Prieš okupantams pradedant karą, Pokrovske gyveno beveik 100 tūkst. žmonių. Jie visi prarado gyvenimus, kuriuos kūrė dešimtmečius: namai virto griuvėsiais, o iš kadaise didelių Pokrovsko gamyklų neliko nieko. Taip pat uždaryta didžiausia Ukrainos kasykla „Pokrovska“.
„Mieste neliko nieko gyvo: Rusijos armija vis dar neokupavo miesto, bet nuolatiniu bombardavimu jį sunaikino“, – rašo leidinys.
Tačiau Pokrovskas nėra vienintelis Donecko srities miestas, kurio žmonės viską prarado. Rusams pradėjus karą, toks likimas ištiko beveik 2 milijonus ukrainiečių.
Vakarų žiniasklaida praneša, kad V. Putinas reikalauja, kad Ukraina be išimties perduotų visą Donecko regioną. 2025 m. spalio mėn. Rusijos kariuomenė užima apie 70 proc. regiono. Pažymėtina, kad Rusija karą Donecko regione pradėjo prieš 11 metų – 2014 m. pavasarį. Nuo tada, net po trejų metų itin intensyvių karo veiksmų, vis dar nesugebėjo užimti regiono. Dabar Kremlius nori šias žemes, kurių nesugeba užimti, tiesiog gauti.
Tačiau Ukraina vis dar kontroliuoja didelius miestus, tokius kaip Kramatorskas, Slovjanskas ir kitus. Iš beveik 1300 apgyvendintų vietovių vis dar kas trečia yra Ukrainos kontrolėje.
Viską atėmė Rusija
Prieš prasidedant plataus masto invazijai 2022 metais, Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje gyveno apie 1,9 mln. žmonių. Per ateinančius trejus metus Ukrainos kontroliuojamose teritorijose gyvenančių žmonių skaičius sumažėjo septynis kartus – iki 250 tūkst.
Žmonės buvo priversti bėgti nuo karo, kurį Rusija atnešė į šias žemes. Namai, šeimos ir socialiniai ryšiai, verslas, darbai ir šimtų tūkstančių šeimų istorijos buvo sunaikinti. Viskas, ką žmonės kūrė visą savo gyvenimą, buvo atimta Rusijos. Tuo tarpu likę ukrainiečiai toliau gyvena savo namuose ir butuose, dirba, augina vaikus ir kuria savo ateitį.
„Kokiu pagrindu teritorijos, kurios beveik 35 metus buvo Ukrainos dalis, gali būti tiesiog perduotos Rusijai?“, – kelia klausimą „United24 Media“.
Anot leidinio, pirmiausia, tai prieštarauja Ukrainos Konstitucijai; niekas Ukrainoje negali priimti tokio sprendimo. Be to, toks reikalavimas prieštarauja sveikai logikai: 250 tūkst. žmonių, kurie gyveno Ukrainoje ir pastaraisiais metais kovojo už jos nepriklausomybę, būtų prievarta perduoti kitai šaliai, kur jie būtų siunčiami į filtravimo stovyklas ir baudžiami už paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Arba priversti palikti savo namus, bėgti nuo okupantų priešiško režimo ir atsisakyti viso savo gyvenimo.
Negali įveikti, bet nori pasiimti?
Tuo tarpu JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje aprašoma 50 km ilgio „tvirtovės juosta“, einanti per vakarinę Donecko dalį, rašo BBC.
„Ukraina pastaruosius 11 metų skyrė laiko, pinigų ir pastangų tvirtovės juostos stiprinimui ir reikšmingos gynybinės pramonės bei gynybinės infrastruktūros kūrimui“, – rašoma ataskaitoje.
Analitikai kalba apie tranšėjas, bunkerius, minų laukus, prieštankines kliūtis ir spygliuotą vielą. Jie pabrėžia, kad dėl šios „tvirtovės juostos“ rusams ypač sunku pulti. Pavyzdžiui, analitikai prognozuoja, kad Rusijos pajėgos, puolančios Pokrovsko kryptimi, „greičiausiai užtruks kelerius metus“, kad miestą užimtų.
Fortifikacijos neabejotinai yra Ukrainos gynybos dalis, tačiau svarbų vaidmenį vaidina ir pačios teritorijos topografija, pabrėžia analitikai.
Teritorija nėra palanki ukrainiečiams
„Teritorija yra itin svarbi besiginantiems ukrainiečiams, ypač Časiv Jaro aukštuma, kuri yra Ukrainos gynybinės linijos pagrindas“, – BBC sako Nickas Reynoldsas, Jungtinės Karalystės „Royal United Services Institute“ (RUSI) sausumos karo tyrimų mokslininkas.
„Jei pažvelgsite į Donbaso, apskritai rytinės Ukrainos, topografiją, bendrai teritorija nėra labai palanki ukrainiečiams, – priduria jis. – Donecko miestas yra aukštoje vietoje. Vakarų kryptimi viskas eina žemyn, o tai nėra palanku besiginantiems ukrainiečiams.“
Ekspertas pabrėžia, kad aukštumos itin svarbios Ukrainai dėl stebėjimo bei gebėjimo koordinuoti gynybinius veiksmus.
„Be to, aukštumos yra palankesnės radijo bangų sklidimui, todėl geriau tinka dronų koordinavimui“, – sako N. Reynoldsas.
Časiv Jaras, nors rusai neseniai ir skelbėsi jį užėmę, „yra viena iš paskutinių aukštumų, kurias kontroliuoja ukrainiečiai“, sako jis.
N. Reynoldsas pažymi, kad žvalgybos informacija, gaunama iš palydovinių vaizdų, nesvarbu, ar ją teikia Ukrainos tarptautiniai partneriai, ar komercinės įmonės, yra labai svarbi, „bet tai nėra tas pats, kas galimybė tiesiogiai koordinuoti savo taktines misijas“.
Putinas nesileis į kompromisus
Anot „United24 Media“, V. Putino veiksmai įrodo, kad jis nesustos ties Luhansko ar Donecko regionais.
„Donecko srities perdavimas“ yra tik retorika, skirta išbandyti, kiek silpna gali būti Ukraina ar jos vakarų partneriai. V. Putinas aiškiai nesileis į kompromisus, rašo „United24 Media“.
„Vietoj to, kad atiduotume Ukrainos žemes Rusijai, turime stengtis sumažinti priešo puolimo pajėgumus ir sumažinti jo ekonomines galimybes tai daryti, t. y. toliau naikinti pagrindinį šį karą kurstantį išteklių – naftą ir dujas. Todėl Ukrainos kariuomenei reikalingos priemonės – raketos ir dronai, leidžiančios sunaikinti naftos perdirbimo gamyklas ir infrastruktūrą, kuri leidžia gauti pelną: gavybą, perdirbimą ir transportavimą. Šiandien tai yra pagrindinis tikslas ir būtent tai, kas nuolat smogia Rusijos ekonominiams pajėgumams tęsti karą“, – apibendrina leidinys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
