kainos

Lietuvoje vis dažniau užsimenant apie taršos mokesčius transporto priemonėms, vairuotojų žvilgsnis neretai nukrypsta į elektrinius automobilius. Tiesa, didžioji dalis stovėjimo aikštelių ir įkrovimo stotelių apmokestintos, o elektra varomų transporto priemonių kainos rinkoje yra vis dar ganėtinai aukštos. Nepaisant to, Susisiekimo ministerija tikisi, kad ateityje automobilių parke bus ne mažiau kaip 50 procentų elektromobilių.

Pasirodo, susitaisyti skaudamą dantį vietoj kelių dešimčių eurų už vos kelis ar keliolika prieinama visiems. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu valstybinėje įstaigoje šias paslaugas gali gauti kur kas pigiau nei privačiame kabinete. Tiesa, kol čia pateksite, gali tekti palaukti ne vieną mėnesį. Specialistai sako tokia situacija nesistebintys, mat valstybinės įstaigos ne itin suinteresuotos gausiu pacientų antplūdžiu.

Artėja šildymo sezonas ir jau aiškėja, kiek šiluma patuštins mūsų pinigines. Energetikai žada, kad centralizuotai tiekiamas šildymas bent sezono pradžioje šiemet bus pigiausias per visus 20 metų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suskaičiavo, kad Vilniuje šį spalį šildymas bus pigesnis 20 proc., Kaune – 12, o Klaipėdoje – 8 procentais. Panevėžyje ir Šiauliuose šiluma kainuos apie 15 proc. pigiau. O brangiausias šildymas bus Biržuose, pigiausias – Utenoje.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiama staigaus degalų kainų šuolio. Po atakų dronais ir milžiniškų gaisrų Saudo Arabijoje naftos perdirbimo įmonėje, staigiai į viršų šoko ir pačios naftos kaina. Degalinių atstovai bei ekonomistai aiškina, kad pasekmes pajaus visi. Esą sutrikus pasaulinei naftos gavybai bei perdirbimui, neišvengiamai kils ir benzino, ir dyzelino kainos.

Lietuvoje automobilių taršos klausimui nenutylant, gyventojai suka galvą, ar žadami mokesčiai smarkiai paplonins jų pinigines. Tuo metu savivaldybių atstovai griebiasi savų iniciatyvų, siekdami mažinti užplūstančių ir taršą didinančių automobilių skaičių miesto centrinėse dalyse, todėl gyventojams ir miesto svečiams žada naujus pokyčius.

Internetinę parduotuvę grazinagum.lt valdanti bendrovė „Super produktai“ nubausta už klaidinančią maisto papildų bei vaistinių arbatų reklamą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė už tai įmonei skyrusi 1,6 tūkst. eurų baudą. „Super produktų“ reklamoje vartoti teiginiai galėjo paskatinti vartotojus įsigyti reklamuojamus maisto produktus tikintis, kad jie turės nurodytą naudą sveikatai, kurios iš tikrųjų neturi“, – nurodo tarnyba.

Krepšinio sirgaliai, laukdami rinktinės kovų Kinijoje, turi laiko ir suvenyrams, ir prekybos centrams, ir vietiniams technikos turgums. Tėvynainiai neslepia likę nustebę kinietiškomis kainomis, mat įprasta nuomonė, kad jei iš Kinijos – tai pigu, pasiteisina toli gražu ne visada. Tiesa, yra ir tokių paslaugų kainų, kad jų menkumas pribloškia ir taupiausius lietuvius. Apie maisto ir kitas kainas, kurias moka krepšinio fanai Kinijoje – tiesiai iš ten.

Paviešinamos istorijos apie tai, kaip taloną pas gydytoją pacientai gauna ne tik po kelių mėnesių, bet net ir dvejų metų, tik dar kartą apnuogina didžiules šalies sveikatos sistemos ydas. Nors teisę į nemokamą gydymą garantuoja Lietuvos Konstitucija, dėl didelių eilių valstybinėse gydymo įstaigose pacientas laiku reikiamos pagalbos gali ir nesulaukti.

Šį savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai pasitinka švęsdami sostinės dienas. Kokių grožybių bei keistenybių galima surasti mugėje ir kuo skundžiasi pirkėjai, išvysite vaizdo siužete. Neatsiejama sostinės dienų dalis – šurmuliuojanti mugė. Gedimino prospekte susirinkę šimtai prekybininkų, siūlančių įvairiausių daiktų – nuo saldumynų iki šimtus eurų kainuojančių meno dirbinių. Tiesa, pirkėjai atskleidžia, kad šiais metais mugės kainos kandžiojasi. „Kokį šešiasdešimt eurų gal išleidau.

Vilniaus politikai trečiadienį pradėjo nagrinėti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ siūlymą nuo kitų metų branginti automobilių stovėjimą. Labiausiai sprendimas paveiktų centrinę miesto dalį, išplečiant brangiausias mėlynąją ir raudonąją zonas – jose statyti automobilius atitinkamai kainuoja 2,5 euro ir 1,5 euro valandai. Po diskusijų su politikais jau anksčiau šią savaitę atsisakyta idėjos iš esmės kelti kainas minėtose zonose euru.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį nusprendė iki euro pabranginti autobuse perkamus bilietus. „Remiantis autobusų parko pateikta informacija, taip pat Viešojo transporto komisijos teikiama rekomendacija siūlome pakelti vienkartinio bilieto, kuris yra įsigyjamas autobuse, kainą: ta kaina būtų vienas euras“, – posėdžio metu sakė Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Artėjant rugsėjo 1-ajai mokinių tėvams vis didesnis galvos skausmas dėl mokyklinių prekių. Prekybininkai sako, kad pagrindinių prekių krepšelis šiemet atsieina vos apie 30 eurų. Tokia įvardyta suma tėvai stebisi – sako išleidžiantys keliskart daugiau. O apie 18 tūkstančių būsimų pirmokų tėvų sako išvis neturintys pinigų mažųjų suruošti į mokyklą. Dvynukai Džiugas ir Mažvydas – būsimi penktokai.

Palangos verslininkai kasmet suka galvas, kaip nustebinti vasaros sezonu užsukančius turistus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Vieni nori atidaryti kuo patrauklesnę greito maisto užkandinę, kiti – kaip tik įmanydami siekia įnešti naujų vėjų poilsiautojų pramogoms. Vieną savaitgalį besilankydami Palangoje užsukome į populiariausią – Basanavičiaus – gatvę. Joje, kaip ir įprasta, apstu įvairių vietų, kur galima užkąsti, paragauti sezono naujienų ar išbandyti kokią nors aktyvią pramogą.

Šiemet dalies produktų kainos parduotuvėse į viršų šovė taip, kad prognozuojama, jog metai dėl kainų augimo gali būti rekordiniai. Labiausiai tautiečiams pabrango bulvės, bananai, kiauliena ir kiti būtini produktai. Statistika negailestinga, o ekspertai sako, kad kainos į viršų artimiausiu metu gali dar šoktelti.  Bulvės, bulvės, bulvės. Jas verdame, kepame. Ir žinoma, nenorime už jas permokėti.

Ekonomistai kalba, kad gyventojų pajamos pastaruoju metu auga. Kyla vidutinis darbo užmokestis. Nepaisant to, lietuviai neretai skundžiasi, kad prekių kainos parduotuvėse auga itin sparčiai. Specialistai teigia, kad kainų augimas priklauso nuo pačių gyventojų pajamų augimo.  Apie tai, kodėl kyla maisto produktų kainos ir kokia yra pagrindinė to priežastis TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Daugeliui įprasta, kad apsilankymas pas odontologą kaip reikiant patuština piniginę. Nieko gero nežada ir statistiniai duomenys – kasmet odontologinės paslaugos tik brangsta. Nuo pernai metų liepos iki dabar kainos pakilo beveik 4 procentais, o vien jau šiemet – 2,8 proc. Nuo euro įvedimo 2015 m. odontologinės paslaugos pabrango penktadaliu. Ypač gydymo kainos „kandžiojasi“ didžiųjų miestų klinikose, tačiau nenorintys su tuo taikytis ieško, kur dantis susitaisyti pigiau.

Parduodamų butų kainos liepą augo penkiuose didžiuosiuose miestuose, teigia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose miestuose, liepos reikšmė išaugo 0,8 proc.. Bendras butų kainų lygis didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 6,2 procento.

Butų nuomos kainos Lietuvoje ir toliau auga, tad ieškantys tinkamo būsto vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip rasti įkandamą variantą. Ekspertai ragina turėti kantrybės, mat geriausias laikas nuomotis dar prieš akis. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas.

Obuolių augintojams šiemet svyra rankos – auksinio lietuviško derliaus nebus. Nuo pavasarinių šalnų labiausiai nukentėjo Panevėžio regiono sodininkai. Čia pas ne vieną augintoją obuoliai noksta paženklinti šalnos, skinama vos trečdalis derliaus. Tai gegužės pradžioje per sodus perėjusių šalnų pasekmė. Jų juodas darbas akivaizdus ne tik Dembavos medelyne už Panevėžio. Pažeisti obuoliai ir pas didžiuosius sodininkus iš Pasvalio. „Jei normaliais metais tarp 3-4 tūkst.

Šiltus jausmus lietuviams puoselėjančią Gruziją mūsų tautiečiai lanko dėl šios šalies įvairovės, įspūdingų kalnų ir kraštovaizdžio, neapsakomai skanios vietinės virtuvės ir vynų, mineralinių vandenų, šilto būdo gyventojų ir, palyginti, nedidelės kainos. Tačiau tam, kad kelionė į šią egzotišką šalį būtų kuo malonesnė ir be reikalo netuštintų piniginės, kviečiame pasimokyti iš dažnų turistų klaidų.

Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad per šiuos metus kone penktadaliu padaugėjo alkoholio akcizų surinkimas. Ar tai reiškia, kad lietuviai ėmė daugiau gerti? Panašu, kad vieno aiškaus atsakymo nėra. Alkoholiu prekiaujantys verslininkai sako, kad bent jau stipraus alkoholio vartojimas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus nemažėjo, o net didėjo; gamintojai atvirkščiai – sako, kad lietuviai perka mažiau.

Įpusėjus vasarai prasideda uogų ir uogienių virimo metas, todėl dažnas kraštietis šių gėrybių dairosi turguje. Kėdainių turgūs jau lūžta nuo įvairiausių uogų gausos, pasirinkimu pirkėjai nesiskundžia, pardavėjai džiaugiasi – žmonės aktyvūs pirkėjai. Deja, pasidairius po turgų ne vienam tampa aišku, kad uogų kainos kol kas įkandamos tikrai ne visiems.

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Pirmadienio vakarą „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie nemalonią situaciją, kurioje atsidūrė „Express Market“ parduotuvėje apsilankęs skaitytojas. Už vandenį jis turėjo pakloti daugiau, nei buvo nurodyta etiketėje, o atkreipus į tai dėmesį, iš kasininkės sulaukė tik abejingo žvilgsnio. „Pirkome vandenį „Express Market“ parduotuvėje. Kasoje pamatėme, kad vandens kaina neatitinka tos, kuri nurodyta etiketėje prie prekės.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2018 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,8 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 7,1 proc., Estijoje – 5,9 procento. Per ketvirtį – pirmąjį ketvirtį, palyginti 2018 metų ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,9 proc., Latvijoje – 1,5 proc.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui ir gėrimams, taip pat transportui. Tuo metu visos Europos Sąjungos gyventojai daugiausia išleidžia namų išlaikymui, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Lietuvių išlaidos maistui ir gėrimams sudaro beveik 22 proc., transportui – 16 proc., komunalinėms paslaugoms ir šildymui – beveik 15 proc., sveikatai – 5 proc., o švietimui – vos 0,5 proc. visų namų išlaidų.

Lietuvoje prasidėjo mėlynių sezonas, tačiau uogautojų ar mėgstančių valgyti šias uogas tai nelabai džiugina. Dėl sudėtingo pavasario ir itin kaitrios vasaros pradžios mėlynės menkos, o jų surasti gali būti sudėtinga. Dėl šios priežasties uogų kainos gerokai išaugo, kai kur už litrą mėlynių prašoma net 8 eurų. Netoli Marijampolės gyvenantis Valentinas į Kazlų Rūdos miškus atvažiuoja grybų ir uogų – šiuo metu sirpsta mėlynės ir turėtų dygti voveraitės.

Nuostolių pernai išvengę „Tauragės vandenys“ nuo rugsėjo vandens kainą vartotojams mažina 5 euro centais už kubinį metrą, rašo portalas taurageszinios.lt. Pasak „Tauragės vandenų“ direktoriaus Eduardo Anulio, kitą savaitę kainas turi patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės taryba.

Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė liepos 22-ąją dieną Palangoje pradeda oficialų pasiruošimą artėjančiam pasaulio krepšinio čempionatui Kinijoje. Pasirengimo metu Dainiaus Adomaičio auklėtiniai viso sužais devynerias rungtynes. Tiesa, pamatyti iš arti Lietuvoje žaidžiančią mūsų rinktinę turėsime vos dvi progas. Rugpjūčio 4-ąją dieną Klaipėdoje mūsiškiai žais prieš Suomiją, o rugpjūčio 12-ąją Kaune lietuviai kovos su Serbijos žvaigždynu.

Produktų kainas lyginantis portalas Pricer.lt birželį fiksuoja kainų šuolį. Brangsta tiek pigiausios, tiek populiariausios prekės. Nuo metų pradžios pigiausių maisto prekių krepšelis pabrango beveik 4 eurais arba 8 proc. Pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad tai yra vienas didžiausių kainų šuolių per Pricer.lt stebėjimų istoriją.

Birželio pradžia Palangai buvo sėkminga – prie jūros vyko daugybė poilsiautojų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Verslininkai išaugusiu žmonių antplūdžiu be galo džiaugiasi ir tikisi nuo liepos mėnesio sulaukti dar didesnio poilsiautojų srauto. Tiesa, svečiai liepą turės tenkintis didesnėmis paslaugų kainomis. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė tv3.lt portalui teigė, kad verslininkų nuotaikos po Joninių šventės yra džiugios.

Lietuviškos vestuvių tradicijos pamažu nyksta ir užleidžia vietą naujoms, modernų gyvenimo būdą atspindinčioms madoms. Vasarą, kai tūkstančiai tautiečių šoks vestuvėse, tik retose jų bus pamergės ir pabroliai, o piršlių, matyt, nekars niekas. Tiesa, daugelyje vestuvių bus tai, ko prieš kelis metus nebūtumėte radę net su žiburiu: foto būdelės, sienelės greta kurių galima pasidaryti asmenukę ir momentinių fotografijų aparatai.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis šio mokesčio tarifas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 procentų. Pataisoms pritarta 61-u balsu „už“, aštuoniems parlamentarams balsavus priešingai. Pataisos priimamos skubos tvarka, reaguojant į Estijos jau priimtą sprendimą alkoholio akcizus nuo rugpjūčio mėnesio apkarpyti 25 procentais. Tai gali sumažinti alkoholinių gėrimų pardavimus Latvijoje bei kartu – valstybės iždo įplaukas.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Maisto kainų lygis pernai šalyje sudarė 82 proc. ES vidurkio, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnės kainos pernai fiksuotos tik Lenkijoje (69 proc.), Rumunijoje (66 proc.) bei Bulgarijoje (76 proc.). Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje pernai sudarė 94 proc. ES vidurkio, tabako – 63 proc. ES vidurkio.

Turgaviečių prekystaliai jau nukrauti šviežiomis lietuviškomis daržovėmis, uogomis. Tačiau tų pačių braškių, šilauogių ar mūsiškių agurkų kainos sostinėje bei mažesniuose miestuose skiriasi. TV3 žinių žurnalistai skirtingose Lietuvos kraštuose nusprendė pasidomėti, kokie gi šalyje kainų skirtumai. Pavyzdžiui, Marijampolėje už kilogramą bulvių prašoma nuo 1,30 iki 1,50 euro. Mažos bulvės pigesnės, didelės – brangesnė.

Panevėžio turguje pasirodė pirmosios miško gėrybės. Grybautojai jau renka grybus ir žemuoges. Tiesa, jų parduodama ne po daug, litras ką tik sudygusių vos nago didumo voveraičių kainuoja 5 eurus, o ir už stiklinaitę žemuogių norima kaip už kilogramą braškių. Miško uogų rinkėjai skundžiasi, kad alinantis karštis išdegino uogas, todėl jų nėra daug. Kad į mišką nėra ko dar kojos kelti, pritaria ir patyręs grybautojas Jonas.

Vasara – vestuvių metas ir vestuvių planuotojai pluša pasiraitoję rankoves. Pasak šventes organizuojančių žmonių, geri vestuvių fotografai ir renginių vedėjai būna išgraibstomi dar prieš metus, o pavėlavę į vestuvių traukinį grumiasi gerų specialistų „aukcionuose“ ir švaisto pinigus. Vestuvės, kuriose dalyvauja pusšimtis žmonių – nepigi pramoga, bet įsimylėjėliai negaili pinigų savo šventei.

Jau nuo seno lietuviai po darbų mėgdavo išsiperti pirtelėse, ir dabar jų gausu aplink nuosavus namus ar sodybas. Pirtelės būna įvairios – nuo tradicinių kaimo dūminių iki prašmatnių garinių šiuolaikiniuose namuose. Kadangi daugelį jų įrengė specializuotos įmonės, nagingi meistrai, jos atsiėjo gana brangiai. Tačiau išradingi lietuviai ir šioje situacijoje surado išeitį. Pateikiame keletą pirtelių, kurios kainuoja tikrai nedaug, tačiau malonumą suteikia tikrai ne mažesnį, variantų.

Artėjant vasarai, tėvai priversti sukti galvą, kuo jos metu užimti atostogaujančius vaikus. Viena išeičių – stovyklos. Ir daugiau nei pusė tėvų sako, kad stovykloms pinigų ir taip neužtenka, o šiemet už vaikų vasaros pramogas pinigines suaugusiems teks atverti dar plačiau. Stovyklų kainos svyruoja nuo 100 iki net 1000 eurų.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Vasariški orai pažadino lietuvių norą įsigyti šviežių produktų iš ūkininkų. Štai saulėtą popietę Kalvarijų turguje prie braškes, šilauoges, trešnes ir daržoves siūlančių pardavėjų nutįsta eilės pirkėjų. Visgi, už lietuviškas braškes gali tekti sumokėti ir 7 eurus (24 litai), o šilauoges – 9 eurus (31 litas).  Nukrauti prekystaliai braškių ir šilauogių indeliais, kaip sako pardavėja Alina, liudija, kad ši vasariška produkcija šiuo metu yra viena populiariausių tarp pirkėjų.

„Eurovizijos“ dainų konkursas kasmet sutraukia tūkstančius gerbėjų iš viso pasaulio. Ne išimtis ir Lietuva – šiemet į Tel Avivą atvyko ir keturios draugės, pasipuošusios trispalve.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, pasipiktinusi, kad „Maximos“ parduotuvėje gerokai permokėjo už prekę. Prekybininkai teisinasi negalintys nustatyti mažesnės kainos nei ta, kuria prekę perka iš tiekėjų. Gegužės pradžioje kaunietė Gintarė užsuko apsipirkti į greta namų esančią „Maximos“ parduotuvę Kauno Savanorių prospekte. Ir tik grįžusi namo suprato, kad veikiausia permokėjo. „Kauno „Hyper Maximoje“ nusprendžiau anūkei į užsienį nupirkti lauktuvių knygutę.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Sunku patikėti, kad spalvingasis ir kontrastingasis Izraelio miestas Tel Avivas įkurtas vos kiek daugiau nei prieš šimtą metų, 1909-aisiais. Tel Avivas – svarbiausias Izraelio ekonomikos centras. Būtent čia yra įsikūrusios įvairios tarptautinės kompanijos, o mieste sėkmingai vystoma maisto, tekstilės, chemijos bei kita pramonė. Daugelis, apsilankę Tel Avive, sako, kad tai yra rojus žemėje. Malonus ir šiltas oras, šalia Viduržemio jūra, nušviesta gelsvo smėlio paplūdimiais.

Degalų kainoms šoktelėjus net keliolika centų už litrą, vairuotojai neslepia pasipiktinimo. Kainų stebėtojai tikina, kad nafta, kuri ir diktuoja galutines kainas,  pastarąsias savaites pigo. Prekybininkai teisinasi, jog dalis degalinių dar neišpardavė brangiau kainavusių degalų likučių. „Kai dirbu su savo mašina ir reikia piltis iš savo kišenės, tai pastebėjau. Man atrodo, čia kažkokia mafija. Jei nafta atpigo, o kuras kyla į viršų“, – taip degalų kainų šoktelėjimą apibūdina vilnietis.

Nuo trečiadienio pinga tarptautiniai skambučiai ir trumposios žinutės (SMS) Europos Sąjungoje (ES). Nuo šiol iš savo šalies į kitą ES šalį skambinantys vartotojai mokės iki 23 centų (su PVM) už minutę pokalbio ir iki 7 centų (su PVM) už trumpąsias žinutes (SMS). Tarptautiniai skambučiai ir SMS– tai skambučiai ir SMS kitos ES šalies telefono numeriu iš vietinio mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefono, kai vartotojai yra namuose.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas balandį, palyginti su kovo mėnesiu, pakilo 1,5 proc., arba 2,5 punkto, iki 170 punktų, pasiekęs aukščiausią nuo 2018 metų birželio lygį. Tačiau indeksas buvo 2,3 proc. mažesnis negu 2018-ųjų balandį. Praėjusį mėnesį pakilo visų prekių grupių, išskyrus grūdus, kainų indeksai. Labiau pakilo pieno produktų ir mėsos kainų indeksai, o mažiau – augalinių aliejų ir cukraus kainų indeksai.

Valstybės įmonė Registrų centras šiemet ketina įdiegti naują kainodarą ir atverti daugiau duomenų rinkai. Centro strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas sako, kad internetu teikiamos paslaugos turėtų gerokai atpigti. „Yra parengtas naujas kainodaros modelis, kurio esminis pokytis – paslaugos įvertintos patiriamomis sąnaudomis.