infliacija

Siaučiant didžiulei infliacijai, pirkėjai vis labiau nusivilia akcijomis ir nuolaidomis. Žmonės jaučiais apgaudinėjami – prekybininkai prekes brangina, o vėliau skelbia neva nuolaidas. Dažna prekė su nuolaida esą dabar kainuoja tiek, kiek dar visai neseniai kainavo su didžiuliu antkainiu. Tad kaip neapsigauti? Galima ir išsireikalauti nuolaidą, jei pardavėjai sukčiauja.

Į Europą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsirita recesijos banga, kuri labiausiai bus jaučiama ateinančią žiemą, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, ekonomikos recesiją lems JAV kova su infliacija, kuri pristabdys vartojimą. „Iš kitos Atlanto pusės jau atsirita recesijos banga, beveik 100 procentų, dėl krizės dar neaišku, nes dar yra rezervų.

Sostinės gyvybės langelyje paliktas pirmasis šiais metais vos prieš kelias dienas gimęs kūdikis. Dramatiški mūšių vaizdai iš Severodonecko gatvių, ukrainiečiai žūtbūt stengiasi išlaikyti kontrolę – artimiausios valandos lemiamos. Tuo metu okupantai švenčia valstybinę Rusijos dieną ir grasina branduolinėmis raketomis. Infliacijos fone pirkėjai vis labiau nusivilia iliuzinėmis kainų akcijomis, o prekybininkai gąsdina, kad atsiradus naujiems reikalavimams nukentės pirkėjai.

Grūdų krizė ir vis kylanti infliacija neramina ne tik visą pasaulį, bet ir lietuvius, tačiau jie tikrai turi, iš ko gyventi, nors ateitį prognozuoti kol kas sudėtinga, teigė ekonomistas Marius Dubnikovas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ M. Dubnikovas teigė, kad kylanti infliacija tautiečių neveikia labai stipriai dėl per 6 metus susidėjusių santaupų.

Lietuvoje maisto produktų ir energetikos kainoms kopiant į viršų, valdžia pasitelkia TarptautInio valiutos fondo ekspertus. Pasak jų, įveikti ekonominius iššūkius mūsų šalis pajėgi, tačiau tikėtis, kad infliacija artimiausiu metu prislops, kol kas neverta. Prognozuojama, kad kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija.

 JAV metų infliacija gegužę toliau augo, pasiekdama 8,6 proc. rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  Tai yra didžiausias infliacijos prieaugis nuo 1981 metų gruodžio mėnesio. Darbo departamentas pranešė, kad, palyginti su balandžiu, vartotojų kainų indeksas (CPI) šoktelėjo 1 proc. – gerokai daugiau, nei tikėjosi analitikai. Duomenys parodė, kad benzinas per mėnesį pabrango 4,1 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje gegužę sumenko iki 13,9 proc. nuo 16,4 proc. balandį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekės ir paslaugos šalyje vien tik praėjusį mėnesį brango 2,7 proc. (ankstesnį mėnesį – 3,1 proc.), o per penkis šių metų mėnesius – 13,9 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, gegužę per mėnesį sudarė 1,4 proc., nuo šių metų pradžios – 9,6 proc., per metus – 13,7 procento.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį paskelbus, kad liepos 21 dieną pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį liepą ir rugsėjį jis padidins bazines palūkanų normas, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ECB pareiškimas yra tinkamas ženklas rinkoms ir nuims nereikalingas spekuliacijas. „ECB tokiais labai aiškiais savo griežtėjančios pinigų politikos žingsnių įvardijamais apšildo rinką ir nebelieka erdvės spekuliacijoms.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pasiūlė parengti ir patvirtinti visą ES apimančią schemą, skirtą apsaugoti piliečius nuo didesnių energijos sąnaudų, kurias augina Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paskelbs turto pirkimo programos užbaigimo datą, stiprėjant nerimui dėl spartėjančio infliacijos tempo euro zonoje. Programos nutraukimas taps įžanga į ECB palūkanų normų kėlimo ciklą, o tai įvyks pirmą kartą per dešimtmetį. Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė 8,1 proc. – aukščiausią lygį bendros valiutos šalių klubo istorijoje, gerokai viršydama paties ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje gegužę smuktelėjo iki 17,1 proc. nuo balandį pasiekto aukščiausio lygio per pastaruosius du dešimtmečius – 17,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Nepaisant to, maisto produktų kainų, keliančių didelį susirūpinimą mažas pajamas gaunantiems rusams, metinis augimas per mėnesį padidėjo nuo 20,5 proc. iki 21,5 procento. Cukrus per metus pabrango 61,4 procento, makaronai – 29,2 procento, vaisiai ir daržovės – 26,3 procento.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), gegužės mėnesį buvo 10,4 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,1 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – infliacija siekė 18,5 proc. pagal VKI apskaičiuotoji – 18,9 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę užfiksuota Estijoje, o mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 18,9 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Estijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 20,0 proc., Latvijos – 16,9 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) sparčiausiai vartojimas brango Latvijoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sumažino pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę nuo 4,5 proc. iki 3 proc., tuo tarpu infliacijos – padidino dukart iki apytikriai 9 procentų. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. „Visame pasaulyje fiksuojama aukšta infliacija mažina gyventojų realiąsias pajamas, smukdo namų ūkių gyvenimo lygį, o dėl to mažėja vartojimas.

Lietuva sparčiai atsigavo po pandemijos, Rusijos invazija į Ukrainą ir jos įtaka energijos ir žaliavų kainoms jau turėjo reikšmingos įtakos ekonomikai ir infliacijai bei toliau kelia rizikų, tačiau stiprūs makroekonominiai pagrindai, amortizacinės priemonės ir lanksti darbo rinka padės išlaikyti šalies ekonomikos atsparumą, naujausioje ataskaitoje teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Misiją Lietuvoje baigusio TVF teigimu, artimiausiu metu pagrindinis iššūkis yra neleisti, kad infliacijos ...

Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija gegužę siekė 18,9 proc., ekonomistai sako, jog brangstant energetikos ištekliams jau birželį ir liepą gali būti pasiektas 20 proc. infliacijos pikas. Tuo metu antrąjį pusmetį, analitikų teigimu, infliacija turėtų mažėti.   „Nors Vyriausybė kompensuoja gyventojams didelę dalį to pabrangimo, bet ne visą dalį, ir dalis rinkos kainos vis tiek yra perkeliama vartotojams, dėl to dar bus vienas kainų augimo šuolis.

  Infliacija gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekė 18,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos, pieno ir jo produktų,  kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros, daržovių kainų padidėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.

Lietuva yra gerai pasirengusi įveikti  pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltus ekonomikos iššūkius – Vyriausybė pasirinko tinkamas jų suvaldymo priemones, o infliacija turėtų pradėti mažėti antrąjį pusmetį, sako dvi savaites Lietuvoje dirbusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę vėl pasiekė rekordinį lygį – 18,5 procento. O dėl tokio kainų šuolio dalis gyventojų jau ėmė riboti savo išlaidas – mažiau pinigų išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, kavinėms ar poilsiui viešbučiuose. Išaugusios maisto produktų kainos verčia dar labiau taupyti senjorus ir skaičiuoti kiekvieną eurą. Ekonomistai prognozuoja, kad didžiausias kainų šuolis laukia liepą. O ateityje akis badančią infliaciją gali pakeisti recesija.

Pastaraisiais mėnesiais daug susirūpinimo kelia auganti infliacija. Nerimą dar labiau skatina tai, kad darbo užmokesčio augimas paskui infliaciją nespėja. Dalis darbuotojų, dirbančių gerai apmokamus darbus, gavo didesnes premijas ir sulaukė infliaciją viršijančio darbo užmokesčio augimo, pavyzdžiui, ką tik pranešta, kad generalinių direktorių darbo užmokestis vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį.

Europos Komisija pagaliau nusprendė uždėti embargą Rusijos naftai. Tai ir dar vienas aspektas lems, kad benzino kaina perkops 2 eurus, o infliacija Lietuvoje gali peraugti 20 proc. ribą. Tokią mintį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išdėstė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pone Izgorodinai, kaip dėl naftos embargo keisis kainos? Ar akcijų biržoje naftos kaina šoktelėjo į viršų? Taip, gegužės 31-ąją ji šoktelėjo į viršų daugiau nei 3 proc.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį išaugo iki 9,2 proc. nuo 8,8 proc. ankstesnį mėnesį. Pernai balandį metų infliacija šioje grupėje valstybių, laikomų ekonomiškai labiausiai išsivysčiusiomis, buvo bemaž triskart mažesnė – 3,3 procento. Dviženklė metų infliacija šiemet balandį užfiksuota devyniose iš 37 EBPO narių, o sparčiausiai vartojimo kainos per metus augo Turkijoje ir Estijoje.

Gegužę išankstinei metinei infliacijai perkopus 18 proc., finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad aukšta infliacija gali išsilaikyti visą vasarą. „Neapibrėžtumas rinkose yra labai didelis ir pasakyti aiškiai, kaip bus, niekas neturi galimybių.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimo piką pamatysime vasaros viduryje, kai išaugs elektros ir dujų kainos. Nors šiuo metu visos šalys pildo dujų saugyklas, iki žiemos jos nespės to padaryti, tad teks gyventi šaltesniuose pastatuose.   Ekonomistai taip pat pastebi, kad infliaciją sukėlė vis didinami atlyginimai ir centrinių bankų pinigai, kuriuos pandemijos metu jie spausdino ir liejo į ekonomikas.

Rekordinei infliacijai Lietuvoje vis didesnės įtakos turi vidiniai procesai, ypač maisto kainų augimas – jis yra spartesnis nei kitur Europoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad skaičiai atspindi netipinį laikotarpį ir jų bijoti nereikėtų. Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 proc. – didžiausia nuo 1996 metų.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Išankstinis mėnesio – gegužę, palyginti su balandžiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmnonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

Ekspertai apie vis augančią infliaciją nenustoja kalbėti jau kelis mėnesius. Lietuva yra rekordininkė – pas mus ne tik didžiausia infliacija visoje Europos Sąjungoje, bet ir maisto produktai brango labiausiai iš visų ES šalių. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti gatvėje sutiktų lietuvių, ar jie pastebėjo pakilusias maisto produktų kainas. Paklausti, ar išaugo maisto krepšelio kaina, piliečiai atsakė įvairiai. Vieni jų teigė, kad kainos pakilo stipriai.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Toliau augant dviženklei infliacijai, vyriausybė antrąkart per metus didina pašalpas. Nuo 11 iki 50 eurų didesnes išmokas gaus dešimtys tūkstančius nepasiturinčių, ar turinčių negalią žmonių. Kitą mėnesį didesnius vaiko pinigus gaus ir šeimos. Kiekvienas vaikas gaus papildomus 7 eurus, o jei gyvena daugiavaikėje šeimoje ar turi negalią – gaus 11 eurų daugiau. Ministrė Monika Navickienė tikina, kad išmokas didina pagal infliacijos lygį ir tiek, kiek leidžia valstybės biudžetas.

Lietuvoje ir toliau tęsiasi kylančių kainų pasiutpolkė. Regis, kad brangsta viskas – pradedant kasdiene duona ir baigiant vizitu grožio salone. Tiesa, ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas įžvelgia kiek nemalonią tiesą – dėl pakilusių kainų gali būti kalti patys vartotojai. Pokalbis su M. Dubnikovu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar mes, lietuviai, iš visų europiečių mokame brangiausiai už maistą? Skelbta, kad balandžio mėnesį maisto produktai pabrango 22 procentais.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Kainos Lietuvoje toliau muša rekordus – ekonomistai skaičiuoja, kad daržovės per pastaruosius metus pabrango tiek, kiek anksčiau brango per ketvirtį amžiaus – maždaug 40 procentų. Daržovių augintojai sako, kad kainas kelti priversti dėl prasto derliaus, esą kaina išaugo natūraliai dėl daržovių trūkumo. Taip pat jie kaltina ir išaugusias energetikos, logistikos ir trąšų kainas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto įstatymą, tačiau sukritikavo Vyriausybę dėl per lėto tempo diegiant priemones, padėsiančias gyventojams amortizuoti kainų augimo šoką. „Gyventojai moka mokesčius tam, kad gerais laikais prisidėtų prie gausesnio biudžeto ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų, o sunkesniais periodais sulauktų savalaikės valstybės pagalbos.

Prasidėjus karui Ukrainoje lietuviai suskubo investuoti pinigus į auksą. Aukso įmonių teigimu, vien pirmą karo dieną tauriųjų metalų paklausa išaugo 6 kartus, pirkėjai rezervavo auksą net nesulaukę, kada jis pasieks parduotuves. Pašnekovai sako, kad tokį paklausos aktyvumą lėmė baimė, kad karas gali pasiekti ir Lietuvą – žmonės norėjo užsitikrinti, kad taurieji metalai jiems atstos valiutą kitose šalyse.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl infliacijos ir itin pabrangusių žaliavų kartu su rangovais galės perskaičiuoti sutartis ne vieną, o du kartus per metus – pirmą kartą po šešių, antrą kartą – po 12 mėnesių. Iki šių metų kovo 30 dienos sutartyse buvo numatyta galimybė perskaičiuoti – didinti arba mažinti – darbų kainas kas 24 mėnesius.  Pasak LAKD, kainos bus perskaičiuojamos, jeigu kainos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, pasikeitė daugiau kaip 4 proc.

Šiemet maisto kainų šuolis pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje maisto produktų kainos augo sparčiausiai visoje ES. Ekonomistas svarsto, kad maisto brangimui įtakos turi keli veiksniai. Neatmetama, kad didesnes kainas Lietuvoje bent iš dalies būtų galima paaiškinti ir formuojamais infliacijos lūkesčiais. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad balandį metinis maisto kainų augimas Lietuvoje buvo didžiausias ES ir siekė 22,1 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 16,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 19,1 proc. ir buvo didžiausia. Tuo metu Latvijoje ji siekė 13,1 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.   Jis priminė, kad iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai. Tačiau Rusijos agresija gerokai paveiks tolesnę plėtrą. Mūsų ekonomika patirs tiek tiesioginį poveikį, nes sumažės eksportas į Rusiją ir Ukrainą, tiek netiesioginį – dėl brangstančių išteklių ir vyraujančio neapibrėžtumo.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Rusijos nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ užfiksavo balandį rekordinę nuo 2002-ųjų metų (12-os mėnesių) infliaciją, o prie to prisidėjo Vakarų sankcijos dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Rusiją užgriuvo tarptautinių sankcijų lavina, įskaitant embargą pagrindinėms eksporto prekėms, ir tai paspartino ir taip jau tuomet didelę infliaciją.

Statybininkai ir kelininkai perspėja, kad valstybės užsakytoms statyboms gresia krizė, panaši į buvusią 2009 metais, kai šios masiškai stojo. Statybininkai kaltina vyriausybę neveiklumu ir skelbia įspėjamąjį streiką. Dėl išbrangusių medžiagų verslas skundžiasi nuostoliais ir reikalauja papildomų pinigų, jei ne, grasina stabdyti darbus valstybės ir savivaldybių užsakytuose pastatuose, keliuose ir tiltuose. Premjerė verslininkus ragina ne streikuoti, o derėtis.

Brangstant maistui ir artėjant dar vienam elektros ir dujų kainų šuoliui, ekonomistai į šipulius talžo vyriausybės šių metų infliacijos prognozes. SEB banko ekonomistai ragina ruoštis 15 proc. metų vidutinei infliacijai, tai yra trečdaliu daugiau, nei prognozuoja finansų ministerija. Premjerė Šimonytė tokius skaičius dar atmeta ir toliau žada, kad kitą mėnesį numatytas pensijų ir išmokų didinimas infliaciją viršys.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Konfliktui su Rusija dėl Ukrainos tebesitęsiant, Lietuvos verslas skundžiasi smaugiamas infliacijos. Štai statybininkai skaičiuoja, kad statybos pabrango apie 40 proc. ir reikalauja užsakovus primokėti, jei nori, kad statybos nesustotų. Verslininkai reikalauja vyriausybę pasirašyti aiškų pradėtų statybų indeksavimo susitarimą. Tačiau vyriausybės nariai nemano, kad reikia papildomų priemonių ir dėliojasi prioritetus – kurias statybas tęs, o kurias atidės geresniems laikams.