kainos

Lygiai prieš 15 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos dalimi. Algos ir pensijos per šį laiką padidėjo daugiau kaip tris kartus, o maistas pabrango daugiau kaip du kartus. Ekspertai sutaria, kad Lietuva pasiekė daug, tačiau artimiausiu metu labiau prisivyti ES senbuves bus sunku.

Artėjant Velykoms parduotuvių lentynose padaugėjo pigesnių ukrainietiškų kiaušinių. Lietuvos paukštininkystės verslas skundžiasi, kad jie nesugeba konkuruoti su produkcija iš trečiųjų šalių. Mat ukrainietiški kiaušiniai dedami fermose, kuriose negalioja Europos Sąjungos reikalavimai. Vištos Ukrainoje gyvena mažesniuose narvuose, dėl to ir auginti jas pigiau nei Lietuvoje.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai padidėjo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje kovą buvo 2,6 proc., Latvijoje – 2,8 proc., Estijoje – 2,3 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 2,0 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,9 proc., Estijoje – 1,3 proc. ir 3,3 procento. Kovą Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje – 0,3 proc.

Lietuvoje vėl keičiasi kompensuojamų vaistų sąrašas. Vis daugiau preparatų bus kompensuojami šimtu procentu. Dešimtims tūkstančių lietuvių nebereiks primokėti už vaistus nuo migrenos, galvos skausmo, artrozės, podargos ir kitų ligų. Tiesa, vaistinių atstovai ir pacientus vienijančios organizacijos aiškina, kad kiekvienas naujas kainynas sukelia chaosą. Kompensuojamų vaistų sąrašas Lietuvoje keičiasi 4-is kartus per metus.

Turbūt dažnas vilnietis prisimena laikus, kai batus žiemai rinkosi stovėdamas ant kartono ir trypčiodamas iš šalčio pigių prekių rojuje – Gariūnuose. Tiesa, dabar čia viskas gerokai pasikeitę: klientus pasitinka milžiniškas, „Titaniku“ pramintas pastatas su fontanais ir parodomis, o prekių kainos nenusileidžia vardinių drabužių parduotuvėms. Vilnietė, apsilankiusi Gariūnuose, su tv3.lt pasidalino apsipirkimo įspūdžiais šioje sostinės prekyvietėje.

Dažnai lietuvės ieško gražių drabužių, avalynės arba stilingų aksesuarų internetinėse parduotuvėse. Lietuvių itin pamėgta – „aliexpress“. Tiesa, kartais užsakytos ir klientus pasiekusios prekės virsta tikru kuriozu. Vienas tokių – pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmęs plisti kaip virusas. Lietuvė moteris užsakė savo dukrai juodus plokščiapadžius batukus su raišteliais. Ji džiaugėsi jais, jos dukra pozavo apsiavusi juos, tačiau moteriai kilo klausimas, kodėl ant jų padų – kryželiai.

Šiuo metu pats geriausias laikas pasimėgauti tikru vitaminų šaltiniu – puikiai išlaikytais lietuviškais obuoliais. Tie, kas jų neturi sandėliukuose, gali rasti Kėdainių turgavietėse. Ir obuolius pirkti dabar gali kiekvienas, nes jų kaina tikrai nedidelė, o jais prekiauja kas antras prekybininkas. Šeštadienį Janušavos turgavietės ūkininkų turgelio teritorijoje prekiavę žmonės siūlė kraštiečiams įsigyti įvairiausių obuolių – ir žalių, ir raudonų.

Apsipirkti greitai, kokybiškai ir pigiai – kone kiekvieno pirkėjo svajonė. Dažniausiai įvairių akcijų ir nuolaidų metu mėgstamas prekes galima įsigyti mažesnėmis kainomis, o kur galima pigiausiai įsigyti populiariausių prekių nesivaikant joms taikomų nuolaidų? Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidė prekybos tinklų lyderius, palankiausius pirkėjo kišenei.

Trečiadienį centriniame Kėdainių miesto turguje ir mažesniuose turgeliuose jau buvo galima išvysti pirmųjų šiųmečių kėdainietiškų trumpavaisių agurkų. Prekybininkai nesikuklino ir už kilogramą dailiai nuaugusių agurkėlių prašė keturių eurų. Tiesa, pirkėjų gausa prekybininkai pasigirti negalėjo. Ir savo, ir ne Vieni pakalbinti prekybininkai sakė, kad pardavinėja savo šiltnamyje augintus agurkus, o kiti pripažino, jog yra tik perpardavinėtojai.

Kai kurių studijų krypčių kainos šįmet kilo net iki 23 proc., ir lyginant su pernai, tai didelis šuolis. Pernai kainos kilo vos iki 1,5 proc., nurodo portalas delfi.lt. Universitetinių studijų norminės kainos –„krepšeliai“ šįmet pakilo nuo 181 iki 1668 eurų, kolegijose – nuo 194 iki 809 eurų. Pakilus norminėms kainoms, kils ir universitetinės. Už mokslą mokantiems studentams teks mokėti mažiausiai daugiau tiek, kiek pakilo valstybės nustatyta kaina.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai pakilo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje vasarį buvo 2,1 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 2,0 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 1,2 proc., paslaugos – 4,4 proc., Latvijoje – po 2,9 proc., Estijoje – atitinkamai 1,2 proc. ir 3,3 procento. Vasarį Lietuvoje užfiksuota 0,1 proc., Latvijoje – taip pat 0,1 proc., Estijoje – 0,2 proc.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

Jau nuo pat penktadienio ryto Vilniuje šurmuliuoja Kaziuko mugė. Žmonės skuba nusipirkti įvairių grožybių, kuriomis puoš namus, arba maisto, kuriuo mėgausis grįžę iš kasmetinės mugės. Vis dėlto, gana dažnai žmonės grįžta kone tuščiomis sakydami, kad apsipirkti Kaziuko mugėje – labai brangu. tv3.lt redakcija sulaukė praktiško vilnietės patarimo, kaip prasisukti mugėje, kad piniginėje nebešvilptų vėjai. Vilnietė Silvija laiške rašo: „Aš, kaip ir daugelis kitų vilniečių, kasmet skubu į mugę.

Nuo šio penktadienio, t.y. kovo 1 dienos, keičiasi akcizai. Dėl to brangsta įvairūs tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Šį pavasarį didėja akcizai taikomi cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, taip pat etilo alkoholiui. Dėl 10 proc. didėsiančio akcizo tarifo stipriam alkoholiui, puslitris stipriųjų alkoholinių gėrimų vidutiniškai pabrangs 39 centais, paskaičiavo Finansų ministerija.

Prekybos centruose – pirmieji šviežio derliaus požymiai. Ant prekystalių jau atsiranda šviežių kopūstų, trumpavaisių agurkų, prieskoninių žolelių, kai kurių salotų rūšių. Po kelių savaičių žadamos ir bulvės, pomidorai. Smulkieji ūkininkai spėja, kad taip yra ne tik todėl, kad norima įtikti pirkėjams, bet ir dėl to, kad ūkininkų sandėliuose krapštomi paskutiniai pernykščio derliaus likučiai. Vilnietė Ona prie prekybos centro parduoda likučius iš rūsio – paskutiniai moliūgų gabaliukai.

Nuo kovo 1 dienos keičiasi akcizų tarifai, taikomi cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, taip pat etilo alkoholiui. Cigaretėms taikomas akcizų tarifas didėja nuo 59 eurų iki 62,25 euro už 1 000 cigarečių, o kombinuotasis akcizų tarifas — nuo ne mažiau kaip 96 eurų iki ne mažiau kaip 102 eurų už 1 000 cigarečių.

Sausio pradžioje kainų palyginimo agentūra „SeeNext“ atliko slapto pirkėjo tyrimą, padėjusį atsakyti, kuriame prekybos tinkle kainos yra palankiausios. Tyrimas buvo vykdomas penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiuose tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, IKI bei „Norfa“. Remiantis tyrimo duomenimis, tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 29,55 iki 33,68 eurų.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilnietės Auksės laiškas, kuriame ji išreiškė nuomonę apie socialiniame tinkle pardavinėjamus meškučius iš gėlių. „Esu prisiregistravusi daugybėje feisbuko grupių, todėl stebiu visas naujienas – žinau, kokios prekės parduodamos ir kokia yra paklausa. Tačiau kai pamačiau naujausią „trendą“ – meškučius iš gėlių, norėjau aiktelėti. Kas galėtų juos pardavinėti ir, dar daugiau, kas ryžtųsi juos pirkti“, - nevyniodama žodžių laiške rašė Auksė.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdisi šnekos, kad kai kurie maisto produktai turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse neretai atsieina pigiau arba panašiai kaip ir Lietuvoje. Kainų palyginimo portalo pricer.lt atlikto tyrimo duomenimis, mūsų šalies parduotuvėse neretai galima apsipirkti ne tik brangiau nei Lenkijoje, bet ir Vokietijoje ar Prancūzijoje. Skirtis gali ir keturis kartus  2018 m. Teisingumo ministerijos užsakymu atliktas pricer.

Airijos žemų kaštų skrydžių bendrovė „Ryanair“ vėl padidino savo paslaugų kainas. Praėjus vos dvejiems mėnesiams nuo bagažo gabenimo taisyklių pakeitimo, šį kartą įmonė pabrangino keliones su iki 10 kg sveriančiais lagaminais. Kaip rašo mirror.co.uk, pagal dabartines taisykles tie keleiviai, kurie į lėktuvo saloną nori paimti antrą bagažą, turi arba mokėti už pirmenybinį įlaipinimą, arba lagaminą atiduoti į bagažo skyrių.

Kalbų, kad sovietinės okupacijos metais įvairios prekės Lietuvoje kainavo žymiau pigiau nei šiandien, netrūksta. Nors tiksliai sulyginti lietuvių perkamąją galią dabar su buvusia prieš keturis dešimtmečius sunku dėl sovietinės statistikos nepatikimumo, bet apibendrinti skirtumus bendrais bruožais galima. „Pigaus sovietmečio“ mitą savo feisbuko paskyroje neseniai nusprendė sugriauti Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.

Jau nuo kitų metų daugiau pinigų atseikėti teks ne tik už elektrą ir dujas, bet ir už žalingus įpročius. Kiek ateinančiais metais pabrangs butelis stipriojo alkoholio, cigarečių pakelis ir kokio dydžio sąskaitoms už elektrą reikia pasiruošti. Kainų komisija lapkričio pabaigoje patvirtino naujus dujų kainų tarifus, pagal kuriuos nuo sausio gamtinių dujų kubas buitiniams vartotojams brangs 7 centais, arba 12–18 proc., primena tv3.lt.

Jei dar tik renkatės, kur sutikti Naujuosius, galite likti be nieko. Restoranuose ar baruose vietų beveik nebeliko. Aiškėja, kad šiemet Naujųjų metų nakčiai lietuvaičiai pinigų negaili. Verslininkai džiaugiasi, kad tautiečiai per naujuosius nelinkę sėdėti namuose ir kartais tam pasiryžę išleisti sumą, prilygstančią minimaliam atlyginimui. Vilniuje įsikūrusio restorano vadovė Ieva ant stalo dėlioja šventėms išblizgintas taures.

Kiek kainuoja sutikti Naujus metus Vilniuje? Norintiems sutikti Naujus metus Vilniuje teks patuštinti pinigines

Vos spėjame pasidžiaugti pamažu kylančiais atlyginimais, iš paskos atslenka ir sparčiai kylančios maisto kainos. Per metus labiausiai brango „lietuviškiausios“ daržovės – bulvės, morkos, kopūstai ir svogūnai, tačiau galime džiaugtis net trečdaliu pigesniu cukrumi ir vis pigesniais česnakais. Lyginant kainas matyti, kad toli gražu ne visus produktus pigiau įsigysite turguje, kuris taip pat išgyveno kainų šuolį.

Baigiantis metams prasidėjo sąmyšis, nes gyventojams liko paskutinės dienos susimokėti komunalinius mokesčius. Gruodis dar nesibaigė, tačiau žmonės jau šąla eilėse, kad susimokėtų už einamąjį mėnesį. Mokėjimų tvarką keičia ne tik dujininkai ir elektrikai, bet ir Vilniaus vandenys. O žmonės, užuot ramiai šventę Kalėdas ir Naujuosius metus, kad sutaupytų, priversti grūstis prie mokėjimo terminalų. Nuo ankstaus ryto prie pašto skyrių, priimančių gyventojų komunalinius mokesčius, rikiuojasi eilės.

Seimas antradienį priėmė svarstyti kai kurias priemones, kurios, kaip teigiama, skatintų kainų mažėjimą, taip pat didintų rinkos priežiūros institucijų įgaliojimus. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė, kad pakeitimai skatins sąžiningą konkurenciją, ribos didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką. Jis pripažino, kad pataisų kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta.

Maisto produktų kainos šuoliuoja aukštyn. Ekspertai įtikinėja, kad taip ir turi būti, nes gyvenimas gerėja, bet daugybės paprastų gyventojų realybė – kitokia. Daug kam ruošiant Kalėdų vaišes reikės gerai susiskaičiuoti pinigėlius. Statistika suvienodina Valdžios atstovai, ekspertai ir paprasti gyventojai gana skirtingai vertina kainų pokyčius įvedus eurą.

Lietuvoje parduotuvių lentynos lūžta nuo siūlomų žaislŲ gausos, tad kaip neprašauti pro šalį ir išsirinkti tuos žaislUs, kuriais vaikai būtų tikrai patenkinti? Pardavėjai sako, kad paprastais pliušiniais žaisliukais mažųjų jau nebenustebinsi – juos išstūmė interaktyvūs žaislaI – robotai. Netrukus išvysite ir kurie žaislai – brangiausi, piniginę galintys paploninti net 900-ais eurų. „Atėjus į tokią žaislų karalystę, ar nepasimetėt? – Pasimečiau, klausiau pardavėjos.

Katedros aikštėje įžiebus pagrindinę šalies Kalėdų eglę, prasidėjo ir kalėdinė prekyba miesto centre: tradiciniame kalėdų miestelyje galima įsigyti dovanų ir paskanauti šventiškų užkandžių. Portalo tv3.lt žurnalistai jame rado ne tik tipinių kalėdinių atributų, bet ir staigmenų, įvertino ir prekių kainas. Aplink eglutę įsikūrę apie pusšimtis medinių namelių, kuriuose prekybininkai siūlo platų asortimentą.

Dažno pirkėjo pageidavimas – mėgstamą prekę įsigyti išleidžiant kuo mažesnę pinigų sumą. Kurie didieji Lietuvos prekybos tinklai siūlo populiariausių prekių krepšelį itin žemomis kainomis, aiškinosi slapto pirkėjo tyrimų agentūra „SeeNext". Pastaroji lapkričio 6 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl“, „Rimi“ (Hypermarket), IKI bei „Norfa“ (XL). Tyrimas buvo atliktas šių tinklų parduotuv...

Kainų komisija penktadienį patvirtino naujas – apie 15 proc. didesnes elektros kainas buitiniams vartotojams 2019 metams. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didėja 15 proc., arba 1,7 cento, iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o dviejų laiko zonų – 14,7 proc., arba 2,1 cento iki 14,3 cento (dienos) ir 9 proc., arba 0,9 cento iki 10 centų (nakties). Plano „namai“ vienos laiko zonos tarifas didėja 17,5 proc.

Degalų kainos yra viena jautriausių temų tarp Lietuvos vairuotojų. Mat kad ir kokios degalų kainos būtų einamuoju metu, anot vairuotojų, jos visada yra per didelės. Nutarėme pasižiūrėti į degalų kainų archyvus ir palyginti, kaip viskas keitėsi per pastarąjį dešimtmetį. Atkreipiame dėmesį, kad nuotraukų galerijoje pateikiamos kainos nuo 2004-ųjų, tad atskirai prie kiekvieno kadro pateiksime duomenis, kur kainos yra litais ir kur jau eurais.

Lapkričio 3 d., šeštadienį, TV3 eteryje startavo nauja laida apie atostogas – „Kelionių panorama“. Pirmojoje laidoje daugiausia dėmesio skirta kelionėms į Turkiją, kurią lietuviai pamėgo dėl puikaus klimato, gamtos grožio ir svetingumo. Kelionių ekspertė Kristina Graužinienė pastebi, kad prieš išvykdami į Turkiją lietuviai dažniausiai domisi panašiomis temomis, ir laidoje atsako į pačius populiariausius klausimus.

Lietuvoje šių metų lapkričio viduryje labiausiai padidėjo grikių, pašarinių miežių ir avižų, o sumažėjo – kvietrugių supirkimo kainos. Kaip skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse vidutinė grikių supirkimo kaina šių metų lapkričio viduryje buvo 179,71 euro už toną – 16,3 proc. didesnė negu spalio viduryje. Pašarinių miežių kaina padidėjo 9,2 proc. iki 188,7 euro už toną, avižų – 4,5 proc. iki 155,9 euro, o rapsų – 2,3 proc. iki 370,5 euro.

Prieš savaitgalį kritus didmeninei degalų kainai, kuras atpigo ir kai kuriuose Jungtinės Karalystės degalinių tinkluose. Apie mažinamas kainas penktadienį pranešė „Asda“ ir „Sainsbury’s“ tinklai. Anot jų atstovų, savaitgalį pigiausias litras benzino kainuos 1,187 svarų sterlingų (1,34 euro), o dyzelinio kuro kaina nukris iki 1,297 svarų sterlingų (1,46 eurų) už litrą. Prekybininkai skirtingai aiškina kainų korekcijas.

Mergaitiška suknelė latviams ir estams už nepilnus devynis eurus, o lietuviams – daugiau nei dvigubai brangiau? Socialiniuose tinkluose antradienį pasipiktinimą dėl esą lupikaujančių prekybininkų sukėlė vienos vilnietės pasidalinta kainų etiketės nuotrauka. Feisbuke patalpintoje fotografijoje matyti, kad Indijoje pagaminta vaikiška suknelė parduodama visų trijų Baltijos šalių rinkose. Tačiau to paties daikto kaina drastiškai skiriasi.

Vyriausybei ketinant suteikti įgaliojimus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikti slaptus pirkimus bei inicijuoti kai kurių interneto svetainių, pažeidžiančių vartotojų teises, blokavimą, kai kurie analitikai sako, kad siūlymai yra pertekliniai ir neatitinka Vyriausybės tikslo mažinti kainas. Pasak BNS apklaustų ekspertų, nemažai gyventojų nesinaudoja tarnybos paslaugomis, ir tai leidžia piktnaudžiauti verslininkams.

Siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik didės, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame šios naujovės neoficialiame vertinime, kurį pavyko gauti naujienų portalui 15min.lt. Nors ši ministerija yra atsakinga už vaučerių įvedimą, jos specialistai patys netiki, kad ši kainų priemonė veiktų. Anaiptol, perspėjama, kad parama gali būti nelegali ir iš jo pasipelnytų sukčiai. 15min.

Vyriausybei siekiant mažinti maisto kainas bei skatinti konkurenciją mažmeninėje maisto prekybos rinkoje, Teisingumo ministerija siūlo didinti Vartotojų teisų apsaugos tarnybos įgaliojimus. Ji turėtų atlikti prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus, slaptus pirkimus, prašyti blokuoti interneto svetaines, kuriose šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai.

Jau kitąmet Lietuvos gyventojams už miltus ir jų gaminius bei pieno ir mėsos produktus teks mokėti daugiau. Viena to priežasčių – itin brangstančios grūdų kainos, teigė tv3.lt studijoje viešėjęs prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis. Su Lenkija lyginti nenori „Miltai, mano nuomone, žiūrint į grūdų kainas, turėtų brangti 8–10 proc. Na, o dėl to brangs ne tik duona ir kiti gaminiai iš miltų, bet ir mėsa – vištiena, kiauliena. Taip pat brangsta ir žaliavinis pienas.

Vyriausybėje pasigirdusi nauja kovos su augančiomis produktų kainomis idėja, vadinamoji kuponų, arba „vaučerių“ sistema, kai kuriais atvejais rizikuoja tapti konkurencijos griovėju šalyje, įspėja ekonomistai. Tiesa, jų nuomonės apie šios naujovės naudą vartotojų kišenėms išsiskiria: vieni tvirtina, kad žengdama tokį žingsnį Lietuva dar labiau nutols nuo liberalaus ekonomikos modelio, kiti giria valdžią už ieškomus būdus suvaldyti kainų kilimą.

Gilias tradicijas turinčią kapų priežiūrą Lietuvoje pastaruoju metu koreguoja pastaruoju metu itin pasikeitę žmonių poreikiai ir galimybės. Kapinių priežiūra besirūpinantys seniūnai ir kapinių priežiūros įmonių atstovai sako, kad dabar kapinėse jau įprasta tai, kas kažkada buvo nepriimtina – naudojami tokie kapų priežiūros sprendimai, kurie sudaro sąlygas kuo rečiau lankyti kapus ir kuo paprasčiau juos prižiūrėti.

Vilniaus nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad šiais metais pinga būstai miegamuosiuose sostinės rajonuose. Ekspertai teigia, kad ryškūs kainų pokyčiai statistikoje dar neatsispindės kurį laiką, tačiau pačioje rinkoje jie tampa vis labiau matomi. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, būstų kainos sostinėje šiais metais krito ir tai rodo ne tik skaičiai, tačiau ir besikeičiantys žmonių įpročiai.

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su benzinu. Vilnietis Andrius motociklą vairuoja maždaug du mėnesius, tačiau per šį laiką jau spėjo pastebėti, kad apsilankymai degalinėse jam vis labiau paplonina piniginę. „Nuo vasaros tai pabrango turbūt, kiek čia, 15 centų tai tikrai. – sakė motociklo vairuotojas Andrius.

Tėvai gauna sąskaitas Meniu pagal Verygą atsisuka kitu galu

Nuo lapkričio 1 d. degalinėse keičiasi degalų žymėjimas. Greta įprastų benzino ar dyzelino simbolių klijuojami nauji lipdukai su dar nematytais raidžių bei skaičių deriniais. Vairuotojai įspėjami neprarasti budrumo: klaida gali brangiai kainuoti. Specialistai prieš renkantis konkrečią degalų rūšį pataria pasitikrinti automobilio techninėje dokumentacijoje ir įsitikinti, kokie degalai mašinai tinka. Na, o jei visgi įpylėte netinkamų degalų, mechanikai pataria neskubėti užvedinėti automobilio.

Nuo ryt įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Į jį įrašytos dvi naujos veikliosios medžiagos, kurios pacientams iki tol  nebuvo kompensuojamos ir vienas sudėtinis vaistas iš trijų veikliųjų medžiagų. Specialistai teigia, kad vaistų prieinamumas pacientams gerėja, mažėja pacientų priemokos kompensuojamiesiems vaistams, rašoma pranešime spaudai.

Kylančios kuro kainos dar gali nustebinti Kuro kainos kyla: kas laukia ateityje?/Ar teks mokėti daugiau/Gali tekti mokėti dar daugiau