kainos

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.

Seime bus svarstomas siūlymas apriboti būsto nuomos kainas siekiant sustabdyti nenumaldomai augančių nuomos kainų didėjimą. Kad ir kaip gerai skamba ši idėja, nekilnojamojo turto (NT) atstovai įsitikinę, kad tai būtų žiaurus smūgis būsto nuomos rinkai, todėl tokiam sprendimui nepritaria.  Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį.

Vasaros sezonui einant į pabaigą kavinės pasidalino įspūdžiais dalyvaujant įvairiose mugėse ar festivaliuose ir atskleidė, kiek ir dėl ko renginiuose maistą pardavinėja brangiau. Nemažai žmonių pastebi, kad muzikos festivaliuose dalyvaujantys maitintojai maistą parduoda ženkliai brangiau, nei įprastose savo lokacijose. Kai kurie pašnekovai nurodė, kad kaina renginyje padidėja apie 20 proc., bet kartais dalyvavimas vis tiek būna nuostolingas.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus rekordinį lygi, tradicinis atsakymas, kad niekas dėl to nekaltas, kelia vis daugiau abejonių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos elektros energijos pardavimų biržoje „Nord Pool Spot“. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad Lietuva jau seniai turėjo būti ne tik daug suvartojanti, bet ir pagaminanti elektros energijos šalis bei pridūrė, kad jei verslai negaus subsidijų, dėl to labiausiai kentės vartotojai.

Aukštesnės palūkanos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prastėjantys lūkesčiai ir mažėsiantis būsto įperkamumas atvėsins būsto rinką, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Prognozuojame, kad ir aukštesnės palūkanos, ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia apskritai, ir prastėjantys lūkesčiai, ir mažėsiantis būsto įperkamumas tikrai atvėsins būsto rinką. Matysime ir mažiau sandorių, ir kainų augimas tikrai turėtų išsikvėpti“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Aplinkos ministerija siūlys sumažinti reikalavimus nesudėtingiems statiniams – jiems nebereikės atlikti statybos užbaigimo procedūrų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Be to, anot jo, inicijuojamos įstatymų pataisos, kuriomis tikimasi padidinti statybų užbaigimo rinkos konkurenciją ir paslaugų kainas.

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

Vasarą, kai rengiamės atviresniais drabužiais, nesunku pastebėti, kad dauguma žmonių turi bent vieną tatuiruotę. Ne paslaptis, kad toks meno kūrinys ant kūno yra ne pigi paslauga, taigi kyla klausimas – kiek Lietuvoje kainuoja tatuiruotės, nuo ko ta kaina priklauso ir kiek joms įprastai išleidžia lietuviai. Tatuiruočių meistrės papasakoja, kad ir taškelis ant kūno kainuos 50 eurų, nes tai – minimali kaina, į kurią įeina naujos adatos, pasiruošimas ir kt.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai šiemet suruošti moksleivius į mokyklą kainuos brangiau nei pernai, sako prekybininkai – anot jų, kuprinėms ir visoms būtinoms kanceliarinėms prekėms turėtų užtekti 60–100 eurų: pigiausios kuprinės kainuoja 30-40 eurų, dar tiek pat kainuos įvairios kanceliarinės prekės.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas planas, kaip būtų galima taupyti elektrą. „Be abejo, bus mokomi (taupyti elektrą). Per rugsėjį bus paruošta visa programa, kartu su Lietuvos energetikos agentūra pateiksime visą planą, kaip tą galima būtų daryti“, – LRT televizijai antradienį sakė ministras.

„Nauji mokslo metai – rimtas iššūkis mūsų šeimai. Šiemet turiu paruošti du pradinukus į mokyklą ir žinote, man plaukai piestu stojasi, kai matau, kiek viskas kainuoja“, – rašo Ernesta iš Vilniaus.

Elektros ir dujų kainos išlieka rekordinėse aukštumose, tad vis daugiau ekspertų kalba apie būtinybę didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys siūlo taikyti norvegišką modelį, pagal kurį kompensuojamas tik tam tikras suvartotas kiekis, nes nepasiturintieji ir suvartoja mažiau energijos. Pokalbis su V. Poderiu ir energetikos ekspertu prof.

Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau. Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.

Šimtai tūkstančių emigrantų iš Lietuvos emigravo į Jungtinę Karalystę (JK). Šios šalies valdžia įspėja, kad artėjanti žiema gyventojams gali sukelti daug rūpesčių. Sveikatos sistema ir prekybininkai įspėjami ruoštis blogiausiems scenarijams. Smarkiai atšalus ir pritrūkus dujų, JK gali susidurti su rimtais iššūkiais – ėmus riboti elektros tiekimą, su problemomis susidurtų daugybė verslų ir namų ūkių visoje šalyje.

Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį. Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją.

Sparčiai brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, daugelis pirkėjų vis atidžiau stebi kainas parduotuvėse ir stengiasi rasti pigesnių produktų. Pirkėjai pastebi, kad kartais skirtingų tinklų parduotuvėse tų pačių prekių kainos gerokai skiriasi. Vienoje populiarioje „Facebook“ grupėje neseniai daug diskusijų sukėlė vieno pirkėjo pasidalytos dvi nuotraukos iš „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvių. Visiškai vienodas etiketes ir turinčio produkto kainos akivaizdžiai skyrėsi.

Pastarąją savaitę Lietuvoje kukliai pabrango benzinas, Estijoje jis atpigo, tuo tarpu Latvijoje smuktelėjo tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas išliko Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas tapo Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę padidėjo nuo 1,799 iki 1,809 euro, Rygoje – sumažėjo nuo 1,874 iki 1,834 euro, Taline – nuo 1,929 iki 1,899 euro.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, jog nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams siūlomos sutarties sąlygos dėl vienašališko jos nutraukimo yra nesąžiningos, todėl įmonei ketvirtadienį nurodyta jų netaikyti. Pasak tarnybos, kitu atveju įmonei grės bauda. Pasak tarnybos, ketvirtadienį raštu bendrovei nurodyta iki rugpjūčio 26 dienos pateikti rašytinį įsipareigojimą netaikyti tokių sąlygų.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ dėl itin aukštų elektros kainų nutraukiant sutartis su klientais ir liberalizuojamoje elektros rinkoje liekant mažiau tiekėjų, Vyriausybė turi didinti konkurenciją rinkoje, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai. „Kryptis, kurioje taip pat labai svarbu dirbti Energetikos ministerijai – tai turbūt bus esminė kryptis po trečio etapo, kad ir kada jis bus – didinti konkurenciją liberalizuojamoje elektros rinkoje.

Pastaruoju metu sunku surasti prekę ar paslaugą, kuri būtų atpigusi. Kai žmonių atlyginimai, kitos išmokos nesikeičia ar didėja ne taip greitai, kaip infliacija, realios jų pajamos traukiasi – už tą pačia sumą jie gali nusipirkti visko mažiau. Taigi, nieko keisto, kad nauji reikalavimai mokėti daugiau kelia pasipiktinimą. Į portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Edgaras pasipiktino, kad daugiau mokėti už paslaugas pareikalavo ir bendrovė „Cgates“, kurios klientas jis yra.

Austrijos sostinė Viena, garsėjanti kalėdinėmis mugėmis ir Naujųjų metų koncertu, pranešė apie planus mažinti gatvių apšvietimą dėl sparčiai kylančių energijos kainų. „Šiais metais kalėdinių apšvietimų Žiedo bulvare nebus“, – naujienų agentūrai AFP teigė savivaldybės atstovė Roberta Kraft, turėdama galvoje garsųjį sostinės centrą juosiantį bulvarą.

Kinijoje vartotojų kainų infliacija liepos mėnesį pakilo iki aukščiausios lygio per dvejus metus, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, kai išaugus kiaulienos kainoms pabrango ir kiti maisto produktai.  Palyginti su kitomis šalimis, vartotojų išlaidų padidėjimas antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje nebuvo drastiškas, kadangi šalis kol kas iš esmės išvengė pasaulinio maisto kainų šuolio, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – padidėjo 1,3 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Anot jo, bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,2 proc.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis birželį brango 0,4 proc. (0,26 euro), o palyginti su praėjusių metų liepa buvo 30 proc. (16,31 euro) brangesnis.  „Stebint bendras tendencijas – tikriausiai jau pasiekėme maksimalų kainų augimo greičio lygį ir daugiau tokio augimo tempo nebus.

Ilgą laiką sunkiai „kovoję“ su šildymo kainomis, Lietuvos gyventojai rado naują priešininką – elektrą. Gavę naujausias sąskaitas, vartotojai nustėro. Jos šį kartą yra rekordinės ir padidėjo daugiau nei trečdaliu. Energetinių tyrimų instituto ekspertas Tomas Janeliūnas sako, kad greito sprendimo šiai situacijai nėra, o vienintelis būdas vartotojui kažką pakeisti – pamėginti taupyti.

Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje liepos pabaigoje sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 euro už toną – 16,2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 77 proc. brangiau nei pernai tuo pačiu metu.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 2,6 proc. iki 262,5 euro, bet buvo 56,4 proc. didesnė nei prieš metus. Kvietrugių kaina siekė 234,9 euro atitinkamai 9,7 proc.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje energetikos specialistai ir politikai įspėjo, kad artėjantį šildymo sezoną gyventojams teks gerokai patuštinti pinigines. Dėl to raginama daugiau dėmesio skirti biokuro gamybai ir deginimui Lietuvoje. Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.

Karšta saulė, palmės ir šiltos jūros bangos šią vasarą tautiečiams kainuoja gerokai daugiau. Kelionės šiemet, palyginti su pernai, brangesnės net iki 40-ies procentų. O tai reiškia, kad vienam asmeniui savaitė poilsio užsienio kurorte atsieina bent dviem–trimis šimtais eurų daugiau. Dėl turistų antplūdžio viešbučiai nebemato reikalo taikyti nuolaidų, o ir patys lietuviai kelionėms negaili ir tūkstančių eurų – į paprastus viešbučius nebesidairo.

Nors ūkininkai prognozuoja, kad šiųmetis daržovių derlius bus panašus kaip pernai, o kai kas užaugs ir geriau, kainos už bulves, morkas, kopūstus, burokėlius jau dabar pasiekė rekordines aukštumas. Nors parduodami daržoves ūkininkai deklaruoja, kad jos ekologiškos, dėl pakilusių kainų kaltina išbrangusias trąšas ir kurą.

Naftos eksportas iš Saudo Arabijos praėjusį mėnesį siekė 7,5 mln. barelių per parą ir buvo didžiausias per mėnesį nuo 2020-ųjų balandžio, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi tanklaivių stebėjimo duomenimis. Birželį Persijos įlankos karalystė vidutiniškai per parą eksportavo 6,6 mln. barelių „juodojo aukso“, o tai reiškia, kad jo pasiūlą tarptautinei rinkai per mėnesį padidino 13,6 procento.

Augant kainoms, trečdalis šalies gyventojų linkę atidėti naujo būsto įsigijimą, rodo naujausia apklausa. Taip pat pastebima, kad beveik pusę (46 proc.) Lietuvos gyventojų domina nauji būsto projektai, o 11 proc. butą viename iš jų norėtų įsigyti nieko nelaukdami. Latvijos banko „Citadele“ iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad trečdalis (35 proc.) lietuvių yra linkę atidėti naujo būsto įsigijimą ir palaukti, jų manymu, galimo kainų kritimo. Dar 15 proc.

Vis daugiau gyventojų atostogas Lietuvos kurortuose išmaino į Latvijos, Lenkijos pajūrį ar šiltus kraštus. Anot jų, Lietuvoje atostogauti per brangu. Kelionių organizatoriai irgi pastebi, kad šiemet gyventojai aktyviai keliauja atostogauti į Turkiją, ten atostogos su skrydžiais, apgyvendinimu ir maitinimu vienam asmeniui atsieina 550–750 eurų.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse šalyse gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas. Tuo tarpu lietuviai beveik visose kategorijose taupyti žada kone dukart mažiau palyginti su 10 Europos šalių vidurkiu.

Rusijos pradėto karo akivaizdoje gamtinių dujų kainos nenustoja augti – liepos mėnesį pasiekė net 172 eurus už 1 MWh. Prognozuojama, kad šią žiemą gali būti ir dar daugiau rekordų, ypač jei ji bus šalta. Ekspertai sako, kad dėl aukštų dujų kainų didės ir elektros kainos, kurios pastarąjį mėnesį Lietuvoje išaugo rekordiškai. Spėjama, kad šią žiemą dujos bus net 10 kartų brangesnės nei prieš 3 metus, tačiau, jeigu Europa nepasiduos Rusijos spaudimui, sekanti žiema bus lengvesnė.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse, gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas – pramogoms bei prabangos prekėms.

Brangsta tiek nauji, tiek naudoti automobiliai. Optimizmo neįkvepia ir faktas, kad rinkoje jaučiamas automobilių trūkumas, todėl ekspertai prieš perkant automobilį pataria labai gerai apgalvoti, ko reikia jums ir iš karto neatsisakyti dyzelinu varomų automobilių.

Lietuvoje smarkiai brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos. Paštas per metus pabrango beveik dvigubai. Sporto ir poilsio įrangos nuoma vidutiniškai daugiau nei trečdaliu, būsto priežiūra ir remontas ketvirtadaliu. Pasak ekonomistų, visoje Europos Sąjungoje Lietuva išsiskiria sparčiausiai augančiomis kainomis. Vieni verslininkai kelia kainas nes neturi kitos išeitis, kiti tiesiog bando pasipelnyti, mat lietuvaičiai vis dar taškosi pinigais ir dažnai moka, kiek paprašyti.

Didžiulės elektros sąskaitos jau gąsdina ir prekybininkus. Prekybininkai taupo – išjungia šviečiančias reklamas, ruošiasi mažinti apšvietimą pačiose parduotuvėse. O pirkėjai nerimauja, ar patamsy įžiūrės galimus produktų defektus ir kainas. Prekybininkai prisimena ir 2009 m. išmoktas pamokas. Tiesa, sekti prancūzų sprendimu žiemą parduotuvėse palaikyti vos 17 laipsnių šilumą Lietuvos prekybininkai neketina.

Infliacija liepą dar didesnė nei rekordinį birželį, tačiau paaugo nebe taip smarkiai, kaip ankstesniais mėnesiais. Ekonomistai mano, kad kainų augimas, pasiekęs beveik 21 procentą, jau pakilo iki savo piko ir netrukus pradės lėtėti. Labiausiai kainas ir toliau šokdina energetikos ištekliai, tačiau dalis žaliavų jau pinga. Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) birželį siekė 1,598 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,2 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių padidėjo 0,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,5 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.