kainos

Kylančios kainos ir didėjantis karo nuovargis dalį Lietuvos visuomenės verčia piktintis valdžia. Girdisi bruzdėjimai esą valdantieji labiau rūpinasi užsienio, bet ne vidaus politika, o infliacijos išgasdinti tautiečiai paliekami likimo valiai. Tiesa, pasak ekspertų, tokių nepatenkintų balsų nėra daug, o ir tikėtis jų buvo galima.

Įsibėgėjant šiltajam metų sezonui daugelis ima svarstyti apie vasarnamio įsigijimą. Daug gyventojų dėmesio sulaukia moduliniai namai. Šių namų statytojai tikina, kad juos pagaminti, pastatyti užtrunka vos porą mėnesių, moduliniams nereikia statybų leidimo, o jų kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų.  Įmonės „Statida Modular“ vadovas Mindaugas Andriušis sakė, kad žmonės modulinius namus įsigyja dėl skirtingų priežasčių.

Ekspertai apie vis augančią infliaciją nenustoja kalbėti jau kelis mėnesius. Lietuva yra rekordininkė – pas mus ne tik didžiausia infliacija visoje Europos Sąjungoje, bet ir maisto produktai brango labiausiai iš visų ES šalių. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti gatvėje sutiktų lietuvių, ar jie pastebėjo pakilusias maisto produktų kainas. Paklausti, ar išaugo maisto krepšelio kaina, piliečiai atsakė įvairiai. Vieni jų teigė, kad kainos pakilo stipriai.

Nutrūkus stiklinės taros tiekimui iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, šiuo metu Lietuvoje trūksta 30 milijonų stiklainių ir 15 milijonų alaus butelių. Mūsų šalies įmonės jų turės ieškoti kitur, tad, tikėtina, prekės dėl to brangs dar labiau. O kol kas gėrimus ketinama pilstyti į skardines. Kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, aludariai prašo gyventojų stiklinės taros namuose neužlaikyti. Iš kur gauti stiklo butelių tapo tikru galvos skausmu aludariams.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Vartotojus ir toliau gąsdina išaugusios maisto produktų kainos, o ekspertai prognozuoja, kad tai – dar ne pabaiga. Tačiau ekologiško maisto gamintojos „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius sako, kad išvengti kylančių kainų įmanoma – reikia koncentruotis į uždarus gamybos modulius, kas leis išvengti išorinių veiksnių įtakos.

Energetikos rinkos reguliuotojui dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje ketinant aiškintis bendrovės „Ignitis“ siūlomą elektros kainodarą, bendrovė šią savaitę gerokai sumažino nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams siūlomas kainas ir iš pirmaujančios pozicijos nusileido į antrą-trečią vietas.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis. Tiesa, valdžia skatina žmones nedvejoti, mat valstybė nuo liepos 1 dienos žada gyventojams padengti iki 9 centų už kilovatvalandę.

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti iki 9 centų už kilovatvalandę (kWh) jų mokamos kainos, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, turėtų siekti 24 centus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Pacientams kai kuriose Lietuvos ligoninėse kyla pavojus likti be maitinimo. Mat maisto tiekėjai dėl išaugusių kainų nutraukinėja senas sutartis, už tai moka baudas ir išvis atsisako tiekti produktus dėl vis kylančių maisto kainų. Kai kurios maistą ligoninėms tiekiančios įmonės mieliau sumoka baudas už nutrauktas sutartis nei tiekia maistą ligoniams. O ligoninės dėl į kosmines aukštumas iššokusių kainų ir išbrangusio tiekimo turės galvoti iš kokių pinigų maitinti ligonius.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad gyventojų interesus rekordiškai augant kainoms turinčios ginti valstybės institucijos tinkamai neatlieka savo darbo, rašoma pranešime spaudai.  „Trys kritiškai svarbios įstaigos, valstybės vardu galinčios ir turinčios ginti vartotojų interesus, ir toliau miega. Kalbu apie Konkurencijos ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybas bei Energetikos reguliavimo tarybą.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Degalų kainos gegužę vėl augo – A95 benzinas per mėnesį vidutiniškai pabrango 9 proc., dyzelinas – 3 proc., o per metus – atitinkamai 48 proc. ir 60 proc., skelbia portalas pricer.lt Pricer.lt atstovo Arūno Vizicko teigimu, gegužės mėnesį benzino kaina vėl viršijo dyzelino kainą, kaip buvo įprasta iki karo Ukrainoje pradžios.   „Gegužės mėnesį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse, palyginti su balandžiu, brango 15 centų (9,1 proc.) bei buvo 59 centais (47,6 proc.

Toliau augant dviženklei infliacijai, vyriausybė antrąkart per metus didina pašalpas. Nuo 11 iki 50 eurų didesnes išmokas gaus dešimtys tūkstančius nepasiturinčių, ar turinčių negalią žmonių. Kitą mėnesį didesnius vaiko pinigus gaus ir šeimos. Kiekvienas vaikas gaus papildomus 7 eurus, o jei gyvena daugiavaikėje šeimoje ar turi negalią – gaus 11 eurų daugiau. Ministrė Monika Navickienė tikina, kad išmokas didina pagal infliacijos lygį ir tiek, kiek leidžia valstybės biudžetas.

Graikiško „Gravieros“ sūrio greitai gali nebelikti lentynose – šalies ūkininkai skundžiasi, kad nebegali išmaitinti savo gyvulių. Esą dėl karo Ukrainoje degalų, pašarų ir trąšų kainos taip išaugo, kad tenka skersti karves, kurios duoda mažiau pieno. Vien šiais metais ūkininkai pagamins trečdaliu mažiau sūrio. O ir parduos brangiau, nors vien per metus šio produkto kaina jau šoktelėjo per 30 procentų.

Artėjant atostogų metui Lietuvos gyventojai kelionių ir poilsio vietų žvalgosi ne tik užsienyje, bet ir savoje šalyje. Įsigyti pigiausią ir labiausiai tenkinantį variantą galima tik ganėtinai trumpą laiką, kurį TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ įvardijo Rimvydas Širvinskas–Makalius. R. Širvinskas teigė, kad gerų variantų rasti tikrai įmanoma. „Jeigu mes nebijosime blogo oro, užsisakinėsime apgyvendinimą iš anksto – tikrai gausime.

Prekybos centras internete „Pigu.lt“ atidarė išparduotuvę, kurioje pigiau siūlomos prekės su defektais, mechaniniais pažeidimais ar produktais po remonto. Šiuo metu asortimente, kurio didžiąją dalį sudaro baldai, įvairi buitinė technika ir dviračiai, rikiuojasi per 800 prekių, rašoma pranešime spaudai.  „Pirkėjų patogumui pažeistas prekes, kurių kainos yra nuo 20 procentų mažesnės, siūlome apžiūrėti ir įvertinti gyvai.

Pastaraisiais metais Lietuvos turizmo perlas Neringa tapo tikru turizmo deimantu. Dėl savo nuostabios gamtos, ramybės oazių ir, žinoma, labai didelių kainų. Tačiau vietos valdžia ir verslas žada, kad šiemet esą viskas bus kiek kitaip, nes prognozuojamas konkurencinis mūšis dėl turistų ir jų pinigų. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportažas.

Kainos Lietuvoje toliau muša rekordus – ekonomistai skaičiuoja, kad daržovės per pastaruosius metus pabrango tiek, kiek anksčiau brango per ketvirtį amžiaus – maždaug 40 procentų. Daržovių augintojai sako, kad kainas kelti priversti dėl prasto derliaus, esą kaina išaugo natūraliai dėl daržovių trūkumo. Taip pat jie kaltina ir išaugusias energetikos, logistikos ir trąšų kainas.

Sparčiai artėjant vasarai, pats metas išsiaiškinti, kiek reikės pakloti sutaupytų eurų, kad galėtumėte savaitę pagulėti prie Baltijos jūros. O gal už šiuos pinigus geriau mirkyti kojas Turkijos ar Ispanijos pliažuose, kur garantuotai geras oras ir „viskas įskaičiuota“ maisto ir gėrimų kalnai? Į šiuos klausimus pasistengė atsakyti vasaros pramogų sostinėje Palangoje apsilankę laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Palangoje – pats darbymetis.

Benzino kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje gegužės 9-13 dienomis didėjo 2-8 centrais už litrą, o dyzelinis kuras visur, išskyrus Lietuvą, pigo iki 5 centų už litrą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Lietuvoje dyzelinio kuro litras praėjusią savaitę vidutiniškai brango 2 centrais ir kainavo 1,79 euro, teigiama agentūros pranešime.

Kylančios naftos ir dujų kainos nenustoja gąsdinti, tačiau kai kam tai naudinga, teigė ekonomistas Raimondas Kuodis. TV3 žinių „Dienos komentare“ R. Kuodis teigė, kad iš tokios naftos kainos galima labai daug uždirbti.  Prezidentas Joe Bidenas nenori tartis su Saudo Arabijos princu Mohamedu bin Salmanu todėl, kad jis jam tiesiog nepatinka kaip žmogus. Juk galėtų saudžiai spragtelėti pirštu ir atsirastų labai daug naftos pasiūlos.

Prekybininkams teigiant, kad maisto prekių kainos stabilizavosi, kai kurie politikai ir toliau siūlo gerokai mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Transporto ir žemės ūkio atstovai sako, kad kainoms Lietuvoje didelės įtakos daro ir tai, kad Lietuva neįsiveža pigesnių ukrainietiškų produktų ir žaliavų. Anot jų, karas ir brangstantys pervežimai toliau augins maisto ir kitų prekių kainas.

Pastaruoju metu veikiausiai nėra tokios prekės, kuri Lenkijoje nebūtų pigesnė nei Lietuvoje. Tačiau, panašu, kad kaimynai jau ir lietuviams nepamainomą vasarišką sriubą parduoda pigiau. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Marija lankydamasi Lenkijoje, Krokuvos mieste, užsukusi į kavinę liko nustebusi. Miesto centre esančiame bistro tipo restorane iš meniu išsirinkusi paragauti siūlomų šaltibarščių (lenk.

Dar iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos gamybos įmonės susidūrė su įvairiais žaliavų tiekimo sunkumais. Tačiau dėl Rusijos agresijos, jai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų, daugelis lietuviškų įmonių bus priverstos imtis permainų.  Jeigu laiku neprisitaikys prie pasikeitusios verslo aplinkos ir užsakovų, jų laukia nemalonumai – darbuotojų atleidimai ir bankrotai. Tiesa, ne visos įmonės buvo užkluptos netikėtai.

„Taip laukiau atšilusių orų ir pagaliau savaitgalį išskubėjau į turgų nusipirkti šviežių uogų. Bet kai pamačiau, kokios pirmųjų uogų kainos šviežių uogų kioskelyje prie prekybos centro, vos nenualpau! Suprantu, kad viskas brangsta, bet kad trešnės kainuotų 35 eurai už kilogramą, tai jau čia viršūnė“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Rasa.

Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse didėjanti infliacija toliau gąsdina gyventojus. Ekspertai ragina nenustebti, kad šiemet atostogauti kitose šalyse gali būti pigiau nei Lietuvoje. Tai liudija ir dalis skelbimų – štai nakvynė Šventojoje gali kainuoti ir 652 eurus, o pusryčiai po jos – dar 10 eurų papildomai. Išankstinės būsto rezervacijos puslapyje Booking.com galima surasti daugybę skirtingų pasiūlymų, kuriais siekiama privilioti klientus.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Nors pavasaris netrukus pasibaigs, o tikros šilumos taip ir nesulaukėme, lietuviai šluoja atostogų pasiūlymus. Daugelis planuoja atsigriebti už pandemijos metus, tačiau nerimą kelia didžiulės kainos Lietuvos pajūryje.

Ekonomistai įvairiais būdais prisidėjo prie to, koks yra šiuolaikinis pasaulis. Vyriausybės priima politinius sprendimus, atsižvelgdamos į ekonomistų pateiktus duomenis apie tokius dalykus, kaip BVP ir infliacija. Socialinės žiniasklaidos bendrovės naudojasi ekonomistų įžvalgomis apie žmonių elgseną, kad sukurtų funkcijas, skatinančias žmones naudotis jų platformomis.

Brangstantis maistas vis labiau tuština lietuvių pinigines. Praėjusiais metais mažėjusi maistui tenkanti žmonių išlaidų dalis dabar vėl ėmė kopti aukštyn. Ekonomistų vertinimu, tai rodo, kad gyvenimas prastėja. O ypač sunku tampa senjorams ir kitiems mažas pajamas gaunantiems lietuviams. Mitybos specialistai perspėja ir apie pavojus sveikatai, jei pirksite tik pačius pigiausius maisto produktus. Panevėžietė Nijolė ruošiasi pietauti.

Brangstant maistui ir artėjant dar vienam elektros ir dujų kainų šuoliui, ekonomistai į šipulius talžo vyriausybės šių metų infliacijos prognozes. SEB banko ekonomistai ragina ruoštis 15 proc. metų vidutinei infliacijai, tai yra trečdaliu daugiau, nei prognozuoja finansų ministerija. Premjerė Šimonytė tokius skaičius dar atmeta ir toliau žada, kad kitą mėnesį numatytas pensijų ir išmokų didinimas infliaciją viršys.

Šiuo metu pabrango kone visi maisto produktai. Daugiausiai pirkėjams išaugo šviežių daržovės, vaisiai ar uogos. Tačiau kai kurių uogų kainos pirkėjus šokiravo. Vilnietė pasakojo, kad už nedidelę dėžutę trešnių jos paprašė 47 eurų. Moteris aiškino, kad už tokią sumą apsiperka savaitei, o čia, už vieną produktą tokia kaina.  Vilnietė Milda su portalu tv3.lt pasidalijo turgaus nuotraukomis.  „Apsipirkusi prekybos centre pamačiau uogomis prekiaujančią moterį.

„Viena auginu du mokyklinio amžiaus vaikus – artėja vasara, kuri yra tikras galvos skausmas, kai reikia sugalvoti, kur dėti pradinukus, nes man reikia dirbti ir atostogų visą vasarą tikrai negalėsiu turėti. Tad ką daryti, kad vaikai būtų užimti, tačiau ne kosminėmis kainomis?“, – klausia tv3.lt laišką atsiuntusi Akvilė. Prieš kelias savaites pradėjau žvalgytis, kokių yra stovyklų ir kiek Vilniuje jos kainuoja.

Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį siekia 19,85 cento už kilovatvalandę (kWh). Pernai lapkritį reguliuotojo 2022-iems nustatyta prognozuojama rinkos kaina buvo 6,214 cento.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė šią savaitę nustačiusi šią kainą antrajam pusmečiui – ji naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Nepriklausomai nuo to, ar gyvena prašmatnioje sodyboje, ar bendrabučio kambaryje, uždirba milijoną ar 200 eurų pensijos, Lietuvos gyventojai kol kas už elektrą ir dujas mokės mažiau. Tai numatančias įstatymų pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas. Už jas balsavo 105 parlamentarų, 2 bus prieš, o 10 susilaikė. Dėl priimto įstatymo gyventojai netrukus gaus mažesnes sąskaitas, nei gautų jo nepriėmus.

Konfliktui su Rusija dėl Ukrainos tebesitęsiant, Lietuvos verslas skundžiasi smaugiamas infliacijos. Štai statybininkai skaičiuoja, kad statybos pabrango apie 40 proc. ir reikalauja užsakovus primokėti, jei nori, kad statybos nesustotų. Verslininkai reikalauja vyriausybę pasirašyti aiškų pradėtų statybų indeksavimo susitarimą. Tačiau vyriausybės nariai nemano, kad reikia papildomų priemonių ir dėliojasi prioritetus – kurias statybas tęs, o kurias atidės geresniems laikams.

Būsto paklausa rinkoje šiek tiek atslūgo, bet vis dar lieka pakankamai didelė, sako Lietuvos banko atstovas. Vis dėlto, pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, butų kainų augimo pagreitis išsikvėpė – jos per mėnesį pakyla tik po vieną procentą.

Kainos Lietuvoje dar labiau paaugo ir infliacija vis labiau artėja link 20 proc. Per metus maistas ir paslaugos pabrango beveik 17 proc. ir tai, anot ekonomistų, dar ne pikas. Žmonės skundžiasi kainomis, tačiau dažnas pripažįsta – moka tiek, kiek verslininkai prašo. Premjerė Ingrida Šimonytė jau užsimena, kad rudenį gali siūlyti papildomų sprendimų infliacijai stabdyti. O kainoms kylant 200 tūkst.

„Su šeima šiuo metu intensyviai svarstome, ką veikti vasarą. Norime paatostogauti, tačiau kai pasižiūrime, kiek kainuoja atostogos Lietuvos pajūryje, net akyse tamsu pasidaro. Toks jausmas, kad mūsų Palangėlė su ledine jūra ir viena gatve kainų prasme pranoksta šiltus kraštus“, – rašo Kristina iš Vilniaus. Mūsų šeimos planas yra savaitės trukmės atostogos liepos viduryje ir per jas mes norime pailsėti prie jūros, pasimėgauti geru oru, maistu ir niekur neskubėjimu.

Po Velykų – naujas maisto kainų šuolis. Brangsta būtiniausi ir pigiausi maisto produktai, net pigiausųjų krepšelis per mėnesį pabrango 7 procentais. Prekybininkai teisinasi, kad brangstant elektrai, žaliavoms ir algoms, kito kelio neturi – tik sąnaudas perkelti pirkėjams. Kovotojai su skurdu nerimauja, kad maisto kainų šuolis privers dar daugiau lietuvių skursti. Netoli Šiaulių Pakapėje gyvenanti Nijolė atėjo į parduotuvę šiek tiek maisto.

Artėjantis vasaros sezonas nerimą kelią tiek Druskininkų verslininkams, tiek patiems poilsiautojams. Vieni baiminasi, kad nebeturės už ką pailsėti, kiti – kad ir vėl praras klientus, kaip buvo per karantiną. Infliacija daro savo ir kai kur jau dabar juntamas akivaizdus klientų sumažėjimas. Verslininkai sako, kad iš paskutiniųjų stengiasi nedidinti kainų, tačiau jei niekas nesikeis – bus priversti tai daryti. Senjorė iš Jurbarko su bendraamžiais atvyko į Druskininkus vienai dienai papramogauti.

Rekordinį lygį kovą pasiekusios maisto kainos pasaulyje balandį šiek tiek sumažėjo, tačiau tebebuvo didelės ir tai lėmė karas Ukrainoje, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, taip pat eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną Kremliaus surengta invazija į Ukrainą pakurstė baimę dėl pasaulinės bado krizės.

Kitaip nei maistui, drabužiams ir kitoms prekėms Lenkijoje taikomas didesnis pardavimo mokestis. Taigi, teoriškai tokios pačios prekės Lietuvos parduotuvėse turėtų būti pigesnės. Tačiau taip nėra, nes, kaip aiškina prekybininkai, tokių kainų prašo patys pirkėjai. 2017 m. įsteigta „Pepco Lithuania“ dabar mūsų šalyje valdo kelias dešimtis drabužių ir prekių namams parduotuvių daugelyje miestų ir miestelių.

Karas Ukrainoje nesibaigia, o to padarinius jaučia ir viso pasaulio ekonomika. Nenuostabu, kad tai jaučia ir Lietuva – infliacija šoko į neregėtas aukštumas, o prekių ir paslaugų kainos kelia galvos skausmą ne vienam gyventojui ir veslininkui.

Po trumpalaikio stabtelėjimo degalinių švieslentėse į viršų vėl ėmė kopti benzino ir dyzelino kaina. Vairuotojai skundžiasi, kad degalų kaina auga kone kasdien po kelis centus. O paskutinę balandžio savaitę „Orlen Lietuva“ didmeninės dyzelino kainos pakilo apie 15 centų už litrą, įkandin augo ir didmeninės benzino kainos. Pasak degalinių atstovų, toks degalų kainų šuolis atsispindi ir švieslentėse.

Artėjant birželio 18 dienai, kuomet didžioji dalis Lietuvos namų ūkių, turi sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Ignitis“ informuoja, kad to nepadarę vartotojai gali patirti didesnių išlaidų. Remiantis aktualiais duomenimis, tokiu atveju elektros galutinė kaina gali siekti ir 40 ct/kWh. Pasirinkus „Igničio“ planą „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifą, už elektrą reikia mokėti po 0,167 euro už kWh.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse balandį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Balandį, palyginti su kovu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 7,1  proc. (4,57 euro), o palyginti su pernai balandžiu – 23,3 proc. (12,92 euro) brangesnis – tai yra pricer.lt viso laikotarpio stebėjimo rekordas.