kainos

Indonezija pradės riboti palmių aliejaus eksportą, o tai gali dar labiau pagilinti pasaulinę maisto krizę ir padidinti šimtų plataus vartojimo produktų kainas, rašo portalas „CNN Business“. Indonezijos prezidentas Joko Widodo paskelbė, kad Indonezija, siekdama užtikrinti vietinį tiekimą, „iki atskiro pranešimo“ sustabdys maistinio aliejaus ir jam gaminti naudojamų žaliavų eksportą. Ši Pietryčių Azijos šalis yra didžiausia pasaulyje palmių aliejaus gamintoja.

Apklausos rodo žmonių nerimą dėl karo ir infliacijos bei padidėjusį taupymą, o ekonomistai prognozėmis nenustoja stebinti. „Luminor” bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę jau padidino iki 13,5 procento. Ir tvirtina, kad tai gali būti ne pabaiga. Kuriais mėnesiais infliacija prognozuojama didžiausia ir siekianti net 20 procentų, ir kada kainos kris? Kiauliena ir vištiena, anot pardavėjos Editos, išbrango labiausiai. Moteris pastebi, kad būtent mėsos žmonės ėmė pirkti mažiau.

Pastaruoju metu daug kalbama apie JAV ekonomikos recesiją, tačiau tiesa ta, kad Europa susiduria su dar didesne jos rizika, rašo portalas „Forbes“. „Jei recesija vis dėlto įvyks, ji labiau tikėtina Europoje nei JAV“, – teigiama naujausioje Londone įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ ataskaitoje. Ataskaitoje nurodomos dvi pagrindinės priežastys, iš kurių pirmoji – paprasta matematika.

Ekonomistai prognozuoja, kad algos gyventojams šiemet didės dviženkliu skaičiumi – vidutiniškai augs apie 10 procentų. O tai lemia ir rekordus mušanti infliacija, mat išsigandę augančių kainų darbuotojai jau derasi dėl didesnio uždarbio. Tiesa, iššūkių netrūksta ir verslininkams – besipučiančios žaliavų kainos, jų trūkumas ir stringančios tiekimo grandinės didina įtampą. Jau dabar kai kurie sektoriai puse lūpų užsimena apie galimus bankrotus ir atleidimų bangas.

Šiuo metu brangsta kone viskas, ne išimtis – kirpėjų ir grožio specialistų paslaugos. Anot jų, klientų mažėja, žmonės taupo ir pasigražinti užsuka dažniausiai tik švenčių proga. Grožio specialistai tikina, kad kainų augimas nuo jų nepriklauso. Esą kiek kainas didins tiekėjai, tiek jas kels ir kirpėjai ar grožio specialistai. Vilnietė Marija portalui tv3.lt pasakojo, kad pastaruoju metu jai pabrango plaukų kirpimas.

Infliacija Lietuvoje ir pasaulyje toliau auga. Prognozuojama, kad ekonominiai rodikliai ilguoju laikotarpiu tik prastės dėl Rusijos karo Ukrainoje. To pasekmė: kainų augimas, kuris, pasak profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio, bus matomas beveik visose srityse. Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo palankūs: eksporto rodikliai buvo geri, atlyginimai augo, į biudžetą surinkta 11 proc.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė teisės aktus, kuriems įsigaliojus, nuo birželio 1 d. bus didinamos senatvės ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos. Tačiau didesnių išmokų dar teks palaukti. Seimo posėdyje už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymą balsavo 119 parlamentarų, o 1 susilaikė. Skaičiuojama, kad priimtas įstatymas leis senatvės pensijas papildomai padidinti 5 proc. Valstybinės pensijos didės kiek lėčiau.

Maisto produktų kainas galėtų sumažinti mažesnis jų pervežimo atstumas tarp ūkininkų ir vartotojų, sako Lietuvoje viešintis už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis. „Jeigu atstumas būtų trumpesnis, iš vienos pusės ūkininkai galėtų gauti daugiau pinigų už savo produkciją, bet ir vartotojai mokėtų mažiau už produktus parduotuvėse. Tai yra viena priežasčių, kodėl „nuo ūkio iki stalo“ (angl.

Milijonas lietuvių dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Beveik pusei jų beliko vos du mėnesiai tai padaryti, likusiems – iki metų galo. Ir ne tik gyventojams sunku susivokti siūlomų tarifų klampynėje, juolab kad kainos tik kyla. Stebėdamas, kad rinkose elektra pinga, štai ir ekonomistas Tadas Povilauskas jau stebisi, ar ne per brangiai tiekėjai reikalauja mokėti. Ekonomistas Tadas Povilauskas rengiasi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Istoriškai brangiausias šildymo sezonas eina į pabaigą. Vilnius jau skelbia, kurią dieną baigs šildyti daugiabučius, įkandin jungiasi ir Kaunas, kiti miestai kol kas dar stebi orų prognozes. O šilumininkai skaičiuoja, kiek šiųmetis šildymo sezonas buvo brangesnis nei pernykštis ir kokios šilumos kainos gyventojų dar laukia naują sezoną. Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad šiemet už šilumą mokėjo sukandę dantis ir baiminasi, kad rudenį bus dar prasčiau.

Brangstant maistui daugėja prekybininkų ir gamintojų gudravimų ir pažeidimų. Kontrolieriai sulaukia keturiskart daugiau pirkėjų skundų nei pernai. Žmonės piktinasi, kad maisto pakuotės mažėja, o kainos atvirkščiai – kyla. Pirkėjai pastebi ir vis daugiau svorio apgavysčių ne tik turguose, bet ir prekybos centruose. Jei jums svarbu nepermokėti, pvz., už sviestą, pastaruoju metu prekybos centre teks gerokai paskaičiuoti. Pakelių svorių įvairovė labai plati, o kainos taip pat skiriasi.

Lietuvą ištiko ne tik druskos, saulėgrąžų aliejaus, bet ir sodos krizė. Rusišką produktą verslas išėmė iš prekybos prasidėjus karui Ukrainoje, o jį pakeitusio gauna itin mažai, tad lentynose soda neužsiguli. Jos poreikis išaugo 10 kartų. Vis dažniau prekybininkams tenka krauti ir acto butelius, jo nuperkama kone du kartus daugiau. Žmonės kaupia atsargas, nors gamintojai ramina – acto tikrai yra pakankamai. Kaunietė Agnė prekybos centre sodos ieško jau kelinta savaitė.

Lietuva – kainų kilimo rekordininkė visoje Europos Sąjungoje. Pirmoje vietoje pagal šį skaudų rodiklį jau esame nuo pernai spalio. O pabaigos tam nematyti – ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais sulauksime ir 20 proc. infliacijos. Štai, ką sako žmonės: „Siaubas, baigia išdurnėti su tom kainom.“ „Čia neleistinas dalykas, kaip nusikaltimas jau, kai tokiais šuoliais kainos kyla.“ „Blogai vertinu, žmonėms iš atlyginimo sunku pragyventi.

Degalų kainos balandžio mėnesį po didelio šuolio kovą truputį smuko, skelbia portalas pricer.lt  Pricer.lt atstovas Arūnas Vizickas teigia, kad nors naftos pasiūlos perspektyvos turi daug neapibrėžtumo, balandį benzino ir dyzelino kainos pasuko vairuotojams palankesne kryptimi. „Balandį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse, palyginti su kovo mėnesiu, pigo 10 centų (5,7 proc.), o dyzelinas – 13 centų (7,2 proc.

Būtiniausių maisto prekių kainoms Lietuvoje ir toliau augant ekspertai teigia, kad tai dar ne pabaiga, o kainų stebėtojai sako, jog gyventojai jau ima taupyti maisto sąskaita. Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovo mėnesį, remiantis portalo pricer.lt fiksuojamų kainų analize, palyginti su vasariu, pabrango 3,87 euro arba 6,4 proc., o lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu jo kaina padidėjo 8,91 euro arba 16,2 proc.

Nors lietuviškų pomidorų derlius šiemet kiek vėluoja, pasak augintojų, tai tik pliusas, mat jų kaina šoktelėjo labai nežymiai. Vis dėlto, pirkėjai sako, kad bendrai įvairios daržovės gerokai pabrangę, o specialistai nieko paguodžiančio ateičiai nežada – įsibėgėjus sezonui, daržovės gali brangti trečdaliu. Kietaviškių šiltnamyje plušanti Daiva skina pomidorų kekes.

Kai kitą kartą eisite į kirpyklą ar grožio saloną, nusiteikite, kad už įprastines paslaugas teks mokėti ir vėl didesnę kainą. Verslininkai teisinasi, kad ir jiems viskas brangsta, tad yra priversti branginti paslaugas vartotojams. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė atskleidė, jog šiuo laikotarpiu rinkos nuotaikos – nekokios: kainos kyla, paklausa sumažėjo maždaug dvigubai, o grožio paslaugų kainas nuo 2022 metų pradžios teko pakelti iki 10 procentų.

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalios naujos teorijos ir praktikos egzaminų kainos. Jos iš esmės nekito nuo 2009-ųjų, nors per 13 metų buvo nuolat diegiamos naujovės. Tad šie pokyčiai daromi norint ne tik toliau tobulinti paslaugas, naujinti egzaminavimui skirtų transporto priemonių parką, taip užtikrinant kuo kokybiškesnes sąlygas būsimiems vairuotojams, bet ir atsižvelgiant į šalyje didėjančią infliaciją, augančias degalų kainas ir eksploatacinius kaštus, darbo užmokesčio pokyčius.

Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Ketvirtadienį Seimu teikiamos svarstyti valstybės biudžeto pataisos, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.

Ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto produktų. Jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.

Pusė lietuvių jaučia karo įtaką savo piniginėms. O tai – daugiau nei buvo COVID pandemijos pradžioje. Tokius rezultatus atskleidė vieno iš bankų apklausa. Kas penktas tautietis apie pinigus galvoja ir kasdien nerimauja, kad jų gali pritrūkti. Ekonomistai visgi ramina – baimė, neva atlyginimai mažės ar įmonės darbuotojus pradės atleidinėti iš darbų, nepagrįsta. Tiesa, algos šiais ir kitais metais nebeaugs taip sparčiai, tad persižiūrėti išlaidas derėtų.

Kylant maisto produktų kainoms antrąjį pusmetį gali tekti grįžti prie biudžeto peržiūros, dar kartą bandant amortizuoti infliacijos augimą sunkiau gyvenantiems žmonėms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.

„Verbų sekmadienį Vilniuje buvo daugybė žmonių – vieni ėjo į bažnyčią išpažinties, o kiti pašventinti žolynėlių. Nuotaika puiki, žmonės išsiilgę pavasario ir švenčių. Deja, man nuotaika apkarto pamačius, kokios šiais metais verbų kainos šalia Katedros“, – rašo Danguolė iš Vilniaus. Kiekvienais metais per Verbų sekmadienį einu į Katedrą – ten turiu savo mėgstamą kunigą pas kurį nueinu išpažinties, o ir žolynėliais tetutės prekiauja prie pat bažnyčios.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, trūkinėjant žaliavų tiekimui iš Rytų, gamintojai įspėja, kad baldai tikrai brangs. Mat dar iki karo, kai pandeminiu laikotarpiu suklestėjo prekyba, pradėjo smarkiai trūkti žaliavų, o su dabar situacija tapo tik aštresnė. Baldus gaminančios bendrovės sako, kad kainos gali augti iki 20 procentų, o medienos perdirbėjai mato ir kitą problemą – perteklinį medienos eksportą iš Lietuvos, dėl kurio baldų gamyba šalyje gali išvis sustoti.

Po ilgos pertraukos Lietuvos žmonių lūpose – vėl frazė, kurią tarti norisi mažiausiai. Vėl tenka veržtis diržus. Infliacijai pasiekus 15 procentų ir Rusijai pradėjus karą dažnas lietuvis jau pripažįsta, kad arba pradeda atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų, ar bent svarsto, kad taupyti teks pradėti. Tai patvirtina ir vieno iš bankų atlikta apklausa – mažinti vartojimo neketina tik vos kas penktas lietuvis.

Skaičiuojame, kiek brangesnis šiemet bus Velykų stalas. Vien kiaušinių kaina – trečdaliu didesnė, maistas atsieis vidutiniškai šeštadaliu brangiau. Šildymo sąskaitoms per žiemą dar labiau paploninus pinigines, lietuviai Velykų vaišėms išlaidauti nesirengia. Panevėžietė ūkininkė Teresė vilioja gardesnio kąsnio savo paukštidės augintinius. Moteriai kiaušinius deda ne tik vištos, bet ir kalakutai, fazanai.

Rusijos invazijai į Ukrainą sukėlus „sukrėtimų“ pagrindinių rūšių grūdų ir augalinių aliejų rinkose, maisto kainos pasaulyje kovą pasiekė rekordinį lygį, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną pradėta invazija ir Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, pakurstė nuogąstavimus dėl pasaulinės bado krizės, visų pirma Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur jau pastebimas šalutinis karo Ukrainoje ir san...

Ekonomistų teigimu, Lietuvos importo augimą šių metų pradžioje iš dalies lėmė išaugusios žaliavų ir prekių kainos, o eksporto – geras Lietuvos pramonės darbas, sako analitikai. Tačiau dėl geopolitinės situacijos Lietuvos užsienio prekyba šiemet gali nepasiekti geresnių rezultatų nei pernai. „Importo padidėjimas atspindi kainų padidėjimą, kainos lemia šią statistiką.

  Pasaulio rinkose toliau sparčiai brangstant elektrai ir dujoms, energetinių išteklių kainos išliks aukštos dar metus ar pusantrų, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.   „Lūkestis yra, kad aukštos energetinių išteklių kainos dar liks kurį laiką. Kol kas sunku pasakyti, kiek, bet panašu, kad metus-pusantrų metų vis dar galime susidurti su aukštesniu lygiu“, – penktadienį  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pareiškė G. Norkūnas.

Smarkiai augant statybinių medžiagų kainoms kyla grėsmė stabdyti 41 valstybinio objekto statybą, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Statybinių žaliavų kainos išaugo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje užsivėrė iš karto trys svarbios statybinių žaliavų rinkos – Ukraina, Rusija ir Baltarusija, o dėl kaštų padidėjimo gali būti stabdomi valstybės finansuojami statybų projektai. „Viešųjų pirkimų sutartyse užsakovai nelinkę indeksuoti kainų augimo.

Pasaulinės gamtinių dujų kainos artimiausiu metu nemažės, o jei karas Ukrainoje užsitęstų, jos toliau augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.    „Ateities sandoriai rodo, kad vis gi tos tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje. Neprognozuojamas dujų kainų mažėjimas. Sakyčiau, kad netgi yra atvirkštinė, neigiama rizika, kad kariniam konfliktui (Ukrainoje – BNS) užsitęsus galėtų tos kainos netgi augti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė G. Skaistė.

Ekonomistai prognozuoja, kad karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos prislopins tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos kol kas nežadama. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7 procento. Pagrindinė daugelio šalių ekonominė problema išlieka infliacija. Prognozuojama, kad kainų augimas piką pasieks šių metų viduryje. „Nespėjus pasidžiaugti pandemijos pabaiga ir didesnėmis laisvėmis, pasaulį sukrėtė Rusijos karinė invazija į Ukrainą.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Valdžia antiinfliaciniu planu bandys suvaldyti ir elektros bei dujų kainų šoką – nustatys kainų augimo „lubas“. Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių gyventojams gamtinių dujų ir elektros kainos jau nuo liepos augtų daugiau nei du kartus. O tam iš valstybės biudžeto valdžia skirs daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Vyriausybė tėškia daugiau kaip 2 milijardus eurų augančioms kainoms kompensuoti. Parengusi antiinflacinį planą Vyriausybė siūlo nuo birželio pensijas padidinti vidutiniškai 25 eurais, prie vaiko pinigų pridėti 7 eurus, o minimalią algą padidinti 16 eurų. Iki 20 procentų didės ir įvairios pašalpos, daugiausiai apie 50 eurų.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto bei kitoms kainoms, Vyriausybė penktadienį pristatys, šaltinių teigimu, maždaug 1 mlrd. eurų vertės paramos bei kompensacijų gyventojams ir verslui planą, kuris turėtų amortizuoti itin didelį infliacijos šuolį.

Prieš kurį laiką pirkėjus gerokai nustebino šviežių lietuviškų agurkų kaina, gerokai viršijusi 10 eurų už kilogramą. Gerokai pabrango ir kitos populiarios daržovės. Galbūt dėl to, o gal ir galvodami apie kai kurių produktų trūkumą dėl karo Ukrainoje, lietuviai ėmė labiau domėtis galimybėmis patiems užsiauginti kai kurių produktų. Bent jau taip užsimena sėklų ir sėjinukų pardavėjai.

Vyriausybė baigia rengti planą, kaip padės gyventojams pakelti infliacijos naštą. Premjerė užsimena, kad didesnių pašalpų gali sulaukti tie, kurių pajamos mažiausios, taip pat ribos dujų ir elektros kainų augimą. Prezidentas Gitanas Nausėda priekaištauja, kad valdantieji planą rengia per lėtai.

Lietuvoje fiksuojama rekordinė infliacija – kovą metinė infliacija pasiekė 15,6 dešimtąsias procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliaciją kovą nuo 1994-jų metų. Lietuvos bankas siūlo antiinfliacines priemones ir pagalbą žmonėms, kuriems kainų šuolis yra skaudžiausias. Siūlomos priemonės: didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra.

Maisto prekių kainos parduotuvių lentynose jau dabar yra dešimtadaliu didesnės, nei buvo prieš metus, o dar šiek tiek jos gali padidėti antroje metų pusėje, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, kainų kilimą antoje metų pusėje gali išprovokuoti žaliavų, grūdų tiekimo iš Ukrainos ir Rusijos sutrikimai. O kas lietuvių laukia su šildymo, elektros ir degalų kainomis? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Statybos sąnaudų elementų kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 15,5 proc., o per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – 3,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Metinį ir mėnesio pokytį lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (atitinkamai 19,2 proc. ir 4,6 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (per metus – 11,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (atitinkamai 7 proc. ir 1,7 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (per metus – 4,2 proc.

Karas Ukrainoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – tikėtina, kad mažės antrojo būsto pirkėjų, trūks naujų butų, augs jų kainos, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.  Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Velykų krepšelio kaina matomai bus didžiausia per paskutinius 5 metus. Pirkėjas jau matomai pradėjo taupyti maisto sąskaita, nes Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad mažmeninė maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako prekyba traukėsi -4,9 procentais, lyginant su praeitais metais.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Per metus Lietuvoje labiausiai brango kruopos, duona, pieno produktai, o žuvis – pigo. Labiausiai išaugusias kainas pajuto būtiniausių ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai, o pokyčius lėmė padidėjusios energijos kainos bei brangę grūdai, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – jų kaina augo daugiau kaip 47 proc.

Jau netrukus tūkstančiai vairuotojų, kurie reguliariai atlieka automobilių techninę apžiūrą (TA), turės labiau patuštinti pnigines. Dėl infliacijos perskaičiuotos TA kainos, palyginti su dabartinėmis, turėtų didėti 11–13 proc. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų vasaros transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga.

Visos mūsų planetos laukia didžiulis pasaulinis badas. Be Rusijos ir Ukrainos grūdų kainos Europoje kils dar nematytu greičiu, o Afrikoje ir Azijoje išmirs tūkstančiai. Ir tai tik pradžia, mat jau dabar Europoje dėl prekių žmonės mušasi prekybos centruose. Tokiais žodžiais Kremliaus televizijų propagandinės laidos pradeda reportažus apie Vakarų sankcijas Rusijai.