infliacija

Lietuvos centrinio banko (LB) vadovo nuomone, atsižvelgiant į infliacijos mastą Vyriausybė rudenį turėtų pateikti naują antiifliacinių priemonių paketą, tačiau tik įvertinusi pavasarį priimtų priemonių efektyvumą. Gediminas Šimkus taip pat pabrėžia, kad būtina laikytis fiskalinės drausmės, dar labiau neskatinti infliacijos, o naujos priemonės turi būti nukreiptos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.

Lietuvos banko (LB)valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, jog pagrindinis Europos Centrinio Banko ketvirtadienį priimto sprendimo 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas tikslas – slopinti infliaciją euro zonoje. „Nepamirškime, kad Lietuvoje infliacija siekia 20,5 proc.

Ateinančios žiemos šildymo kainos ir Europos Centrinio banko didinamos palūkanos gąsdina ne vieną. Ar atlikome namų darbus, rengdamiesi priimti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas?  TV3 žinių „Dienos komentare“ į šiuo klausimus atsakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Europai prognozuojama sunki žiema, bet kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvai ta žema bus lengvesnė. Ar yra pagrindo tokiam optimizmui? Yra du iššūkiai, kurie susiję su šita žiema.

Metinė infliacija Estijoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), birželį pasiekė 22 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Per metus labiausiai padidėjo išlaidos būstui (66 proc.), transportui (39,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (19,1 proc.). Sveikatos priežiūros paslaugos pabrango 6,5 proc., alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 6,1 proc.

Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje birželį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 22 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 19,2 proc. ir buvo trečioje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,6 proc., o vien euro zonoje – 8,6 procento.

Investuotojams sutelkus dėmesį į Europos Centrinį Banką (ECB), kuris šią savaitę pagaliau padidins palūkanų normas euro zonoje, kad pažabotų sparčiai kylančią infliaciją, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienio prekybos sesiją pradėjo su pliuso ženklu. Frankfurto indeksas DAX sesijos pradžioje paaugo 0,5 proc., kaip ir Paryžiaus CAC 40. Londono FTSE 100 paūgėjo 0,8 procento. ECB ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidins savo palūkanų normas.

Metinė infliacija Lenkijoje birželį pasiekė 15,5 proc., o per mėnesį vartotojų kainos pakilo 1,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Metinės infliacijos rodiklis pirmąjį vasaros mėnesį buvo šiek tiek mažesnis už šio mėnesio pradžioje skelbtą išankstinį 15,6 proc. įvertį, pranešė Lenkijos radijas, remdamasis naujienų agentūra PAP. Gegužę metinė infliacija Lenkijoje siekė 13,9 proc., o balandį – 12,4 procento.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

JAV metų infliacija birželį pasiekė 9,1 proc., rodo trečiadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Tai yra rekordinis rodiklis nuo 1981 metų lapkričio mėnesio. Pasak Darbo departamento, birželį vartotojų kainų indeksas (VKI) dėl istoriškai išaugusių benzino kainų šoktelėjo 1,3 procento. Visgi, neįskaitant nepastovių maisto ir energijos kainų, pagrindinių kategorijų VKI per metus padidėjo 5,9 proc., o tai reiškia, kad, palyginti su gegužės mėnesį fiksuotu tempu, augimas sulėtėjo.

Daugelį metų už 1 eurą buvo galima nusipirkti daugiau nei 1 JAV dolerį. Trečiadienį situacija pasikeitė ir pirmą kartą per du dešimtmečius amerikietiška valiuta tapo brangesnė už europinę. Per metus dolerio atžvilgiu euras atpigo daugiau kaip dešimtadaliu. Trečiadienį paskelbus oficialius JAV metų infliacijos duomenis, parodžiusius 9,1 proc.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gegužę pakilo aukščiausiai nuo 1988-ųjų – iki 9,6 proc., daugiausia dėl spartaus maisto ir energijos kainų augimo, pranešė organizacija. Metų infliacija padidėjo visose EBPO narėse, išskyrus Kolumbiją, Japoniją, Liuksemburgą ir Nyderlandus. Dešimtyje šalių užfiksuota dviženklė infliacija, o didžiausia – Turkijoje, Estijoje ir Lietuvoje.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

Metinė infliacija birželį siekė 21 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.    Birželio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija buvo 20,5 proc., o mėnesio – 2,2 proc.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Turkijos kredito reitingą nuo B+ iki B, tai yra iki „šlamšto“ lygio, suteikdama jam neigiamą perspektyvą, reiškiančią galimą tolesnį mažinimą. Anot „Fitch“ pranešimo, Turkijos ekonominė politika, kuri „vis labiau intervencinė ir nenuspėjama“, stabdo kapitalo įplaukas ir skatina „spiralės formos infliaciją“. „Fitch“ prognozuoja, kad vidutinė metų infliacija Turkijoje šiemet sudarys 71,4 proc.

Lietuvos banko duomenys rodo, augančių kainų spaudžiami žmonės nebegali tiek daug sutaupyti kaip anksčiau ir netgi pradėjo leisti santaupas. O dėl rekordiškai išaugusios infliacijos žmonių apetitas vartojimo paskoloms padidėjo beveik dvigubai – jas ima pritrūkę pinigų būsto remontams, technikai, kelionėms, vestuvėms ir kitoms pramogoms.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, sumažėjo 15 proc. Mažesnį šių metų rezultatą lėmė dėl karo Ukrainoje tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, taip pat objektyvios ekonominės priežastys: infliacija ir sumažėję gyventojų lūkesčiai, teigia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančio Registrų centro analitikai.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) praėjusį mėnesį išreiškė susirūpinimą, kad į rekordines aukštumas šovusi infliacija gali užsilaikyti ilgesnį laiką, ir pabrėžė, jog banko pareigūnai yra pasirengę toliau didinti palūkanų normas, siekdami sumažinti spaudimą kainoms, rašoma paskelbtame birželio mėnesio posėdžio protokole.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje birželį išaugo iki 21,9 proc. nuo 20,0 proc. gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekės praėjusį mėnesį buvo 17,9 proc. brangesnės nei pernai birželį, o paslaugos per metus pabrango 29,7 procento. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai išaugusios išlaidos būstui, kurios suformavo daugiau kaip 40 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Viena iš labiausiai lietuvių pamėgtų poilsinių kelionių šalių yra Turkija. Šioje Viduržiemio jūros šalyje fiksuojamas rekordinis kainų šuolis. Kainos Turkijoje išaugo sparčiausiai per pastaruosius 24 metus, rodo oficialūs duomenys, kurios cituoja BBC. Metinis infliacijos indeksas, kuris rodo kainų augimo spartą, birželį pasiekė 78,62 proc., tai yra kiek daugiau nei buvo prognozuota. Susisiekimo paslaugų ir būstų išlaikymo išlaidos augo greičiausiai iš visų kitų.

Dėl aukštų maisto produktų ir paslaugų kainų dejuojantys lietuviai dažnai ir patys prisideda, kad kainos augtų be jokios realios priežasties. Pasak ekonomistų, Lietuvos gyventojai po pandemijos vasarą ne tik pasileido plaukus, bet ir plačiai atvėrė pinigines ir švaisto pinigus ten, kur galėtų sutaupyti, ar laisva valia juos atiduoda nesąžiningiems pardavėjams.

Metų infliacija Šveicarijoje birželį išaugo iki 3,4 proc. nuo 2,9 proc. gegužę, skelbia oficialioji statistika. Šios Alpių valstybės vartotojų kainų indekso prieaugis per metus – didžiausias nuo 1993-ųjų, o ekonomistai tikėjosi kuklesnio – jų prognozių vidurkis buvo 3,2 procento. Mėnesio infliacija Šveicarijoje birželį sumažėjo iki 0,5 proc. nuo 0,7 proc. gegužę. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai šalyje per metus pabrango 1,9 proc., išlaidos būstui ir kurui išaugo 4,5 proc.

Turkijoje metų infliacija birželį pasiekė 78,6 proc. rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Tai yra aukščiausias rodiklis per 24 metus, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui toliau atkakliai laikantis netradicinės ekonominės politikos, darančios žalą šalies ekonomikai. Turkijos valstybinės statistikos agentūros paskelbtas skaičius yra didžiausias nuo 1998 metų sausio mėnesio. Gegužę metų infliacija siekė 73,5 proc., o praėjusių metų pradžioje – 15 procentų.

Infliacija Lietuvoje jau tokia, kokią prieš metus net įsivaizduoti buvo sunku. Birželį metinė infliacija perkopė 20 procentų. Tai – ir Rusijos karo Ukrainoje, ir trūkstamų žaliavų pasekmė. Didžiulis kainų šuolis jau daro įtaką ir prekių krepšeliui – žmonės perka mažiau produktų. Ir finansų ministrė, ir ekonomistai neabejoja, kad kitą mėnesį infliacija bus dar didesnė, nes vėl brangs dujos ir elektra.

Finansų ministerija informuoja, jog nuo liepos 1 d. Lietuvos ekonomiką pasieks daugiau nei pusė milijardo eurų, skirtų amortizuoti dujų ir elektros kainų augimo dalį gyventojams. Be šio sprendimo energijos kainos augtų 2-3 kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos prekių kainoms, Vyriausybė žmonėms kompensuos dujų ir elektros kainų augimo dalį ateinantį sezoną, tam nuo liepos 1 d. skiriant 570 mln. eurų.

Dėl stebėtinai aukštos infliacijos kenčia ne vienas tautietis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atsakė, ar rudenį galime tikėtis ramesnių laikų ir kainų kritimo. Su ekonomiste laidoje kartu diskutavo ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. Rudenį laukiame recesijos, krizės, ar ne? Matyti, taip.

Statistikos departamentas paskelbė, kad išankstiniu vertinimu, metinė infliacija Lietuvoje birželį pasiekė 20,5 proc, o finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad liepą kainų augimas gali būti netgi dar didesnis. Finansų ministerija skelbia, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje, o bendrasis vidaus produktas (BVP) kils 1,6 proc.

Euro zonoje metų infliacija birželį vėl pasiekė rekordinį  lygį, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, karo Ukrainoje padariniams toliau varžant Europos ekonomiką. ES duomenų agentūra „Eurostatas“ nurodė, kad vartotojų kainų augimas 19-os eurą naudojančių šalių bloke birželį pasiekė 8,6 procento. Mėnesiu anksčiau fiksuotas 8,1 proc. rodiklis.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad rasti tinkamą pinigų politikos atsaką į sparčiai augančią infliaciją – tai „menas“. „Tai nėra mokslas“, – teigė Ch. Lagarde per metinę ECB organizuotą centrinių bankų atstovų konferenciją Portugalijoje. „Tai, ką mes darome, apima meno elementą“, – pridūrė ji. ECB liepą planuoja pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidinti palūkanų normas euro zonoje augančios infliacijos fone.

Vokietijoje metų infliacija birželį šiek tiek sulėtėjo, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, įsigaliojus vyriausybės priemonėms, skirtomis sumažinti kylančių kainų vartotojams daromą spaudimą. Remiantis federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, birželį infliacija siekė 7,6 procento. Rodiklis vis dar gerokai viršijo centrinių bankų nustatytą 2 proc. tikslą, tačiau sumenko palyginti su gegužę fiksuotu 7,9 proc. vartotojų kainų augimu.

Infliacijai birželį Lietuvoje peržengus 20 proc. ribą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad liepą kainų augimas gali būti dar didesnis.  „Tikėtina, kad šią vasarą dar matysime infliacijos augimą, tam turi įtakos ir tai, kad auga energetikos kainos, dujų ir elektros kainos nuo liepos 1 dienos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministrė.

20 proc. ribą Lietuvoje peržengusi infliacija dar labiau sumažins vartojimą, o tai pajus ir verslas, sako ekonomistai. Pasak jų, liepą dėl brangstančios elektros ir dujų ji turėtų būti dar didesnė. Vis dėlto tikimasi, kad nuo rugpjūčio kainų augimas po truputį turėtų lėtėti, tačiau nerimo kelia neapibrėžta situacija dėl Ukrainos grūdų eksporto ir maisto kainų.

Metinė infliacija Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, buvo 20,5 proc., pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – birželį, palyginti su geguže – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Vengrijos centrinis bankas antradienį nutarė bazines palūkanas padidinti labiausiai nuo 2008 metų, nustebindamas analitikus tokia drastiška kovos su infliacija priemone. Bazinių palūkanų norma Vengrijoje kilstelėta net 1,85 procentinio punkto iki 7,75 proc., finansų ekspertams prognozavus jos pakėlimą 0,5 punkto.

Mažmeninės prekybos mažėjimas balandį ir gegužę rodo, kad įsibėgėjusi infliacija ima riboti gyventojų galimybes pirkti, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Bet kokiu atveju jau galima kalbėti apie tai, kad įsibėgėjusi infliacija užsmaugė vartojimo augimą, jau kurį laiką buvo kalbama, kad toks spartus kainų augimas pakeis gyventojų elgseną ir galimybes.

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną.

Trys sesutės – Baltijos šalys – kenčia nuo infliacijos pabaisos. Kainos sparčiausiai auga Estijoje ir kol vietiniai gyventojai ieško būdų sutaupyti, valdžios atstovai pliekiasi tarpusavyje. Neseniai Estijoje sugriuvo valdančioji koalicija ir dabar ministrų kabinetas renkamas iš naujo. Tuo tarpu Latvijoje valdžia taiko kitokią taktiką ir kovoja su degalų kainų augimu, mažina akcizus, skirtingai nei to nepadariusios Lietuva ir Estija.

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje. Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Liūdni laikai smaližiams – šokoladas Lietuvoje brangsta sparčiausiai Europoje. Šias metais jis pabrango dešimtadaliu. Šokolado gamintojai sako, kad ir tai ne riba – rudenį kainos gali kilti dar. Nepaisant to, lietuviai saldumynų perka vis daugiau – kai kurie prekybos centrai sako, kad šiais metais vien šokoladinių batonėlių parduoda 60 procentų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai, o šokolado plytelių pardavimai tolygūs pabrangimui – jų parduodama 10 procentų daugiau.

Seime prasidėjo opozicijos parengto antiinfliacinių priemonių plano pristatymas. Siekiant sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą opozicija siūlo nulinį PVM  taikyti šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai, o 9 proc. tarifą – elektrai ir dujoms. Be to, opozicijos siūlomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos dėl NPD prilyginimo MMA numato NPD nykimo formulę, o Akcizų įstatymo pataisomis ji siūlo sumažinti akcizą degalams.

Kainų pasiutpolkė Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija kopia į naujas aukštumas, pasiekė 18,9 proc., kainos pakilo beveik penktadaliu. Brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos, labiausiai transporto, viešbučių, kavinių ir restoranų.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį per tarybos posėdį Šventojoje planuoja aptarti infliacijos valdymo priemones, susiklosčiusią konfliktinę situaciją parlamente valdantiesiems ir opozicijai antrą savaitę posėdžiaujant atskirai. Socialdemokratų lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė tikisi, kad „sveikas protas iš abiejų pusių nugalės“, tačiau tam, anot jos, reikia, kad valdantieji imtųsi svarstyti opozicijos antiinfliacinius pasiūlymus.

Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Lietuvoje artėja krizė, Lietuvos banko vadovas šią pranašystę neigia, nors ir pripažįsta, kad tokia rizika yra. Beje, Lietuvos banko vadovas dar prieš 3 mėnesius įtikinėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc., tačiau jau dabar pripažįsta klydęs ir prognozę didina iki 15 proc. Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį.

Finansų ministerija teigia, kad Seimo opozicijos siūlomas antiinfliacinių priemonių paketas kainuotų biudžetui mažiausiai 1,2 mlrd. eurų ir dar pakurstytų infliaciją.  Taip ministerija reagavo į penktadienį parlamento darbą boikotuojančios opozicijos Seime pradėtas registruoti įstatymų pataisas, kuriose, be kitų dalykų, numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai degalams.

Parlamento darbą boikotuojanti opozicija Seime pradėjo registruoti jos inicijuojamo antiinfliacinių priemonių paketo įstatymų pataisas, kuriose numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai benzinui. Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 20,1 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 16,8 proc. ir buvo trečioje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,8 proc., o vien euro zonoje – 8,1 procento.

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Pastaruoju metu sparčiai augusios kainos, ypač maisto produktų ir energijos išteklių, kils ir toliau, prognozuoja Lietuvos bankas. Šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai ir jų poveikis infliacijai.

Anglijos bankas, paskelbęs prognozę, kad 2022-aisiais metų infliacija JK pasieks 11 proc., ketvirtadienį padidino pagrindinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 1,25 procento. Šį žingsnį prognozavo daugelis analitikų. Pastarasis didinimas yra penktas iš eilės nuo gruodžio mėnesio, kai bankas ėmė griežtinti pinigų politiką, pradėdamas rekordiškai žemų palūkanų normų – tuo metu siekusių šiek tiek virš 0 proc. – didinimo ciklą.

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga.