maisto kainos

Nuolat lankantis parduotuvėse ir kas savaitę matant vienų ar kitų produktų kainas, jų pokytis į akis gali nekristi. Tačiau kai palygini, kiek per metus pabrango įprasčiausi maisto produktai, galima griebtis už galvos, nes reto žmogaus pajamos augo taip sparčiai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę atnaujina kelių dešimčių skirtingų maisto produktų kainas, kurios fiksuojamos įprastose šalies prekybos tinklų parduotuvėse. Portale produktukainos.

Dujų ir elektros kainos krenta žemyn dešimtimis procentų. Tai – gera žinia ne tik vartotojams, bet ir verslui, tačiau kol kas produktų ir paslaugų kainų mažėjimo nematyti. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, toks maisto produktų pabrangimas Lietuvoje neturi fundamentalių priežasčių ir sako, kad prekybininkai perlenkė lazdą. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Gamtinių dujų kainos lyg ir krenta į apačią.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

 Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai  augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.  „Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.  „Ji prasidėjo metų pradžioje.

Gyventojai tikina, kad maisto prekės brangsta beveik kasdien. Todėl kiekvieną savaitę suma būtinam prekių krepšeliui vis auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad taiko įvairias nuolaidas ir akcijas, kad kainos būtų kuo žemesnės. Tačiau pirkėjai sako kainų mažėjimo nejaučiantis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai? Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse.

Lietuvos ekonomiką krečia rekordinė infliacija – net 22,5 procentai. Tiesa, tai lemia ne tik aukštos šilumos ir elektros, bet ir maisto kainos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas ypač stebisi maisto kainų augimu ir įtaria, kad tai gali būti prekybininkų bandymas atlyginti išaugusius kaštus vartotojų sąskaita. Žurnalistės Eglės Šepetytės pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Liepą jūs netgi lažinotės, kad kitąmet metinė infliacija bus mažesnė negu 5 procentai.

Prekybininkai skaičiuoja, kad pirkėjų prekių krepšelio suma išaugo. Palyginti su pernai metais žmonės parduotuvėse išleidžia daugiau, tačiau nuperka tiek pat. Todėl vis daugiau gyventojų ieško akcijų, perka pačias pigiausias prekes.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad prekybos tinklas visada stengiasi pasiūlyti pirkėjams geriausią kainos ir kokybės santykį.  „Beveik 90 proc.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas. Dėl šių prižasčių kaip ant mielių auga ir maisto kainos. O kada mes pasieksime maisto kainų piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius nors ir mažesnis nei pernai, tačiau bus brangesnis. Parduotuvėse tiek daržovės, tiek duona kainuos daugiau. Tačiau uždirbti ūkininkai nesitiki, nes uždirbtus pinigus tenka investuoti į kitų metų derlių, apmokėti išaugusias elektros sąskaitas. Todėl jie tikisi valdžios pagalbos, kad galėtų išsilaikyti.

Sparčiai kylant elektros ir dujų kainoms, brangsta ir maistas. Produktų kainos auga dešimtimis procentų ir verčia visus sekti akcijas, kurias prekybininkai žada naikinti, jei valstybė jiems nepagelbės. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Dainininkas ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano gyveno niekada pernelyg nežiūrėdamas į elektros kainas, tačiau sąskaita už rugpjūtį vyrą paliko be amo ir be 580 eurų.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Prabėgus kelioms savaitėms po Rusijos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje, Vakarų Europos ekonomikoje atsirado neužtikrintumo požymiai. Tačiau toliau į rytus ekonomika vis dar virė ne tik dėl dviženklio atlyginimų augimo, bet ir dosnios valstybės paramos kai kuriose iš šių šalių.

Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau. Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.

Prekybininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje populiariausias vaisius yra bananas. Jų parduodama tūkstančiai tonų per metus. Šiuo metu bananai pabrango, tačiau pirkėjų tai neatbaido. Vis tik marketingo specialistai pažymi, kad bananų kaina žmonės ypač svarbi. Pagal ją pirkėjai dažnai renkasi, kuriame prekybos centre apsipirkti.

Sparčiai brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, daugelis pirkėjų vis atidžiau stebi kainas parduotuvėse ir stengiasi rasti pigesnių produktų. Pirkėjai pastebi, kad kartais skirtingų tinklų parduotuvėse tų pačių prekių kainos gerokai skiriasi. Vienoje populiarioje „Facebook“ grupėje neseniai daug diskusijų sukėlė vieno pirkėjo pasidalytos dvi nuotraukos iš „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvių. Visiškai vienodas etiketes ir turinčio produkto kainos akivaizdžiai skyrėsi.

Ar drastiškai, net 30 procentų per metus išaugusios maisto kainos jau pasiekė piką ir daugiau nebekils? Kainų stebėtojai svarsto, kad tokių požymių yra, nes dalis žaliavų jau pinga. Visgi, patys prekybininkai optimizmą gesina – esą kaip maistas gali pigti, kai parduotuvių laukia kosminės sąskaitos už elektrą ir šildymą, o už viską galiausiai turi sumokėti pirkėjai? O Prezidentūra į dienos šviesą vėl kelia idėją mažinti pridėtinės vertės mokestį maistui.

„Mėgstu apsipirkinėti turgelyje – vos užderi daržo gėrybių, iš karto skubu pas močiutes, kurios pardavinėja savo soduose užaugintų daržovių ar uogų. Vis tik, neslėpsiu, net ir pačios mieliausios bobutės peržengė visas ribas“, – rašo tv3.lt atsiuntusi Erika. Kadangi pati neturiu sodo ar kaimo, tai daržoves ir uogas perku iš ūkininkų. Smagu savaitgalį nuvažiuoti į turgelį ir prisipirkti gėrybių.

Lietuvoje per metus maistas pabrango tiek, kiek dar niekada nebrango – net 30 procentų. Smarkiai lenkiame Europą, kurioje maisto brangimo vidurkis – 8 procentai. Maisto pabrangimą pasaulyje paaiškina energetikos kainų šuoliai, žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje dėl karo ir sankcijų Rusijai. Kainų rekordai Lietuvoje daug didesni nei pas kaimynus. Pasak ekonomistų, kalti ir patys plačiai pinigines be reikalo atveriantys gyventojai.

Kone trečdaliu pakilusios pigiausio maisto kainos išaugino skurstančiųjų gretas. Per metus prašančiųjų paramos maistu Lietuvoje padaugėjo net penkiolika tūkstančių. Prie paramos organizacijų durų stovintys žmonės skundžiasi parduotuvėse perkantys tik smarkiai nukainotas prekes, kitu atveju – nebeturėtų ką valgyti. Esą juos nuo bado gelbėja tik parama maistu, o vargšais besirūpinančių organizacijų atstovai optimizmu netrykšta.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Maisto kainos pasaulyje mažėja trečią mėnesį iš eilės, po rekordinio šuolio kovą – per pirmąjį Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį, skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO). Jos skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas birželį krito 2,3 proc. – gerokai daugiau nei per ankstesnius du mėnesius (atitinkamai 0,6 proc. ir 0,8 proc.), bet buvo 23,1 proc. aukščiau nei pernai birželį.

Maisto produktų kainos antrąjį šių metų ketvirtį buvo gerokai didesnės nei prieš metus visose trijose Baltijos valstybėse, tačiau didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse Latvijoje jos dažniausiai didesnės nei kaimyninėse šalyse, skelbia Latvijos žemės ūkio išteklių ir ekonomikos institutas.

Kainas stebintys ekspertai apskaičiavo, kiek pabrango pigiausių produktų krepšelis. Aiškėja, kad vien per mėnesį jo kaina šoko 5 procentais, o per metus – beveik vidutiniškai trečdaliu. Ekonomistai kalba, kad rekordiškai sukilusios maisto kainos turėtų aprimti. Tačiau atsipalaiduoti nėra kada – ekonomistai ragina neišlaidauti ir kaupti atsargas, mat jau pabrango elektra ir dujos, o po trijų mėnesių – ir naujas ne pigesnis už praeitą šildymo sezonas. Apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vis augant įvairių prekių kainoms, dalis ekspertų sako, kad tai dar ne viskas ir rudenį gali tekti stipriai susiveržti diržus. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad ekonomistai ir politikai turėtų ne gąsdinti žmones, o pasakoti apie priemones, kurios padėtų nepajausti krizės. Pokalbis su verslininku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Pastaruoju metu vis girdime kalbas, kad artėja ekonominė krizė.

Lietuvoje viskam itin brangstant vis dažniau gyventojai pigesnių prekių vyksta ieškoti ir į Baltarusiją. Pasienyje dirbantys pareigūnai skaičiuoja, kad keleivių srautai padidėjo kaimyninei šaliai įvedus bevizį režimą. Nors už sienos daug kas pigiau, menka paslaptis, kad gyventojai už sienos daugiausiai perka daug pigesnes cigaretes, alkoholį, bando jų įsivežti daugiau nei leidžiama. Žmonių negąsdina net ir 800 eurų baudos už kontrabandą.

Yra labai daug prognozių, kad kitais metais daugelyje Vakarų valstybių prasidės recesija, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, iki kitų metų dar toli, o prie kuro kainų, viršijančių du eurus, vairuotojams teks priprasti, nes bent jau vasarą jos labai kristi neturėtų. Plačiau apie kainas TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kuro kainos jau dabar perkopė 2 eurus.

Vartotojus ir toliau gąsdina išaugusios maisto produktų kainos, o ekspertai prognozuoja, kad tai – dar ne pabaiga. Tačiau ekologiško maisto gamintojos „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius sako, kad išvengti kylančių kainų įmanoma – reikia koncentruotis į uždarus gamybos modulius, kas leis išvengti išorinių veiksnių įtakos.

Kylančios kainos jau grasina ir Didžiosios Britanijos tradicinio patiekalo žuvies pirštelių ir bulvyčių – geriau žinomų kaip tiesiog „Fish and chips“ – užkandinėms. Kavinių savininkai skundžiasi, kad vien žuvies kainos išaugo kone dvigubai, aliejaus – daugiau kaip pusantro karto. Tad tenka kelti ir patiekalo kainas. Kai kur porcija tradicinio patiekalo jau kainuoja ir daugiau nei 11 svarų – apie 13 eurų.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Lietuvoje ir toliau tęsiasi kylančių kainų pasiutpolkė. Regis, kad brangsta viskas – pradedant kasdiene duona ir baigiant vizitu grožio salone. Tiesa, ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas įžvelgia kiek nemalonią tiesą – dėl pakilusių kainų gali būti kalti patys vartotojai. Pokalbis su M. Dubnikovu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar mes, lietuviai, iš visų europiečių mokame brangiausiai už maistą? Skelbta, kad balandžio mėnesį maisto produktai pabrango 22 procentais.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Rusijos invazija į Ukrainą netrukus gali sukelti pasaulinę maisto krizę, kuri galėtų tęstis ne vienerius metus, perspėjo Jungtinės Tautos (JT). Apie tai rašo portalas DW. Generalinis JT sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad dėl vykstančio karo kylančios kainos padidino maisto trūkumą skurdesnėse šalyse. Jis pridūrė, kad jei Ukrainos eksportas nebus atkurtas iki prieškarinio lygio, kai kuriose šalyse gali kilti ilgalaikis badas.

Šiemet maisto kainų šuolis pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje maisto produktų kainos augo sparčiausiai visoje ES. Ekonomistas svarsto, kad maisto brangimui įtakos turi keli veiksniai. Neatmetama, kad didesnes kainas Lietuvoje bent iš dalies būtų galima paaiškinti ir formuojamais infliacijos lūkesčiais. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad balandį metinis maisto kainų augimas Lietuvoje buvo didžiausias ES ir siekė 22,1 proc.

Kainos Lietuvoje dar labiau paaugo ir infliacija vis labiau artėja link 20 proc. Per metus maistas ir paslaugos pabrango beveik 17 proc. ir tai, anot ekonomistų, dar ne pikas. Žmonės skundžiasi kainomis, tačiau dažnas pripažįsta – moka tiek, kiek verslininkai prašo. Premjerė Ingrida Šimonytė jau užsimena, kad rudenį gali siūlyti papildomų sprendimų infliacijai stabdyti. O kainoms kylant 200 tūkst.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) pakilo 29,8 proc., pranešė organizacija. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) maistas pasaulyje atpigo vidutiniškai 0,8 procento. „Maisto kainų indeksą per mėnesį nusmukdė gerokai atpigęs aliejus, taip pat kiek atpigę grūdai. Tuo tarpu cukraus, mėsos ir pieno produktų kainos toliau augo“, – teigiama FAO ataskaitoje.

Po Velykų – naujas maisto kainų šuolis. Brangsta būtiniausi ir pigiausi maisto produktai, net pigiausųjų krepšelis per mėnesį pabrango 7 procentais. Prekybininkai teisinasi, kad brangstant elektrai, žaliavoms ir algoms, kito kelio neturi – tik sąnaudas perkelti pirkėjams. Kovotojai su skurdu nerimauja, kad maisto kainų šuolis privers dar daugiau lietuvių skursti. Netoli Šiaulių Pakapėje gyvenanti Nijolė atėjo į parduotuvę šiek tiek maisto.

Rekordinį lygį kovą pasiekusios maisto kainos pasaulyje balandį šiek tiek sumažėjo, tačiau tebebuvo didelės ir tai lėmė karas Ukrainoje, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, taip pat eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną Kremliaus surengta invazija į Ukrainą pakurstė baimę dėl pasaulinės bado krizės.

Gyventojai skaičiuoja, kad pavalgyti restorane ar kavinėje tampa vis brangiau. Restoranų atstovai sutinka, kad kainos auga. Tačiau tikina, kad neturi kitos išeities, kaip tik jas didinti. Anot jų, brangsta visi kaštai nuo patalpų nuomos iki maisto produktų. Todėl įspėja, kad kainos dar daugiau kils panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad lėkštė sriubos ar šaltibarščių kavinėse jau kainuoja daugiau nei 5 eurus.

Drastiško maisto brangimo metu Lietuvoje lankosi už žemės ūkį atsakingas Europos komisaras. Kad maisto produktai būtų pigesni, ūkininkai reikalauja didesnės paramos ir kompensacijų už ypač išbrangusias trąšas ir energiją. Tačiau eurokomisaras didesnių išmokų nežada, tik ragina taupyti ir mažiau naudoti trąšų ir degalų maisto vežiojimui. Na, o žemės ūkio ministras Navickas jau užsimena apie paramą ūkininkams, tačiau tik tiems kas jau ant bankrotų slenksčio – paukščių ir kiaulių augintojams.

Brangstant maistui daugėja prekybininkų ir gamintojų gudravimų ir pažeidimų. Kontrolieriai sulaukia keturiskart daugiau pirkėjų skundų nei pernai. Žmonės piktinasi, kad maisto pakuotės mažėja, o kainos atvirkščiai – kyla. Pirkėjai pastebi ir vis daugiau svorio apgavysčių ne tik turguose, bet ir prekybos centruose. Jei jums svarbu nepermokėti, pvz., už sviestą, pastaruoju metu prekybos centre teks gerokai paskaičiuoti. Pakelių svorių įvairovė labai plati, o kainos taip pat skiriasi.

Badas turėtų būti paliktas istorijos vadovėliuose, 2007 m. teigė Cormac Ó Gráda, nes, „atsižvelgiant į visų pusių geranoriškumą, bado prevencija turėtų būti „lengva“. Deja, dabartinis Rusijos ir Ukrainos karas atskleidė, kad ne visos pusės šiuo klausimu tebėra geros valios. Jungtinės Tautos įspėja, apie bado grėsmę.

Dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai pabrango dienos pietūs. Restoranų ir kavinių vadovai tikina, kad nėra kitos išeities – brangsta maisto produktai, dujos, elektra, tad tenka kelti ir dienos pietų kainas. O pigesnių pietų gyventojai ieško prekybos centruose arba gamina maistą patys namuose.  Tad suskaičiavau kiek kainuoja vieną darbo savaitę pietauti Vilniaus mieste, o kitą gaminti maistą pietums namuose.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto ir kitoms kainoms, papildoma valstybės parama šiemet bus skirta mažesnes pajamas gaunančioms ir jautrioms visuomenės grupėms, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Didžioji dalis priemonių bus nukreipta į mažesnes pajamas gaunančius asmenis, taip pat jautrias visuomenės grupes bei energetikos kainų amortizavimą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė G. Skaistė.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.

Į maisto prekių parduotutuves užsukame kiekvieną savaitę. Dalis gyventojų sako, kad kone kiekvieną savaitę auga ir maisto produktų krepšelio suma. Tačiau, ar įmanoma išlaidas sumažinti ir būtiniausiems maisto produktams išleisti vos 10 eurų?  Nusprendžiau atlikti eksperimentą – susidaryti būtinų maisto produktų sąrašą ir patikrinti, už kiek pigiausiai juos galima įsigyti prekybos tinkluose.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Išaugusi infliacija kerta per gyventojų kišenes ir valdžia ieško būdų, kaip augančių kainų smūgį sušvelninti. Nors Vyriausybė pasiūlė sumažinti PVM šildymui, galutinis sprendimas gali būti priimtas tik kovą, tiesa, jis būtų taikomas atbuline data. Idėjų, kaip padėti kylančių kainų smaugiamiems gyventojams, turi ir prezidentas.