infliacija

Išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugsėjį buvo didesnė nei rugpjūtį. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,8 procento.

Dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių ir didžiulių maisto kainų lietuviai jungia taupymo režimą – smunkančias kasdienes išlaidas jau rodo ir bankų kortelių duomenys. Baimindamiesi būsimų šildymo išlaidų tautiečiai spaudžiasi ir perka vis mažiau drabužių, buitinių prietaisų, o dažnas pripažįsta sau nebeleidžiantis ir gardesnio kąsnio. Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių priemonių, kitais metais vartotojai už dujas ir elektrą mokės kelis kartus daugiau, nei moka dabar. Tačiau kompensacijos gali kainuoti milijardus eurų. Ar gyventojams bus kompensuojama tokia pati kainos dalis? Ar Europoje bus pasiektas efektyvus susitarimas dėl dujų kainų ribojimo? Trečiadienį apie visa tai buvo diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Infliacijos pasiutpolkė ir artėjantis šildymo sezonas privertė lietuvius nustoti švaistyti pinigus į kairę ir į dešinę, kaip jie tą darė visą vasarą. Anot „Swedbank“ apklausos, kone pusė šalies gyventojų dėl ekonominio sunkmečio jau ėmė taupyti maisto sąskaita – atsisako nebūtinųjų prekių, perka akcijinius produktus ir ieško pigesnių prekių alternatyvų. Tautiečiai dėl finansinio neapibrėžtumo vis rečiau užsuka ir į grožio salonus bei mažiau pramogauja.

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Jungtinėse Valstijose fiksuojamą rekordiškai aukštą infliaciją įmanoma sumažinti išlaikant sveiką darbo rinką, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.  J. Yellen išsakė komentarus kitą dieną po to, kai JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečią kartą iš eilės padidino palūkanų normas 75 baziniais punktais, o centrinio banko vadovas Jerome'as Powellas perspėjo, jog vėstanti infliacija skausmingai atsilieps JAV ekonomikai.

Turkijos centrinis bankas, nepaisydamas labai aukštos infliacijos, ketvirtadienį sumažino bazines palūkanas, taip antrą mėnesį iš eilės pasukdamas priešinga kryptimi negu pagrindiniai pasaulio monetarinės politikos formuotojai. Metų infliacijai Turkijoje perkopus 80 proc., jos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą vienu procentiniu punktu iki 12 proc.

Kanadoje rugpjūčio mėnesį kritusios benzino kainos padėjo atvėsinti metų infliaciją iki 7 proc. rodiklio, kurio nesitikėjo net analitikai, tačiau bakalėjos kainos ir toliau augo, antradienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.  Naujausi duomenys pažymėjo antrąjį iš eilės kainų augimo sulėtėjimo mėnesį po 8,1 proc. piko birželį. Analitikai prognozavo, kad infliacija sumažės tik labai nedaug.

Japonijoje metų infliacija rugpjūtį pasiekė 2,8 proc. – aukščiausią lygį nuo 2014-ųjų, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys. Pastarąjį kartą, kai buvo fiksuoti tokie skaičiai, kainos buvo dirbtinai padidintos padidinus pridėtinį vertės mokestį (PVM). Neįtraukiant metų, kai mokesčių padidinimas turėjo įtakos infliacijos rodikliui, rugpjūčio mėnesio infliacija buvo sparčiausia per beveik 31 metus.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) šią savaitę greičiausiai paskelbs dar vieną didžiulį bazinės palūkanų normos kėlimą, nes naujausi JAV infliacijos duomenys parodė nerimą keliantį vaizdą, patvirtinantį prielaidas, kad centrinis bankas ir toliau turi veikti agresyviai. Dėl kylančių kainų metinė infliacija pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, sukeldama pragyvenimo išlaidų krizę, nepaisant pastarosiomis savaitėmis sumažėjusių benzino kainų.

Šaltieji metų mėnesiai – ne už kalnų, todėl jau dabar metas pradėti galvoti apie kitą mėnesį prasidėsiantį šildymo sezoną. Šiemet šalies gyventojai nerimauja dėl būsimo šildymo išlaidų padidėjimo, susijusio su sparčia infliacija ir kitomis priežastimis. Kai energijos išteklių kainos nesustodamos kyla, svarbu ieškoti sprendimų, kaip kuo efektyviau naudotis šildymu itin neploninant piniginės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugpjūtį pasiekė 16,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, vien tik praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos brango 0,8 procento. Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai perspėja, jog infliacinis spaudimas šalyje pamažu stiprės. Jie atmeta tikimybę, kad metų infliacija artimiausiu metu nukris žemiau 16 proc., pažymi Lenkijos radijas.

Vyriausybė pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis jau rugsėjo pabaigoje. Tačiau sparčiai brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra ir net maisto produktai. Tačiau buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius skatina nepanikuoti ir netiki, kad kainos gali kilti dar daugiau, nei pakilo dabar.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), pastaruoju metu sulaukęs daug kritikos dėl didėjančios infliacijos, antradienį paskelbė apie nacionalinio dantų gydymo paslaugų plano pradžią ir kitas priemones, skirtas padėti su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis susiduriantiems gyventojams.  „Pagalba, apie kurią šiandien skelbiame, turės didelę reikšmę žmonėms, kurie ją gaus tikslingai, ir neskatins infliacijos“, – pažymėjo J. Trudeau.

Vyriausybė yra linkusi ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai teikiamai šilumai ir karštam vandeniui. Panašią lengvatą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai siūlo taikyti ir elektros energijai, kuriai išlaidos taip pat gerokai išaugo. Tačiau Finansų ministerija nelinkusi pritarti tokiam pasiūlymui. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka kiekvienas galutinis vartotojas, mokėdamas už prekes ir paslaugas. Įprastinis PVM tarifas yra 21 proc.

JAV metų infliacija rugpjūtį sulėtėjo, daugiausia dėl kritusių benzino kainų, bet nepakankamai, kad nuramintų centrinį banką ir prezidentą Joe Bideną, nes aukštos kainos ir toliau varžo amerikiečių šeimas ir verslą.  Palyginti su liepos mėnesiu, kai kainos liko nepakitusios, vartotojų kainų indeksas (VKI), pagrindinis infliacijos matas, rugpjūtį netgi ūgtelėjo 0,1 proc., antradienį pranešė Darbo departamentas.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje rugpjūtį padidėjo iki 23,8 proc. nuo 22,2 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija rugpjūtį pakilo nuo 0,7 proc. liepą iki 1,1 proc. rugpjūtį. Per aštuonis šių metų mėnesius vartojimas Ukrainoje pabrango 19,5 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, rugpjūtį sudarė 2,1 per mėnesį, 15,1 proc. nuo šių metų pradžios ir 19,1 proc. per metus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje rugpjūtį sumažėjo iki 14,3 proc. nuo 15,1 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Aukščiausiai metų infliacija Rusijoje nuo invazijos į Ukrainą ir jos nulemtų Vakarų sankcijų įvedimo buvo pakilusi balandį – iki 17,8 proc., tuomet buvo rekordinė nuo 2002-ųjų pradžios. Trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojama mėnesio defliacija – rugpjūtį vartojimo kainos sumažėjo 0,5 procento.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugpjūčio mėnesį buvo 14,6 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 21,1 proc., pagal VKI – 22,4 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje ir Estijoje rugpjūtį toliau augo, o Latvijoje – išliko liepą pasiektame lygyje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 21,6 proc. liepą iki 22,4 proc., Estijoje – nuo 22,8 proc. iki 24,8 procento. Latvijoje metų infliacija per mėnesį nepakito – 21,5 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį Lietuvoje sudarė 1,0 proc. (liepą – 1,2 proc.), Latvijoje – 0,4 proc. (2,2 proc.

Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai. Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.  „Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

Europos Centrinio Banko (ECB) politikos formuotojai šio ketvirtadienio susitikime gali apsispręsti dėl istoriškai didelio palūkanų normos padidinimo, siekdami sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.  Staigus energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą padidino spaudimą namų ūkiams ir įmonėms.  Rugpjūčio mėnesį metų infliacija euro zonoje pasiekė 9,1 procento. Tai yra rekordinė infliacija euro zonoje, daugiau nei keturis kartus viršijanti 2 proc. lygį, kurio siekia ECB.

Nyderlanduose rugpjūtį užfiksuota rekordiškai aukšta metų infliacija – 12 proc., parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Penktos pagal dydį ES ekonomikos įmonės ir vartotojai skausmingai pajuto Europos pastangas nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų po Maskvos invazijos į Ukrainą.  „Energija rugpjūtį buvo 151 proc. brangesnė, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus“, – sakoma Nyderlandų centrinio statistikos biuro (CSB) pranešime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje rugpjūtį išaugo iki 24,8 proc. nuo 22,8 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekės praėjusį mėnesį buvo 18,3 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį, o paslaugos per metus pabrango 37,6 procento. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui, kurios suformavo daugiau kaip 40 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius kaltina Vyriausybę neveiklumu energetikos kainų krizės akivaizdoje. Jo žodžiais, šiandienos situacija energetikoje reikalauja valstybinio reguliavimo, o Lietuva dar neturi net krizės valdymo plano. Tokio plano užuomazgoms nutekėjus į žiniasklaidą TV3 žinių „Dienos komentare“ Vladimiras Laučius kalbino Seimo narį Algirdą Butkevičių apie tai, kaip jis vertina nutekintą informaciją.

Mūsų šalyje kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo tiek, kad gerokai viršija ir ES senbuves. Tačiau tokios tendencijos kelia pavojų, kad Lietuva ims garsėti kaip itin brangi šalis ir dėl to praras konkurencinį pranašumą. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie tai svarsto „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Atostogų metu nuvykę į Pietų Europos šalis tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kainos restoranuose ir kavinėse dažnu atveju jau yra mažesnės nei Lietuvoje.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė arba yra arti piko.  „Situacija yra tokia – ne apie kainų mažėjimą, bet infliacija yra ties savo piku. Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese“, – žurnalistams pirmadienį Konstituciniame Teisme sakė G. Šimkus.

Turkijoje metų infliacijos lygis beveik nepasikeitė, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, suteikiantys vilties, kad metus trunkanti krizė, dėl kurios kainos pakilo 80 proc., pagaliau gali pradėti trauktis.  Valstybinė statistikos agentūra TUIK pranešė, kad rugpjūtį vartotojų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo didesnės 80,2 procento. Šis skaičius buvo šiek tiek didesnis nei liepą praneštas 79,6 proc. rodiklis ir tik nedaug didesnis už 78,6 proc.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Vokietijos vyriausybė sekmadienį pristatė daugiamilijardinės eurų vertės planą, skirtą padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija, pabrėždama, kad juo taip pat siekiama užkirsti galimybes energetikos bendrovėms žertis nepagrįstą pelną. „Kai kurios energetikos bendrovės, kurios veikiausiai nenaudoja gamtinių dujų elektrai gaminti, gali paprasčiausiai pasinaudoti tuo, kad didelė dujų kaina lemia aukštą elektros kainą, ir todėl jos gali uždirbti nepagrįstai daug.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ tęsia antiinfliacinę kampaniją „Kainų kaina“ ir mažos kainos krepšelį plečia iki 200 prekių. Visam mėnesiui bus užtikrinamas ne tik būtiniausių kasdienio vartojimo maisto produktų, bet ir buities prekės už ypač mažą kainą, rašoma pranešime spaudai.  Iniciatyvos mažinti infliacijos įtaką augančioms maisto kainoms ėmęsis prekybos tinklas „Maxima“ kas mėnesį pristato atnaujintą būtiniausių kasdienio vartojimo prekių krepšelį už ypač mažą kainą.

  Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 proc., trečiadienį pranešė Eurostatas. Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas. Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) rugsėjo 1-ąją planuoja protesto akcijas Kaune, o rugsėjo 12-ąją ir Vilniuje, pranešė „Kauno diena“. LAMPSS tarybos narys Vytautas Juodgalvis teigė, kad pagrindinė protesto priežastis – nevykdomas partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytas darbo užmokesčio didinimas. Jo teigimu, praėjusiais metais vidurkis pakeltas daugiau nei 10 proc., bet šį pakėlimą „suvalgė“ infliacija.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.

Vokietijoje metų infliacija rugpjūtį vėl padidėjo, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, sparčiai kylančioms energijos kainoms didinant spaudimą namų ūkiams.  Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, vartotojų kainos per 12 mėnesių iki rugpjūčio pakilo 7,9 procento. Liepą metų infliacijos augimas buvo smuktelėjęs iki 7,5 procento.

Ispanijoje metų infliacijos augimas rugpjūtį sulėtėjo, sumažėjus degalų kainoms, tačiau išliko didelis dėl kylančių elektros ir maisto kainų, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmė didinti bazines palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų kilimą. Ispanijos Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalyje metų infliacija pasiekė 10,4 proc., palyginti su 10,8 proc.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.

Rusijos karo Ukrainoje ir pandemijos pasekmių išprovokuota energijos resursų krizė Europoje lemia, kad ES šalims tenka priimti sunkius ekonominius sprendimus. Kartu su didele infliacija esant ir aukštoms elektros kainoms daugelis valstybių ėmėsi kompensuoti gyventojams patiriamus nuostolius. Apie gyventojų nerimą dėl kylančių kainų naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Andrius Jakimčukas. „Susideda keletas dalykų.