kainos

Rinkdamiesi plastines operacijas lietuviai neatsilieka nuo vakarų: didinasi krūtinę, nusisiurbia riebalus, susitvarko akių vokus ir už tai ryžtasi mokėti iki 6 tūkst. eurų. Tačiau jeigu operaciją dėl sveikatos rekomenduoja gydytojas, tam tikrais atvejais ją finansuoti gali privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Lietuvos plastikos chirurgai pasakoja, kam dažniausiai ryžtasi pacientai ir kodėl renkasi būtent tokias operacijas.

Jeigu ateinanti žiema nebus itin šalta, mazuto deginimas leistų išlaikyti šildymo kainas praėjusio sezono lygyje, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Yra numatyta šį šildymo sezoną sudaryti galimybę savivaldybėms trumpam grįžti prie mazuto naudojimo, kas Vilniuje, kur turbūt dujų suvartojimas procentaliai yra pats didžiausias, leistų iš esmės išlaikyti šildymo sąskaitas praėjusių metų lygyje.

Nors dar ir vasara, tačiau ne veltui sakoma, kad roges reikia tuošti vasarą. Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Štai vien Europos Komisija jau ruošiasi blogiausiam ir kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. O ką jau kalbėti apie be atvangos augančią infliaciją.

Lietuvoje per metus maistas pabrango tiek, kiek dar niekada nebrango – net 30 procentų. Smarkiai lenkiame Europą, kurioje maisto brangimo vidurkis – 8 procentai. Maisto pabrangimą pasaulyje paaiškina energetikos kainų šuoliai, žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje dėl karo ir sankcijų Rusijai. Kainų rekordai Lietuvoje daug didesni nei pas kaimynus. Pasak ekonomistų, kalti ir patys plačiai pinigines be reikalo atveriantys gyventojai.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Lietuvos gyventojų ir vėl laukia ekstremali žiema – vieniems ji gali būti labai šalta, nes gali tekti prisukti dujų kranelius taupant, o kitus gali išmušti karštis išvydus sąskaitą už šildymą ar dujas. Ekspertai skaičiuoja, kad šildymas visoje Lietuvoje šį sezoną tikėtina kainuos apie 10–20 procentų daugiau nei pernai, o Vilniuje sąskaitos veikiausiai išaugs net trečdaliu ir daugiau. Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia.

Ateinančios žiemos šildymo kainos ir Europos Centrinio banko didinamos palūkanos gąsdina ne vieną. Ar atlikome namų darbus, rengdamiesi priimti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas?  TV3 žinių „Dienos komentare“ į šiuo klausimus atsakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Europai prognozuojama sunki žiema, bet kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvai ta žema bus lengvesnė. Ar yra pagrindo tokiam optimizmui? Yra du iššūkiai, kurie susiję su šita žiema.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.  „Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o opozicijai reiktų išvengti diskusijų „sumažinti visus mokesčius ir padidinti visas išlaidas“. Taip nebus, mes to negalime padaryti, nes tai neįmanoma“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerė.

Pasibaigus antram liberalizacijos etapui, per savaitę brango „Igničio“ ir „Enefit“ siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Ignitis“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina šią savaitę, palyginti su praėjusia savaite, didėjo 4,5 euro iki 66,15 eurų, „Enefit“ brango 1,79 euro iki 65,24 eurų, „Elektrum Lietuvos“ šio plano tarifas mažėjo 1,18 euro iki 60,91 euro.

Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas. Nors manoma, kad grūdų supirkimo kainos jau pasiekė piką, visgi jos išliks pakankamai aukštos, o tai neleidžia tikėtis maisto produktų kainų mažėjimo. Tačiau kainų šuolis taip pat neprognozuojamas – jos išliks panašios kaip pernai, o mažėjimo laukiama metų pabaigoje arba kitąmet.

Buto išsinuomoti ieškantys gyventojai skundžiasi, kad auga ne tik nuomos kainos, bet ir nekilnojamo turto (NT) brokerių tarpininkavimo mokesčiai. Daugelis jų skelbimuose nurodo, kad jeigu butas tiks nuomai, dar papildomai teks susimokėti iki  300 eurų. Pačių brokerių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni šį mokestį vadina neteisėtu ir prašo gyventojų papildomai brokeriams nemokėti. Tuo metu kiti nemato nieko blogo, kad nuomininkas susimoka radęs tinkamą būstą.

Lietuvoje trūksta naudotų automobilių, o naujų tenka ilgai laukti, tačiau tiek už vienus, tiek už kitus mokame daugiau – naujų automobilių kainos šiuo metu yra didžiausios per paskutinį dešimtmetį. Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas pristatė pagrindines automobilių rinkos tendencijas Lietuvoje. Jo pateiktais duomenimis, automobilių pardavimai šiais metais sumažėjo 11 proc.

Būstų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu siekia neregėtas aukštumas. Šiuo metu norint įsigyti būstą Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, kas yra daugiau nei Rygoje, Taline ir net Niujorke. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc. Su būstų įperkamumu situacija kitokia.

Metinė infliacija Lenkijoje birželį pasiekė 15,5 proc., o per mėnesį vartotojų kainos pakilo 1,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Metinės infliacijos rodiklis pirmąjį vasaros mėnesį buvo šiek tiek mažesnis už šio mėnesio pradžioje skelbtą išankstinį 15,6 proc. įvertį, pranešė Lenkijos radijas, remdamasis naujienų agentūra PAP. Gegužę metinė infliacija Lenkijoje siekė 13,9 proc., o balandį – 12,4 procento.

Pastaruoju metu Europoje sparčiai kyla nekilnojamo turto (NT) kainos. Anot ekspertų, dėl mažos būstų pasiūlos Lietuvoje jos ir toliau sparčiai augs. Ne ką mažesnį nerimą kelia ir statybų darbų kaštai. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad statybų kainos auga ne tik dėl brangstančių žaliavų, bet ir dėl trūkstamos darbo jėgos, kurią būtų galima parsivežti iš Baltarusijos.

Kiekvieną vasarą išauga susidomėjimas sodybomis. Dažnas gyventojas jų ieško nebe nuomotis, bet pirkti. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendencija, kad žmonės dažniau perka nebe sodybas, bet sklypus ir stato modulinius namelius. Sodyboms gyventoja išleidžia 100–300 tūkst. eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad dažnai su šeima mėgsta leisti laiką sodybose.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Nerimstant aistroms tiek dėl karo, tiek dėl sankcionuotų prekių tranzito, žmonėms nerimą kelia ir vis kylančios kainos. Viena jų – naftos kaina, kurią sumažinti siekia Artimuosiuose Rytuose viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas. Tačiau nemažai skeptikų mano, kad jis liks nieko nepešęs. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad daugiau vilčių teikia ateinanti recesija ir ekonomikos sulėtėjimas.

„Suprantu, kad šiomis dienomis viskas brangsta, tačiau manau, kad pas mus Lietuvoje grožio paslaugų teikėjai tikrai peržengia ribą. Štai mano manikiūristė per pusmetį kainas pakėlė jau tris kartus. Visiškas absurdas!“, –  rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja kaunietė Birutė. Pas nagų meistrę Kaune pradėjau lankytis sausio mėnesį. Tuomet gelinio manikiūro kaina buvo 22 eurai.

Būsimas šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji tikisi, jog kai kuriuos sprendimus, kaip žmonėms lengviau išgyventi žiemą, pasiūlys ir Europos Komisija (EK).  „Faktas tas, kad nebus lengvesnis šildymo sezonas, bet ruošiamės tam ir manau, kad Europos Sąjunga taip pat pasiūlys žingsnius, kaip sąjunga, kaip geriau paruošti žiemai, todėl kad Europos Komisija turėtų komunikatą išleisti artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė I. Šimonytė.

Tarptautinė energijos agentūra prognozuoja, kad Europos valstybių laukia nelengvi ateinantys mėnesiai ir sunki žiema dėl naftos ir dujų tiekimo, tačiau yra būdas, kaip vilniečiams ją padaryti lengvesnę, teigė Dainius Kreivys. Energetikos ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad tokią galimybę Vilnius turėjo ir ankščiau, tačiau tam reikia atitinkamų teisės aktų.

Atšilus orams lietuviai nuo lentynų pradėjo šluoti oro kondicionierius ir ventiliatorius – pirkimai išaugo 10–15 kartų. Parduotuvių teigimu, šių prekių kainos išaugo iki 25 proc., tačiau žmonės pasiryžę išleisti vidutiniškai 84 eurus oro vėsintuvui ir gerokai didesnės sumos oro kondicionieriui. Pašnekovų teigimu, lietuviai dažniausiai renkasi pigiausius ventiliatorius už maždaug 16 eurų, kurių užtenka vienam sezonui.

Palangos turgaus prekeiviai skundžiasi sunkesnės nei šios vasaros daugiau nei dvidešimt metų neturėję. Žmonių šiame pajūrio kurorte yra, tačiau į turgų užsuka vos vienas kitas. O ir tie patys pasiryžę derėtis dėl 50 centų kainuojančių mėtų. Kodėl taip yra, ar žmonės taupo, ar nebemato poreikio lankytis turguje – nežinia. Patys prekeiviai gūžčioja pečiais ir svarsto, ar pajėgs išgyventi dar vieną sezoną, ar nebankrutuos.

Lietuvoje prasidėjo miško gėrybių sezonas – šiuo metu juose sirpsta mėlynės ir dygsta voveraitės. Tiesa, pastarųjų rasti sunku, o ir uogos menkos, tad kainos pirkėjus verčia suklusti. Už kilogramą mėlynių Palangos turgavietėje prekeiviai užsiprašo net 14 eurų. Palangos turgavietėje akys raibsta nuo uogų, vaisių ir daržovių pasiūlos.

Visame pasaulyje sparčiai augančios maisto ir energijos kainos į skurdą pačiose skurdžiausiose šalyse įstūmė dar 71 mln. žmonių, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) ataskaitoje. Besivystančiose šalyse skurdo lygis per pastaruosius tris mėnesius „auga drastiškai greitesniu tempu nei per COVID-19 pandemijos sukeltą sukrėtimą“, sakoma UNDP pranešime spaudai, kuriame pabrėžiama, kad tokią padėtį lėmė iš dalies dėl karo Ukrainoje sukeltas kainų šuolis.

Ar kada nors bandėte įsivaizduoti lietuvišką vasarą be šaltibarščių ir šalia jų patiektų karštų bulvių? Jei taip, tikriausiai vaizdiniai galvoje kaupėsi sunkiai. Ši vėsinanti sriuba gyventojų itin pamėgta ne tik dėl išskirtinio skonio, bet ir dėl lengvo, greito paruošimo, prieinamos kainos.

Vakarų pasaulio sankcijų Rusijos ekonomiką veikia jau keturis mėnesius. Ekspertai skaičiuoja, kad vartojimas Rusijoje kas mėnesį susitraukia maždaug dešimtadaliu, rekordiškai smuko ir automobilių pramonė.  Nepaisant to, Kremliaus režimas kas mėnesį vis dar susižeria dešimtis milijardų iš naftos eksporto, nors eiliniai rusai, užsukę į parduotuves, jau panikuoja dėl kylančių maisto produktų kainų.

Geriems orams įsibėgėjus, lietuviai masiškai traukia į pajūrį. Vis dėlto kambarių arba apartamentų nuoma prie lietuviškos jūros savo kainomis prilygsta populiariausiems užsienio kurortams. Savaitgaliui Palangoje galima rasti įvairių variantų, kurie prasideda nuo 56 eurų nakvynei dviem. Tuo tarpu Tenerifėje nuoma dviem prasideda nuo 46 eurų. Norint apsistoti visam savaitgaliui (dviems naktims) Palangoje dviese, pigiausi 4 žvaigždučių apartamentai – 144 eurai.

Dėl aukštų maisto produktų ir paslaugų kainų dejuojantys lietuviai dažnai ir patys prisideda, kad kainos augtų be jokios realios priežasties. Pasak ekonomistų, Lietuvos gyventojai po pandemijos vasarą ne tik pasileido plaukus, bet ir plačiai atvėrė pinigines ir švaisto pinigus ten, kur galėtų sutaupyti, ar laisva valia juos atiduoda nesąžiningiems pardavėjams.

Nuo liepos mėnesio visiems buitiniams vartotojams Lietuvoje elektros kainos itin pakilo. Gyventojai kainų kilimą sieja su neseniai įvykusia elektros rinkos liberalizacija. Tačiau ekonomistas vardija kitas kainų augimo priežastis. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė kad nori paneigti sklandantį mitą, kad elektros kainos šuolį liepos mėnesį neva lėmė įvykdyta elektros rinkos liberalizacija.

Naftos kainos, blogiausiu atveju, gali šauti į „stratosferinį“ lygį, pasiekdamos 380 JAV dolerių už barelį, jei Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, reikšmingai sumažintų savojo „juodojo aukso“ pasiūlą, prognozuoja vieno didžiausių JAV banko „J.P. Morgan Chase & Co.“ analitikai. Anot jų, Rusija gali sau leisti gavybą sumažinti 5 mln. barelių per parą, nepadarydama pernelyg didelės žalos savo ekonomikai.

Infliacija Lietuvoje jau tokia, kokią prieš metus net įsivaizduoti buvo sunku. Birželį metinė infliacija perkopė 20 procentų. Tai – ir Rusijos karo Ukrainoje, ir trūkstamų žaliavų pasekmė. Didžiulis kainų šuolis jau daro įtaką ir prekių krepšeliui – žmonės perka mažiau produktų. Ir finansų ministrė, ir ekonomistai neabejoja, kad kitą mėnesį infliacija bus dar didesnė, nes vėl brangs dujos ir elektra.

Siekiant kompensuoti kainų šuolį ir mažinti gyventojų išlaidas už būsto šildymą Seimas ketvirtadienį priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Jomis  nuo 30 iki 80 proc. didinama kompensacinė išmoka už gyvenamųjų pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą diegiant energinio efektyvumo didinimo priemones, praneša Aplinkos ministerija.

Dėl stebėtinai aukštos infliacijos kenčia ne vienas tautietis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atsakė, ar rudenį galime tikėtis ramesnių laikų ir kainų kritimo. Su ekonomiste laidoje kartu diskutavo ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. Rudenį laukiame recesijos, krizės, ar ne? Matyti, taip.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalioja visa puokštė pokyčių, kurie palies praktiškai kiekvieną gyventoją. Nuo šiandien buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Taip pat penktadienį įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso. Plečiamos grupės žmonių, galinčių gauti kompensuojamųjų vaistų skausmui malšinti. Laukia ir kiti pokyčiai.

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų augimą valdžia pusę metų mokės kompensacijas visiems elektrą ir dujas vartojantiems gyventojams.    Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengs iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 24 centus.

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną.

Trys sesutės – Baltijos šalys – kenčia nuo infliacijos pabaisos. Kainos sparčiausiai auga Estijoje ir kol vietiniai gyventojai ieško būdų sutaupyti, valdžios atstovai pliekiasi tarpusavyje. Neseniai Estijoje sugriuvo valdančioji koalicija ir dabar ministrų kabinetas renkamas iš naujo. Tuo tarpu Latvijoje valdžia taiko kitokią taktiką ir kovoja su degalų kainų augimu, mažina akcizus, skirtingai nei to nepadariusios Lietuva ir Estija.

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje. Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Liūdni laikai smaližiams – šokoladas Lietuvoje brangsta sparčiausiai Europoje. Šias metais jis pabrango dešimtadaliu. Šokolado gamintojai sako, kad ir tai ne riba – rudenį kainos gali kilti dar. Nepaisant to, lietuviai saldumynų perka vis daugiau – kai kurie prekybos centrai sako, kad šiais metais vien šokoladinių batonėlių parduoda 60 procentų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai, o šokolado plytelių pardavimai tolygūs pabrangimui – jų parduodama 10 procentų daugiau.

Pagal prekių ir paslaugų kainas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva yra 22-oje vietoje – kainų lygis šalyje buvo 28,1 proc. punktai žemesnis už ES vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. suvartojamų prekių ir paslaugų kainų lygis ES šalyse reikšmingai skyrėsi. Jei vidutinis ES kainų lygis buvo 100 proc., tai jį gerokai viršijo didžiausias prekių ir paslaugų kainas turinčios Danija ir Airija – po 140 proc. Nuo jų tik 8 proc. atsiliko Liuksemburgas, po jo – Švedija (127,9 proc.

Pagaliau lysvėse prisirpo ir pirmosios lietuviškos braškės, o gyventojai, išsiilgę lauke saulės sunokintų uogų, jas graibstyte graibsto nuo prekystalių. Vilniečiai pinigų neskaičiuoja ir už jų kilogramą pasiryžę suploti kad ir 8 eurus, nors Marijampolėje tokios pat lietuviškos braškės kainuoja dvigubai pigiau. Mat marijampoliečiai sako, kad už jas tiesiog nemokėtų tiek, kiek įžūlesni prekeiviai lupa iš vilniečių. Pigiau nei vilniečiai braškes valgo ir Kauno, ir Panevėžio gyventojai.

Ispanijos vyriausybė per pusę sumažins pridėtinės vertės (PVM) mokestį elektrai, siekdama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančios infliacijos, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Pranešimas paskelbtas, kai P. Sanchezo socialistai sekmadienį buvo sutriuškinti regioniniuose rinkimuose Andalūzijoje, laikytoje ilgametėje partijos tvirtove. P. Sanchezas parlamentui teigė, kad PVM sumažinimas nuo 10 iki 5 proc.

Tikėtis, kad kitas šildymo sezonas bus pigesnis, kol kas negalima, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys. Pasak Mato Taparausko, rinkoje besiformuojančios dujų ir biokuro kainos išlieka aukštos.   „Dedame visas pastangas, kad būsimas šildymo sezonas nebūtų brangesnis, bet viską lems energijos išteklių kainos, kurios susiformuos artėjant šildymo sezonui (...) Besiformuojančio rinkoje kainos optimistinių džiugių naujienų nerodo, jos išlieka aukštos.

Seimas nesvarstys opozicijos siūlymo pusantrų metų atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą – po pateikimo antradienį parlamentarai atmetė tokią Elektros energetikos įstatymo pataisą.  Už balsavo 61 Seimo nariai, prieš buvo 36, o susilaikė 33.  Gyventojams, suvartojantiems virš 1 tūkst.

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo.

Kainų pasiutpolkė Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija kopia į naujas aukštumas, pasiekė 18,9 proc., kainos pakilo beveik penktadaliu. Brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos, labiausiai transporto, viešbučių, kavinių ir restoranų.