kainos

Kaip karantino metu ir per visus metus Lietuvoje keitėsi maisto produktų kainos: kas labiausiai pabrango, o kokie maisto produktai atpigo? Maisto kainų tyrimas skelbia, kad prekybos centruose per metus labiausiai pabrango kiauliena, obuoliai, pomidorai, šokoladas, maža to, kainos esą didėjo ir karantino laikotarpiu. Tuo tarpu prekybininkai atšauna, kad per karantiną kainos nesikeitė, tačiau buvo atsisakyta trumpalaikių pardavimą skatinančių akcijų.

Prieš porą savaičių duris atvėrė sodo, daržo ir remonto prekių prekybos tinklai. O nuo balandžio 29 dienos prekiauti ne tik maisto produktais leista ir turgavietėms. Tačiau prieš ilgąjį savaitgalį pirkėjai plūdo į turgų ne drabužių, prekių buičiai ar remontui, bet gėlių sodinukų. Juos žmonės ketina savaitgalį sodinti kapinėse. Po to, kai dar kartą buvo palengvintos karantino sąlygos ir leista kone visa prekyba, portalo tv3.lt žurnalistė apsilankė Vilniaus Kalvarijų turguje.

Prekių ir paslaugų kainos koronaviruso krizės metu nebus reguliuojamos, tačiau jų trūkstant, Vyriausybė galėtų imtis jas skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių. Kainos galės būti reguliuojamos tik valstybei paskelbus nepaprastąją padėtį.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per praėjusią savaitę išaugo 27 proc. iki 28,1 euro už megavatvalandę (MWh) ir sugrįžo į metų pradžioje buvusį lygį, pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Jos duomenimis, tokia pati elektros kaina buvo ir Latvijoje bei Estijoje, kur jos padidėjimas per savaitę siekė atitinkamai 26 ir 20 procentų. Elektros biržos „Nordpool“ sistemos kaina po šešių savaičių nuoseklaus mažėjimo praėjusią savaitę išaugo 23 proc. iki 5,5 euro už MWh.

Karantinas švelninamas, jau pradėjo dirbti ne tik maisto, bet ir remonto ar sodo prekių parduotuvės. Šią savaitę duris atvėrė ir lauko kavinės, kirpyklos, muziejai, bibliotekos, lauko sporto aikštynai. Tačiau nepaisant atidarytų parduotuvių ir įstaigų vis dar bus ribojami klientų srautai. Taip pat visiems privaloma dėvėti apsaugines kaukes. Pasak prekybininkų, apsauginių kaukių poreikis vis dar didelis.

Prasidėjusiems sodo darbams karantinas negalioja. Priešingai – daugeliui sodas tapo vienintele vieta, kurioje galima netrukdomiems pailsėti nuo karantino ribojimų. Tačiau, pasak specialistų, pirkti ir parduoti sodinukus ir daigus tapo sudėtingiau. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Ravinis teigia, kad į sodus šiuo metu savaitgaliais skuba vis daugiau žmonių.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Praėjus pirmam karantino mėnesiui, specialistai jau vardija ir naujas tendencija būsto nuomos rinkoje. Čia kaip reikiant padaugėjo nuomojamų būstų pasiūla, butai pinga, nuomininkai reikalauja nemenkų keliasdešimties procentų nuolaidų, o lankstūs šeimininkai nuomos mokestį apkarpyti sutinka. Studentas Paulius karantino metu laiko veltui neleidžia – sportuoja. Tik jau ne savo bendrabutyje Kaune, o tėvų namuose Vilniuje. Paskaitoms persikėlus į internetinę erdvę, vaikinas bendrabučio atsisakė.

Paskelbus karantiną dalis gyventojų atsisakė ne pirmo būtinumo pirkinių. Ne išimtis ir automobilių rinka. Metų pradžioje prekyba transporto priemonėmis vyko užtikrintai, tačiau visą pasaulį surakinęs karantinas automobilių pardavėjus ir kai kuriuos pirkėjus privertė sunerimti. Transporto prekybos platformos Autoplius.lt duomenimis, 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį šalyje įvyko 89,7 tūkst. automobilių sandorių – 7,3 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Rinkose toliau pingant energijos ištekliams, elektra ir dujos nuo liepos kai kuriems vartotojams gali pigti kiek daugiau nei skelbta anksčiau.  Naujausiais preliminariais skaičiavimais, elektra gali pigti 8,5-11,3 proc., o dujos – 15-22 proc., skaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Skaičiai dar bus tikslinami, o naujus tarifus numatoma patvirtinti gegužės pabaigoje.

Antradienį parlamentas nusprendė iš naujo svarstyti prezidento veto dėl kai kurių prekių ir paslaugų kainų nustatymo kai valstybėje paskelbiama ekstremali situacija. Už tai balsavo 77 Seimo nariai, 41 vienas buvo prieš. Balandžio 28 d. turėtų būti galutinai nuspręsta, koks bus kainų reguliavimo likimas.

Pirmą kartą istorijoje JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina kaina tapo neigiama. „Dow Jones“ teigimu, gegužės mėnesio ateities sandorių WTI naftos kaina Niujorko prekių biržos (NYMEX) aukcione nukrito iki minus 2 JAV dolerių už barelį. Šių sutarčių galiojimas baigiasi antradienį. Tuo tarpu birželio mėnesio ateities sandorių WTI nafta prekiaujama 21,37 JAV dolerio už barelį kaina.

Smukus pasaulinėms naftos kainoms, Lietuvos ekspertai sako, kad  degalų kainos balandžio viduryje pasiekė „dugną“ ir dabar laikosi stabiliai. Jie neprognozuoja, kiek ilgai kuro kainos išliks žemumose.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, degalų kainų „dugnas“ Lietuvoje buvo maždaug nuo balandžio pradžios iki Velykų, o dabar jos stabilizavosi.     „Naftos kainos žemesnės negu 30 JAV dolerių už barelį jau visą mėnesį laikosi.

Kaip koronaviruso krizė paveiks maisto produktų kainas ir kas brangs labiausiai? Šis klausimas neduoda ramybės ne tik eiliniams gyventojams, bet ir valdžios atstovams, panorusiems net reguliuoti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas. Pasak ekspertų, dėl stringančio prekių pristatymo, brangstančių žaliavų maisto produktų kainos gali šoktelėti į viršų pasibaigus karantinui. Jau dabar kai kurie duonos kepėjai teigia iš paskutiniųjų besistengiantys nedidinti kainų.

Nors karantino metu gyventojai į parduotuves užsuka rečiau, bet kainas stebi itin atidžiai. Daugelis pastebėjo, kad išaugo mėsos kainos, ypač – kiaulienos. Specialistai tikina, kad kainų augimą lėmė pernykštis kiaulių maras Kinijoje, o karantinas čia niekuo dėtas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.lt, pastebima, kad mėsos kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose išaugo.

Šalies odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus sako, kad darbo sąlygos ir paslaugų teikimas po koronaviruso epidemijos bus visai kitoks nei iki šiol ir tikėtina, kad išliks gana ilgam laikui ir tai gali turėti įtakos galutinei paslaugos kainai, rašo portalas lrt.lt.  Pasak jo, pačių paslaugų kainos kilti neturėtų, ne po karantino vėl leidus tęsti veiklą odontologai susidurs su didele konkurencija tarpusavyje, tad paslaugos brangti neturėtų, norint pritraukti klientą.

Koronavirusas neaplenkė nė vieno žemyno. Nors Afrikoje susirgimų koronavirusu nedaug, tačiau ten gyvenanti lietuvė Aušra Alšauskaitė pasakoja, kad čia taip pat reikia laikytis karantino ir visų Pasaulinės sveikatos organizacijos higienos rekomendacijų. Tačiau vietiniai į virusą žiūri nerimtai, mano, kad juo susirgti gali tik baltieji. Aušra portalui tv3.lt papasakojo kaip atsidūrė Tanzanijoje, kas labiausiai stebina ten gyvenant ir kaip vietiniai ir ji pati gyvena karantino sąlygomis.

Degalų kainos per karantiną šiek tiek nukrito. Tačiau matydami, kad daug labiau atpigo nafta pasauliniu mastu, ekonomistai ir vairuotojai reikalauja dar mažesnių kainų. Visgi degalų pardavėjai labiau nuleisti kainas nesutinka ir rėžia, kad jų pardavimai sumažėjo perpus, tad didesni antkainiai yra išsigelbėjimas.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2018 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,4 proc., Estijoje – 8,2 procento. Per ketvirtį – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,1 proc., Latvijoje – 0,5 proc.

Seimas antradienį pritarė leisti Vyriausybei karantino metu reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą. 79 Seimo nariai balsavo už, 4 – prieš, 6 susilaikė. Seime prieš savaitę pritrūko balsų įteisinti tokį reguliavimą – balsavime nedalyvavo opozicija.  Ir nors praėjusią savaitę parlamentarai aršiai ginčijosi dėl pataisų reikalingumo, šį antradienį visi Seimo nariai nuo komentarų susilaikė.

Seimas antradienį renkasi į posėdį, kuriame spręs, ar pritarti priedams prie medikų algų, kainų reguliavimui, didesnėms subsidijoms už prastovas, ir kitus klausimus. Seimas antradienį balsuos, ar pritaria prezidento Gitano Nausėdos teikimui antrai kadencijai vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) skirti dabartinį direktorių Darių Jauniškį.

Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.

Seimas antradienį svarsto, ar leisti Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti įvairių prekių ir paslaugų kainas. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtinta, kad tokią galimybę Vyriausybę turėtų tik ekstremalios situacijos metu, ir aiškina, kaip atrodytų kainų reguliavimo procesas.

Biržoje sumažėjus didmeninei elektros kainai, iki metų vidurio gali būti perskaičiuota jos kaina buitiniams vartotojams. Nuo liepos elektra jiems galėtų pigti iki 10 proc. Paprastai elektros kaina peržiūrima kartą per metus ir įsigalioja nuo sausio.  Be to, nuo liepos gyventojams galbūt kiek atpigs ir dujos.   Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, užsitęsus žemų elektros kainų tendencijai, jos galėtų būti perkeltos į tarifą kuo greičiau.

Vyriausybei siekiant gauti instrumentą ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas, prekybos centrų ir vaistinių atstovai sako, kad kainų reguliavimas gali padidinti šešėlinę rinką. „Toks sprendimas paliestų ne prekybos tinklus ir ne prekybininkus, o vartotojus, ir paliestų ne taip, kaip tikisi, kad kainų reguliavimas paprastai suveikia, t.y., sumažina kainas.

Lietuvoje prasidėjo antroji karantino savaitė. Prekybininkų teigia, kad pirkėjų srautai, palyginti su pirmąją karantino savaite, normalizavosi, visgi kai kurie pastebi – dabar klientų srautai kur kas didesni nei prasidedant karantinui. Siekiant sumažinti koronaviruso plitimą, prekybos centruose bus siekiama reguliuoti pirkėjų srautus, pirmadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Išsiruošus įsigyti reikiamų produktų, dažniausiai keliaujama į tą prekybos centrą, kuriame siūlomos ne tik kokybiškos, bet ir pigesnės prekės. Atliktas slaptas pirkėjų tyrimas parodė, kad kovo mėnesį apsipirkti pigiausiai galima „Lidl“, „Maximos“ ir „Norfos“ prekybos tinkluose, o brangiausiai – „Rimi“. Slapto pirkėjo tyrimų agentūra SeeNext kovo 10 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl...

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nemato priežasčių, kodėl turėtų brangi dezinfekcinis skystis, rašo „Kauno diena“.  „Jo paklausą gamintojai turėtų patenkinti, o kainą turėtų reguliuoti rinkos dėsniai. Ministerija šiuo metu nemato prielaidų dezinfekcinio skysčio kainų augimui“, – dienraščiui teigė viceministrė Kristina Garuolienė. Šiuo metu vaistinėms rekomenduojama pagal galimybes riboti vienam gyventojui parduodamą dezinfekcinių priemonių kiekį.

Dar prieš paskelbiant karantiną, tautiečiai ėmė šluoti parduotuves. Tai atnešė tam tikrų pasekmių – ėmė brangti tam tikri maisto produktai. Tačiau karantino laikotarpiu kai kas ir atpigo, kai kuriose degalinėse šiandien litras degalų nesiekia euro. Vilnietis Tomas portalui tv3.lt pasakojo, kad praeitą savaitę už litrą dyzelinio kuro mokėjo 1,18 euro, o vakar jau tik 1,08 euro. „Vos per savaitę kaina nukrito 10 centų. Tokie kainų šuoliai tikrai džiugina“, – tikino vilnietis.

Vaistinių tinklas „Camelia“ reaguodamas į šalyje susiklosčiusią padėtį nori ne tik padėti mažinti COVID-19 infekcijos plitimą, bet ir palengvinti gyventojų finansinius sunkumus, atsiradusius dėl sumažėjusių pajamų ar laikino darbo netekimo.  „Camelia“ vaistinių tinklas  sumažino kainas populiariems vaistams nuo skausmo, preparatams širdžiai, virškinimui, smegenų veiklai, nervų sistemai,  kraujotakai, venoms.   „Šis laikotarpis – iššūkis tiek žmonėms, tiek verslui.

Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbus karantiną ir žmonėms ėmus šluoti  parduotuvių lentynas, pastarosiomis dienomis išaugo kai kurių maisto prekių, pavyzdžiui, kiaulienos kainos. Kiaulių augintojų asociacija sako, kad kainos kyla dėl didelės paklausos. Kainas stebinčio portalo pricer.lt įkūrėjas sako, kad kyla ne tik kiaulienos, bet kitų produktų kainos.

Po naujo Saudo Arbijos „puolimo“ naftos kainų kare, o pasaulio ekonomiką kaustant naujojo koronaviruso pandemijai, naftos kainos tarptautinėje rinkoje trečiadienį krito žemiausiai per pastaruosius 18 metų. Šiaurės jūros „Brent“ rūšies nafta gegužei atpigo 14,7 proc. iki 24,52 JAV dolerio už barelį, pasiekdama nuo 2003-ųjų neregėtas vertės žemumas.

Tarp Rusijos ir Saudo Arabijos kilęs naftos karas greitu metu galimai sumažins ir Lietuvos degalų kainas. Ir esą, nors naftos kainų nuosmukis – galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės požymis, Lietuvai bijoti nėra ko. Esą ekonominiams išbandymams šalis pasiruošusi daug geriau nei kad buvo 2009 m. Ar vairuotojams Lietuvoje jau atėjo laikas trinti rankomis dėl sumažėjusių degalų kainų? Naftos karas, kilęs tarp Rusijos ir Saudo Arabijos numušė naftos kainas į dar neregėtas žemumas.

Odontologijos rinkos problemos pastaruoju metu tapo, ko gero, viena labiausiai aptariamų ir jautrių temų. Neseniai atlikta odontologijos rinkos analizė parodė, jog apie 80 proc. šalies odontologijos įmonių patenka į didelės šešėlio rizikos grupę arba nepateikia finansinių duomenų. Sausio mėnesį įmonių patikrinimus atlikę FNTT pareigūnai neapskaitytų pajamų rado ir vienoje Tauragės odontologijos klinikų. Žurnalistams ėmus domėtis, dalis odontologų atsitvėrė tylos siena.

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Naftos kainos antradienį atsitiesia po dieną anksčiau patirto didžiulio nuosmukio. Kainų augimą galbūt skatina tai, jog rinkos dalyviai skeptiškai vertina Saudo Arabijos grasinimus staigiai padidinti „juodojo aukso“ gavybą. Be to, daugelis tebesitiki, jog Rijadas ir Maskva atnaujins derybas, rašo agentūra „Dow Jones“. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo 1,98 JAV dolerio, arba 5,76 proc.

Šios savaitės pradžią kai kurie finansininkai jau vadina juoduoju pirmadieniu, nes naftos kainos krito iki 30 dolerių, o akcijų biržos ėmė raudonuoti visame pasaulyje. Atsiranda vis daugiau kalbų, kad krizė jau nebeišvengiama, vienintelis klausimas tik kiek ilgai ji gali užtrukti. Apie dėl koronaviruso pasaulį ištikusį finansinį šoką kalbame su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Indre Genyte-Pikčiene.

Rusijos rublio kursas šalies užbiržinėje valiutų rinkoje pirmadienį pasiekė ketverių pastarųjų metų žemumas. JAV dolerio atžvilgiu rublis nuvertėjo 9,1 proc. iki 74,6 rublio už dolerį, euro – 10,4 proc. iki 85,4 rublio už eurą. Rusijos rubliui skaudžiai smogė naftos kainų griūtis, pirmaujančiai naftos eksportuotojai pasaulyje Saudo Arabijai pradėjus kainų karą.

Kaziuko mugės tradicijos tęsiasi jau kelis šimtmečius metų. Šiemet buvo kilusi grėsmė tradicijai nutrūkti dėl koronaviruso. Tačiau buvo priimtas sprendimas neatšaukti 6–8 dienomis vyksiančios Kaziuko mugės. Portalas tv3.lt apsilankė mugėje ir pasidomėjo ne tik kainomis, bet ir prevencinėmis priemonėmis, kurių ėmėsi prekeiviai norintys apsaugoti tiek save, tiek pirkėjus nuo virusų. Ko gero, prevencinės priemonės aktualiausios prekeiviams, kurie prekiauja maisto produktais.

Vasario pabaigoje Kėdainių turguose ir turgeliuose ant prekystalių ir močiučių pintinėse atsiranda vis daugiau žalumynų. Centrinėje miesto turgavietėje šeštadienį bei ūkininkų turguje sekmadienį buvo gausu šviežių krapų, salotų, svogūnų laiškų, ridikėlių. Taip pat net keli prekeiviai pardavinėjo ir agurkus, tiesa, jie atskleidė, jog agurkai turguje nelietuviški, o atvežti iš Lenkijos.

Visame pasaulyje koronavirusas sėja baimę ir Lietuva šiuo atveju nėra išimtis. Šalies gyventojai iš vaistinių išpirko medicinines kaukes, dabar jų ieškoma pirkti internetu. Visgi šių kaukių kainos internetinėse parduotuvėse kyla itin sparčiai. Štai pigu.lt dar vakar 20 eurų kainavusių kaukių  kaina išaugo iki 26 eurų. Tiesa – tiek kainavo paskutiniai prekių vienetai, kurie buvo išpirkti.

„Sodra" skelbia naujausius duomenis – pernai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Tačiau skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų vis dar skaičiuojami kartais. O praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių didžiulė. Tad nors statistika skelbia, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, jis, pasak ekonomistų, gerėja toli gražu ne visiems vienodai.

Žiemai persiritus į antrąją pusę pasigirdo gera žinia vartotojams – prekybos centruose pinga kopūstai, kitos lietuviškos daržovės. Tačiau šalies ūkininkų tokia naujiena nedžiugina – jie kainų nuosmukio nelaukė, be to, šią žiemą daržovių pardavė mažiau nei ankstesniais metais, tad baiminasi, kad jų nesuspės išparduoti iki naujo ankstyvo derliaus. Per šią žiemą daržininkai kopūstų pardavė kur kas mažiau.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nustatytai tvarkai, pagal kurią pacientams kompensuojamas tik pigiausias pirmasis paskirtas vaistas, oficialiai buvo telikę vos dešimt dienų. Tačiau Verygai reikalaujant Vyriausybė sutiko tokią tvarką pratęsti. Opozicija ministrą kaltina keliant teisinį chaosą. O štai dalis medikų stebisi, kad ministras tęsia daug kritikos sulaukusią tvarką. Nors pats ir Veryga pripažįsta, kad net trečdalis pacientų pigiausių vaistų atsisako.

Vasario mėnesį šalies degalinėse parduodamo benzino ir suskystintų dujų kainos skyrėsi labiausiai per pastaruosius kelerius metus, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Pricer.lt praneša, kad didmeninės degalų kainos Lietuvoje į globalius žaliavinės naftos kainų pokyčius reaguoja pavėluotai. Didmeninė A95 benzino kaina vienkartiniams sandoriams bendrovėje „Orlen Lietuva“ krito 3,5 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sausį buvo 3,0 proc., Latvijoje – 2,2 proc., Estijoje – 1,6 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 2,0 proc., paslaugos – 5,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,0 proc. ir 2,7 proc., Estijoje – po 1,6 procento. Sausį Lietuvoje ir Latvijoje užfiksuota 0,4 proc.

Ligonių kasa neseniai pasiūlė visiems gyventojams pasižiūrėti, kiek pinigų valstybė išleido jų gydymui. Kai kurie žmonės pasižiūrėjo ir neteko amo. Kaunietė, atsidariusi ataskaitą, išvydo, kad tapo kaulų čiulpų donore, o procedūra valstybei kainavo kelis šimtus eurų, nors nieko panašaus moteris nedarė. Per savaitę, kai Valstybinė ligonių kasa leidžia žmonėms pasižiūrėti savo gydymo kainas, tokių skundų skundų ji gavo jau dešimt.

Per penkerius metus, Lietuvai įsivedus eurą, vieni labiausiai pajuto kainų augimą, kitiems labiau nei kainos augo atlyginimai. Visgi kam per šį laikotarpį algos padidėjo labiausiai? Pasak ekspertų, sparčiausiai kilo aukštųjų, informacinių technologijų specialistų uždarbiai, taip pat bankininkystės ir finansų sektoriaus atlyginimai. Maža to, kai kurios įmonės buvo priverstos didesniais pinigais vilioti auštųjų technologijų specialistus, mat jų rinkoje jaučiamas didžiulis stygius.

Dauguma iš 40-ies maisto produktų, įtrauktų į kainų stebėjimo sąrašą, Rygoje yra brangesni nei Vilniuje ar Taline, skelbia Latvijos žemės ūkio rinkos skatinimo centras. Pavyzdžiui, sausį kilogramas bulvių Taline kainavo vidutiniškai 0,26 euro, Vilniuje – 0,29 euro, Rygoje – 0,44 euro. Vidutinė morkų kaina Taline buvo 0,28 euro, Vilniuje – 0,30 euro, Rygoje – 0,43 euro už kilogramą. Kita vertus, Rygos parduotuvėse mažesnės pievagrybių, braškių, slyvų ir broilerių kainos.