Karas Ukrainoje

Per trejus metus nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainos karinės oro pajėgos numušė maždaug 100 rusiškų balistinių raketų ir 40 raketų „Kinžal“, kalbėdamas per nacionalinę televiziją pranešė Karinių oro pajėgų vadavietės komunikacijos skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas.

Europos Sąjungoje (ES) šiek tiek išaugo iš Ukrainos pabėgusių žmonių skaičius. Vasario pabaigoje ES gyveno apie 4,3 mln. nuo Rusijos karo iš Ukrainos pabėgusių ne ES piliečių, turinčių laikiną apsaugos statusą, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Tai yra 0,5 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesniu mėnesiu. Anot domenų, daugiau kaip 98 proc. minėtų asmenų yra Ukrainos piliečiai. Daugiausiai Ukrainos pabėgėlių – 1,17 mln. – priėmė Vokietija.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja sąjungininkes – Kinijos kariai kovoja Rusijos pusėje. Pirmą kartą Ukrainos kariai į nelaisvę paėmė agresorės pusėje kovojusius kinų karius. Oficialiai neutralitetą demonstruojantis Pekinas žada aiškintis atvejį. Tačiau menka paslaptis, kad Kinija yra didžiausia Rusijos rėmėja kare: padeda agresorei apeiti sankcijas ir tiekia karui tęsti būtinas prekes.

Ukrainos kariai iš rusų apšaudomo mūšio lauko išgabeno 20-mečio lietuvio kario savanorio Tomo Valentėlio kūną. Jaunuolis prieš kelias savaites, kovodamas su Rusijos pajėgomis, žuvo Ukrainos rytuose. Sudėtingą kūno išgabenimo operaciją ukrainiečiams organizuoti padėjęs lietuvis karys Vygintas Ušinskas susisiekė su jaunuolio tėvu. Sako – jis iš nuotraukos sūnų atpažino. Valdžia žada žuvusį didvyrį pagerbti kaip kiekvieną Lietuvos karį.

Komsomolske prie Amūro esančioje naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, užsidegė 50 metrų aukštyje esanti technologinio įrenginio kolona. Dega tekantis įrenginiu tekantis benzinas, gaisro plotas – apie 300 „kvadratų“. Vaizdai skelbiami socialiniuose tinkluose, jokios oficialios informacijos kol kas nėra, nors pirmieji pranešimai apie gaisrą pasirodė dar prieš kelias valandas.

Ukraina yra pasirengusi mokėti už būsimus JAV pagalbos paketus, įskaitant sistemas „Patriot“, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per pokalbį su žurnalistais jis sakė, kad Ukraina „nori ir yra pasirengusi“ pirkti papildomą paketą ir jau perdavė Amerikai, ką norėtų įsigyti. Pasak prezidento, tai Ukrainos reikalas nuspręsti, kokia forma už tai bus sumokėta. „Mes neprašėme būsimo paketo nemokamai“, - sakė V. Zelenskis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi įsigyti didelį JAV ginklų paketą. „Mes norime, esame pasirengę ir perdavėme amerikiečių pusei didelį paketą, kurį norime įsigyti“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.  „Mes buvome pasirengę rasti 30 ar 50 mlrd. (dolerių) šiam pirkiniui“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje 27–46 mlrd. eurų.

Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojo ir prekybos atstovo Taraso Kačkos teigimu, šalis yra pasirengusi derėtis su JAV dėl muito mokesčių JAV produktams panaikinimo. Šią mintį T. Kačka išsakė duodamas interviu dienraščiui „Ekonomična pravda“. Pareigūno teigimu, iš JAV į Ukrainą įvežama prekių už 3–4 mlrd. JAV dolerių, o tokiai produkcijai yra taikomi arba labai maži muito mokesčiai, arba jų visai nėra. „Mes esame pasirengę atšaukti muitą amerikietiškiems produktams.

Didžiosios Britanijos karalius Karolis III savo kalboje parlamente Romoje įspėjo, kad taika nėra savaime suprantamas dalykas ir pagyrė Italiją už jos paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. „Taika niekada, niekada neturėtų būti traktuojama kaip savaime suprantamas dalykas“,  – sakė monarchas trečiadienį, trečiąją savo keturių dienų valstybinio vizito Italijoje dieną. Karalių III kelionėje lydi žmona karalienė Camilla.

Europos Sąjunga perdavė Ukrainai finansinės pagalbos už dar vieną milijardą eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisija. Lėšos suteiktos paskolos forma, o paskola bus grąžinama iš ES įšaldyto Rusijos turto. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išmoką pavadino „investicija į bendrą ateitį“. „Mes remiame įspūdingas Ukrainos pastangas vykdant reformas bei stipriname mūsų ryšius – tiek erdvės, saugumo ir gynybos srityse, tiek kuriant klestinčią verslo aplinką“, – pranešime teigė ji.

Kinijos kovotojų, kovojusių Rusijos pusėje prieš Ukrainą, suėmimas kol kas paliko daugiau klausimų nei atsakymų. UNIAN paklausė Ginkluotojų Ukrainos pajėgų bepiločių orlaivių būrio vado Igorio Lucenkos, dėl kokių priežasčių į karą galėjo įsitraukti Kinijos piliečiai. Vakar V. Zelenskis pranešė, kad Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. Tačiau pirmieji pranešimai apie kinų karių buvimą fronte pasirodė prieš metus.

Ukrainos premjeras sako, kad delegacija šią savaitę vyks į JAV atnaujinti derybų dėl susitarimo dėl mineralų, rašo „Sky News“. Per spaudos konferenciją Briuselyje Ukrainos Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis buvo paklaustas apie galimą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų su JAV. Paklaustas, ar Kijevas turi kokių nors raudonų linijų dėl susitarimo, jis atsakė, kad jos apima šalies konstituciją, jos europinius siekius ir tarptautinius teisės aktus.

Trečiadienį Ukrainos pajėgos parodė, kaip, nepaisant brangiai kainuojančios pasienio apsaugos – minų lauko, prieštankinio griovio ir „drakono dantų“ – Ukrainos kovotojams pavyko patekti į Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Ukrainos kariškiai parodė, kaip jie prasiveržė pro Rusijos Federacijos Belgorodo srities sieną. Žinoma, kad šios vietos gynybai priešas išleido daugiau kaip 10 mlrd. rublių (apie 105 tūkst.

Rusija, pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, bet kokias užsienio pajėgas Ukrainoje traktuos kaip grėsmę savo saugumui. „Tai kelia tiesioginių karinių veiksmų riziką tarp dalyvių (...) iš atskirų NATO valstybių, o kartu viso Aljanso, bei mūsų šalies“, – sakė ji Maskvoje. Taip kalbėdama, M. Zacharova patvirtino Rusijos poziciją dėl Vakarų Ukrainos rėmėjų svarstymų, ar būtų įmanoma nusiųsti karių į Ukrainą be Maskvos pritarimo.

JAV analitikai teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus Ukrainoje atskleidžia Rusijos „desperacija“ svarbiausiose srityse, rašo „Sky News“. Viena iš pagrindinių pastarųjų mėnesių karo Ukrainoje temų buvo nuolatinės Rusijos pastangos užimti Pokrovską. Šio miesto, kurį Rusijos žiniasklaida vadina „vartais į Donecką“, kontrolė leistų Maskvai smarkiai sutrikdyti Ukrainos tiekimo linijas Rytų fronte.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, „faktiškai“ pradėjo naują Sumų ir Charkivo sričių puolimą. „Jau beveik savaitę stebime kone padvigubėjusį priešo atakų skaičių visose pagrindinėse atkarpose“, – portalui „lb.ua“ sakė Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Rusų tikslas esą ir toliau yra kurti buferinę zoną palei Rusijos ir Ukrainos sieną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ne kartą yra apie tai kalbėjęs.

Kinija atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginius, kad kinų kariai kovoja Ukrainoje Rusijos pusėje, pavadindamas juos neturinčiais pagrindo. „Ukraina turėtų teisingai vertinti Kinijos pastangas ir konstruktyvų vaidmenį, ieškant politinio sprendimo Ukrainos krizėje“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kinija esą šiuo metu vertina padėtį Ukrainoje.

Kremlius trečiadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Kyjivas sulaikė du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis Ukrainos rytinėje Donecko srityje.  „Negaliu komentuoti šio klausimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas atsakyti į Ukrainos teiginius.

Ukraina turėtų būti pasirengusi galimybei, kad Rusijos kariai vėl gali įsiveržti į jos teritoriją iš Baltarusijos. Tai interviu portalui „lb.ua“ pareiškė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, paklaustas apie rudenį rengiamas bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad 2025“. „Visos pratybos turi tam tikrą tikslą. Ir vienas iš tokių tikslų yra paslėptas puolamųjų karinių grupuočių kūrimas.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako neabejojanti Maskvos ir Pekino bendradarbiavimu Rusijai ketvirtus metus tęsiant karą Ukrainoje.  „Man asmeniškai atrodo, kad labai aktyvus Kinijos dalyvavimas tiek finansiškai, tiek politiškai, tiek kitomis priemonėmis, remiant Rusiją, neturėtų kelti jokių abejonių, koks yra Kinijos vaidmuo, koks yra jos tikslas ir kaip sėkmingai veikia ši blogio ašies komanda“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė.

Per Rusijos praėjusios nakties atakas visoje Ukrainoje buvo sužeistas mažiausiai 21 ukrainietis, trečiadienį pranešė regionų pareigūnai, Maskvai nepaisant JAV pastangų užtikrinti paliaubas ir tęsiant smūgius iš oro. Per didžiausią ataką centriniame Ukrainos pramoniniame Dnipropetrovsko regione buvo sužeista 15 žmonių, socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis paskelbė kelių apgadintų pastatų nuotraukas ir nurodė, kad nukentėjusiųjų amžius – nuo 18 iki 87 metų.

Ukrainos gynybos pajėgos naktį į trečiadienį numušė 32 Rusijos bepiločius orlaivius, informuoja oro pajėgos. Kaip teigiama, nuo antradienio, balandžio 8 d., 20 val. rusai puolė Ukrainą pasitelkdami 55 „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius, kurie buvo paleisti iš Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko ir Čaudos kyšulio (laikinai okupuotas Krymas). Trečiadienio, balandžio 9 d., 8.30 val.

Per bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Dnipro mieste buvo sužeista 14 žmonių, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Kol kas žinome apie 14 per bepiločių orlaivių ataką prieš Dniprą nukentėjusių žmonių, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 87 metų“, – parašė S. Lysakas. Kaip teigiama, pusė sužeistųjų buvo hospitalizuoti. Vieno žmogaus būklė sunki, o kitų – vidutinio sunkumo.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja Kinijos piliečius kovoti Ukrainoje.  Jis teigė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo išsiųsti į frontą.

Balandžio 8 d. vakare Rusijos kariuomenė smogė Charkivui, kilo gaisras, miesto meras pranešė apie vieną nukentėjusįjį. Apie tai „ Telegram“ pranešė Charkivo meras Igoris Terechovas, praneša „Ukrinform“. „Charkive, Kyjivo rajone, smogė rusų lėktuvas. Vietoje kilo gaisras. Informacija apie nukentėjusiuosius ir žalą tikslinama“, – sakė jis pareiškime. Karinės oro pajėgos pranešė apie atakos bepiločių orlaivių judėjimą link Charkivo.

Jungtinių Tautų duomenimis, per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje žuvo apie 13 000 civilių. JT Žmogaus teisių biuras (OHCHR) patvirtino mažiausiai 12 910 civilių, įskaitant 682 vaikus, žūtį, JT Saugumo Taryboje Niujorke sakė JT skubios pagalbos vadovas Tomas Fletcheris. Be to, nuo karo pradžios 2022 m. vasario pabaigoje iki 2025 m. kovo galo beveik 30 700 žmonių buvo sužeisti. T. Fletcheris pabrėžė, kad tikrieji skaičiai veikiausiai yra didesni.

Ukraina yra parengusi poziciją susitarimo dėl mineralinių išteklių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu bei numačiusi, kaip turėtų atrodyti šios sutarties tekstas, naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Ukraina baigs formuoti derybininkų komandą, kuri netrukus keliaus į Vašingtoną, kad aptartų Jungtinių Valstijų pasiūlytos sutarties projektą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos smogė sandėlių kompleksui Ozerkuose, Kursko srityje, kuriuo aktyviai naudojasi Rusijos kariuomenė. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša „Ukrinform“. Smūgis buvo suduotas balandžio 7 d. Jo metu buvo sunaikinti angarai, keli kariniai pastatai ir techninė įranga, likviduota daugiau kaip 30 rusų užpuolikų, tarp jų – dronų įgulos ir remontininkai.

Ukrainos kariuomenė savo pasipriešinimo rusų invazijai veiksmus Vokietijos Vysbadeno mieste planavo kartu su Jungtinėmis Valstijomis, antradienį feisbuke paskelbė buvęs vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. „Praėjusią savaitę buvo daug kalbama apie Vysbadeną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariai paėmė į nelaisvę du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis, ir sakė, kad Kyjivas reikalaus Pekino pasiaiškinimo ir sąjungininkų reakcijos. „Mūsų kariuomenė paėmė į nelaisvę du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos kariuomenės gretose. Tai įvyko Ukrainos teritorijoje – Donecko srityje.

Kyjivas antradienį pranešė, kad sulaikė vyrą, kaltinamą Ukrainos kariškio nužudymu ir pasikėsinimo nužudyti civilius pareigūnus planavimu Rusijos saugumo tarnybų nurodymu. Sulaikymas įvykdytas gerokai padaugėjus išpuolių prieš Ukrainos pareigūnus ir visuomenės veikėjus, įskaitant vietos įstatymų leidėją, kuris penktadienį žuvo per automobilyje padėtos bombos sprogimą pramoniniame Dnipro mieste.

JAV kariuomenės Europos ir Afrikos vadavietė paskelbė apie „ilgai planuotą“ JAV karinio personalo ir įrangos perkėlimą iš Jasionkos oro uosto Lenkijoje, netoli Žešuvo, kuris yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras. „Ukrainskaja pravda“ pranešama, kad „ilgai planuotas“ perdislokavimas bus vykdomas į kitas Lenkijos vietoves.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paskelbė, kad Ukraina maksimaliai didina dronų gamybą. Vakaro kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad šalis didins visų tipų dronų – nuo „Mavic“ iki tolimojo nuotolio bepiločių – gamybą. „Taip pat plečiame savo vidaus pajėgumus gaminti antžemines robotines sistemas. Mums reikia kiekvienos būtinos bepiločio komponento mūsų pajėgoms dalies pastovaus, stabilaus gamybos ir tiekimo augimo.

Ukraina susigrąžino iš Rusijos okupuotos teritorijos ketverių metų mergaitę, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Jo teigimu, Rusijai pradėjo plataus masto invaziją, vaikas buvo apsistojęs pas močiutę. „Jų miestelis pateko į okupaciją pirmosiomis karo dienomis. Dėl nuolatinių apšaudymų, elektros ir vandens tiekimo sutrikimų bei nuolatinės trėmimo grėsmės mergaitės vaikystė virto kova dėl išlikimo“, – parašė A. Jermakas.

Naujos oro gynybos sistemos „Patriot“ Ukrainai gali būti stipriausias JAV paramos ženklas, balandžio 8 d. pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praėjus vos kelioms dienoms nuo mirtinos Rusijos raketų atakos Kryvyj Rihe, praneša „Kyiv Independent“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį dar kartą pakartojo, kad nepritaria Rusijos vykdomam Ukrainos bombardavimui, jo administracijai dalyvaujant derybose, kuriomis siekiama užbaigti tarp šių šalių vykstantį karą. „Nesu patenkintas tuo, kas vyksta“ Ukrainoje, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė respublikonas ir apkaltino Rusiją, kad ji „šiuo metu bombarduoja kaip pašėlusi“, nors ir pažymėjo, jog šalys „kaip ir yra arti“ susitarimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainos pajėgos veikia Rusijos Belgorodo srityje, kur Maskva kovą pranešė apie įvykdytus išpuolius. Belgorodo regionas yra nuolatinis Ukrainos oro pajėgų atakų taikinys, be to, jis yra netoli Rusijos Kursko srities, kur Ukrainos pajėgos nuo praėjusių metų, kai netikėtai įsiveržė į šalį, desperatiškai saugo įgytą teritoriją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad yra nepatenkintas Rusijos vykdomais Ukrainos bombardavimais, vykstant deryboms, kuriomis jo administracija siekia nutraukti Maskvos pradėtą karą. „Man nepatinka tai, kas vyksta“ Ukrainoje, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė respublikonas, kaltindamas Rusiją, kad ji „dabar bombarduoja kaip pašėlusi“, nors teigė, kad šalys buvo gana arti susitarimo.

Rusija per karą Ukrainoje iki šiol nužudė 591 ukrainiečių sportininką ir trenerį, 22 paimti į nelaisvę, 11 laikomi dingusiais. Tai tinkle X paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. „2025 m. kovo mėnesio duomenimis, Rusija nužudė 591 Ukrainos sportininką ir trenerį, 22 yra nelaisvėje, o 11 dingę. Per rusų atakas apgadinti arba sunaikinti 725 sporto objektai, įskaitant 17 olimpinių, paralimpinių ir defimpinių žaidynių treniruočių bazių“, – nurodoma pranešime.

Popiežius Pranciškus dovanoja Ukrainai keturis greitosios pagalbos automobilius, kurie bus naudojami karo su Rusija fronto linijoje, pirmadienį pranešė Vatikanas. Nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasarį užpuolė savo kaimynę, popiežius jau yra padovanojęs ukrainiečiams tris greitosios pagalbos automobilius, ligoninės autobusiuką ir ultragarsinių tyrimų aparatų nuo priešų smūgių nukentėjusioms ligoninėms, taip pat keletą generatorių, maisto ir medikamentų.

Šių metų kovas buvo pats blogiausias mėnuo Ukrainai pagal karinės technikos nuostolius per visą laikotarpį nuo tada, kai rusai pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, rašo UNIAN. Jeigu žiūrėtume į Rusijos ir Ukrainos karinės technikos nuostolių santykį, 2025 m. kovas Ukrainai buvo blogiausias mėnuo nuo rusų plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje.

Ukrainos gynybos pramonė išaugo nuo 70 mlrd. grivinų 2022 m. iki 1,5 trilijono grivinų 2025 m. Tai pareiškė Ukrainos Parlamento Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenka, rašo „Ukrinform“. „Mūsų saugumą garantuoja tik mūsų pačių gynybos pramonė, apmokyta kariuomenė ir ideologiškai paruošti žmonės, kurie yra pasirengę atgrasyti priešą... 2022 m. mūsų gynybos pramonė įvykdė valstybinių užsakymų už maždaug 70–80 mlrd. Grivinų (1,5–1,8 mlrd.

Rusų okupantai pirmadienį  keliskart atakavo Kostiantynivkos miestą Donecko srityje – žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti, feisbuke pranešė Donecko karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Tarp sužeistųjų yra devynerių metų vaikas. „Šiandien apšaudžius Kostiantynivką žuvo mažiausiai vienas žmogus, du buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų yra devynerių metukų mergaitė, kuri savo gyvenamojoje vietoje patyrė skeveldrinius sužalojimus“, – rašė srities gubernatorius.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sulaikė 6 moskleivius, kurie Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymu padeginėjo Ukrainos geležinkelio kompanijos „Ukrzaliznycia“ elektros skydines, praneša „Ukrinform“. Jauniausiam iš kaltinamųjų tik 12 metų, vyriausiam – 16 metų. Visus juos Rusijos specialiosios tarnybos užverbavo, kai šie ieškojo lengvo būdo užsidirbti pinigų „Telegram“ kanaluose. Įtraukę nepilnamečius į ardomąją veiklą, rusai panaudojo juos, kad sunaikintų „Ukrzaliznycia“ elektros skydines.

Ukrainoje gimusi JAV įstatymų leidėja Victoria Spartz pareiškė, kad Ukraina turėtų atiduoti žemes Rusijai, o jos žmonės turėtų reikalauti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsistatydinimo, rašoma „Kyiv Independent“. Balandžio 7 d. paskelbtame interviu laikraščiui „The Telegraph“ V. Spartz teigė, kad Ukraina negali reikalauti grąžinti visų okupuotų teritorijų. „Jei jie laimėtų karą, būtų visai kitaip“, – pridūrė ji. V. Spartz gimė Černigovo srityje, o 2000 m. persikėlė į JAV.

Pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip balandžio 4 d. Rusijos raketa smogė restoranui „RoseMarie“ Kryvyj Rihe. Rusijos Federacija tvirtina, kad šioje įstaigoje esą „vyko karinių vadų ir Vakarų instruktorių susitikimas“. Tačiau ši informacija neatitinka tikrovės, cituodami „France 24“ rašo UNIAN. Paviešintoje filmuotoje medžiagoje matyti įstaigos darbuotojai ir lankytojai. Akivaizdu, kad restorane nebuvo jokių kariškių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusiją liautis naudojus „vilkinimo taktiką“ bei priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje. „Jau beveik mėnesį Rusija ne tik atsisakinėja priimti paliaubų pasiūlymą, bet ir pradėjo intensyviau bombarduoti civilius, o Ukraina vos prieš kelias dienas patyrė tragiškas tokio bombardavimo pasekmes“, – lankydamasis Kaire kalbėjo E. Macronas.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas remia paliaubų Ukrainoje idėją, tačiau vis dar turi daug klausimų dėl to, kaip jos veiktų.  „Putinas tikrai pritaria paliaubų būtinybės idėjai, tačiau tam reikia atsakyti į daugelį klausimų. Šie klausimai vis dar kabo ore ir kol kas niekas į juos neatsakė“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Shahed“ tipo dronuose Rusija vis dažniau naudoja kiniškus komponentus, o ne amerikietiškus, kad apsaugotų juos nuo elektroninės karybos sistemų, feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR). HUR paskelbė informaciją apie beveik 200 naujų dalių ir komponentų, aptiktų šešių tipų rusiškuose ginkluose.