kainos

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų augimą valdžia pusę metų mokės kompensacijas visiems elektrą ir dujas vartojantiems gyventojams.    Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengs iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 24 centus.

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną.

Trys sesutės – Baltijos šalys – kenčia nuo infliacijos pabaisos. Kainos sparčiausiai auga Estijoje ir kol vietiniai gyventojai ieško būdų sutaupyti, valdžios atstovai pliekiasi tarpusavyje. Neseniai Estijoje sugriuvo valdančioji koalicija ir dabar ministrų kabinetas renkamas iš naujo. Tuo tarpu Latvijoje valdžia taiko kitokią taktiką ir kovoja su degalų kainų augimu, mažina akcizus, skirtingai nei to nepadariusios Lietuva ir Estija.

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje. Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Liūdni laikai smaližiams – šokoladas Lietuvoje brangsta sparčiausiai Europoje. Šias metais jis pabrango dešimtadaliu. Šokolado gamintojai sako, kad ir tai ne riba – rudenį kainos gali kilti dar. Nepaisant to, lietuviai saldumynų perka vis daugiau – kai kurie prekybos centrai sako, kad šiais metais vien šokoladinių batonėlių parduoda 60 procentų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai, o šokolado plytelių pardavimai tolygūs pabrangimui – jų parduodama 10 procentų daugiau.

Pagal prekių ir paslaugų kainas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva yra 22-oje vietoje – kainų lygis šalyje buvo 28,1 proc. punktai žemesnis už ES vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. suvartojamų prekių ir paslaugų kainų lygis ES šalyse reikšmingai skyrėsi. Jei vidutinis ES kainų lygis buvo 100 proc., tai jį gerokai viršijo didžiausias prekių ir paslaugų kainas turinčios Danija ir Airija – po 140 proc. Nuo jų tik 8 proc. atsiliko Liuksemburgas, po jo – Švedija (127,9 proc.

Pagaliau lysvėse prisirpo ir pirmosios lietuviškos braškės, o gyventojai, išsiilgę lauke saulės sunokintų uogų, jas graibstyte graibsto nuo prekystalių. Vilniečiai pinigų neskaičiuoja ir už jų kilogramą pasiryžę suploti kad ir 8 eurus, nors Marijampolėje tokios pat lietuviškos braškės kainuoja dvigubai pigiau. Mat marijampoliečiai sako, kad už jas tiesiog nemokėtų tiek, kiek įžūlesni prekeiviai lupa iš vilniečių. Pigiau nei vilniečiai braškes valgo ir Kauno, ir Panevėžio gyventojai.

Ispanijos vyriausybė per pusę sumažins pridėtinės vertės (PVM) mokestį elektrai, siekdama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančios infliacijos, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Pranešimas paskelbtas, kai P. Sanchezo socialistai sekmadienį buvo sutriuškinti regioniniuose rinkimuose Andalūzijoje, laikytoje ilgametėje partijos tvirtove. P. Sanchezas parlamentui teigė, kad PVM sumažinimas nuo 10 iki 5 proc.

Tikėtis, kad kitas šildymo sezonas bus pigesnis, kol kas negalima, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys. Pasak Mato Taparausko, rinkoje besiformuojančios dujų ir biokuro kainos išlieka aukštos.   „Dedame visas pastangas, kad būsimas šildymo sezonas nebūtų brangesnis, bet viską lems energijos išteklių kainos, kurios susiformuos artėjant šildymo sezonui (...) Besiformuojančio rinkoje kainos optimistinių džiugių naujienų nerodo, jos išlieka aukštos.

Seimas nesvarstys opozicijos siūlymo pusantrų metų atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą – po pateikimo antradienį parlamentarai atmetė tokią Elektros energetikos įstatymo pataisą.  Už balsavo 61 Seimo nariai, prieš buvo 36, o susilaikė 33.  Gyventojams, suvartojantiems virš 1 tūkst.

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo.

Kainų pasiutpolkė Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija kopia į naujas aukštumas, pasiekė 18,9 proc., kainos pakilo beveik penktadaliu. Brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos, labiausiai transporto, viešbučių, kavinių ir restoranų.

Nors orai už lango kol kas ne itin džiugina, vis dažniau po darbų ar savaitgaliais sėdame ant dviračių. Tačiau norintiems prisijungti prie minančių pedalus gamintojai ir pardavėjai gerų naujienų neturi. Per metus dviračiai pabrango daugiau nei dešimtadaliu ir tai dar ne pabaiga, panašiai tiek pat gali brangti dar ir šiemet. Norinčius pakeisti seną ir įsigyti naują dviratį pardavėjų prognozės nedžiugina. Dviračiai brangsta, o ir nusipirkti tokį, kokio nori, gali pavykti ne iš karto.

Šią vasarą vestuves planuojančios nuotakos susiduria su galvos skausmu dėl šventės planavimo, bet jas taip pat neramina ir ženkliai pakilusios kainos. Kaunietė Irma (redakcijai vardas ir pavardė žinoma) šių metų rudenį planuoja tuoktis vienoje iš Kauno bažnyčių, atrodytų paskutiniai štrichai jau sudėlioti ir moteris jau gali atsipūsti, tačiau ji prisipažįsta, kad teko nueiti kryžiaus kelius, kad rastų tinkamą bažnyčią.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Lietuvoje kainos kyla didžiuliu greičiu, o infliacija gali netrukus pasiekti 20 procentų. Negana to, po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota.

Vos prasidėjus vasarai, privačių švenčių ir vestuvių sezonas jau gerokai įsibėgėjęs. Švenčių organizatoriai pluša kone kasdien rengdami išskirtines šventes ir pastebi, kad lietuvių skonis bei pageidavimai kasmet keičiasi. Švenčių organizatorė Ramunė Lapienienė atskleidė, kokios tendencijos šiandien yra ypač madingos ir kiek kainuoja išskirtinės vestuvės, rašoma pranešime spaudai.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Siaučiant didžiulei infliacijai, pirkėjai vis labiau nusivilia akcijomis ir nuolaidomis. Žmonės jaučiais apgaudinėjami – prekybininkai prekes brangina, o vėliau skelbia neva nuolaidas. Dažna prekė su nuolaida esą dabar kainuoja tiek, kiek dar visai neseniai kainavo su didžiuliu antkainiu. Tad kaip neapsigauti? Galima ir išsireikalauti nuolaidą, jei pardavėjai sukčiauja.

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta, jog kylant elektros kainoms ir esant poreikiui, ateityje taip pat galimos papildomos valstybės pagalbos priemonės vartotojams.  „Vyriausybė visą laiką pasiruošusi reaguoti į susidariusią situaciją elektros rinkoje ir į kainas, kurias moka mūsų žmonės. Tą mes tikrai atidžiai sekame. Jeigu reikės valstybės pagalbos, intervencijos, ji bus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Valdžios institucijos su šilumos ir dujų tiekėjais bei rinkos reguliuotoju ruošiasi, jog kitą žiemą šiluma nebūtų brangesnė nei praėjusią, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Vyriausybėje turėjome visą eilę susitikimų ir su Vilniaus šilumos tinklais, ir „Ignitis“, ir reguliatoriumi (Valstybės energetikos reguliavimo taryba – BNS). Ruošiamės, kad šita žiema tikrai nebūtų brangesnė nei buvo praėjusi, ir dedame tam maksimalias pastangas“, – žurnalistams pirmadienį teigė D. Kreivys.

Kainoms sparčiai kylant gyventojams minimalios algos pragyvenimui nebeužtenka. Jauna mama pasakoja, kad jeigu ne vyro atlyginimas, ji iš minimumo pragyventi negalėtų. Neužtektų pinigų net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Darbuotojų atstovė pastebi, kad gyventojams tenka dirbti po kelis darbus, kad galėtų išlaikyti save ir šeimos narius. Tuo metu ekonomistė pataria gyventojams kelti kvalifikaciją, tuomet, anot jo, kils ir atlyginimai.

Lietuvoje maisto produktų ir energetikos kainoms kopiant į viršų, valdžia pasitelkia TarptautInio valiutos fondo ekspertus. Pasak jų, įveikti ekonominius iššūkius mūsų šalis pajėgi, tačiau tikėtis, kad infliacija artimiausiu metu prislops, kol kas neverta. Prognozuojama, kad kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija.

„Atsiprašome, tai buvo paskutinis čekiško alaus butelis, kurį turėjome“, – pasakė padavėjas viename Maskvos centre esančiame restorane, praėjus mėnesiui po to, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, o Vakarai įvedė griežtas sankcijas, rašo portalas „Reuters“. Praėjus daugiau nei 100 dienų po to, ką Rusija vadina specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžia, Maskvos užeigose vis dar galima įsigyti užsienietiško alkoholio, tačiau kadaise buvusios gausios atsargos mažėja.

Į pensiją išėjusi britė pradėjo kampaniją, kuria siekia pakeisti tendenciją, kai maisto prekių parduotuvėse atsiskaitoma ne grynaisiais pinigais ir be žmogiško kontakto. Technologija gali būti priešu, bet ar netrukus ji netaps šios moters gelbėtoju? Apie tai rašo portalas DW. Didžiojoje Britanijoje gyvenanti pensininkė Pat McCarthy labai nusivylė, kai vietinėje maisto prekių parduotuvėje atsirado daugiau savitarnos kasų.

Lietuvos braškių augintojai pradeda skinti pirmąsias uogas laukuose. Braškės, anot ūkininkų, dėl šalto pavasario vėluoja kone dviem savaitėm. Ir nors dairantis po lysves uogų derlius prognozuojamas geras, augintojai nerimauja dėl galimų gamtos išdaigų. Pavyzdžiui, jei tokia kruša kaip vakar užkluptų per patį braškių nokimą, laukuose, anot ūkininkų, neliktų ką skinti. Panevėžio rajono braškių augintojas Jonas Zaborskis šįvakar skins pačias pirmąsias lauko braškes.

Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 30,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 21,7 proc. Lietuvos rinkoje jos augo 47,9 proc., be rafinuotų naftos produktų – 36,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Ne Lietuvos rinkoje parduotos  produkcijos kainos augo 18,7 proc., be rafinuotų naftos produktų – 10,6 proc. Euro zonos rinkoje jos padidėjo 20,5 proc., ne euro zonos – 17,5 proc.

Sancijos iš tikrųjų spaudžia Rusiją ir tai pajus kiekvienas. Pavyzdžiui, nusiplauti automobilį bus sunkiau. Pavyzdžiui, automobilinių ploviklių kaina Rusijoje šoktelėjo per 50 %. Dėl to išaugo automobilių plovimo kainos. Be to, žmonių perkamoji galia dėl infliacijos menksta, todėl daugybė vairuotojų į plovyklas užsuka rečiau. Taigi, per Rusiją nuvilnijo automobilių plovyklų užsidarymo banga. Gazeta.ru rašo, kad ją sukėlė stipriai sumažėjusi paklausa.

Nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams brangiausiai parduoti elektrą trečiadienį siūlo „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“, rodo Lietuvos energetikos agentūros skelbiamos preliminarios tiekėjų siūlomos kainos.  Palyginti su antradieniu didėjo „Enefit“ siūloma kaina, „Igničio“ ir „Elektrum Lietuvos“ mažėjo, o „Perlas energijos“ liko tokia pat.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį priėmė sprendimą dėl visuomeninio elektros tiekimo kainų, kurios įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 d. Patvirtintos visuomeninio tiekimo kainos bus taikomos trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie suvartoja iki 1000 kWh elektros per metus ir liepos 1 d. neturės įsigaliojusios sutarties su pasirinktu nepriklausomu tiekėju. Tokių vartotojų šalyje yra daugiau kaip  500 tūkst.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino 2-2,3 karto didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas antrajam šių metų pusmečiui.  Vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, pritaikius papildomos dedamosios kompensaciją, viršutinė riba auga beveik du  kartus – nuo 16,423 iki 32,491 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – 2,3 karto nuo 12,596 iki 28,423 cento.

Kėdainių ūkininkai jau kasa ankstyviausias bulves ir džiaugiasi, kad ilgai pliaupęs lietus joms mažai tepakenkė. O štai dėl kitų daržovių derliaus ūkininkai sunerimę. Tiesa, šiemet dėl kylančių auginimo kaštų ir mažėjančių plotų už daržoves teks mokėti jau kiek daugiau. Vos po ilgai pliaupusio lietaus laukai kiek pradžiuvo ir juose jau burzgia kasamosios. Kėdainių ūkininkai tradiciškai pirmieji šalyje pradeda bulviakasį.

Augančios degalų kainos siutina ir kaimynus lenkus. Nors lietuviai už kaimynines kainas mielai piltųsi pilnus bakus, būrelis lenkų sugalvojo neįprastą protesto akciją – apsimetė, kad sugedo jų automobiliai ir užblokavo įvažiavimą į degalinę. O Vokietijos eksperimentas leisti žmonėms traukiniais važinėtis vos už devynis eurus per mėnesį baigėsi spūstimis ir nepasitenkinimu, kad kainos ne per didelės, o… per mažos.

Yra labai daug prognozių, kad kitais metais daugelyje Vakarų valstybių prasidės recesija, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, iki kitų metų dar toli, o prie kuro kainų, viršijančių du eurus, vairuotojams teks priprasti, nes bent jau vasarą jos labai kristi neturėtų. Plačiau apie kainas TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kuro kainos jau dabar perkopė 2 eurus.

Maisto produktų, kaip ir beveik visų kitų prekių, kainos sparčiai auga. Jau perspėjama apie „apokaliptines“ išlaidas, paskelbta, kad „pigaus maisto era“ baigėsi, rašo portalas „The Conversation“. Tokie pranešimai siejami su šlubuojančia ekonomika, kuri bando atsigauti po pandemijos ir atlaikyti karo Ukrainoje padarinius, mat ji – viena didžiausių pasaulyje maisto produktų eksportuotojų.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę vėl pasiekė rekordinį lygį – 18,5 procento. O dėl tokio kainų šuolio dalis gyventojų jau ėmė riboti savo išlaidas – mažiau pinigų išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, kavinėms ar poilsiui viešbučiuose. Išaugusios maisto produktų kainos verčia dar labiau taupyti senjorus ir skaičiuoti kiekvieną eurą. Ekonomistai prognozuoja, kad didžiausias kainų šuolis laukia liepą. O ateityje akis badančią infliaciją gali pakeisti recesija.

Pastaraisiais mėnesiais daug susirūpinimo kelia auganti infliacija. Nerimą dar labiau skatina tai, kad darbo užmokesčio augimas paskui infliaciją nespėja. Dalis darbuotojų, dirbančių gerai apmokamus darbus, gavo didesnes premijas ir sulaukė infliaciją viršijančio darbo užmokesčio augimo, pavyzdžiui, ką tik pranešta, kad generalinių direktorių darbo užmokestis vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį.

„Artėja vasara, o su ja ir vestuvių metas. Dažnam kyla klausimas, kiek gi reikėtų paaukoti bažnyčiai – nuo ko priklauso auka ir ar ta auka tikrai yra auka, o gal yra numatyta suma, kurią reikia atiduoti kunigui už mišias. Panašu, kad kai kurie kunigai tikrai linkę pasipinigauti“, – rašo skaitytoja Gintautė iš Vilniaus. Mūsų su vyru vestuvės jau visai ne už kalnų, todėl mums aktualu visi dalykai – nuo drabužių kainų iki aukos bažnyčiai.

Lietuvoje prasidėjusi vasara jau verčia sukti galvą apie atostogas, tad daugelis žmonių dairosi į bene populiariausią šalies kurortą – Palangą. Tiesa, dalį poilsiautojų neramina ir atbaido išaugusios nakvynės ir maisto kainos. Tačiau Palangos meras Šarūnas Vaitkus tikina, kad kainos mieste yra konkurencingos ir niekuo nesiskiria nuo praeitų metų.

Ketvirtadienį kai kuriose Lietuvos degalinėse benzino kainoms perkopus 2 eurų ribą, BNS kalbinti analitikai ir degalinių verslo atstovai sako, jog Europos Sąjungos (ES) lyderių susitarimas dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, kuriame numatytas embargas tanklaiviais gabenamai rusiškai naftai, nėra pagrindinė degalų kainų augimo priežastis – jį lemia pasaulinės naftos rinkos tendencijos.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal maisto produktų kainų kilimą – balandžio mėnesį maisto prekių kainos, palyginus su praeitais metais, išaugo 22,1 proc. Remiantis „Eurostat“, Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, nuo paskutinių metų itin sparčiai augančių maisto produktų kainų labiausiai nukentėjo Rytų Europos šalys. Remiantis statistika, maisto produktų kainos Lietuvoje išaugo daugiausia ES – siekia net 22,1 proc.

Maisto kainos glumina dažną užsukusį į parduotuvę, bet gaunantiems mažiausias pajamas jos gali sukelti isteriją. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos skaudžiausia kerta tam penktadaliui Lietuvos, kuris gyvena ant skurdo ribos arba visiškame skurde. Pensininkai, bedarbiai ir vienišos mamos ne tik negali įpirkti mėsos ar žuvies, bet taupo būtiniausiems poreikiams.  Skanesnis maisto kąsnis ar vaiko ekskursija daliai lietuvių tampa prabanga, kurios jie sau negali leisti.

Kaunietė pasidalijo šį antradienį užfiksuotomis kuro kainomis Karaliaus Mindaugo prospekte esančioje „Viada“ degalinėje. Čia benzino kaina siekė daugiau nei 2 eurus. „VIADA degalinėje jau po 2 eurus kuras. Sakė operatorius kad pabrango prieš 2 valandas“, – stebėjosi ji. Užfiksuotoje švieslentėje matyti, kad benzino kaina siekia 2,02 eurus už litrą, o dyzelinas 1,86 eurus už litrą. Kaunietė spėliojo, kad tai gali reikšti, jog ir kitose degalinėse greitu metu galime pamatyti kainų augimą.

Gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos brangs 27,5–41,5 proc., priklausomai nuo suvartojamo jų kiekio.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį paskelbė naujas dujų kainas buitiniams vartotojams, kurios įsigalios nuo liepos 1 dienos.  Pritaikius valstybės subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams kubo kaina didės 27,5 proc. iki 1,02 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst.

Pasibaigęs šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per dešimtmetį, o aukštos kainos išliks ir artimiausiu metu, sako energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas.  Pasak biržos Prekybos skyriaus vadovo Vaidoto Jonučio, pernai rudenį, šildymo sezono pradžioje, skelbta prognozė radikaliai pasikeitė – vietoj tikėtino 30 proc. brangimo vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc.  „Prognozavome, kad galėtų brangti 30 proc.

Rekordinei infliacijai Lietuvoje vis didesnės įtakos turi vidiniai procesai, ypač maisto kainų augimas – jis yra spartesnis nei kitur Europoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad skaičiai atspindi netipinį laikotarpį ir jų bijoti nereikėtų. Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 proc. – didžiausia nuo 1996 metų.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Išankstinis mėnesio – gegužę, palyginti su balandžiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Baltijos valstybėse šį mėnesį pabrango benzinas, tačiau atpigo dyzelinas. Didžiausi kainų pokyčiai – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 10,2 proc. iki 1,939 euro, Rygoje – 8,2 proc. iki 1,974 euro, Taline – 5,3 proc. iki 1,999 euro. 98 markės benzino litro kainos – atitinkamai 2,038 euro, 2,014 euro ir 2,049 euro už litrą. Dyzelino litras Vilniuje per mėnesį atpigo 3,8 proc.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmnonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.