kainos

Prieš 5 metus „Vakarų ekspreso“ atliktas nedidelis maisto produktų kainų penkiose šalyse tyrimas parodė, kad užsienyje gali būti pigiau pragyventi nei Lietuvoje.

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje yra lyg įkalta į akmenį. Daugiau negu pusė SEB banko užsakymu gruodį atliktos apklausos dalyvių manė, kad gyvenamojo būsto kaina 2020 metais augs, ir tik dešimtadalis apklaustųjų prognozavo, kad kaina smuks. Labai panašūs gyventojų atsakymai buvo ir 2018 metų pabaigoje. Akivaizdu, kad daugelio tuomet apklaustų gyventojų kainų augimo 2019 metais prognozė pasitvirtino.

Nuosavo būsto poreikis sostinėje pastaraisiais metais, regis, perkopė visus galimus lūkesčius. Lietuviai intensyviai perka nekilnojamą turtą, o investuotojai nepailstančiai stato namus, siūlydami kuo įvairesnę pasiūlą. Apie tai, kurie sostinės miegamieji rajonai naktimis gyventojams vis dar kelia šiurpą, kaip saugumas koreguoja NT kainas ir kur Vilniuje galima pigiausiai įsigyti būstą tv3.lt studijoje kalbamės su nekilnojamo turto ekspertu, „Real Data“ įkūrėju bei vadovu Arnoldu Antanavičiumi.

Nuo šių metų pradžios pasikeitę tarifai už elektros suvartojimą įnešė sumaišties į kai kurių gyventojų namus. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. nespėjus sumokėti arba deklaruoti gruodį suvartotos elektros energijos, daliai gyventojų už tą mėnesį suvartotą elektrą tenka mokėti daugiau, nepaisant to, kad naujieji tarifai pradėti taikyti tik nuo sausio 1 d. Socialiniuose tinkluose „Ignitis“ klientai skundžiasi iš bendrovės sulaukę laiškų, kuriuose rašoma, kad gyventojai yra skolingi.

Pastaruoju metu brangstant kai kuriems maisto produktams, analitikai teigia, jog tai lemia didėjančios kuro, energijos, žaliavų kainos, taip pat augantys atlyginimai bei maža konkurencija.  Kainas stebinčio portalo pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas sako, kad kainas prekybos tinkluose augina padidėjusios prekybininkų ir gamintojų išlaidos bei maža konkurencija.  „Labai išaugo prekybininkų antkainiai, jie dažnai būna 50 proc. ar daugiau.

Lietuvoje praėjusiais metais buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų sumą – 10,5 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Registrų centro teigimu, tai didžiausia istorijoje per metus būstui Lietuvoje įsigyti išleista suma. Tradiciškai apie pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, teigiama Registrų centro pranešime. „Praėję metai būsto rinkoje buvo aktyvūs, o metų pabaigoje stebėjome spartų būsto sandorių ir kainų augimo šuolį.

Noras turėti nuosavą automobilį ir visur juo važiuoti net jei tam nėra būtinybės lietuviams atsisuka kitu galu – tam išleidžiame kur kas daugiau pinigų nei europiečiai. Praėjusiais metais visoje Europos Sąjungoje namų ūkių išlaidos transportui sudarė 13,2 proc. visų išlaidų. Pagal šį rodiklį lietuviai išsiskiria iš visų europiečių, rodo „Eurostat“ paskelbti duomenys.

Praėję metai Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo itin sparčiu parduotų butų skaičiaus augimu. Manoma, kad tokį spartų NT pirkimą nulėmė ne vienas veiksnys. Išaugęs įperkamumas labiausiai susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo daug spartesnis, nei būsto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo 47 proc., o butų kainos – 19 proc.

Kaip lietuviai savaitgaliais ar prieš šventes vyksta apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, taip arčiau sienos gyvenantys latviai važiuoja į mūsų parduotuves. Šiauriniuose šalies regionuose braliukai latviai suka ir į lietuviškas maisto, statybinių medžiagų ir buitinės technikos parduotuves. Kaimynai tikina, kad Lietuvoje daug kas pigiau nei jų tėvynėje, o kai kurios prekės net perpus. Prie vieno iš prekybos centrų Šiauliuose savaitgalį gausu automobilių latviškais numeriais.

Lietuvoje per metus rekordiškai pabrango kiauliena, jos brangimui didelės įtakos turi Kinijoje siaučiantis kiaulių maras. Prognozuojama, jei situacija nesikeis, tuomet kiaulienos kaina dar labiau šoktels į viršų. Per metus Lietuvoje brango ir sviestas bei pieno produktai, nors pasaulinėje rinkoje, priešingai, sviesto kaina jau kuris laikas mažėja. Ekspertai tikina, kad ateityje galima tikėtis dar didesnio maisto produktų kainų šuolio ir dėl brangstančių degalų.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas daugiau nei 109 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9,5 procento. Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 procentus.

Po Naujųjų metų degalinių švieslentėse fiksuojamos į viršų kopiančios benzino ir dyzelino kainos. Vairuotojai piktinasi, kad padidėjus akcizui, degalų kainos šoktelėjo daugiau nei buvo prognozuota. Tačiau naftos produktų prekybos įmonių asociacija tikina turinti tam paaiškinimą: esą degalai brangsta ne tik dėl akcizų, bet ir dėl didėjančios pasaulinės naftos kainos. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl augančios tarptautinės įtampos ir įvykių Irane degalai netrukus gali brangti dar labiau.

Nors valdžia džiūgauja, kad kitais metais didės atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos, tačiau dalis gyventojų to gali ir nepajusti dėl augančių kainų. Primename, kad jau žinoma, kiek kai kurios prekės ir paslaugos 2020 m. brangs dėl patvirtintų didesnių įkainių ir mokesčių. Kitos kainos gali didėti dėl augančios minimalios algos ir kitų priežasčių.

Nuo Naujų metų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir elektros skaitiklių rodmenis deklaruoti paskutinėmis gruodžio dienomis. Kitu atveju naujais metais už gruodį suvartotą elektrą teks mokėti didesnėmis kainomis. Nuo Naujųjų elektra brangsta ne tik gyventojams, bet ir verslui. Pasak pramonininkų konfederacijos, brangstant elektrai ir kurui, didės ir gaminamos produkcijos kaina, o galiausiai tai nuguls ant paprastų vartotojų pečių.

Kitąmet Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, gyventojams geriamo vandens tiekimas ir nuotėkų tvarkymas turėtų brangti šeštadaliu, o Klaipėdos – beveik 4 proc. Pirmadienį taip vienašališkai nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jos sprendimu, „Vilniaus vandenys“ kelia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas: vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute, bus taikoma 16,7 proc. didesnė, palyginti su šiuo metu galiojančia. Apskaitos kaina nesikeis.

Kol didžiųjų prekybos centrų darbuotojai ilsėjosi per pirmąją Kalėdų dieną, smulkieji prekybininkai plušo išsijuosę. Per Kalėdas dirbusios mažos parduotuvėlės sulaukė pirkėjų, kurie iš lentynų graibstė mineralinį vandenį, alkoholinius gėrimus, saldainius ir netgi kapų žvakes. Tačiau kalbinti gyventojai tikina, kad per didžiąsias metų šventes prekybininkai gali ir toliau nedirbti, mat šaldytuvai ir taip lūžta nuo maisto bei gėrimų.

Net neabejojame, kad dar ir šiandien ant visų jūsų vaišių stalų pūpso kalnai skanaus maisto. O ar kada pagalvojote, kad net ir eilinę dieną prisiperkame gausybę maisto produktų, gal net daugiau nei reikėtų? Eurostato tyrimas rodo, kad lietuviai perka daugiausiai maisto visoje Europos Sąjungoje, nors skundžiasi, kad maisto kainos didelės. Ar tai reiškia, kad tautiečiai labai mėgsta kimšti pilvus, ar pirkinių gausą lemia kitos priežastys, tuojau ir pasiaiškinsime.

Norintiems Naujuosius metus sutikti Lietuvos kurortuose reikėtų paskubėti. Laisvų vietų viešbučiuose sparčiai mažėja, o 4 kartus išaugusios kainos verčia plačiai atverti piniginę. Tačiau ne visi tautiečiai linkę išlaidauti, dalis jų Naujųjų metų šventę rengia namuose. Vilnietė Jurgita Naujuosius metus jau antrąjį kartą iš eilės sutiks Palangoje. Moteris tvirtina, kad šventė, ko gero populiariausiame Lietuvos kurorte jai kainuoja vos keliasdešimt eurų.

Daugelis lietuvių smulkias vieno ir dviejų centų monetas kaupia, bet retai jomis atsiskaito parduotuvėse ar turguose. Todėl siūloma smulkių monetų nebekaldinti, o prekių kainą apvalinti iki 5 centų. Tiesa, tokie siūlymai priimtini ne visiems. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigia, kad tokia kainų apvalinimo taisyklė jau yra taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Taip pat apie ją svarstoma Latvijoje ir Estijoje.

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Sostinės savivaldybė paruošė naujametinę dovaną vilniečiams tėvams – nuo kitų metų brangsta darželiai. Taip pat kyla maitinimo ir ugdymo įkainiai. Tad už kiekvieną vaiką reikės mokėti keliolika eurų daugiau. Kol sostinės valdžia teisinasi, kad darželių kainos sostinėje nesikeitė kone dešimtmetį, tėvai niršta, kad apie išaugusius tarifus sužinojo likus kelioms savaitėms iki Naujųjų.  Vilniaus lopšelio darželio „Lazdynėlis“ auklėtiniai prieš pietus laiką leidžia lauke.

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Anuomet brangiausias kepsnys viename restoranų kainavo 20 Lt, pridėjus garnyrą ir padažą gautųsi 25 Lt. Kiek gi kainuoja jautiena dabar? Šiuo metu jautienos kepsnį tas pats restoranas siūlo taip pat už 25. Tik jau ne litus, o eurus.

Sostinėje gyvenantiems tėvams teks patuštinti piniginę – Vilniaus miesto valdžia nusprendė pakelti vaikų maitinimo darželiuose kainą ir ugdymo mokestį. Valdininkai tvirtina, kad beveik dešimtmetį nekeistos kainos pokytis nežymus, tačiau tėvai piktinasi, kad apie netrukus įsigaliojančius pokyčius sužinojo iš žiniasklaidos. Vilniaus miesto savivaldybės taryba gruodžio 4 d. patvirtino naujas darželių maitinimo kainas ir pakėlė ugdymo mokestį.

Vaikštant siauromis Rygos senamiesčio gatvelėmis retas gali aplenkti Domus laukums aikštėje įsikūrusi Kalėdų miestelį su jaukiai papuošta natūralia kalėdine eglute. Apie tai, kad šis Kalėdų miestelis yra kažkur šalia išduoda artėjant vis garsiau skambanti šventinė muzika, svaigus karšto vyno aromatas bei aplink gausėjančios besišypsančių žmonių gretos.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vos tik prasidėjo šventinė prekyba, parduotuvėse šoktelėjo maisto produktų kainos. Tai pastebi ir juose apsiperkantys žmonės, ir kainų pokyčius skaičiuojantys ekspertai. Jie skelbia, kad palyginus su spaliu, lapkritį pabrango tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis. Ekonomistai ir kainų ekspertai sako, kad prekybininkai metų pabaigoje esą naudojasi paskutine proga daugiau užsidirbti.

Kiauliena – viena iš dažniausiai ant lietuvių stalo atsiduriančių mėsos rūšių. Nors Lietuva nėra didelė, galima pastebėti, kad skirtinguose miestuose vidutinė mėsos kaina gali skirtis kone ketvirtadaliu. Be to, per pastaruosius metus kiauliena tiek parduotuvėse, tiek turguje apskritai pabrango 20–30 proc. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu ji gali dar labiau pabrangti.

Iki didžiųjų metų švenčių trys savaitės ir artėja neišvengiamas momentas, kuomet reikės pradės galvoti, ką dėti ant stalo. Nemažai lietuvių šventėms važiuoja ruoštis pas kaimynus lenkus. Ten maisto ir kitų prekių kainos, sakoma, daug mažesnės. Tiesa, tautiečių Lenkijos parduotuvėse jau mažiau nei ankstesniais metais. Kainos ir ten pamažu kyla. Todėl TV3 žurnalistai nusprendė nuvažiuoti ir patikrinti – verta važiuoti apsipirkti į užsienį ar ne.

2019 metų lapkričio pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad: pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su spalio mėnesiu pabrango 0,49 euro, ir buvo 3,35 (6,5 proc.) eurais brangesnis nei praeitų metų lapkričio mėnesį, rašoma pranešime spaudai.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus mažiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį buvo 1,7 proc., Latvijoje – 2,1 proc., Estijoje – 1,8 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 0,7 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 1,8 proc. ir 2,9 proc., Estijoje – 1,1 proc. ir 3,1 procento.

Stambios prekybos, kitaip dar vadinamas prekybos centrų mokestis Lietuvoje vis realesnis. Jeigu jis bus įvestas pokyčius labiausiai pajus sunkiausiai besiverčiantys, mat tokiu atveju maisto kainos, tikėtina, pakiltų 13 procentų. Kodėl prekybos centrai ketina užkrauti mokestį ant pirkėjų pečių, kalbame su Norfos savininku Dainiumi Dunduliu.

Parama eurui Lietuvoje auga, bet išlieka mažiausia tarp visų bendrą valiutą turinčių Europos šalių, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai. Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje. 37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.

Jau šiemet pabrangusi elektra brangs ir kitąmet dar 15 proc. Taip per dvejus metus susidarys net 30 proc. brangimas. Kainų reguliuotojai aiškina, esą elektra brangsta aplinkinėse rinkose, tad kitos išeities nėra. Tačiau ekonomistai sako, kad brangstanti elektra didins ir bendrą infliaciją. O žmonės ir ypač senjorai apgailestauja dėl brangimo, mat elektros brangimas suvalgys visą prezidento pažadėtą pensijų padidinimą. Tiesa elektros brangimą kai kam kompensuos pingančios dujos.

„Juodojo penktadienio“ karštinė užplūdo prekybos centrus ir internetines parduotuves. Prekybininkai vilioja žmones žadėdami išskirtines nuolaidas ir nemokamas dovanas. Pirkėjai tokiomis vilionėmis nesižavi – esą norėtųsi didesnių nuolaidų ir įvairesnėms prekėms. Kainų analitikai ragina gyventojus neapsigauti, mat dažnai skambiai skelbiamos nuolaidos tėra rinkodariniai triukai.

Artėjančios šventės kelia ne tik džiugesį, bet ir galvos skausmą. Kalėdų senelių vizitai darželiuose, dovanėlės vaikams ir dovanos pedagogams, tėvams reiškia neišvengiamas išlaidas, kurios verčia dar labiau susiveržti diržus prieš artėjantį didįjį išlaidavimą gruodžio mėnesį. Šventė darželyje gali atsieiti nuo 15 iki 50 eurų, o jei vaikas lanko vieną ar kelis būrelius – dar daugiau.

Sviesto kaina parduotuvėse užkopė į rekordines aukštumas. Nors Europoje viskas atvirkščiai – Lenkijoje bei Vokietijoje sviestas pinga ir ten yra dvigubai pigesnis. Pirkėjai dėl to keikia prekybininkus, šie gi dėl brangaus sviesto šnairuoja į perdirbėjus. Sviesto kaina pakilo į seniai regėtas aukštumas. Šiuo metu sviestas yra brangiausias nuo pat 2016 m ir parduotuvėse vidutiniškai tenka mokėti apie 2,15 eurų už pakelį.

Bulvės palieka labiausiai brangusių prekių reitingą, užleisdamos šią vietą obuoliams, kurių nes šiuometinis derlius buvo žymiai mažesnis negu praeitais metais, skelbia pricer.lt apžvelgdamas spalio mėnesio produktų kainas. Bendrovė įvertino, kaip kainos keitėsi šiemet spalį palyginti su pernai spaliu. Skaičiuojama, kad dabar pastebimas sparčiausias ne tik obuolių, bet ir cukraus, pomidorų sulčių, kiaulienos, maltos kavos ir juodojo šokolado kainų kilimas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir 8 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais). Tradiciškai daugiau kaip pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, rodo Registrų centro sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pastaraisiais metais yra itin aktyvi: sandorių daugėja, kai kurio NT vertės kyla. Kiek ilgai matysime tokią tendenciją? Apie tai, kokių pokyčių ir kodėl galime laukti Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje naujienų portal tv3.lt studijoje kalba Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Audrius Šešplaukis.

Lietuvos oro uostuose gali brangti skrydžiai. Tokią prognozę pateikia aviacijos specialistai. Anot ekspertų, šią vasarą pirmą kartą nuo 2011-ųjų pastebimai sumažėjo keleivių srautas. Kol specialistai aiškina, kad rinkos augimo sulėtėjimas gali keisti krypčių pasiūlą ir pakelti bilietų kainas, Lietuvos oro uostai aiškina, kad didelių pokyčių rinkoje neturėtų būti.

Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.

Iškritus pirmosioms snaigėms šilumininkai prognozuoja pigiausią šildymo sezoną per pastaruosius septynerius metus. Visgi biokuro tiekėjai vartotojams siūlo nesidžiaugti anksčiau laiko. Smarkiai nukritusios žaliavų kainos ir išaugęs baltarusių biokuro importas Lietuvos verslininkus gali privesti prie bankroto, o tuomet, pasak jų, šildymo kainos gali neadekvačiai šoktelėti. Prie šildymo sezono prisijungė paskutinis didmiestis – pirmadienį radiatoriai pradėjo šilti ir Klaipėdoje.

Daugeliui besilaukiančių ar jau vaikus turinčių moterų Mamų mugė nėra naujiena. Jau devintą kartą spalio 10 d. Kaune įvyksiantis renginys sukvies šeimas išparduoti nebenaudojamus vaikų daiktus, visgi, mugės lankytojams vienas svarbiausių klausimų yra kokiomis kainomis bus siūlomos prekės.

Vidutiniam darbingo amžiaus, ekonomiškai aktyviam Rusijos gyventojui jaustis laimingu reikia, kad jo mėnesio pajamos siektų bent 161 tūkst. rublių (2,26 tūkst. eurų), skelbia sociologinę apklausą 37-iuose didžiausiuose šalies miestuose atlikęs portalas superjob.ru. Vyrų laimės „kaina“ – 181 tūkst. rublių (2,54 tūkst. eurų), moterų – 138 tūkst. rublių (1,93 tūkst. eurų) per mėnesį. Kukliausi yra iki 24 metų amžiaus jaunuolių finansiniai poreikiai: jiems kas mėnesį pakaktų 118 tūkst.

Latvija Lietuvai parduoda elektrą, gaminamą iš pigių lietuviškų dujų. Kol Lietuvos elektrinės stovi išjungtos, Latvija į Lietuvą per bendrą rinką tiekia elektrą gaminamą iš dujų, įsigytų iš Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalo, užkurio išlaikymą susimoka visi lietuviai. Tokia logika užkliuvo Seimo nariams. Parlamentarai bando aiškintis, kodėl Lietuva, esant žemoms dujų ir aukštoms elektros kainoms, pati nepasigamina elektros.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 6,8 proc. didesnė nei pernai rugsėjį – 1951 euras už kvadratinį metrą. Sandorių padaugėjo 9,0 proc. iki 824-ių, o bendra sandorių vertė išaugo 9,4 proc. iki 87,5 mln. eurų. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 1,0 proc., sandorių padaugėjo 5,8 proc., rinkos apyvarta paaugo 4,5 procento.

Dėl pavasarinių šalnų nukentėjus didelei daliai obelų, obuolių derlius šiemet bus mažesnis, sako jų augintojai ir supirkėjai. Anot Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės Vitalijos Kuliešienės, tikėtina, kad obuoliai brangs. „Skiname labai mažai obuolių, o jie taip pat nėra kokybiški, kadangi ant obuolių yra dėmės nuo šalčio. Obuoliai nėra užkrėsti, valgyti juos galima, tiesiog jie nudeginti šalnų“, – BNS sakė V. Kuliešienė.

Svogūnų, česnakų, burokėlių ar kopūstų valgytojai, pirkdami šias daržoves, pinigines turi praverti plačiau. Ekspertai sako, kad, palyginti su pernai, dėl itin prastos vasaros šios daržovės pabrango 40 procentų. Tiesa, brangesnės ir bulvės, nors jų derlius, kaip sako ūkininkai, šiemet kur kas geresnis. Tad kodėl su visu derliumi brangsta ir jos? Premjero Sauliaus Skvernelio pašonėje gyvenanti ir ten pat daržoves užauginsi bei Lazdynų turgelyje parduodanti Elena sako, kad česnakai šiemet mažesni.