maisto kainos

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per praėjusią savaitę labiausiai brango juoda duona, pigo – fasuotos lietuviškos bulvės. Kaip skelbia produktų kainas lyginantis tinklapis produktųkainos.lt, vidutinė juodos duonos kilogramo kaina šoktelėjo 8,2 proc., o bulvės atitinkamai atpigo 7,06 proc.  Maždaug 2,3 proc. išaugo ir 9 proc. riebumo varškės kaina už kilogramą.

Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad dėl prastėjančių vartotojų lūkesčių, lėtesnio užimtumo augimo vidaus paklausa išliks žemame lygyje. Vidaus paklausos rodiklius neigiamai paveiks ir sparčiai augančios, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos bei brangsiantis maistas. Tokias išvadas ji daro apibendrindama Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčio indekso apklausos rezultatus 2011 m. IV ketvirčiui.

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių AB „Agrowill Group“, stebėdama šiųmečio derliaus vidutines grūdų supirkimo kainas Lietuvos ir pasaulio rinkose, prognozuoja, kad šiais metais maisto kainos Lietuvoje ne tik nemažės, bet netgi gali padidėti. „Lyginant šių metų liepos mėnesio augalininkystės žemės ūkio produktų supirkimo kainas su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos padidėjo daugiau nei 26 proc.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

Pastaruosius kelerius metus pasaulinės maisto produktų kainos kilo sparčiu tempu, o pasaulio populiacija augo nepaprastai greitai – per praėjusius 50 metų Žemės gyventojų skaičius padvigubėjo. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad ateityje maisto produktų kainos pasieks sunkiai suvokiamas aukštumas. Sparčiai kylančios kainos jau dabar kelią galvos skausmą daugumai šalių, ypač trečiojo pasaulio valstybėms.

Kuro kainos, paskolų normos ar metinė infliacija – įprasti, tačiau daugeliui jau pabodę ekonomikos rodikliai, tad ekonomikos ir finansų žurnalas„The Economist“ sugalvojo šį tą įdomesnio.

Akcijos „Revoliucija per socialinį tinklą“ aktyvistai kreipėsi į Baltarusijos prezidentą dėl jėgos struktūrų veiksmų ir jų reakcijos į „tyliąją“ solidarumo akciją. „Jau kelias savaites iš eilės kartojasi vienas ir tas pat: asmenys, vadovaudamiesi neaiškiais įgaliojimais, nepateikdami dokumentų, pažeisdami Konstituciją ir kitus jūsų pasirašytus Baltarusijos Respublikos įstatymus, muša taikius gyventojus, ramiai vaikštinėjančius savo miestų gatvėmis“, – teigiama kreipimesi.

Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas iš Šveicarijos Charly Stieger skaičiuoja, kad Lietuvoje maisto produktų kainos turėtų būti bent jau 20 procentų mažesnės, o drabužiai, avalynė ir buitinė technika turėtų kainuoti bent 50 procentų pigiau. „Lietuviai nemoka skaičiuoti, todėl prekybos centrų šeimininkai juos ir apgaudinėja.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc. Rekordininkai – duona ir pienas Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr.

Estijos metinė infliacija gegužės mėn. išliko nepakitusi ir sudarė 5,4 proc. Kilusias šildymo ir apgyvendinimo paslaugų kainas nusvėrė pigę maisto produktai ir degalai. Tai ženklas, kad kainų pasiutpolkė išsikvepia, o panašių tendencijų ateityje galime tikėtis ir Lietuvoje. Stabilesnės Estijos infliacijos tendencijos atitinka prognozes. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų infliacijos spaudimas turėtų pradėti stabilizuotis po antrojo šių metų ketvirčio.

Jau daugiau kaip pusmetį nesustojanti maisto kainų pasiutpolkė negailestingai varo žmones į kampą. „Pasaulinės tendencijos, brangstanti žaliava ir gamyba“, – dėl įvardijamų pagrindinių maisto prekių brangimo priežasčių rankomis skėsčioja prekybininkai ir gamybininkai. Rankas aukštyn kelia ir Vyriausybė, nerasdama priemonių kainoms tramdyti . Ekspertai sako, kad šios priežastys tarsi skydas, kuriuo lengviausia prisidengti ir beatodairiškai siekti pelno.

Jau daugiau kaip pusmetį nesustojanti maisto kainų pasiutpolkė negailestingai speičia žmones į kampą. Labdaringos organizacijos nespėja pamaitinti alkstančiųjų. „Pasaulinės tendencijos, brangstanti žaliava ir gamyba“, – dėl įvardijamų pagrindinių maisto prekių brangimo priežasčių rankomis skėsčioja prekybininkai ir gamybininkai. Rankas aukštyn kelia ir Vyriausybė, nerasdama priemonių kainoms tramdyti.

Pagrindinė maisto produktų brangimo Lietuvoje priežastis – maisto kainos pasaulinėse rinkose, mano Premjeras Andrius Kubilius. Anot Vyriausybės vadovo, maisto kainos Lietuvoje labai priklauso nuo situacijos pasaulio rinkose. Premjeras priminė, kad šiuo metu maistinių grūdų kainos pasaulio rinkose sudaro apie 750–800 litų už toną, o prieš keletą metų nesiekė 400 litų. Krizė Šiaurės Afrikoje gali stipriai atsiliepti ir naftos kainai metų gale, o tai darys įtaką ir kitų produktų kainoms.

Vyriausybė kol kas neketina imtis kokių nors priemonių augančioms maisto kainoms reguliuoti, teigia Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. „Tikrai apgailestaujame, kad tos kainos kyla, bet neįsivaizduoju, ką čia Vyriausybė galėtų padaryti. Kainų reguliavimas turbūt nebūtų pats geriausias sprendimas, ir manau, jog reikia įvertinti tai, kad kyla apskritai pasaulyje maisto prekių kainos.

  Kovo mėnesį metinė VKI infliacija šiek tiek netikėtai paspartėjo iki 3,8 proc. ir buvo didesnė nei mūsų prognozės (3,2 proc.) Kaip ir buvo tikėtasi didžiausią poveikį infliacijai darė brangę maisto produktai ir kilusios kuro kainos. Deja, daug sparčiau nei mes prognozavome brango drabužiai ir avalynė. Pastarasis padidėjimas yra susijęs su naujomis kolekcijomis bei didesniu vartojimo optimizmu.

Rekordiškai kylant maisto kainoms ligoninėms vis sunkiau sekasi išmaitinti ligonius. Nebesurandama, ką už 4–5 Lt galima pagaminti.Iš naujų tiekėjų ligoninės, pavyzdžiui, kopūstą jau turi pirkti ne už ankstesnius 45 ct, o jau už 2,5 lito. „Iš kirvio“ sriubos ligoninėms dar netenka virti, tačiau jų virtuvėse – nelinksma. Nuo dešimt iki kelių šimtų procentų pakilusios maisto produktų kainos ligonines įspeitė į kampą, kaip už įprastus kelis litus įstengti pamaitinti ligonius.

Vienas prekybos centras kaip didžiausią pasiekimą įvardija, kad visa šeima dieną gali prasimaitinti išleidusi vos 65 litus - kosminiu greičiu kylant maisto produktų kainoms tai atrodo nemenkas pasiekimas, rašo „Vakarų ekspresas“. Tačiau nežinia, kokiu aukso medaliu reikėtų apdovanoti ligoninių bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų virėjas, kurios sugeba visą dieną žmogų išmaitinti vos už 6-10 litų, juolab kad maisto produktų kainas tiekėjai šioms įstaigoms taiko vos 10-15 proc.

Pasaulinės maisto kainos siekia naujus rekordus. Tokių pranešimų girdime kone kasdien. Vartotojai, išvarginti išaugusių energetikos kainų, piktus žvilgsnius vis kreipia į augintojus, perdirbėjus, prekybininkus – vis ieško kaltininkų. Kaip įveikti šį košmarą? Ekonomika.

Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad maisto produktų kainos jau sugrįžo į ekonominio pakilimo laikus – į 2008 metų pradžią. Per vienus metus pieno produktai pabrango nuo 15 iki 20 proc., juoda duona – beveik 13 proc. Tik piniginėse vis dar krizinis, pavasario saulės neištirpdomas įšalas.

Maisto prekių brangimas į kampą nuožmiai speičia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje.Ekonomikos ekspertai maisto kainų augimą sieja su didesniu vartojimu besivystančiose Azijos šalyse, energetinių išteklių ir žaliavinės produkcijos brangimu, didėjančiais biodegalams naudojamų kultūrų plotais, dažnėjančiomis gamtos stichijomis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad vartotojai pateko į spekuliacijų maisto produktais spąstus.

Pasaulio ekonomika toliau atsigauna, tačiau didelis nedarbas ir augančios maisto prekių kainos kelia pasaulinę riziką. Tokią nuomonę pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Strauss-Kahnas. „Į rinkas vėl sugrįžta pasaulinis disbalansas, užfiksuotas dar iki krizės. Be to, augant įtampai tarp valstybių, susidursime su didėjančiu protekcionizmu.

Pasaulinės maisto kainos gruodį pasiekė rekordines aukštumas ir sumušė 2008 metais pasiektą rekordą, praneša „BBC“, cituodama Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimą. Kainų lygį pakėlė brangstantis cukrus, grūdai ir nafta. Maisto kainų indeksas, matuojantis kiek per mėnesį pabrango krepšelis, gruodį siekė 214,7 punktų. Tuo tarpu lapkritį jo dydis buvo 206 punktai, o rekordinę 2008-ųjų liepą – 213,5 punktai.

Per mėnesį labiausiai – 0,6 proc. – pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Šį lapkritį, lyginant su spaliu, ženkliausiai – 1,3 proc. atpigo alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Maisto produktų brangimą labiausiai lėmė šoktelėjusios šviežių daržovių kainos. Iš vaisių ir uogų lapkritį daugiausia – 22,9 proc. – pabrango vynuogės, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikai praneša, kad šį lapkritį, lyginant su spaliu, užfiksuota nulinė infliacija.

Buvau ir tebesu kainų skelbimo internete skeptikas ir nemanau, kad tai tikslinga. Bet jei tokia informacija skelbiama, kodėl gi nepažiūrėjus. Kalbu apie http://www.produktukainos.lt/ Pirmas pastebėjimas (ta pati pastaba tinka ir statistikos departamentui) , apskaičiuojant kainas, nesinaudojama trumpalaikėmis nuolaidomis ar „akcijomis". Kitaip tariant, kažkokiu keistu būdu, perkant konkrečią prekę ir mokant konkrečią kainą, ši konkreti kaina nėra naudojama, skaičiuojant vidutines kainas.

Spalį dėl didėjančių maisto kainų infliacija Estijoje augo daugiau nei buvo tikėtasi ir pasiekė aukščiausią lygį per dvidešimt du mėnesius. Taline įsikūręs statistikos biuras teigė, kad nuo to paties praėjusių metų laikotarpio vartotojų kainos išaugo 4,7 proc., o tai yra aukščiausias padidėjimas nuo 2008 metų. Prieš mėnesį infliacija išaugo 4 proc. Vidutiniškai infliacija padidėjo 4,4 proc.

Dėl prasto derliaus išaugus grūdų kainoms pasaulis vėl artinasi prie naujos maisto krizės. Po ypač karštos vasaros JAV, Rusijoje ir Brazilijoje bei didžiulių liūčių Kanadoje ir Europoje grūdų derlius šiais metais buvo stebėtinai mažas, tad jų kaina labai išaugo ir sukėlė gamintojų paniką, kad pasikartos 2007–2008 metų maisto krizė. JAV Žemdirbystės departamentas prognozuoja, kad valstybės atsargos šiemet bus mažiausios per pastaruosius 14 metų.

Susitikusi su mažmeninių prekybos tinklų atstovais, Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino verslą elgtis socialiai atsakingai. Šalies vadovė nori kad nebrangtų būtiniausi maisto produktai ir sako, jog dėl to gali būti peržiūrėti konkurenciją stiprinantys, verslo koncentraciją ir dominavimą rinkoje reguliuojantys įstatymai. „Raginu šalies verslininkus būti socialiai atsakingus, jautrius, rūpintis ne tik savo pelnais, bet ir visuomenės gerove", - pranešime cituojama Prezidentė.

Kainų įstatymo papildymo projektas, numatantis prekybinių antkainių ribojimą, jau šią savaitę gali atsidurti Seimo darbotvarkėje. Antradienį Seimo frakcija "Tvarka ir teisingumas", siekdama, kad šis projektas būtų kuo greičiau įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, surinko to prašančių 50 Seimo narių parašų.

Maisto kainos kyla. Prekybos tinklai, padedami valdžios, per ilgus metus išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontroliavimu. Sąmokslo teorija Prieš gerus metus su raudonomis vėliavomis ir reikalavimais kontroliuoti maisto kainas po gatves blaškėsi „Fronto“ atstovas Algirdas Paleckis su tuomet dar savo bendražygiu Audriumi Butkevičium. Jie rideno pilną karutį svogūnų.

Maisto kainų pasiutpolkė pagaliau sudomino ir politikus. Tik šie tvirtina nieko negalintys padaryti – tikina, kad brangsta žaliavos arba baksnoja į priežiūros institucijas. Šios tyli. O kainos toliau kyla pačios, be kaltininkų. Premjeras karpo ausimis (Papildyta) Neregėtas maisto kainas kelias dienas linksniavo kone visa Lietuva – apie tai kalbėta ir naujienų agentūroje Elta Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtoje diskusijoje.

Kylant maisto produktų kainoms, Seimo narių grupė inicijavo Kainų įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama nustatyti maisto produktams leistinus antkainius. Naująjį Kainų įstatymo pakeitimo projektą užregistravę Seimo nariai tikisi, jog sumažinus maisto produktų kainas, padidės jų perkamumas, o tai taip pat paskatins ir maisto produktų gamybą. Taigi priėmus įstatymo pakeitimus naudos sulauktų tiek vartotojai, tiek gamintojai.

Didžiuosiuose prekybos centruose pardavėjos vos spėja papildyti kruopų ir miltų lentynas, kurios gana greitai iššluojamos – kai kurių brangstančių produktų skubama nusipirkti senomis kainomis. „Šiaulių kraštas“ nuo 2004-ųjų fiksuoja maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos centruose. Per šį laikotarpį populiariausių maisto produktų krepšelis, kurį sudaro grietinė, sviestas, kava, cukrus, kruopos, obuoliai, mėsa, pieno produktai, pabrango beveik dvigubai.

Maisto produktų kainos brangsta dėl perdirbėjų ir prekybininkų kaltės, nors objektų priežasčių tam nėra sako žemės ūkio ministras. Panaši ir Premjero Andriaus Kubiliaus nuomonė –anot jo, pastaruoju metu maisto produktų kainų didėjimas –nepagrįstas. „Mes nematome iš esmės objektyvių priežasčių, kodėl bendriausia prasme maisto produktų kainos turėtų didėti.

Prekybininkai ir perdirbėjai itin daug kalba apie kylančias arba greitai kilsiančias daugelio maisto produktų kainas. Panika dėl maisto kainų – tikra ar dirbtinė? Viskas prasidėjo nuo grūdo Prekybos tinklų atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo 10 iki 30 proc. padidėjo kruopų ir miltų pirkimas. Neatmetama, kad gyventojai po truputį ima kaupti atsargas, bijodami šoktelsiančių kainų.

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepą vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,4 procento atpigę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,5 – drabužiai ir avalynė, 0,5 – transporto prekės ir paslaugos ir po 0,2 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.

Ištyrus maisto kainas pigiose Didžiosios Britanijos avialinijose, paaiškėjo, jog už parduotuvių jos didesnės net 374 procentais, rašo „news.com.au“. Buvo tiriami tik tie produktai, kurie parduodami ir didžiuosius prekybos centruose: traškučiai, keksiukai, raguoliai ir pan. Pavyzdžiui, „Pringles“ traškučių pakelis, parduotuvėje kainuojantis 1,21 dolerius, „Monarch“ avialinijų lėktuve jums atsieitų 3.30 dolerius.