti. Plačiau apie šią situaciją Lietuvoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.  Marijampolėje gyvenanti Jolitos ir Tado Žukelių šeima kylančias kainas sako pirmiausia pastebėjusi pirkdama degalus automobiliams.

Ekspertų teigimu, lietuviai turėtų ruoštis artėjančiam brangmečiui, nes prognozuojamas visuotinis maisto kainų šuolis. Tuo metu svetur gyvenančios lietuvės jau ir taip negali atsistebėti dabartinėmis maisto prekių kainomis Lietuvoje. Už tą patį Vokietijoje ir Italijoje jos sumoka dvigubai mažiau. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Mes ką tik atlikome sausio mėnesio kainų tyrimą.

Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje nežymiai auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip tai vyksta kaimyninėse šalyse. Kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija.

Žemės ūkio produkcijos kainų indeksams pasaulyje didėjant aštuonis mėnesius iš eilės, o pandemijai sujaukus tarptautinę prekybą žaliavomis, netrukus gali brangti maisto produktai, sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak jo, nors daugelio žaliavų derlius buvo neblogas, vienos šalys, baimindamosi didėjančių kainų, ėmė labiau kaupti atsargas, o kitos, norėdamos pristabdyti augančias kainas vidaus rinkoje, apribojo eksportą.

Prekybos tinklams skelbiant apie maisto produktų kainų mažinimą, jų analitikas sako, jog kainos nuolat auga.  Kainas stebinčio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sako, kad maisto kainos kilo nuo praėjusių metų spalio ir tik šių metų gegužę stebimas maždaug 1 proc. pigimas. Jis pabrėžia, kad kai kur rinkoje yra maisto perteklius, tačiau kainų lygis nesikeičia.  „Gegužės mėnesį yra tam tikras pigimas, bet jis labai kosmetinis, iki vieno procento kainos pamažėjo.

Dauguma iš 40-ies maisto produktų, įtrauktų į kainų stebėjimo sąrašą, Rygoje yra brangesni nei Vilniuje ar Taline, skelbia Latvijos žemės ūkio rinkos skatinimo centras. Pavyzdžiui, sausį kilogramas bulvių Taline kainavo vidutiniškai 0,26 euro, Vilniuje – 0,29 euro, Rygoje – 0,44 euro. Vidutinė morkų kaina Taline buvo 0,28 euro, Vilniuje – 0,30 euro, Rygoje – 0,43 euro už kilogramą. Kita vertus, Rygos parduotuvėse mažesnės pievagrybių, braškių, slyvų ir broilerių kainos.

Donguano centre esantis keturių aukštų prekybos centras „Dyna city shoping center” — vienas didžiausių šiame 8 mln. gyventojų turinčiame mieste. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistas nuvyko apžiūrėti, ko galima nusipirkti tolimojoje Kinijoje ir kokios čia yra būtiniausių maisto produktų kainos. Prekybos centrą „PC Europa” savo struktūra Vilniuje primenančiame pastate galima ne tik užkąsti, nusipirkti rūbų ar kitų buities daiktų, bet ir papramogauti ar pailsėti.

Labiausiai brangstančiu maisto produktu toliau išlieka bulvės, o labiausiai pingančiu – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt. Liepą bulvių kaina vidutiniškai siekė 70 centų už kilogramą – 66,1 proc. daugiau nei prieš metus. Toliau rikiuojasi bananai – jų kilogramas pabrango 50,5 proc. iki 95 centų bei pomidorai, pabrangę 39,6 proc. iki 1,03 euro. Labiausiai per metus atpigo obuoliai – jų kaina sumažėjo 51,3 proc. iki 43 centų už kilogramą.

Labiausiai brangstančia preke toliau išlieka bulvės, o labiausiai pinga – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt. Šių metų gegužę kilogramo bulvių kaina vidutiniškai siekė 58 centus – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toliau rikiuojasi juodoji arbata „Lipton“, jos kaina per metus augo 32,1 proc. iki 1,59 euro ir bananai, kurių kilogramo kaina augo 27 proc. iki 1,1 euro. Labiausiai per metus atpigo obuoliai – jų kaina mažėjo 53,9 proc.

Maisto produktų kainos Rusijoje sausio–balandžio mėnesiais pakilo 3,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) maistas tuo pat laikotarpiu pabrango 1,1 proc., parodė Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) paskelbti duomenys. Vien balandį maisto produktų kainos Rusijoje paaugo 0,5 proc., o Europos Sąjungoje – 0,1 procento. „Rosstat“ duomenimis, Rusijoje sausio–balandžio mėnesiais gerokai pabrango daržovės – net 24 procentais.

Atšilus orams, ant žarijų kepsime smarkiai išbrangusius šašlykus ir dešreles, jei jos bus iš kiaulienos. Nors Žemės ūkio ministras prieš savaitę paskelbė savo prognozę, pagal kurią kiauliena turėtų atpigti, mėsos perdirbėjai stebi visiškai priešingą situaciją. Tarptautinėse biržose, taigi ir Lietuvoje, kiaulienos kaina pradėjo sparčiai augti – šoktelėjo penktadaliu. Mėsos perdirbėjai visą kaltę verčia Kiniją nusiaubusiam kiaulių marui.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

 Vokietijoje senelius slaugantis ir 300 eurų per savaitę uždirbantis Povilas Dabužinskas išgarsėjo tuo, kad savo socialinės paskyros „Facebook“ anketoje nuolat daro tiesiogines transliacijas, dalijasi maisto receptais ir gyvenimo svetur įspūdžiais. Vokietijoje pensininką slaugantis ir pas jį gyvenantis vyras puikiai žino Vokietijos maisto kainas, o grįžęs į Lietuvą negalėjo patikėti lietuviškomis.

Nuo metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta skelbti informacija apie svarbiausių maisto produktų kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. „Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Vos spėjame pasidžiaugti pamažu kylančiais atlyginimais, iš paskos atslenka ir sparčiai kylančios maisto kainos. Per metus labiausiai brango „lietuviškiausios“ daržovės – bulvės, morkos, kopūstai ir svogūnai, tačiau galime džiaugtis net trečdaliu pigesniu cukrumi ir vis pigesniais česnakais. Lyginant kainas matyti, kad toli gražu ne visus produktus pigiau įsigysite turguje, kuris taip pat išgyveno kainų šuolį.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.

Nemažos dalies maisto produktų kainos Lietuvoje jau beveik neatsilieka nuo ES vidurkio. Bent jau taip liudija maisto kainų palyginimo tyrimas, atliktas dvylikoje ES valstybių, kurį užsakė Teisingumo ministerija. Tiesa, tyrimas buvo vykdytas tik lyginant elektronines maisto parduotuves. 40 skirtingų maisto produktų kainos buvo palygintos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Airijoje.

Po Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atlikto maisto prekių kainų palyginimo tyrimo paaiškėjo, kad lietuviai už kai kurias prekes moka gerokai brangiau nei vakarų europiečiai.  Šio tyrimo metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Matome, kad žmonių kalbos dėl aukštų maisto kainų nėra iš piršto laužtos.

Gyventojams piktinantis augančiomis maisto kainomis, o premjerui į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus, prezidentė Dalia Grybauskaitė su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku pirmadienį aptarė augančių kainų ir konkurencijos stiprinimo klausimus. Savo ruožtu prezidentė ketina Seimui dar rudens sesijoje teikti keturių įstatymų paketą, kuris padėtų pažaboti nesąžiningą prekybininkų reklamą ir konkurenciją.

Viešojoje erdvėje sklandančius verslo atstovų perspėjimus apie neva sparčiai augsiančias maisto produktų kainas premjeras Saulius Skvernelis vertina kritiškai, teigdamas, kad augant žaliavų kainoms verslininkai kainas didina, bet žaliavoms pingant, mažėjančių maisto kainų nematome. „Pastarosiomis dienomis jau nebe pirmą kartą tenka girdėti kai kurių verslo atstovų perspėjimus dėl galimo maisto produktų kainų augimo.

Praėjusiais metais, kai buvo šalta ir labai lietinga vasara, ūkininkai stvėrėsi už galvų, dejavo, kad permirkusioje dirvoje supus daržovės. Žmonės nerimavo, kad jų kainos šoktels iki neregėtų aukštumų arba visai neužteks iki naujojo derliaus. Šiemet, atrodo, visi turėtų džiaugtis: juk šiluma ir gražūs orai prasidėjo gana anksti. Deja, šįkart ūkininkai nerimauja, kad viskas gali išdžiūti, nes žemė jau senokai nematė lietaus, o kaitra kėsinasi nudžiovinti pasėlius.

Jei kai kuriose statistikose Lietuva atsiduria lentelės apačioje, tai tik ne pagal kainų augimą. Čia – tarp pirmūnių. Tačiau analitikai patikina, kad kol atlyginimai auga daug sparčiau, nerimauti nėra ko. Eurostato duomenimis, kovo mėnesį vidutiniškai kainos euro zonoje augo 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį metinis kainų augimas siekė 2,5 proc. Šio mėnesio viduryje paaiškės, kuri vieta atitenka Lietuvai.

Maisto kainos pasaulyje kovą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 0,7 proc., o palyginti su šių metų vasario mėnesiu – 1,1 proc., pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas pirmąjį pavasario mėnesį sudarė 172,8 punkto. Mėnesinis kainų prieaugis buvo užfiksuotas antrą mėnesį iš eilės ir jį visų pirma lėmė grūdų bei pieno produktų brangimas. Grūdų kainų indeksas kovą sudarė 165,6 punkto ir buvo 2,7 proc.

Maisto kainos pasaulyje 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, pakilo 8,2 proc., penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas 2017 metais sudarė vidutiniškai 174,6 punkto ir metinis vidurkis buvo didžiausias nuo 2014 metų. Tačiau vien gruodį šis indeksas, parodantis maisto produktų krepšelio tarptautinių kainų mėnesio pokytį, sudarė 169,8 punkto ir buvo 3,3 proc. mažesnis negu lapkritį, pranešė FAO.

Pabrangus aliejui ir pieno produktams, maisto kainos pasaulyje rugsėjį dar padidėjo, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Pasak FAO, maisto kainų pakilimas daugelyje šalių viršijo infliaciją. Organizacijos skaičiuojamas maisto kainų indeksas rugsėjį sudarė 178,4 punkto ir buvo 1,4 punkto, arba 0,8 proc., didesnis negu rugsėjį bei 7,4 punkto, arba 4,3 proc., didesnis negu 2016 metų rugsėjo mėnesį.

„Gyvenau užsienyje keturis metus ir grįžusi į Lietuvą bijau net į parduotuvę nueiti, nes kiekvieną kartą išeina 30 eurų, o pirkinių krepšelis - pustuštis. Kainos Lietuvoje yra siaubingos“, - taip laidoje „TV pagalba“ teigė Italijoje keturis metus gyvenusi ir dviejuose universitetuose studijavusi Lina.

Finansų ministerija peržiūri prekes ir paslaugas, kurioms galėtų būti taikomas mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Kol kas neaišku, kokioms prekėms ir paslaugoms būtų taikomi 5 procentai PVM. Ministerija neatskleidžia, ar tarp tų produktų bus ir maisto prekės. Ekspertai sako, kad lengvatinis maisto produktų apmokestinimas būtų labai rizikingas sprendimas.

Prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai Europos Sąjungoje, galime prieiti liepto galą. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas stebisi, kad jau dabar maisto kainomis lenkiame kai kurias Vakarų šalis. Birželį šių metų ES infliacija siekė 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija. Tai yra aukščiausias rodiklis visoje ES – rodo Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys.