maisto kainos

Per mėnesį labiausiai – 0,6 proc. – pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Šį lapkritį, lyginant su spaliu, ženkliausiai – 1,3 proc. atpigo alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Maisto produktų brangimą labiausiai lėmė šoktelėjusios šviežių daržovių kainos. Iš vaisių ir uogų lapkritį daugiausia – 22,9 proc. – pabrango vynuogės, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikai praneša, kad šį lapkritį, lyginant su spaliu, užfiksuota nulinė infliacija.

Buvau ir tebesu kainų skelbimo internete skeptikas ir nemanau, kad tai tikslinga. Bet jei tokia informacija skelbiama, kodėl gi nepažiūrėjus. Kalbu apie http://www.produktukainos.lt/ Pirmas pastebėjimas (ta pati pastaba tinka ir statistikos departamentui) , apskaičiuojant kainas, nesinaudojama trumpalaikėmis nuolaidomis ar „akcijomis". Kitaip tariant, kažkokiu keistu būdu, perkant konkrečią prekę ir mokant konkrečią kainą, ši konkreti kaina nėra naudojama, skaičiuojant vidutines kainas.

Spalį dėl didėjančių maisto kainų infliacija Estijoje augo daugiau nei buvo tikėtasi ir pasiekė aukščiausią lygį per dvidešimt du mėnesius. Taline įsikūręs statistikos biuras teigė, kad nuo to paties praėjusių metų laikotarpio vartotojų kainos išaugo 4,7 proc., o tai yra aukščiausias padidėjimas nuo 2008 metų. Prieš mėnesį infliacija išaugo 4 proc. Vidutiniškai infliacija padidėjo 4,4 proc.

Dėl prasto derliaus išaugus grūdų kainoms pasaulis vėl artinasi prie naujos maisto krizės. Po ypač karštos vasaros JAV, Rusijoje ir Brazilijoje bei didžiulių liūčių Kanadoje ir Europoje grūdų derlius šiais metais buvo stebėtinai mažas, tad jų kaina labai išaugo ir sukėlė gamintojų paniką, kad pasikartos 2007–2008 metų maisto krizė. JAV Žemdirbystės departamentas prognozuoja, kad valstybės atsargos šiemet bus mažiausios per pastaruosius 14 metų.

Susitikusi su mažmeninių prekybos tinklų atstovais, Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino verslą elgtis socialiai atsakingai. Šalies vadovė nori kad nebrangtų būtiniausi maisto produktai ir sako, jog dėl to gali būti peržiūrėti konkurenciją stiprinantys, verslo koncentraciją ir dominavimą rinkoje reguliuojantys įstatymai. „Raginu šalies verslininkus būti socialiai atsakingus, jautrius, rūpintis ne tik savo pelnais, bet ir visuomenės gerove", - pranešime cituojama Prezidentė.

Kainų įstatymo papildymo projektas, numatantis prekybinių antkainių ribojimą, jau šią savaitę gali atsidurti Seimo darbotvarkėje. Antradienį Seimo frakcija "Tvarka ir teisingumas", siekdama, kad šis projektas būtų kuo greičiau įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, surinko to prašančių 50 Seimo narių parašų.

Maisto kainos kyla. Prekybos tinklai, padedami valdžios, per ilgus metus išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontroliavimu. Sąmokslo teorija Prieš gerus metus su raudonomis vėliavomis ir reikalavimais kontroliuoti maisto kainas po gatves blaškėsi „Fronto“ atstovas Algirdas Paleckis su tuomet dar savo bendražygiu Audriumi Butkevičium. Jie rideno pilną karutį svogūnų.

Maisto kainų pasiutpolkė pagaliau sudomino ir politikus. Tik šie tvirtina nieko negalintys padaryti – tikina, kad brangsta žaliavos arba baksnoja į priežiūros institucijas. Šios tyli. O kainos toliau kyla pačios, be kaltininkų. Premjeras karpo ausimis (Papildyta) Neregėtas maisto kainas kelias dienas linksniavo kone visa Lietuva – apie tai kalbėta ir naujienų agentūroje Elta Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtoje diskusijoje.

Kylant maisto produktų kainoms, Seimo narių grupė inicijavo Kainų įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama nustatyti maisto produktams leistinus antkainius. Naująjį Kainų įstatymo pakeitimo projektą užregistravę Seimo nariai tikisi, jog sumažinus maisto produktų kainas, padidės jų perkamumas, o tai taip pat paskatins ir maisto produktų gamybą. Taigi priėmus įstatymo pakeitimus naudos sulauktų tiek vartotojai, tiek gamintojai.

Didžiuosiuose prekybos centruose pardavėjos vos spėja papildyti kruopų ir miltų lentynas, kurios gana greitai iššluojamos – kai kurių brangstančių produktų skubama nusipirkti senomis kainomis. „Šiaulių kraštas“ nuo 2004-ųjų fiksuoja maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos centruose. Per šį laikotarpį populiariausių maisto produktų krepšelis, kurį sudaro grietinė, sviestas, kava, cukrus, kruopos, obuoliai, mėsa, pieno produktai, pabrango beveik dvigubai.

Maisto produktų kainos brangsta dėl perdirbėjų ir prekybininkų kaltės, nors objektų priežasčių tam nėra sako žemės ūkio ministras. Panaši ir Premjero Andriaus Kubiliaus nuomonė –anot jo, pastaruoju metu maisto produktų kainų didėjimas –nepagrįstas. „Mes nematome iš esmės objektyvių priežasčių, kodėl bendriausia prasme maisto produktų kainos turėtų didėti.

Prekybininkai ir perdirbėjai itin daug kalba apie kylančias arba greitai kilsiančias daugelio maisto produktų kainas. Panika dėl maisto kainų – tikra ar dirbtinė? Viskas prasidėjo nuo grūdo Prekybos tinklų atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo 10 iki 30 proc. padidėjo kruopų ir miltų pirkimas. Neatmetama, kad gyventojai po truputį ima kaupti atsargas, bijodami šoktelsiančių kainų.

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepą vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,4 procento atpigę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,5 – drabužiai ir avalynė, 0,5 – transporto prekės ir paslaugos ir po 0,2 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.

Ištyrus maisto kainas pigiose Didžiosios Britanijos avialinijose, paaiškėjo, jog už parduotuvių jos didesnės net 374 procentais, rašo „news.com.au“. Buvo tiriami tik tie produktai, kurie parduodami ir didžiuosius prekybos centruose: traškučiai, keksiukai, raguoliai ir pan. Pavyzdžiui, „Pringles“ traškučių pakelis, parduotuvėje kainuojantis 1,21 dolerius, „Monarch“ avialinijų lėktuve jums atsieitų 3.30 dolerius.