elektra

Vyriausybė trečiadienį patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką, pagal kurią iš valstybės biudžeto įmonėms bus kompensuojama pusė elektros kainos, šių metų ketvirtąjį ketvirtį viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o kitų metų pirmąjį ketvirtį – 28 centus. „Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Turto banko pastatuose įsikūrusios bei rugsėjo mėnesį penktadaliu mažiau elektros sunaudojusios įstaigos sutaupė apie 400 tūkst. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „Turto banko duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį jo valdomuose pastatuose buvo sutaupyta 20 procentų energijos, nors Vyriausybė buvo nustačiusi dvidešimties procentų taupymo efektą per ateinančius dvejus metus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Žilienė.

Nauji išmanieji elektros skaitikliai į lietuvių namus atkeliauja per skausmus. Gavę naują skaitiklį, tautiečiai sulaukia dešimtūkstantinių sąskaitų už elektrą. Elektros tiekėjai aiškina, kad naujieji skaitikliai čia ne prie ko. Esą tūkstantinių sąskaitų sulaukia tie, kas neteisingai deklaravo arba iš viso ilgą laiką nedeklaravo sunaudotos elektros. Beje, susimokėti už elektrą, jei ji sunaudota pernai ar dar seniau, tiekėjai reikalauja dabartiniais – rekordiniais – tarifais.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.  Prekybos centro darbuotoja Ina maisto produktus gyventojams ruošia jau 4 metai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos narys Artūras Vilimas traukiasi iš pareigų. A. Vilimas penktadienį pareiškė apie savo atsistatydinimą dėl asmeninių priežasčių nuo lapkričio 5 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Litgrid“ valdyboje dirba Tomas Varneckas, Gediminas Karalius, Domas Sidaravičius ir jai pirmininkaujantis Algirdas Juozaponis. 97,5 proc.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 3,443 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 17,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 3,9 proc. iki 2,227 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 34,4 proc. iki 64,4 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros per devynis šių metų mėnesius pagamino 59,4 proc.

Ukraina paragino gyventojus nuo ketvirtadienio smarkiai riboti elektros vartojimą, Rusijos kariuomenei prieš žiemą sunaikinus trečdalį kaimynės elektros stočių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su energijos kompanijų atstovais sakė, kad rengiamasi „visiems įmanomiems scenarijams turint galvoje [artėjančią] žiemą“. Vakaro kreipimesi V. Zelenskis įspėjo, kad „Rusijos teroras bus nukreiptas į energetikos objektus“, ir paragino šalį nuo ketvirtadienio 7 val.

Kultūros tarybos finansavimą gaunančios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos galės skirti daugiau lėšų elektros, šildymo išlaidoms. Kultūros ministras Simonas Kairys savo įsakymu leido padidinti skiriamų lėšų dalį šių organizacijų ir įstaigų administravimui, atsižvelgiant į kylančias energijos išteklių kainas, trečiadienį informavo ministerija.

Sparčiai augant darbų apimtims prijungiant gaminančius bei naujus elektros vartotojus, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vėluoja atlikti darbus, nes rangovams trūksta darbuotojų bei medžiagų, trečiadienį pranešė ESO. Pasak ESO valdybos nario, Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus Ovidijaus Martinonio, kiekvieną mėnesį sulaukiama apie 12 tūkst. paraiškų prijungti naujus vartotojus, padidinti galią, sustiprinti tinklą ar prijungti gaminančius vartotojus prie tinklo – 71 proc.

Mažiausiai keturios Europos didžiosios valstybės tariasi dėl milžiniškų plaukiojančių elektrinių nuomos, žemynui stengiantis apsirūpinti elektra artėjančią žiemą, skelbia agentūra „Bloomberg“. Pasak tokių laivų turinčios Stambule įsikūrusios bendrovės „Karpowership“, jie elektrą gamina degindami suskystintas gamtines dujas, mažo sieringumo mazutą arba biodyzeliną,  prie Europos uostų galėtų prisišvartuoti gruodžio mėnesį.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuva savo derybinę poziciją tikisi turės po maždaug dviejų savaičių, rinkos reguliuotojui surinkus reikalingus duomenis, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Gyventojams skelbiant apie iš valstybės valdomo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gautas milžiniškas sąskaitas, po elektros skaitiklių keitimo staiga atsiradusias dešimčių tūkstančių eurų skolas, socialdemokratai kreipiasi į ESO reikalaudami nedelsiant viešai išsklaidyti bet kokias abejones dėl sąskaitų gyventojams.

Romą ir Paryžių sudrebino protestai dėl kylančių dujų ir elektros kainų. Į gatves išėję žmonės reikalauja kompensacijų ir didesnių atlyginimų bei socialinių išmokų. Prie Prancūzijos protestuotojų prisijungė ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė. Tūkstančiai prancūzų kelia triukšmą Paryžiaus gatvėse ir į šuns dienas deda prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę.

Sumažėjus gamtinių dujų kainai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 203 eurus už megavatvalandę (MWh) – 3 proc. mažiau nei prieš savaitę.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina spalio 10-16 dienomis siekė 202 eurus, o Estijoje – 179 eurus, pranešė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, visoje Europoje pigesnę elektrą daugiausia lėmė nukritusios dujų kainos.

Prancūzijos valstybinė energetikos įmonė EDF šeštadienį pranešė atidedanti planus vėl pradėti eksploatuoti penkis sustabdytus branduolinius reaktorius. Toks bendrovės sprendimas reiškia, kad energijos kainos gali dar labiau išaugti artėjant žiemai.  Prancūzija gauna apie 70 proc. jai reikalingos elektros energijos iš 56 branduolinių reaktorių, tačiau 30 reaktorių šiuo metu yra sustabdyti dėl planinės priežiūros darbų arba dėl avarinių aušinimo sistemų korozijos.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2023 metais siekia 32,676 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 37,698 cento – beveik dukart didesnė nei šiuo metu, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Antrajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 19,85 cento už kWh. Prognozuojama rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Elektrai išbrangus iki neregėtų kainų, pigesnio gyvenimo viltį atneša šalyje dygstantys nauji vėjo jėgainių parkai. Vienas toks didžiausias Baltijos šalyse pradeda veikti Telšių rajone, šalia Tryškių. 13 vėjo jėgainių elektra gali aprūpinti visus tokio miesto, kaip Šiauliai, gyventojus. Šis parkas beveik penktadaliu padidino Lietuvoje vėjo pagaminamos energijos apimtis. Lietuva siekia, kad iki 2030 visa elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo.

Estijos konkurencijos tarnyba, bendradarbiaudama su Latvijos ir Lietuvos energetikos reguliavimo institucijomis, padarė išvadą, kad elektros birža „Nord Pool“ turi pritaikyti savo siūlomus produktus ir padaryti procesus lankstesnius Baltijos šalių rinkoje. Tarnybos nuomone, būtina laikytis tokio požiūrio, kad, iškilus itin aukštos kainos rizikai, pasiūlymų sąrašai būtų atnaujinami, o tai rinkos dalyviams atvertų galimybę keisti savo gamybos pasiūlymus.

Kiekvienuose namuose virtuvė yra ta patalpa, kurioje „suvalgoma“ daugiausia elektros energijos palyginti su kitais namų kambariais. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia elektros energijos Lietuvos namų ūkiai suvartoja apšvietimui ir elektros prietaisams, o antroje vietoje yra maisto gaminimas. Ką reikia daryti, kad veikla virtuvėje padėtų sutaupyti elektros, atsako energetikos ekspertas.

Briuselyje svarstomos elektros gamybai naudojamų gamtinių dujų kainų lubos sumažintų elektros kainas, tačiau padidintų dujų poreikį ir kainą, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Apibendrinant rugsėjo mėnesio (elektros – BNS) kainas visoje Europoje mes matome aiškų išsiskyrimą Pirėnų pusiasalyje – Ispanijoje ir Portugalijoje – kurios šią priemonę taiko nuo birželio pradžios.

Rugsėjį Lietuvoje gerokai smukusį elektros vartojimą lėmė taupymas bei auganti jos gamyba privačiose saulės elektrinėse, sako BNS kalbinti ekspertai.  ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, anksčiau vadovavęs energetikos grupei „Ignitis grupė“,  teigia, kad mažesnį elektros suvartojimą rugsėjį lėmė verslo ir gyventojų reakcija į rugpjūtį išaugusias elektros kainas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ siūlo supaprastinti reikalavimus vėjo energetikos projektų vystytojams ir palengvinti naujų vėjo parkų prijungimą prie tinklo.

Dabartinis elektros rinkos dizainas bei jos kainą formuojantis algoritmas neužtikrina tiekimo saugumo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Be to, pasak jo, dabartinė tvarka įvykus Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa, neleidžia finansuoti tretinį aktyviosios galios rezervo poreikį užtikrinančių Elektrėnų komplekso 7-ojo ir 8-ojo blokų.   „Labai aiškiai pasisakiau, kad dabartinis rinkos dizainas neužtikrina tiekimo saugumo mūsų šalyse.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį pranešė, kad Rusijos karių apsuptoje Ukrainos atominėje jėgainėje antrą kartą per penkias dienas dingo visas išorinis maitinimas, reikalingas gyvybiškai svarbioms saugos sistemoms.

Maisto produktų kainos nenustoja augti, o nuo naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Marius Dubnikovas atsakė, kaip vertinti siūlomą kitų metų biudžetą tokių prognozių akivaizdoje. Kiek infliacija dar gali kilti ir kodėl ji perkopė jau 24 proc.? Lengviau atsakyti, kodėl ji pakilo. Taip nutiko dėl to, nes rugpjūčio mėnesį mes turėjome aukščiausias elektros, dujų, žaliavų kainas – visos kortos buvo blogos.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Dvi vėjo jėgaines pasistatę Aukštaitijos verslininkai atėjus elektros brangymečiui liko nusivylę. Tam išleidusi du milijonus eurų, bendrovė skundžiasi, kad dėl biurokratinių kliūčių dabar nebegali pati naudoti savo pagamintos pigios elektros. Įmonė savo pagamintą elektrą priversta parduoti į rinką pigiai, o pirkti iš elektros tiekėjo sau jau keturis kartus brangiau.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje traukėsi 40 proc. iki 208,6 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 39 proc. iki 208,6 euro, o Estijoje – 23 proc. iki 187,6 euro.  „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę krito 59 proc. iki 60 eurų, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nord Pool“ prekybos zonose kainos mažėjimą lėmė šiltesni orai, didėjantis kritulių kiekis ir didesnis vėjo srautas, kuris, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 76 proc.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

 Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 25 proc. iki 360 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė mažiausias rugsėjo elektros vartojimas per ketverius metus, išaugusi šalies atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir padidėjęs elektros energijos importas iš Šiaurės šalių, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavič...

700 metų jubiliejų greitai minėsiantis Vilnius nusprendė per žiemos šventes ne taupyti, o pasitaškyti pinigais. Miesto Kalėdų eglę papuošti už ketvirtį milijono eurų – pustrečio karto brangiau nei pernai. Tuo metu kiti Lietuvos didmiesčiai ruošiasi skaičiuoti kiekvieną kilovatvalandę. Nors elektros kainos žiemą bus rekordinės ir eglių apšvietimas kainuos dešimtis tūkstančių, anksčiau suplanuotų šventinių biudžetų didinti neplanuoja.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Į Lietuvą šių metų pirmąjį pusmetį buvo importuota 19 proc. daugiau gamtinių dujų nei tuo pačiu metu 2021-aisiais, o jų vartojimas sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 19 teravatvalandžių (TWh) dujų – 19,1 proc.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 19 proc., dujos Europoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutiniškai kainavo 285 eurus, arba 19 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 353,2 euro. Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 19 proc. iki 285 euro, Estijoje – augo 25 proc. iki 255,1 euro.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Nuo spalio iki kovo verslui numatoma skirti iki pusės milijardo eurų dalį išlaidų elektrai kompensuoti, teigė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.  Pasak jo, verslui būtų kompensuojama pusė sumos virš 24 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros kainos ir jos kainos biržoje. „Verslas mokės 24 centus (už kilovatvalandę – BNS), ir pusę tos kainos (...) tarp biržos kainos ir 24 centų kompensuos valstybė.

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Kitų metų pirmąjį pusmetį Lietuvos verslui elektra be Vyriausybės subsidijų galėtų kainuoti apie 35 centus už kilovatvalandę, ketvirtadienį Vilniuje JAV prekybos rūmų organizuotame forume investuotojams sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Tokią kainą ministras prognozavo remdamasis JAV banko „Goldman Sachs“ dujų kainų prognozėmis. „Kitų metų pirmąjį pusmetį elektros rinkos kaina galėtų būti apie 35 centus už kilovatvalandę“, – BNS savo pasisakymą verslininkams pakomentavo ministras.

Iš Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ šiemet gautų perkrovų pajamų 142 mln. eurų bus grąžinta vartotojams sumažinant perdavimo tarifą.  Pritarus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), kitais metais elektros perdavimo tarifas mažės 4,3 proc. iki 0,65 cento už kilovatvalandę, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, per aštuonis šių metų mėnesius bendrovė gavo 177 mln.

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi moteris, kuri verkdama prašė padėti, nes ESO liepia laukti 40 dienų, kad įvestų elektrą naujai įsigytoje sodyboje. Anot Astos (vardas pakeistas), jos šeima įsigijo sodybą Rietavo sav., Vatušių kaime. „Norime įsikelti kuo greičiau, susiremontuoti, turime mažamečių vaikų, jiems reikia eiti į mokyklą“, - problemas vardina Asta. Ji baiminasi, kad jei šeima įsikels į namą be elektros, gali sulaukti ir vaikų teisių tarnybų dėmesio.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Siekiant taupyti elektrą, valstybinės reikšmės keliuose planuojama išjungti maždaug trečdalį šviestuvų, tai eismo saugumui nepakenks, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. Planuojama išjungti 2,8 tūkst. šviestuvų, dalies apšvietimo išjungimas keliuose nepablogins matomumo tamsiu paros metu, nurodoma ministerijos pranešime. „Nepakenkiant eismo saugai, keliuose numatoma išjungti daugiau kaip 2800 šviestuvų iš 8433. Skaičiuojama, kad per metus tai leis sutaupyti apie 700 tūkst.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gyventojus mėgina raminti, kad kitais metais jie nemokės už elektrą rinkos kainos, kuri gali siekti net apie 60 centų už kilovatvalandę. Ministras tikina, kad gyventojai sulauks kompensacijų iš biudžeto. Tiesa, kai kurie energetikos ekspertai neatmeta, kad gali tekti mokėti kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Komunalinių paslaugų tiekėjai skaičiuoja, kad dešimtys tūkstančių gyventojų yra skolingi už šildymą, karštą ir šaltą vandenį elektrą ir dujas. Jie įspėja gyventojų nekaupti skolų ir susitarti dėl jų apmokėjimo dalimis, kitu atveju žada skolas perduoti antstoliams ir atjungti komunalines paslaugas.

Pirmadienio popietę Vilniuje įvyko elektros gedimas, kurio metu sostinės centre be elektros buvo likę keli šimtai klientų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad gedimas pašalintas. ESO atstovas Paulius Kalmantas BNS patvirtino, kad po žeme esančio aukštos įtampos kabelio gedimas buvo pašalintas mažiau nei per valandą, o elektros tiekimas atstatytas.  Apie pirmadienio popietę Vilniaus centre sutrikusį elektros tiekimą pirmasis pranešė portalas lrt.lt.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 1 proc. ir siekė 346,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 2 proc. iki 344,6 euro, Estijoje – 7 proc. iki 242,5 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 27 proc. iki 147,31 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak „Elektrum Lietuvos“ Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos, 13 proc.

Nors „iPhone“ telefonai išsiskiria ištvermingomis baterijomis, tačiau natūralu, kad laikui bėgant jos dėvisi ir jų efektyvumas mažėja. Jeigu norite kuo rečiau įkrauti išmanųjį, reikėtų vadovautis keliais eksperto patarimais – jie leis ne tik taupyti elektrą namie, bet ir telefonu naudotis net keliomis valandomis ilgiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.