infliacija

Ekonomikos augimo ir JAV darbo rinkos sulėtėjimas yra „reikalingas“, norint sumažinti infliaciją, sakoma trečiadienį paskelbtuose JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) komentaruose, kuriuose priduriama, kad kainos išlieka „nepriimtinai aukštos“.  FRS pareigūnai taip pat teigė, kad infliacija „dar nesureagavo“ į padidintas palūkanų normas, skelbiama JAV centrinio banko rugsėjo mėnesio posėdžio protokole, ir kad „žymus infliacijos sumažėjimas greičiausiai atsiliks nuo bendrosios paklausos“....

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nekeičia balandžio mėnesį skelbtos prognozės ir mano, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,8 proc., tačiau kitų metų prognozė sumažinta nuo 2,6 proc. iki 1,1 procento. Vangesnį augimą daugiausia lems lėtėjantis vartojimas, kurį neigiamai veikia dėl infliacijos mažėjanti gyventojų perkamoji galia.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas (14,5 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (2,9 proc.). Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,5 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje rugsėjį padidėjo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik rugsėjį vartojimo prekės ir paslaugos brango vidutiniškai 1,6 proc., o per tris šių metų ketvirčius – 19,1 procento. Vidutinė metų infliacija pakilo nuo 12,3 proc. rugpjūtį iki 13,7 proc. rugsėjį. Labiausiai vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį kėlė brangęs būsto išlaikymas (2,7 proc.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugsėjį užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 24,1 proc. brangesnės nei pernai rugsėjį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 23,7 proc., Latvijos – 22,2 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) sparčiausiai vartojimas brango taip pat Lietuvoje. Mėnesio infliacija rugsėjį Lietuvoje sudarė 2,9 proc.

Metų infliacija Rusijoje rugsėjį sumažėjo iki 13,7 proc. nuo 14,3 proc. rugpjūtį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Metų infliacijos mažėjimą „Rosstat“ fiksuoja šeštą mėnesį iš eilės nuo balandį pasiekto aukščiausio lygio per kiek daugiau nei du dešimtmečius. Mėnesio infliacija rugsėjį sudarė 0,1 proc., po vartojimo kainų mažėjimo visus tris vasaros mėnesius. Per tris šių metų ketvirčius vartojimo prekės ir paslaugos Rusijoje pabrango 10,5 procento.

 Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai  augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.  „Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.  „Ji prasidėjo metų pradžioje.

Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – infliacija siekė 24,1 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikų duomenimis, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nemano, kad vien ekonominio aktyvumo lėtėjimo pakaks infliacijai pažaboti, o tai reiškia, kad tebereikia „ryžtingai“ didinti palūkanų normas, parodė ketvirtadienį paskelbtas rugsėjį įvykusio euro zonos centrinio banko posėdžio protokolas. Paskutiniame posėdyje ECB padidino normas rekordiniais 0,75 procentinio punkto, siekdamas sumažinti infliaciją, kuri euro zonoje užkopė į neregėtas aukštumas.

Baltarusijos diktatorius nusprendė su didžiule infliacija šalyje kovoti draudimais. Visiems verslams ir valstybinėms įmonėms nuo spalio 6-osios buvo uždrausta didinti kainas. Išimtis gali taikyti tik ministras ar regionų vadovybė. Maža to, jis pagrasino, kad atsakomybė už kainų kėlimą – sulaikymai ir baudžiamosios bylos. A. Lukašenka įpareigojo sudaryti įvairių institucijų darbo grupę, kuri iki spalio 20-osios turės parengti priemones, kurios padėtų sureguliuoti kylančias kainas šalyje.

Mokytojų atlyginimų didinimo tempas yra nepakankamas, nes jis nespėja su infliacija, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dabartiniais tempais bus sudėtinga pasiekti pernai rugsėjį nacionaliniame partijų susitarime dėl švietimo įtvirtintą siekį, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio jau 2024-aisiais. „Mokytojo atlyginimai yra didinami, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie didėja, deja, netgi mažiau, nei infliacija.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Turkijos centriniam bankui sumažinus palūkanų normas, nors kainos šalyje kyla, metinė infliacija Turkijoje rugsėjį viršijo 83 proc., pasiekusi naują 24 metų rekordą, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Infliacija vėl ryja prognozes ir muša rekordus. Rugsėjį ji pasiekė naujas beveik 23 proc. aukštumas. Ekonomistai žadėjo, kad jau praėjusį mėnesį kainos nustos augti, tačiau brangstanti energija ir maistas į šipulius daužo visas ankstesnes prognozes. Dabar ekonomistai ragina infliacijos mažėjimo palaukti spalį. Prezidentas Gitanas Nausėda žeria priekaištus vyriausybei – esą ji nieko nepadarė, kad šiuo sunkiu metu palengvintų žmonėms gyvenimą.

Kinija penktadienį leido naudoti dar dalį kiaulienos atsargų, pranešė valstybinė žiniasklaida, nes šios šalyje itin populiarios mėsos rūšies kainos išaugo beveik trečdaliu, sukeldamos nerimą dėl infliacijos.  Šį mėnesį toks sprendimas jau buvo paskelbtas tris kartus, o tiekėjams nurodyta paskersti daugiau kiaulių, siekiant suvaldyti kainas. Visgi kainos ir toliau augo, o galimas paklausos šuolis per savaitę truksiančią nacionalinę šventę spalio pradžioje privertė pareigūnus reaguoti.

Ispanijoje metų infliacija rugsėjį atsitraukė nuo aukščiausio per beveik keturis dešimtmečius lygio, sumažėjus elektros ir degalų kainoms, parodė išankstiniai Nacionalinio statistikos instituto (INE) duomenys.  Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmėsi didinti palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų plėtrą.  Ispanijoje metų infliacija rugsėjį siekė 9 proc., palyginti su 10,5 proc. rodikliu rugpjūtį.

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Infliacija Lietuvoje jau gali būti pasiekusi piką ir turėtų pradėti mažėti, bet gali išlikti aukšta iki kitų metų pradžios, sako šalies centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus.

Lietuvos ekonomiką krečia rekordinė infliacija – net 22,5 procentai. Tiesa, tai lemia ne tik aukštos šilumos ir elektros, bet ir maisto kainos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas ypač stebisi maisto kainų augimu ir įtaria, kad tai gali būti prekybininkų bandymas atlyginti išaugusius kaštus vartotojų sąskaita. Žurnalistės Eglės Šepetytės pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Liepą jūs netgi lažinotės, kad kitąmet metinė infliacija bus mažesnė negu 5 procentai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad 22,5 proc. siekianti metinė infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti. Pasak jos, tam nėra pagrindo.   „Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi  stabdyti kainų augimą.

Išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugsėjį buvo didesnė nei rugpjūtį. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,8 procento.

Dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių ir didžiulių maisto kainų lietuviai jungia taupymo režimą – smunkančias kasdienes išlaidas jau rodo ir bankų kortelių duomenys. Baimindamiesi būsimų šildymo išlaidų tautiečiai spaudžiasi ir perka vis mažiau drabužių, buitinių prietaisų, o dažnas pripažįsta sau nebeleidžiantis ir gardesnio kąsnio. Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių priemonių, kitais metais vartotojai už dujas ir elektrą mokės kelis kartus daugiau, nei moka dabar. Tačiau kompensacijos gali kainuoti milijardus eurų. Ar gyventojams bus kompensuojama tokia pati kainos dalis? Ar Europoje bus pasiektas efektyvus susitarimas dėl dujų kainų ribojimo? Trečiadienį apie visa tai buvo diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Infliacijos pasiutpolkė ir artėjantis šildymo sezonas privertė lietuvius nustoti švaistyti pinigus į kairę ir į dešinę, kaip jie tą darė visą vasarą. Anot „Swedbank“ apklausos, kone pusė šalies gyventojų dėl ekonominio sunkmečio jau ėmė taupyti maisto sąskaita – atsisako nebūtinųjų prekių, perka akcijinius produktus ir ieško pigesnių prekių alternatyvų. Tautiečiai dėl finansinio neapibrėžtumo vis rečiau užsuka ir į grožio salonus bei mažiau pramogauja.

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Jungtinėse Valstijose fiksuojamą rekordiškai aukštą infliaciją įmanoma sumažinti išlaikant sveiką darbo rinką, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.  J. Yellen išsakė komentarus kitą dieną po to, kai JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečią kartą iš eilės padidino palūkanų normas 75 baziniais punktais, o centrinio banko vadovas Jerome'as Powellas perspėjo, jog vėstanti infliacija skausmingai atsilieps JAV ekonomikai.

Turkijos centrinis bankas, nepaisydamas labai aukštos infliacijos, ketvirtadienį sumažino bazines palūkanas, taip antrą mėnesį iš eilės pasukdamas priešinga kryptimi negu pagrindiniai pasaulio monetarinės politikos formuotojai. Metų infliacijai Turkijoje perkopus 80 proc., jos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą vienu procentiniu punktu iki 12 proc.

Kanadoje rugpjūčio mėnesį kritusios benzino kainos padėjo atvėsinti metų infliaciją iki 7 proc. rodiklio, kurio nesitikėjo net analitikai, tačiau bakalėjos kainos ir toliau augo, antradienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.  Naujausi duomenys pažymėjo antrąjį iš eilės kainų augimo sulėtėjimo mėnesį po 8,1 proc. piko birželį. Analitikai prognozavo, kad infliacija sumažės tik labai nedaug.

Japonijoje metų infliacija rugpjūtį pasiekė 2,8 proc. – aukščiausią lygį nuo 2014-ųjų, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys. Pastarąjį kartą, kai buvo fiksuoti tokie skaičiai, kainos buvo dirbtinai padidintos padidinus pridėtinį vertės mokestį (PVM). Neįtraukiant metų, kai mokesčių padidinimas turėjo įtakos infliacijos rodikliui, rugpjūčio mėnesio infliacija buvo sparčiausia per beveik 31 metus.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) šią savaitę greičiausiai paskelbs dar vieną didžiulį bazinės palūkanų normos kėlimą, nes naujausi JAV infliacijos duomenys parodė nerimą keliantį vaizdą, patvirtinantį prielaidas, kad centrinis bankas ir toliau turi veikti agresyviai. Dėl kylančių kainų metinė infliacija pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, sukeldama pragyvenimo išlaidų krizę, nepaisant pastarosiomis savaitėmis sumažėjusių benzino kainų.

Šaltieji metų mėnesiai – ne už kalnų, todėl jau dabar metas pradėti galvoti apie kitą mėnesį prasidėsiantį šildymo sezoną. Šiemet šalies gyventojai nerimauja dėl būsimo šildymo išlaidų padidėjimo, susijusio su sparčia infliacija ir kitomis priežastimis. Kai energijos išteklių kainos nesustodamos kyla, svarbu ieškoti sprendimų, kaip kuo efektyviau naudotis šildymu itin neploninant piniginės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugpjūtį pasiekė 16,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, vien tik praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos brango 0,8 procento. Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai perspėja, jog infliacinis spaudimas šalyje pamažu stiprės. Jie atmeta tikimybę, kad metų infliacija artimiausiu metu nukris žemiau 16 proc., pažymi Lenkijos radijas.

Vyriausybė pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis jau rugsėjo pabaigoje. Tačiau sparčiai brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra ir net maisto produktai. Tačiau buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius skatina nepanikuoti ir netiki, kad kainos gali kilti dar daugiau, nei pakilo dabar.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), pastaruoju metu sulaukęs daug kritikos dėl didėjančios infliacijos, antradienį paskelbė apie nacionalinio dantų gydymo paslaugų plano pradžią ir kitas priemones, skirtas padėti su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis susiduriantiems gyventojams.  „Pagalba, apie kurią šiandien skelbiame, turės didelę reikšmę žmonėms, kurie ją gaus tikslingai, ir neskatins infliacijos“, – pažymėjo J. Trudeau.

Vyriausybė yra linkusi ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai teikiamai šilumai ir karštam vandeniui. Panašią lengvatą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai siūlo taikyti ir elektros energijai, kuriai išlaidos taip pat gerokai išaugo. Tačiau Finansų ministerija nelinkusi pritarti tokiam pasiūlymui. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka kiekvienas galutinis vartotojas, mokėdamas už prekes ir paslaugas. Įprastinis PVM tarifas yra 21 proc.

JAV metų infliacija rugpjūtį sulėtėjo, daugiausia dėl kritusių benzino kainų, bet nepakankamai, kad nuramintų centrinį banką ir prezidentą Joe Bideną, nes aukštos kainos ir toliau varžo amerikiečių šeimas ir verslą.  Palyginti su liepos mėnesiu, kai kainos liko nepakitusios, vartotojų kainų indeksas (VKI), pagrindinis infliacijos matas, rugpjūtį netgi ūgtelėjo 0,1 proc., antradienį pranešė Darbo departamentas.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje rugpjūtį padidėjo iki 23,8 proc. nuo 22,2 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija rugpjūtį pakilo nuo 0,7 proc. liepą iki 1,1 proc. rugpjūtį. Per aštuonis šių metų mėnesius vartojimas Ukrainoje pabrango 19,5 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, rugpjūtį sudarė 2,1 per mėnesį, 15,1 proc. nuo šių metų pradžios ir 19,1 proc. per metus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje rugpjūtį sumažėjo iki 14,3 proc. nuo 15,1 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Aukščiausiai metų infliacija Rusijoje nuo invazijos į Ukrainą ir jos nulemtų Vakarų sankcijų įvedimo buvo pakilusi balandį – iki 17,8 proc., tuomet buvo rekordinė nuo 2002-ųjų pradžios. Trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojama mėnesio defliacija – rugpjūtį vartojimo kainos sumažėjo 0,5 procento.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugpjūčio mėnesį buvo 14,6 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 21,1 proc., pagal VKI – 22,4 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje ir Estijoje rugpjūtį toliau augo, o Latvijoje – išliko liepą pasiektame lygyje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 21,6 proc. liepą iki 22,4 proc., Estijoje – nuo 22,8 proc. iki 24,8 procento. Latvijoje metų infliacija per mėnesį nepakito – 21,5 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį Lietuvoje sudarė 1,0 proc. (liepą – 1,2 proc.), Latvijoje – 0,4 proc. (2,2 proc.