Karas Ukrainoje

Vašingtonas ir Kyjivas perkrauna santykius. Po du mėnesius trukusių įtemptų derybų pagaliau pasirašė naudingujų iškasenų ir retųjų mineralų susitarimą. Jo nauda Ukrainai – politinė, o Amerikai – ekonominė. Ekspertai pastebi, kad Kyjivui pavyko išsiderėti palankesnes susitarimo sąlygas, o ir amerikiečių tonas Rusijos atžvilgiu tapo gerokai griežtesnis. Beje, Putino atsako ilgai laukti nereilkėjo – į Ukrainos miestus jis nutaikė šimtus dronų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį gyrė Kyjivo ir Vašingtono pasirašytą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, sakydamas, kad peržiūrėtas susitarimas yra „tikrai lygiateisis“. Pagal susitarimą, kurį abi šalys pasirašė trečiadienį, Jungtinės Valstijos ir Kyjivas kartu plėtos svarbiausius Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklius.

Europos šalys, turinčios sieną su Rusija, vis labiau nerimauja dėl rusų kariuomenės veiksmų, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“. Rusija stiprina savo karines pajėgas prie Suomijos sienų, o jos karo ekspertai atvirai pripažįsta, jog ruošiamasi konfliktui su NATO. Apie susiklosčiusią padėtį TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbėjosi su karybos ekspertu, atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas buvusiam savo administracijos patarėjui Oleksijui Arestovičiui, skelbia „Unian“. Gegužės 1 d. valstybės vadovo įsakymu įvestos sankcijos numato valstybinių ir kitų apdovanojimų atėmimą, turto blokavimą, prekybinių operacijų ir išteklių tranzito, skrydžių ir pervežimų sustabdymą Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino daryti spaudimą Rusijai, kad ši sėstų prie derybų stalo, po to, kai naktį drono smūgio metu Odesos mieste žuvo du žmonės ir 15 buvo sužeista. „Mums reikia toliau spausti Rusiją, kad priverstume ją nusiraminti ir pradėti derybas.

JAV administracija yra nusivylusi, kaip specialusis prezidento Donaldo Trumpo įgaliotinis Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas veda derybų procesą, skelbia laikraštis „New York Post“. Kaip žinoma, S. Witkoffas tapo asmeniniu D. Trumpo pasiuntiniu vedant derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pietų Korėjos kariuomenė ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos naujai pristatytas karinis laivas galėjo būti sukurtas su Rusijos pagalba, tačiau perspėjo, kad vis dar atlieka išsamesnę analizę. Pchenjanas neseniai pristatė 5 tūkst. tonų sveriantį eskadrinio minininko klasės laivą „Choe Hyon“, kuriame, kai kurių analitikų teigimu, gali būti įrengtos trumpojo nuotolio taktinės branduolinės raketos.

Rusija ir Šiaurės Korėja trečiadienį pradėjo statyti pirmąjį savo bendrą kelių tiltą bei gyrė jį kaip stiprėjančio aljanso simbolį. Pchenjanas iškilo kaip vienas Maskvos pagrindinių sąjungininkų plataus masto karo Ukrainoje kontekste. Šią savaitę Šiaurės Korėja pripažino, jog pasiuntė tūkstančius karių padėti Maskvai kovoti su Ukrainos puolimu Kursko regione. Prezidentas Vladimiras Putinas, pasirašęs strateginę partnerystę su Pchenjanu, neseniai gyrė Šiaurės Korėjos karius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik pirmą kartą viešai pakomentavo susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, kai kalbėjo „NewsNation“ televizijai. Jis sakė, kad šis sandoris yra atpildas už pinigus, kuriuos JAV iki šiol išleido karui. „Baidenas jiems įteikė 350 mlrd. dolerių. Sudarėme sandorį, pagal kurį teoriškai gausime daug daugiau nei 350 mlrd. dolerių“, – sakė D. Trumpas. D. Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad JAV išleido apie 350 mlrd. dolerių (263 mlrd.

Buvęs Rusijos prezidentas ir Vladimiro Putino ruporas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienio rytą asmeniniame „Telegram“ kanale miglotai sureagavo į žinią, kad JAV ir Ukraina susitarė dėl šios šalies išteklių naudojimo ir investicijų. „Jei JAV turėtų apdovanojimą už narsų darbą, dabartinis prezidentas galėtų būti jo kavalierius už pirmąsias šimtą savo darbo dienų ir ypač už tai, kad pradėjo muitų karą.

Skelbiama apie pasikeitusią Donaldo Trumpo taktiką – JAV Kongresas uždegė žalią šviesą pirmajam ginklų perdavimui į Ukrainą. Sandorio suma – 50 mln. dolerių ar net daugiau, apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Kongreso svetaine.  Žinia pasirodė po to, kai trečiadienį JAV ir Ukraina pasirašė susitarimą, kuriuo šalys įsipareigojo bendrai veikti eksploatuojant Rusijos užpultos šalies išteklius.

Trečiadienį JAV ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl bendro fondo steigimo ir retųjų metalų išgavimo. Tačiau kaip veiks toks susitarimas? Ukraina turi paimti 50 proc. pajamų, kurias ji gauna iš naujų gamtinių išteklių projektų šalyje licencijavimo, ir pervesti jas į fondą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Amerika nurodė Ukrainai 22 sąlygas, kaip ukrainiečiams būtų galima užbaigti vykstantį karą su Rusija. Pasak jo, Kyjivas su šiomis sąlygomis sutiko. Kaip rašo UNIAN, remdamasi K. Kelloggo išsakytais teiginiais „Fox News“, Ukraina esą su JAV nurodytomis sąlygomis susipažino susitikimo metu Londone, kuris įvyko praėjusią savaitę Londone.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina trečiadienį pareiškė, kad netrukus gali pasirašyti ilgai lauktą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, nors Kyjivas, siekdamas ilgalaikės JAV paramos, paskutinę minutę išreiškė susirūpinimą. Prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas, itin svarbias naujosioms technologijoms. Tokiu būdu jis reikalavo kompensacijos už milijardų dolerių vertės JAV ginklų, atsiųstų nuo Rusijos įsiveržimo prieš daugiau nei trejus metus.

Yra įvairių pranešimų apie tai, kada gali būti pasirašytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų ir ar jis gali būti pasirašytas per artimiausias 24 valandas, kaip teigė Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis, rašoma „Sky News“. „Financial Times“ pranešė, kad JAV ir Ukraina susidūrė su „paskutinės minutės kliūtimis“ po ginčo dėl to, kas buvo sutarta per naktines derybas.

Ukraina yra pasirengusi pasirašyti ilgai lauktą susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų. Pasirašymas gali įvykti jau balandžio 30 d., pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos šaltinis laikraščiui „Kyiv Independent“. Pasak šaltinio, galutinėje susitarimo versijoje numatyta 50/50 investicijų struktūra tarp abiejų šalių ir „daug gerų detalių“. Susitarime nėra jokių nuostatų, susijusių su Ukrainos skola už anksčiau suteiktą JAV karinę ir finansinę pagalbą.

Taikos Ukrainoje susitarimas nebus pasiektas taip greitai, kaip to nori JAV, sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Sky news“. „Suprantame, kad Vašingtonas nori greitos sėkmės šiame procese, bet kartu tikimės supratimo, kad Ukrainos krizės sureguliavimas yra per daug sudėtingas, kad tai būtų galima atlikti per vieną naktį, yra daugybė detalių ir daugybė smulkmenų, kurias reikia išspręsti prieš sureguliavimą“, – sako jis.

Ukrainos dronai atakavo Rusijos Muromo mieste esančią amunicijos, skelbia UNIAN, remdamiesi savo šaltiniais. Agentūros šaltiniai saugumo tarnybose nurodė, kad gamykloje įvyko penki sprogimai, nukentėjo du pastatai, o dėl išpuolio kilo gaisras. Ši gamykla yra įtraukta į Ukrainos ir ES sankcijų sąrašus, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant karinę Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi prisidėti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos vadovaujamos „Norinčiųjų koalicijos“ pajėgų, kuriomis būtų siekiama suteikti saugumo garantijas Ukrainai. Premjeras teigė, kad pasirengimo planavimas jau vyksta, o Estija yra pasiruošusi skirti iki kuopos dydžio sausumos pajėgų kovinį vienetą, taip pat instruktorius ir štabo karininkus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kas galėtų priversti Rusiją nustoti žudyti ukrainiečius ir nutraukti karą, rašo UNIAN. „Charkivas, Dnipras, Dobropylis, kiti mūsų miestai ir bendruomenės. Daugiau kaip 100 Rusijos dronų šią naktį, 375 dronai nuo savaitės pradžios, iš jų daugiau kaip 190 – „Shahed“, – sako jis. Rusai toliau atakuoja Ukrainą Pasak V. Zelenskio, Charkive dėl dviejų smūgių bangų buvo sužeisti daugiau kaip 45 žmonės, tarp jų du vaikai.

Paliaubas gegužės 8–10 dienomis Rusija pasiūlė dėl to, nes baiminasi, jog per iškilmes Maskvoje gali nutikti kažkas netikėto. Gegužės 9 d. Raudonojoje aikštėje turėtų vykti paradas. „Kodėl rusai gegužės 9 d. iškėlė paliaubų idėją? Todėl, kad jie supranta, jog mūsų vyriausiasis vadas Syrskis moka nustebinti“, – sako ekspertas Dmitrijus Žmailo. „Rusai, remdamiesi šia idėja, nori surengti pagrindinę savo šalies šventę be oro antskrydžių garsų.

Nepaisant kalbų apie paliaubas, Rusija didina karo veiksmų intensyvumą, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, intensyviausiai rusai puola Pokrovsko kryptimi.  „Nepaisant garsių pareiškimų apie pasirengimą nutraukti ugnį per gegužės šventes, okupantai gerokai padidino karo veiksmų intensyvumą, pagrindines pastangas sutelkdami Pokrovsko kryptimi“, – sako jis.

Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę tęsti Moldovos stojimo į bloką procesą, o Ukrainą palikti nuošalyje, Vengrijai ir toliau blokuojant Ukrainos integraciją, antradienį pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL). ES plėtros komisarė Marta Kos vizito Prahoje metu balandžio 28-ąją duodama interviu RFE/RL sakė negalinti atmesti galimybės, jog abi šalys eis skirtingu keliu jau birželį, kai Briuselyje bus priimta daugybė sprendimų dėl ES plėtros.

Donaldas Trumpas juokaudamas pareiškė, kad, jei jam tektų rinkti kitą katalikų bažnyčios vadovą, jis pats sau būtų „kandidatas numeris vienas“, pranešė „Politico“. „Norėčiau būti popiežiumi“, – kalbėdamas su žurnalistais antradienį pasakė jis, prieš atskleisdamas savo nuomonę, kas gi iš tiesų turėtų tapti naujuoju pontifiku.

Rusijos nelaisvėje mirusi ukrainiečių žurnalistė Viktorija Roščyna buvo kankinama, o prieš grąžinant jos kūną buvo pašalinti kai kurie jos vidaus organai, teigiama antradienį paskelbtame bendrame žiniasklaidos tyrime.

Naktis iš antradienio į trečiadienį Rusijoje buvo triukšminga, keliuose regionuose griaudėjo sprogimai. Apie tai savo „Telegram“ kanale skelbia buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Gerashchenko. Kaip rašoma pranešime, sprogimai griaudėjo Kursko, Briansko, Vladimiro ir kitose srityse. Skelbiama, kad regionus atakavo dronai, buvo fiksuoti keli smūgiai.

Ukraina antradienį nurodė evakuoti septynis kaimus rytinėje Dnipropetrovsko srityje, kurie anksčiau buvo toli nuo fronto linijos, bet dabar, artėjant Rusijos pajėgoms, atsidūrė netoli jo. Rusija bando įsiveržti į šią sritį iš kaimyninės Donecko srities, bet kol kas jai tai nepavyksta, net ir po daugiau nei trejus metus trukusių mūšių.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusija šią vasarą „kažką ruošia Baltarusijoje“, prisidengiant pratybomis. Jis nekonkretizavo, kodėl taip mano, bet tikino, kad galimai ruošiamasi puolimui prieš „Ukrainą, Lietuvą ar Lenkiją“. „Pažiūrėkite į Baltarusiją. Rusija kažką ruošia šią vasarą, naudojantis karinėmis pratybomis, kaip priedanga. Įprastai taip jie (rusai – red. past.) pradeda naują puolimą. Kuria kryptimi šįkart? Aš nežinau. Ukraina, Lietuva, Lenkija – neduok Dieve.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo tikisi pažangos derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo, tačiau atkreipia dėmesį į suintensyvėjusius išpuolius prieš civilius gyventojus. Apie tai ji antradienį kalbėjo JT Saugumo Tarybos posėdyje, rašo „Ukrinform“. „Per pastarąsias kelias savaites matėme suintensyvėjusias pastangas įtraukti šalis į derybas.

Antradienio vakarą Rusija pradėjo plataus masto ataką prieš Ukrainos Charkivą, praneša „Kanal 24“. Yra aukų. Skaičiuojama, kad Charkive nugriaudėjo bent 16 sprogimų. Tarp sužeistų – du vaikai ir nėščia moteris Srities vadovas Olehas Syniehubobas skelbia, kad nukentėjusiųjų skaičius siekia 45. 31 žmogus patyrė ūmią streso reakciją, dar 14 žmonių yra sužeisti. Penki žmonės buvo hospitalizuoti. Tarp nukentėjusiųjų yra du vaikai ir nėščia moteris.

Ukraina sulaikė gynybos pareigūnus, įtariamus tiekus kariuomenei nekokybiškus minosvaidžių sviedinius, antradienį pranešė saugumo tarnyba (SBU), Kyjivo pajėgoms bandant atremti Rusijos puolimą palei fronto liniją.

Trečiadienį Pietų Korėjos įstatymų leidėjai, remdamiesi šalies žvalgybos agentūra, pranešė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo 600 Šiaurės Korėjos karių, rašo „Reuters“. Skaičiuojama, kad Šiaurės Korėja iš viso Rusijai nusiuntė 15 tūkst. karių. Sudėjus sužeistuosius ir žuvusiuosius Šiaurės Korėjos nuostoliai siekia 4 700 aukų. Skelbiama, kad mainais už karius Rusija Šiaurės Korėjai suteikė pagalbą šnipinėjimo, dronų ir priešlėktuvinių raketų srityse.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys. „Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.

Jungtinės Tautos (JT) dėl drastiškai sumažėjusio finansavimo sumažins Ukrainai teikiamos humanitarinės pagalbos apimtis, antradienį pareiškė šios pasaulinės organizacijos Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro pareigūnė. Sausį JT paprašė skirti 2,63 mlrd. dolerių (2,31 mlrd. eurų), kad būtų galima padėti šešiems milijonams žmonių, kuriems reikia pagalbos Ukrainoje.

Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas toliau bando JAV prezidento Donaldo Trumpo kantrybę. Nors Kremliaus vadovas nuolat siūlo įvairius „taikos gestus“, Rusijos kariuomenė toliau smogia civiliams taikiniams Ukrainoje. Britų istorikas ir žurnalistas Owenas Matthewsas leidinyje „The Telegraph“ rašo, kad V. Putinas nežiūri į D. Trumpą rimtai. Ekspertas įsitikinęs, kad jis manipuliuoja Amerikos vadovu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį įspėjo, kad Jungtinės Valstijos nutrauks tarpininkavimą, jei Rusija ir Ukraina nepateiks „konkrečių pasiūlymų“ dėl karo užbaigimo, pranešė jo atstovė. „Dabar atėjo toks metas, kai abi šalys turi pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip užbaigti šį konfliktą, – žurnalistams tvirtino Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce. – Jei nebus pažangos, mes trauksimės kaip tarpininkai šiame procese.

Ukraina sulaikė gynybos pareigūnus, įtariamus, kad tiekė kariuomenei netinkamus minosvaidžio sviedinius, antradienį pranešė saugumo tarnyba SBU. SBU pranešime sakoma, kad ji „Dnipropetrovsko srityje sulaikė ginklų gamyklos generalinį direktorių ir jo pirmąjį pavaduotoją, suteikusius ginkluotosioms pajėgoms amunicijos partiją, kuri pasirodė netinkama koviniam naudojimui“.  Taip pat sulaikyti du Gynybos ministerijos pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino „teisingai“ užbaigti karą su Rusija be „atlygio“ Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir atmetė Kyjivui adresuotus reikalavimus padaryti teritorinių nuolaidų. „Mes visi norime, kad šis karas baigtųsi teisingai – be jokio atlygio V. Putinui, ypač be jokių žemių“, – pareiškė V. Zelenskis, vaizdo konferencijos būdu kalbėdamas Lenkijos organizuotame viršūnių susitikime.

 Latvijos prokuratūra antradienį nurodė, kad vienam šios šalies piliečiui skirta šešerių metų kalėjimo bausmė ir dveji metai probacijos priežiūros už kovas Ukrainoje Rusijos kariuomenės gretose.  Rygos miesto teismas patvirtino susitarimą tarp prokuroro ir kaltinamojo dėl kaltės pripažinimo ir bausmės.  Tvirtinama, kad vyras pažeidė Latvijos nacionalinio saugumo įstatymą, draudžiantį tarnauti užsienio valstybės ginkluotosiose pajėgose, ir 2023 metais įstojo į Rusijos kariuomenę.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusija šią vasarą „kažką ruošia Baltarusijoje“, prisidengiant pratybomis. Jis nekonkretizavo, kodėl taip mano, bet tikino, kad galimai ruošiamasi puolimui prieš „Ukrainą, Lietuvą ar Lenkiją“. „Pažiūrėkite į Baltarusiją. Rusija kažką ruošia šią vasarą, naudojantis karinėmis pratybomis, kaip priedanga. Įprastai taip jie (rusai – red. past.) pradeda naują puolimą. Kuria kryptimi šįkart? Aš nežinau. Ukraina, Lietuva, Lenkija – neduok Dieve.

Ukrainos generalinio prokuroro biuras skelbia, kad žuvusios Rusijos nelaisvėje žurnalistės Viktorijos Roščinos kūne buvo rasta daug kankinimo ir žiauraus elgesio požymių, skelbiama „Važnyje Istoriji“. Institucijos atstovas Jurijus Belousovas pasakojo, kad buvo aptikta nubrozdinimų, kraujosruvų, sulaužytas šonkaulis, aptikti kaklo sužalojimai ir galimi kankinimo elektra pėdsakai.

Rusijai prakalbus apie trijų dienų paliaubas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad daug kas jų metu priklausys nuo Vladimiro Putino sprendimų.  „Rusija mus ir labiausiai, žinoma, Vašingtoną bando įtikinti, kad nuo jų viskas priklauso, kad jie yra absoliučiai konflikte dominuojanti pusė, kad gali stumti konflikto, karo liniją tolyn į Vakarus, link Kyjivo.

Karinės oro pajėgos pademonstravo naikintuvo MiG-29 piloto operaciją prieš rusų droną „Shahed“, rašo UNIAN. Vaizdo įrašu pasidalijo Ukrainos Vakarų oro pajėgų vadavietė. Apie misiją papasakojo ir pats pilotas Kaip rašoma pranešime, viena iš piloto užduočių yra naikinti Rusijos sparnuotąsias raketas ir atakos dronus. Rusai per savo atakas didina jų skaičių.

Kremlius pavadino Kyjivo pasiūlytas 30 dienų paliaubas Ukrainoje neįmanomomis, jei nebus įgyvendintos tam tikros Rusijos sąlygos, rašo UNIAN. Apie tai kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Niuansai, apie kuriuos prezidentas Putinas kalbėjo Kremliuje, čia yra svarbūs. Tai taip pat svarbu, tačiau neatsakius į šiuos klausimus sunku pereiti prie tokių ilgalaikių paliaubų“, – cituojamas jis.

„Politico“: Trumpas spaudžia Ukrainą į baisų susitarimą, kuris gali reikšti Zelenskio pabaigą

Ukraina ir Rusija jau daugiau kaip du mėnesius atskirai derasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl to, kaip užbaigti trejus metus trunkantį karą. Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nuo gegužės 8-osios paskelbti trijų dienų paliaubas, o Kyjivas, klausdamas „Kam laukti?“, pareikalavo mėnesio trukmės paliaubų nedelsiant. Vašingtonas pareiškė, kad ši savaitė bus lemiama diskusijose dėl taikos.

Kyjive dėl rusų dronų atakos sudegė rekreacijos centras, sako Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, Desnianskio mikrorajone gaisras kilo dėl krintančių dronų nuolaužų. Į vietą atskubėjo tarnybos. Gaisro metu nukentėjo moteris, sudegė trijų aukštų poilsio namų pastatas. Naktį rusai atakavo į Dniprą.

Dnipro srityje dronas pataikė į gyvenamąjį namą. Žuvo 12 metų mergaitė, rašo „Kanal 24“. Rusija Dniepro srities Samarivsko rajoną atakavo naktį. Dar viena 2019 m. gimusi mergaitė išgyveno. Vaikai buvo įstrigę po griuvėsiais. Vietos gyventojai patys ištraukė vieną vaiką, tačiau 2012 m. gimusi mergaitė, deja, mirė pakeliui į ligoninę. Kitą 2019 m. gimusią mergaitę išgelbėjo ir gydytojams perdavė tarnybos. Jų tėvai taip pat buvo sužeisti, tačiau jų hospitalizuoti neprireikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiko su JAV pasiūlymu įšaldyti karą fronto linijoje ir toliau reikalauja maksimalių teritorinių reikalavimų Ukrainai, praneša „Bloomberg“, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.