maisto kainos

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja vidutinės prekių kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad birželį, išankstiniais duomenimis, užfiksuota mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija. Tiesa, tai gyventojų neguodžia, nes dalies maisto produktų kainos vis dar aukštos. Ekonomistai aiškina, kad kainos Lietuvoje traukiasi lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių – esą prekybininkai nors ir gali, tačiau neskuba jų mažinti. Marijampolės turguje Marija bando sutaupyti.

Skelbiama, kad maisto kainos krenta, tačiau, ar tai jaučia gyventojai ir kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. Pone Vizickai, kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste? Ar mes esame tie rekordininkai, ar kitur žmonės daugiau išleidžia už tą patį maisto krepšelį, negu Lietuvoje? Iš principo galima pasakyti taip, kam man pardavinėti du batonus po 2 eurus, jeigu aš galiu parduoti vieną batoną už 5 eurus.

Nuo liepos 1 d. parduotuvėse nebelieka nemokamų lengvų plastikinių maišelių – už juos turėsime susimokėti po vieną centą. Tuo metu ūkininkai perspėja, kad sausros gali brangti maisto produktai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Dažnas lietuvis neįsivaizduoja vasaros be šaltibarščių. Vieni perka juos kavinėse, restoranuose, kiti – gamina patys. Gyventojai skaičiuoja, kad šaltibarščiai kiekvienais metais vis brangsta, kai kuriuose restoranuose už dubenėlį rožinės sriubos tenka sumokėti ir 10 eurų. O ypatingų progų metu šaltibarščių kaina kyla ir iki 50 eurų už porciją. Praėjusį savaitgalį Šaltibarščių festivalio metu įvairūs restoranai ir kavinės siūlė savo šaltibarščius.

Maisto kainoms ir toliau išliekant pagrindiniu infliacijos veiksniu, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimų dėl jų suvaldymo reikėtų ieškoti Europos Sąjungos (ES) mastu. Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.

Dar pernai didžiulius viršpelnius skaičiavę didieji šalies prekybos tinklai, panašu, šiemet taip nesidžiaugs. Mat Lietuva klimpsta į krizę – mažėja vartojimas, kuris, anot ekonomistų, taps viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šią vasarą turėtų palaipsniui stabilizuotis ar netgi mažėti produktų kainos. Lietuvai klimpstant į ekonominę krizę, per pirmąjį metų ketvirtį bendra mažmeninė prekyba krito 2,2 proc., maistas – 7,3 proc.

Lietuvoje maistas ir toliau vis brangsta – tą pastebi kiekvienas, apsilankęs parduotuvėje. Gyventojai ieško būdų sutaupyti, o vienas iš jų – pirkti nukainotus produktus. Prekybos tinkluose galima įsigyti maisto, kuriam taikomos 50–70 proc. nuolaidos. Nukainuotų prekių krepšelis gali atsieiti vos 14 eurų. Nusprendžiau apsilankyti visuose penkiuose prekybos tinkluose ir patikrinti, kokių nukainotų maisto produktų ten galima įsigyti ir kiek jie kainuoja.

Maistas brangsta, tačiau, kaip sakoma, valgyti vis tiek reikia. Gyventojai skaičiuoja, kad pabrango ne tik maisto produktai parduotuvėse, bet ir dienos pietūs kavinėse. Už juos tenka mokėti ir 10 eurų, o kai kur ir dar daugiau. Žmonės ieško pigesnių alternatyvų, perka dienos pietus parduotuvėse, o kai kuriems darbuotojams pietus apmoka darbdaviai.

Šiemet pavasarį rinkoje jaučiant svogūnų stygių ir jų kainoms išaugus beveik dvigubai, šalies daržininkai planuoja didinti auginamų svogūnų plotus. Tačiau nuogąstauja, kad lazda gali atsisukti ir kitu galu – jei daugelis daržininkų griebsis auginti svogūnus, rudenį ir kitą žiemą rinkoje atsiras svogūnų perteklius, o tai reikš itin žemas jų kainas. Todėl kris ir daržininkų iš svogūnų gaunamos pajamos.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse balandį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su kovu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,6 proc. (1,24 euro), o palyginti su 2022-ųjų balandžiu buvo 16,7 proc. (11,41 euro) brangesnis.

Gyventojai atšilus orui dažniau užsuka į turgų, ten ieško šviežių daržovių, vaisių ir kitų produktų. Turgaus pardavėjai stengiasi užkalbinti kiekvieną praeivį, o atkakliausi siūlo ir nuolaidas. Taigi, savaitgalį, balandžio 16 d. apsilankius Kalvarijų turguje Vilniuje, štai ką pavyko nusipirkti už 16 eurų. Daugiausiai turguje galima įsigyti vaisių ir daržovių. Vienos jų atvežtinės, kitos lietuviškos.

Apklausos rodo, kad norėdami sutaupyti kasdienėms maisto išlaidoms, gyventojai linkę atsisakyti užkandžių. Tačiau išskirtine kokybe ir žemomis kainomis pasižyminti „Lidl“ privataus prekinio ženklo „Alesto“ riešutų linija nuo šiol tampa dar labiau prieinamesnė – nuo balandžio 3 d. mažėja skirtingų pakuočių ir rūšių pistacijų kainos, o daugiausiai sutaupyti bus galima, perkant sveriamus riešutus.

Gyventojai taupo maistui, ieško nuolaidų ir akcijų. Daliai jų maistui tenka pakloti trečdalį ar net pusę atlyginimo. Todėl ir pagrindinis kriterijus, pagal kurį jei renkasi maisto parduotuves, ir yra kaina. Pirkėjų tyrimo metu buvo nustatyta, kurias parduotuves dažniausiai renkasi gyventojai.

Gyventojai skundžiasi, kad maisto produktai brangsta beveik kas savaitę. O artėjant Velykoms maistui teks išleisti dar daugiau. Žmonės skaičiuoja, kad prieš šventes maisto prekių krepšelis būna ir gausesnis, ir brangesnis. Daugelis žada taupyti, todėl suskaičiavau, kiek kainuoja pigiausias maisto krepšelis Velykoms. Štai ką pavyko nupirkti už 12 eurų. Būtina paminėti, kad visų šių produktų paruošti šventiniam stalui neužteks.

Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai sako, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą. Kai kurie analitikai teigia, jog prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog kainų augimo lėtėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau. „Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal.

Iki Velykų dar savaitė, tačiau lietuviai nesnaudžia ir šturmuoja Lenkiją – taip iš anksto pasirūpindami vaišių stalu. O savaitgalį ten prognozuojamas lietuvių antplūdis. Tautiečiai Lenkijos parduotuvėse ieško ne tik pigesnės mėsos, kiaušinių, pieno, bet ir gerokai pigesnių alkoholinių gėrimų, kuriuos tautiečiai perka paletėmis. Viskio butelis Suvalkuose kainuoja 14 eurų, o Lietuvos parduotuvėse maždaug dešimčia eurų brangiau.

Dažnas lietuvis tikriausiai jau spėjo pastebėti, kaip restoranuose kyla patiekalų kainos. Dalis žmonių dėl to piktinasi ir iškoneveikia restoranų savininkus, tačiau vienas tinklalaidės „Kas ant stalo?“ vedėjų Donatas Karklius paaiškino, kodėl pykti ant jų nėra logiška.  „Man galva sproginėja, kad žmonės nesupranta“, – tinklalaidėje „Kas ant stalo?“ sakė D. Karklius.

Artėjant Velykoms lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją. Gyventojai skaičiuoja, kad dėl tokių kelionių ir apsipirkimų sutaupo po kelis šimtus eurų. O kainų ekspertai pažymi, kad artėjant didžiausiai pavasario šventei Lietuvos pirkėjų srautai į Lenkiją tik didės. Ukmergiškis Mantas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad Lenkijoje iki šiol neapsipirkinėjo, tačiau artėjant Velykoms nuvažiavo į Suvalkus.

Gyventojai skundžiasi brangstančiais maisto produktais. Vidutinė jų kaina pas mus jau siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį Tačiau ekonomistai ir prekybininkai nieko gero nežada. Anot jų, jeigu Lietuvoje kitais metais maistas šiek tiek atpigs, o vėliau kainos tik didės. „Eurostat“ duomenimis, jau 2021 m. maisto produktų kainos Lietuvoje siekė 86,7 proc. ES šalių vidurkio.

Pirmasis šviežių lietuviškų pomidorų derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas. Šiemet jie pastebimai brangesni nei pernai tuo pačiu metu. Kaip ir kasmet, pirmieji sunoko smulkiavaisiai lietuviški pomidorai, tačiau netrukus šviežio derliaus daržovių lentynas papildys ir kitos rūšies pomidorai. Pranešime žiniasklaidai cituojama prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad pomidorai rikiuojasi perkamiausių daržovių sąraše, o populiarumu ši daržovė nusileidžia tik bulvėms.

Prekybos centruose – nauja realybė ir dar neregėti vaizdai: elektronines kaukiančias apsaugas prekybininkai jau kabina ne tik ant knygų, kvepalų ar svaigalų, bet ir ant rekordiškai išbrangusių dešrų, sviesto, sūrio ir mėsos. Prekybininkai patvirtina nebesusitvarkantys su vagišiais – šie paslapčia išsineša vis daugiau brangaus maisto. Policija taip pat skėsčioja rankomis – sugautiems ilgapirščiams masiškai išrašinėja baudas, tačiau tai jų nebegąsdina ir vagys toliau švarina parduotuvių lentynas.

Lietuvos gyventojai vis labiau jaučia Europos daržovių krizės pasekmes. Parduotuvėse kol kas į mūsų šalį importuojamų pomidorų ir agurkų, kaip Jungtinėje Karalystėje, netrūksta, tačiau šiltnamio gėrybių kainos stiebiasi į viršų rekordišku tempu ir jas sustabdyti gali tik naujas lenkiškas ar lietuviškas derlius. Tiesa, jis šiemet bus vėliau nei įprastai – maždaug mėnesiu derlius vėluos. Mat, visoje Europoje aukštų elektros, dujų kainų išsigandęs šiltnamių verslas auginti daržovių neskubėjo.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai per pastaruosius metus parduotuvėse pabrango nebe dvigubai, bet jau trigubai. Be to, pirkėjai tikina, kad už beveik 10 eurų dabar išeina tik viena prekė, pavyzdžiui, dėžutė ledų. Vilnietė Emilija viename iš socialinių tinklų pasidalijo „Karališkų“ ledų kaina „Barbora“ internetinėje parduotuvėje. „Šiandien ledų dėžutė atsieina beveik 9 eurus, o prieš metus, matau, kad už tuos pačius ledus mokėjau 2,99 euro.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Maistas toliau brangsta ir lietuviai vis mažiau jo įperka. Tačiau prekybininkams tai nė motais – infliacija jų kasas toliau pildo vis naujais šimtais milijonų eurų. Pirkėjai jaučiasi mulkinami prekybininkų ir reikalauja mažinti kainas, o ne didinti nuolaidas. Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Gyventojai pastebi, kad kiekvieną kartą maisto prekių parduotuvėje išleidžia vis daugiau pinigų. Specialistai suskaičiavo, kad 4 asmenų šeima už maistą sumoka vidutiniškai 500 eurų per mėnesį. Todėl ragina gyventojus taupyti. Vienoje socialinio tinklo grupėje neseniai kilo diskusija, ar dviem asmenims susimokėjus būsto mokesčius užtenka 500 eurų maistui ir kitoms išlaidoms.

Daugelis lietuvių jau senokai vietoje vietinių parduotuvių renkasi lenkiškas. Žmonės ten vyksta apsipirkti ne tik nuosavu automobiliu, bet ir autobusais ar traukiniais. Taip pat dalis gyventojų prekes siunčiasi į Lietuvą naudodamiesi paštomatų ar kurjerių paslaugomis.  Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiais būdais lietuviai dažniausiai vyksta apsipirkti į Lenkiją, kiek jiems kainuoja šios kelionės ir kiek atsieitų nupirktų prekių parsisiuntimas niekur toli neišvykstant.

Brangsta ne tik įvairios prekės, bet ir paslaugos. Dažnam gyventojui vakarienė restorane tapo prabanga. Tai pastebi ir kavinių, restoranų vadovai. Anot jų, klientų sumažėjo, žmonės restoranuose lankosi rečiau. Tačiau prognozuojama, kad net mažesni klientų srautai kainų restoranuose ir kavinėse nesumažins.  Gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad restoranų tenka atsisakyti.

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Čia didžiausi pirkėjų srautai iš Lietuvos atvyksta savaitgaliais. Tačiau nuolatiniai pirkėjai pataria kitiems savaitgalį į Lenkiją geriau nevažiuoti. Anot jų, tokiu metu lenkai pakeičia prekių kainas ir jas parduoda brangiau. Be to, tenka stumdytis eilėse ir klausytis lietuvių keiksmų.

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Vis daugiau skirtingų regionų Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją. Prie pat sienos gyvenantys žmonės pasakoja, kad lietuviškas parduotuves apskritai pamiršo ir ten iš viso nesilanko. O vieno apsipirkimo metu lietuviai Lenkijoje išleidžia ir 600 eurų. Štai prie pat Lenkijos sienos gyvenanti Laura portalui tv3.lt pasakojo, kad apsiperka tik lenkiškose parduotuvėse. „Iki Seinų mums vos 40 kilometrų. Apsipirkti į Lenkiją vykstame kas dvi ar tris savaites.

Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Lietuvos bankas bandė išsiaiškinti maisto kainų kilimo priežastis, tačiau aiškaus kaltininko nerado. Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Netgi oficialioji statistika rodo, kad pastaruoju metu lietuviams maisto produktai brango bene sparčiausiai, palyginti su kitų šalių gyventojais. Be to, Lietuvoje išlaidos maistui ir gėrimams sudaro bene didžiausią dalį šeimos ūkių išlaidų. Kokios yra to priežastys, mėgino išsiaiškinti Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį jo valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė maisto kainų analizės rezultatus.

Maistui Lietuvoje ir toliau brangstant prekybininkai turi susimažinti pelno apetitus, tačiau valdžia to nurodyti neturi teisės – taip tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė. Kodėl valdantieji negali pažaboti maisto kainų, ministrė atsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Lietuvos bankas jau baigė tyrimą dėl maisto kainų. Ar žinote išvadas? Artimiausiu metu planuojame aptarti preliminarias išvadas su Lietuvos banku, tačiau viešai jie planuoja jas pristatyti vasario viduryje.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.

Gyventojai skaičiuoja, kad pramogauti ir apsipirkti pigiau yra ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje. Net jeigu prekybos tinklas „Maxima“ tas pats, jo parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje kainos  pastebimai skiriasi. Tačiau prekybos tinklo atstovai tikina, kad nors jo pavadinimas tas pats, esą skiriasi kainodara, kuri yra pritaikyta tos šalies gyventojams.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pirmąjį šių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su 2022-ųjų sausiu buvo 32,2 proc. (18,61 euro) brangesnis.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje mažėja dešimtą mėnesį iš eilės. FAO maisto kainų indeksas sausį, palyginti su gruodžiu, nukrito 0,8 proc. iki 131,2 punkto, buvo 17,9 proc. mažiau pernai kovą pasiekto rekordinio lygio. Šio kainų indekso vertės nuosmukį pirmąjį šių metų mėnesį lėmė augalinės kilmės riebalų, pieno produktų ir cukraus pigimas, grūdų bei mėsos produktų kainoms iš esmės nekitus.

Prasidėjus metams prekybos tinklai vienas po kito ėmė siūlyti nuolaidas maisto produktams. Jie tikina, kad padeda pirkėjams kovoti su infliacija, augančiomis kainomis. Tačiau ekonomistas pastebi, kad nuolaidas tenka taikyti, nes pirkėjai ėmė jau taupyti ir maistui. Be to, nuolaidas taikyti tapo įmanoma sumažėjus dujų ir elektros kainoms. Tačiau Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad yra stumiami iš rinkos ir tikina, kad didžiąją pelno dalį susižeria būtent prekybininkai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.   „Mano įsitikinimu, tikrai nepakankamai išnaudojame smulkiųjų ūkininkų ir prekybininkų potencialą.

Kas mėnesį maisto produktams tenka išleisti vis daugiau, o norint sutaupyti tenka ieškoti nuolaidų ir akcijų. Parduotuvėse galima rasti ir nukainotų produktų su besibaigiančiu galiojimu. Tačiau skirtingi prekybininkai siūlo skirtingą tokių produktų pasiūlą. Kol vieni džiaugiasi, pirkėjų aktyvumu, perkant nukainotus produktus, kiti skaičiuoja, kad nukainoti produktus ir tada parduoti – neapsimoka. Visgi nutariau patikrinti, nukainotų produktų pasiūlą.

Ispanija jau nuo šių metų pradžios šešiems mėnesiams sumažino pagrindiniams maisto produktams taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Tą padaryti svarsto ir Vokietija. Čia tikimasi, kad sumažinus PVM sveikiems ir augaliniams produktams žmonės ne tik sutaupytų, bet ir būtų skatinami sveikiau maitintis. Infliacija Lietuvoje viršija 20 proc., kai kurie produktai pabrango ir dar daugiau, o maistui ir toliau yra taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Azijoje daugėja žmonių, kuriems nepakanka maisto, rodo Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir kitų Jungtinių Tautų agentūrų antradienį paskelbta ataskaita, kurioje atkreiptas dėmesys į didėjantį maisto produktų trūkumą, kylančias kainas ir stiprėjantį skurdą. Beveik pusė milijardo žmonių, arba daugiau nei aštuoni iš 10-ies žmonių Pietų Azijoje 2021 metais negavo pakankamai maisto, o daugiau nei 1 mlrd. žmonių susidūrė su vidutinio sunkumo ar sunkiu maisto stygiumi, teigiama ataskaitoje.

Praėjusiais metais maisto kainos Lietuvoje šovė į neregėtas aukštumas ir nenustojo augti visus metus. Brango kone viskas, o apsilankymas maisto prekių parduotuvėsene juokais patuštindavo kiekvieno lietuvio piniginę. Tad kas laukia šiais metais? Ar maisto kaino pasiutpolkė tęsis toliau? Kada jos nustos augti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Dainius Dundulis ir Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Tuštėja Lietuvos turgavietės. Išsigandę augančių pardavinėjamų produktų kainų, žmonės turgavietes pradeda aplenkti arba perka kur kas mažesniais kiekiais. Pavyzdžiui, nuo pernai metų pradžios dėžutė kiaušinių pabrango kone euru. Tačiau sveikatos specialistai sako, kad taupyti savo sveikatos sąskaita neapsimoka. Klaipėdos turgavietėje jau ne vieną dešimtmetį prekiaujanti Danutė nusiminusi. Sako, pastaraisiais mėnesiais visoje turgavietėje ženkliai sumažėjo klientų.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.