maisto kainos

Žmonės vis labiau žiūrės, ką perka, norėdami sutaupyti, prognozuoja kainų palyginimo ekspertas iš Pricer.lt Arūnas Vizickas. Gali tekti migruoti iš brangų įvaizdį turinčio prekybos tinklo į pigesnį. Be to, ekspertas prognozuoja, kad žmonės restoranus ir kavines pakeist į maistą namuose. Mat, praėjusiais metais maisto produktų prekės brango daugiau nei 30 procentų, tačiau jau yra manančių, kad infliacija dar nemažės.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Pasaulinės maisto kainos gruodį traukėsi devintą mėnesį iš eilės, nors 2022-aisiais jos siekė rekordinį lygį, rodo penktadienį paskelbti JT duomenys.  Mėnesinės maisto kainos kovą pasiekė rekordinį lygį, kai Rusijai įsiveržė į Ukrainą, svarbią žemės ūkio produkcijos gamintoją ir kviečių bei saulėgrąžų aliejaus pasaulinė tiekėja.

Šoktelėjusios prekių ir paslaugų kainos yra ne Lietuvos konkurencijos tarybos klausimas ir tarybai įtarimo šiuo metu nekelia, sako jos vadovas Šarūnas Keserauskas. Praėjusiais metais didelei daliai lietuvių teko susiveržti diržus. Šoktelėjo energijos, paslaugų ir maisto kainos. Konkurencijos tarybos vadovas sako, kad kylančios kainos įtarimo tarybai šiuo metu nekelia – reikalinga gilesnė analizė.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.

Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena. Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

2022-aisiais maisto kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas ir plonina ne vieno lietuvio piniginę. Kodėl taip nutiko? Kodėl maisto produktai Lietuvoje pabrango labiau nei daugelyje kitų net ir kaimyninių šalių, kurias taip pat veikia karas ir energetikos kainos? Ko tada tikėtis ateinančiais metais? Ką daryti, kad maisto kainos nebeaugtų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Maisto kainos jau kurį laiką verčia iš koto, o pastarosiomis savaitėmis lenktyniauja su gyventojų piniginių storiu. Nors prieš šventes matome daugiau akcijų, atrodo, kad ir jos nebegelbėja, mat kai kurie Kūčių stalo patiekalai pabrango beveik dvigubai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Aktorė Valda Bičkutė antrą kartą gyvenime maišo tešlą kūčiukams ir naudojasi juos puikiai gaminusios močiutės patarimu. „Tik pagal laikrodžio rodyklę tešlą maišyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujas priemones, kuriomis gelbės žmones sunkmečiu. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui pensija nuo kitų metų turėtų didėti 19 procentų, vienišam pensininkui – 39 procentais. Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad valstybė turėtų pensijas didinti dar labiau, nes šiuo metu tam turi visas galimybes.

Per didžiąsias metų šventes sau ir savo artimiesiems esame įpratę nieko negailėti. Tačiau šiemet mūsų norai atsieis ypač brangiai – tokių maisto, dovanų ir žaislų kainų dar niekuomet nesame matę. Jau šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kaip sutaupyti per šventes, kai kainos – istorinėse aukštumose? Apie tai laidoje diskutuoja žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė bei maisto ir kitų prekių kainų ekspertas Arūnas Vizickas.

Per didžiąsias metų šventes sau ir savo artimiesiems esame įpratę nieko negailėti. Tačiau šiemet mūsų norai atsieis ypač brangiai – tokių maisto, dovanų ir žaislų kainų dar niekuomet nesame matę. Jau šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti – kaip sutaupyti per šventes, kai kainos – istorinėse aukštumose? Apie tai laidoje diskutuos žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė bei maisto ir kitų prekių kainų ekspertas Arūnas Vizickas.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.

Kai kuriems politikams raginant Vyriausybę išsiaiškinti aukštų maisto kainų priežastis, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovus siūlomas Mindaugas Lingė sako, kad nepriklausomas institucijų tyrimas visuomenei galėtų suteikti daugiau aiškumo.  „Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė.

Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia žiūrovus ir skaitytojus į tarptautinę lietuviškų maisto prekių kainų apžvalgą, kuri gali priblokšti ne vieną. Aiškėja, kad mūsų maisto gamintojai kitų šalių gyventojams dalį lietuviškų maisto prekių pardavinėja kone dvigubai mažesnėmis kainomis, o tuo tarpu mums tas pačias prekes kiša nebeįperkamomis kainomis.

Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Vyriausybė aiškina, kad neturi jokių svertų pažaboti kainų augimą. Visgi yra šalių, kurios tiria infliacijos priežastis ir aiškinasi, kiek prie jos prisideda godūs verslininkai. Viena jų – Švedija, kurios tyrimo išvados atskleidė, kad godumas prie infliacijos visgi neprisidėjo. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad tokio tyrimo reikėtų ir Lietuvoje, nes jis leistų nustoti vadovautis nuomonėmis.

Kol Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus, šie traukia apsipirkti į Lenkiją, kur per pusmetį jau išleido beveik 130 milijonų eurų. Labiausiai žmones stebina net ir kaimynų lentynose esančių lietuviškų prekių kainos, kurios yra gerokai mažesnės nei mūsų šalyje. Anot ekspertų, prekybininkai kitoms šalims siūlo mažesnes kainas, nes nenori prarasti užsienio rinkų.

Kiekvieną kartą nuėję į parduotuvę gyventojai už prekes sumoka vis daugiau. Sunkiausia pragyventi mažas  pajamas gaunantiems žmonėms, pavyzdžiui, pensininkams. Kitais metais kiek padidės, tačiau ne visiems šis kilimas bus reikšmingas. Dalis žmonių šią sumą pinigų žada išleisti tiesiog maistui ar vaistams, kiti vyks į keliones ar taupys laidotuvėms. Seimas galutinai priėmė „Sodros“ ir valstybės biudžetus.

Agentūros „Bloomberg“ skaičiuojamas „Angliškų pusryčių indeksas“, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio statistikos biuro (ONS) duomenimis, spalį per metus pakilo 19,5 procento. Jis apima 10 produktų, kurie sudaro klasikinius angliškus pusryčius, kainų pokyčius – dešrelių, kiaulienos šoninės, kiaušinių, duonos, sviesto, pomidorų, grybų, pieno, arbatos ir kavos. Labiausiai per metus pabrango pienas – 51,2 procento. Sviesto kainos šoktelėjo 30,9 proc., kiaušinių – 23,1 proc.

Lietuvos gyventojų pinigines plonina ne tik prasidėjęs šildymo sezonas ir šokiruojančios sąskaitos už elektrą. Šluostytis šaltą baimės prakaitą dažną verčia ir kiekviena kelionė į prekybos centrą. Deja, kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas optimizmu netrykšta ir maisto prekių atpigimo artimiausiu metu nesitiki, tad ragina žmones racionaliau organizuoti savo apsipirkimus.

Kurie maisto produktai pabrango daugiausiai? Kaip maisto kainų brangimas atsiliepia labiausiai skurstantiems gyventojams? Ar artimiausiu metu sulauksime maisto kainų kritimo ar dar vieno šuolio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nuolat lankantis parduotuvėse ir kas savaitę matant vienų ar kitų produktų kainas, jų pokytis į akis gali nekristi. Tačiau kai palygini, kiek per metus pabrango įprasčiausi maisto produktai, galima griebtis už galvos, nes reto žmogaus pajamos augo taip sparčiai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę atnaujina kelių dešimčių skirtingų maisto produktų kainas, kurios fiksuojamos įprastose šalies prekybos tinklų parduotuvėse. Portale produktukainos.

Dujų ir elektros kainos krenta žemyn dešimtimis procentų. Tai – gera žinia ne tik vartotojams, bet ir verslui, tačiau kol kas produktų ir paslaugų kainų mažėjimo nematyti. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, toks maisto produktų pabrangimas Lietuvoje neturi fundamentalių priežasčių ir sako, kad prekybininkai perlenkė lazdą. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Gamtinių dujų kainos lyg ir krenta į apačią.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

 Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai  augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.  „Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.  „Ji prasidėjo metų pradžioje.

Gyventojai tikina, kad maisto prekės brangsta beveik kasdien. Todėl kiekvieną savaitę suma būtinam prekių krepšeliui vis auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad taiko įvairias nuolaidas ir akcijas, kad kainos būtų kuo žemesnės. Tačiau pirkėjai sako kainų mažėjimo nejaučiantis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai? Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse.

Lietuvos ekonomiką krečia rekordinė infliacija – net 22,5 procentai. Tiesa, tai lemia ne tik aukštos šilumos ir elektros, bet ir maisto kainos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas ypač stebisi maisto kainų augimu ir įtaria, kad tai gali būti prekybininkų bandymas atlyginti išaugusius kaštus vartotojų sąskaita. Žurnalistės Eglės Šepetytės pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Liepą jūs netgi lažinotės, kad kitąmet metinė infliacija bus mažesnė negu 5 procentai.

Prekybininkai skaičiuoja, kad pirkėjų prekių krepšelio suma išaugo. Palyginti su pernai metais žmonės parduotuvėse išleidžia daugiau, tačiau nuperka tiek pat. Todėl vis daugiau gyventojų ieško akcijų, perka pačias pigiausias prekes.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad prekybos tinklas visada stengiasi pasiūlyti pirkėjams geriausią kainos ir kokybės santykį.  „Beveik 90 proc.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas. Dėl šių prižasčių kaip ant mielių auga ir maisto kainos. O kada mes pasieksime maisto kainų piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius nors ir mažesnis nei pernai, tačiau bus brangesnis. Parduotuvėse tiek daržovės, tiek duona kainuos daugiau. Tačiau uždirbti ūkininkai nesitiki, nes uždirbtus pinigus tenka investuoti į kitų metų derlių, apmokėti išaugusias elektros sąskaitas. Todėl jie tikisi valdžios pagalbos, kad galėtų išsilaikyti.

Sparčiai kylant elektros ir dujų kainoms, brangsta ir maistas. Produktų kainos auga dešimtimis procentų ir verčia visus sekti akcijas, kurias prekybininkai žada naikinti, jei valstybė jiems nepagelbės. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Dainininkas ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano gyveno niekada pernelyg nežiūrėdamas į elektros kainas, tačiau sąskaita už rugpjūtį vyrą paliko be amo ir be 580 eurų.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Prabėgus kelioms savaitėms po Rusijos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje, Vakarų Europos ekonomikoje atsirado neužtikrintumo požymiai. Tačiau toliau į rytus ekonomika vis dar virė ne tik dėl dviženklio atlyginimų augimo, bet ir dosnios valstybės paramos kai kuriose iš šių šalių.

Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau. Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.

Prekybininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje populiariausias vaisius yra bananas. Jų parduodama tūkstančiai tonų per metus. Šiuo metu bananai pabrango, tačiau pirkėjų tai neatbaido. Vis tik marketingo specialistai pažymi, kad bananų kaina žmonės ypač svarbi. Pagal ją pirkėjai dažnai renkasi, kuriame prekybos centre apsipirkti.

Sparčiai brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, daugelis pirkėjų vis atidžiau stebi kainas parduotuvėse ir stengiasi rasti pigesnių produktų. Pirkėjai pastebi, kad kartais skirtingų tinklų parduotuvėse tų pačių prekių kainos gerokai skiriasi. Vienoje populiarioje „Facebook“ grupėje neseniai daug diskusijų sukėlė vieno pirkėjo pasidalytos dvi nuotraukos iš „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvių. Visiškai vienodas etiketes ir turinčio produkto kainos akivaizdžiai skyrėsi.

Ar drastiškai, net 30 procentų per metus išaugusios maisto kainos jau pasiekė piką ir daugiau nebekils? Kainų stebėtojai svarsto, kad tokių požymių yra, nes dalis žaliavų jau pinga. Visgi, patys prekybininkai optimizmą gesina – esą kaip maistas gali pigti, kai parduotuvių laukia kosminės sąskaitos už elektrą ir šildymą, o už viską galiausiai turi sumokėti pirkėjai? O Prezidentūra į dienos šviesą vėl kelia idėją mažinti pridėtinės vertės mokestį maistui.

„Mėgstu apsipirkinėti turgelyje – vos užderi daržo gėrybių, iš karto skubu pas močiutes, kurios pardavinėja savo soduose užaugintų daržovių ar uogų. Vis tik, neslėpsiu, net ir pačios mieliausios bobutės peržengė visas ribas“, – rašo tv3.lt atsiuntusi Erika. Kadangi pati neturiu sodo ar kaimo, tai daržoves ir uogas perku iš ūkininkų. Smagu savaitgalį nuvažiuoti į turgelį ir prisipirkti gėrybių.

Lietuvoje per metus maistas pabrango tiek, kiek dar niekada nebrango – net 30 procentų. Smarkiai lenkiame Europą, kurioje maisto brangimo vidurkis – 8 procentai. Maisto pabrangimą pasaulyje paaiškina energetikos kainų šuoliai, žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje dėl karo ir sankcijų Rusijai. Kainų rekordai Lietuvoje daug didesni nei pas kaimynus. Pasak ekonomistų, kalti ir patys plačiai pinigines be reikalo atveriantys gyventojai.

Kone trečdaliu pakilusios pigiausio maisto kainos išaugino skurstančiųjų gretas. Per metus prašančiųjų paramos maistu Lietuvoje padaugėjo net penkiolika tūkstančių. Prie paramos organizacijų durų stovintys žmonės skundžiasi parduotuvėse perkantys tik smarkiai nukainotas prekes, kitu atveju – nebeturėtų ką valgyti. Esą juos nuo bado gelbėja tik parama maistu, o vargšais besirūpinančių organizacijų atstovai optimizmu netrykšta.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Maisto kainos pasaulyje mažėja trečią mėnesį iš eilės, po rekordinio šuolio kovą – per pirmąjį Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį, skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO). Jos skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas birželį krito 2,3 proc. – gerokai daugiau nei per ankstesnius du mėnesius (atitinkamai 0,6 proc. ir 0,8 proc.), bet buvo 23,1 proc. aukščiau nei pernai birželį.

Maisto produktų kainos antrąjį šių metų ketvirtį buvo gerokai didesnės nei prieš metus visose trijose Baltijos valstybėse, tačiau didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse Latvijoje jos dažniausiai didesnės nei kaimyninėse šalyse, skelbia Latvijos žemės ūkio išteklių ir ekonomikos institutas.

Kainas stebintys ekspertai apskaičiavo, kiek pabrango pigiausių produktų krepšelis. Aiškėja, kad vien per mėnesį jo kaina šoko 5 procentais, o per metus – beveik vidutiniškai trečdaliu. Ekonomistai kalba, kad rekordiškai sukilusios maisto kainos turėtų aprimti. Tačiau atsipalaiduoti nėra kada – ekonomistai ragina neišlaidauti ir kaupti atsargas, mat jau pabrango elektra ir dujos, o po trijų mėnesių – ir naujas ne pigesnis už praeitą šildymo sezonas. Apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vis augant įvairių prekių kainoms, dalis ekspertų sako, kad tai dar ne viskas ir rudenį gali tekti stipriai susiveržti diržus. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad ekonomistai ir politikai turėtų ne gąsdinti žmones, o pasakoti apie priemones, kurios padėtų nepajausti krizės. Pokalbis su verslininku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Pastaruoju metu vis girdime kalbas, kad artėja ekonominė krizė.

Lietuvoje viskam itin brangstant vis dažniau gyventojai pigesnių prekių vyksta ieškoti ir į Baltarusiją. Pasienyje dirbantys pareigūnai skaičiuoja, kad keleivių srautai padidėjo kaimyninei šaliai įvedus bevizį režimą. Nors už sienos daug kas pigiau, menka paslaptis, kad gyventojai už sienos daugiausiai perka daug pigesnes cigaretes, alkoholį, bando jų įsivežti daugiau nei leidžiama. Žmonių negąsdina net ir 800 eurų baudos už kontrabandą.

Yra labai daug prognozių, kad kitais metais daugelyje Vakarų valstybių prasidės recesija, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, iki kitų metų dar toli, o prie kuro kainų, viršijančių du eurus, vairuotojams teks priprasti, nes bent jau vasarą jos labai kristi neturėtų. Plačiau apie kainas TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kuro kainos jau dabar perkopė 2 eurus.