elektra

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad praėjus dviem dienoms po tikslinių Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, daugiau kaip šešiems milijonams šalies namų ūkių vis dar trūksta elektros energijos. „Šį vakarą elektros energijos tiekimas vis dar nutrūkęs daugelyje (Ukrainos) regionų ir Kyjive.

Daugiau nei šimtas milijonų eurų. Tokią sumą siekiančias sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas gavo Lietuvos gydymo įstaigos. Ir kaip kuri išmano puolė taupyti. Ligoninių koridoriuose gęsta šviesos, prisukamas šildymas. Tuo metu pacientai baiminasi, kad taupymo pasekmes pajus savo sveikatos sąskaita. Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 22,2 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje brango 10 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje lapkričio 18–24 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 252 eurus, arba 22,2 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 206,2  euro. Identiškos elektros megavatvalandės kainos buvo Latvijoje ir Estijoje, ten jos per savaitę atitinkamai pabrango 22,2 proc.

Rusijos pradėtas karas paskatino investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) Lietuvoje, dėl kurių šalis jau 2030 m. pagamins daugiau elektros energijos nei pati sunaudoja. Ir nors trumpuoju laikotarpiu elektros kainos išliks didele problema tiek Lietuvai, tiek visai Europai, ilguoju laikotarpiu tai sumažins kainas, pagerins užsienio prekybą, prisidės prie ekologijos ir pašalins iš rinkos Rusiją.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Turto banko valdomos įstaigos spalį sunaudojo 10-15 proc. mažiau elektros nei tuo pat metu pernai ir dėl to sutaupė apie 80 tūkst. eurų, sako Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius. „200 tūkst. kilovatvalandžių susitaupyta Turto banko valdomuose pastatuose. Tai ženklūs skaičiai, nes tai duoda 80 tūkst. eurų sutaupymus per vieną mėnesį per visą Lietuvą vien iš elektros“, – penktadienį LRT radijui teigė Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Atpigus dujoms ir elektrai Europos biržose, Energetikos reguliavimo taryba siūlo kitokias kitų metų dujų kainas gyventojams nei praėjusį mėnesį paskelbė finansų ministrė. Maistui ruošti dujos brangtų labiau, tačiau dujomis besišildantiems tarifas gali didėti mažiau – ne 30, o 15 centų. Finansų ministrė teigia tokį siūlymą dar svarstysianti. Na, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui Briuselyje nepavyko susitarti su kitų šalių ministrais dėl dujų kainų lubų.

Energetikos tarifų dedamąsias nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad didžiajai daliai gaminančių vartotojų taikomas vadinamasis pasaugojimo mokestis kitais metais preliminariai galėtų augti apie 1,5 cento už kilovalatvalandę – tai yra padidėtų per 30 proc., praneša portalas 15min. VERT vadovas Renatas Pocius portalui teigė, kad „pasaugojimo“ mokestis 30 proc.

350 megavatų galios elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 1“ lapkričio 22-ąją išsijungė dėl techninio gedimo netoli Talino esančioje Harku keitiklio stotyje, trečiadienį pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“. Anot įmonės, Harku keitiklių stotyje turima rezervinės įrangos, todėl nedelsiant buvo pradėtas sugedusios įrangos keitimas.

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti. Išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Ukrainos sostinėje Kyjive, kur dažnai dingsta elektra, vienas daugiaaukštis daugiabutis su vaizdu į miestą – kaip ir daugelis kitų – atrodo tarsi atsidūręs mirties spąstuose. Nėra šviesos, vandens ir galimybės pasigaminti maisto. Neveikia liftas, kuriuo būtų galima pabėgti iš 21-ojo aukšto, jei smogtų Rusijos raketa. Net vėl atsiradusi elektra niekada nedega ilgai. „Rusijos smūgiai bloškia Ukrainą į akmens amžių“, – sako Anastasija Pyroženko.

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti – išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 21,7 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje lapkričio 11–17 dienomis vidutiniškai kainavo 206,2 euro, arba 21,7 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 169,47 euro. Latvijoje elektros kaina augo 22,2 proc. iki 206,2 euro, Estijoje – 24,9 proc. iki 190,5 euro už MWh.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad po naujausių Rusijos smūgių įvairių miestų energetikos infrastruktūrai daugiau nei 10 mln. šalies gyventojų neturi elektros. „Šiuo metu daugiau nei 10 mln. ukrainiečių yra be elektros“, – sakė jis. Prezidentas pridūrė, kad Odesos, Vinycos, Sumų ir Kyjivo regionai yra labiausiai paveikti. „Darome viską, kad normalizuotume tiekimą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Naujus smūgius Ukraina patyrė po pergalių mūšio lauke prieš Rusiją.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad iki gruodžio 1 dienos Lietuvai pavyks pasiekti susitarimą su Švedija, iš kur Lietuva importuoja daugiausiai elektros, dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis. „Manau, kad tas susitarimas bus pasiektas. Tam dar reikės tam tikrų teisės aktų patikslinimų. Yra dirbama, dirba abiejų valstybių reguliatoriai, ministrai ir aš neabejoju, kad tas susitarimas bus pasiektas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Po daugiau nei metų į TV3 laidą „Gero vakaro šou“ svečių sofą sugrįžo Saulius Prūsaitis ir Iglė. Laidos vedėjai nusprendė prisiminti praėjusių metų įvykius ir dėl vieno iš jų teko svečių atsiprašyti. Laidos vedėjas Mindaugas Stasiulis prisiminė vieną žaidimą, kuriame tada kaip tik dalyvavo S. Prūsaitis ir Iglė.  „Tiek Iglė, tiek Saulius mūsų laidoje tada gavo elektros“, – teigė M. Stasiulis.

Elektros kainos biržoje smarkiai nukrito, tačiau Lietuvos elektros tiekėjai gyventojams jų mažinti neskuba. Net garantinis tiekimas per du mėnesius jau atpigo daugiau kaip perpus, tačiau nepriklausomi tiekėjai toliau tempia gumą ir gyventojams reikšmingai pigesnių planų nesiūlo. Kodėl? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Marius Dubnikovas ir Vidmantas Jankauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vykdo didžiausią išmaniosios apskaitos projektą Baltijos šalyse – diegia išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus. Kas dieną Lietuvoje virš 2 tūkst. senųjų elektros skaitiklių yra pakeičiami į naujuosius, išmaniuosius, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Prieš vykdant keitimą, ESO informuoja vartotojus: sužinokite kaip ir kada tai vyks. „Prieš keičiant elektros skaitiklį, kiekvienas klientas informuojamas asmeniškai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse augo, praneša „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 12 proc. ir kainavo atitinkamai 180,78 Eur/MWh ir 179,97 Eur/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina mažėjo 7 proc. iki 148,80 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 37 proc. iki 32,96 Eur/MWh.

Lietuvos gyventojai jau gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą – šį spalį daugumoje miestų šiluma kainuoja dvigubai ir net daugiau brangiau nei prieš metus. Šiluma išbrango dėl pabrangusio biokuro ir dujų. Tiesa, nuo kosminių sąskaitų už šilumą gyventojus dar gelbsti šiltesni nei įprasta orai ir panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžyje gyvenanti senjorė Aldona su nerimu laukia pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos.

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Kaunietės vargai su elektros tiekėjais – beveik 10 mėnesių moteris bergždžiai bandė išsiaiškinti, kodėl sudariusi sutartį su nepriklausomu elektros teikėju staiga atsidūrė visuomeniniame tiekime, o vėliau pateko ir į garantinį. Tiekėjai moterį siuntinėjo vieni nuo kitų, o nesusipratimas išaiškėjo tik situaciją narpliojant TV3 žurnalistams. Vartotojų teises ginančios tarnybos pastebi, kad šiemet itin padaugėjo skundų dėl problemų elektros sektoriuje.

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pareiškus, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje, pastarieji teigia, jog atsižvelgiant į kainų svyravimo rizikas, vartotojams siūloma fiksuota kaina negali iš karto mažėti krentant kainai biržoje.  Tiekėja „Enefit“ ketvirtadienį paskelbė, jog iki lapkričio 27 dienos septynerių metų trukmės sutartį sudariusiems naujiems vartotojams siūlomas iki 29 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažintas tarifas.

Elektros kainos biržoje smarkiai nukrito, tačiau Lietuvos elektros tiekėjai gyventojams jų mažinti neskuba. Net garantinis tiekimas per du mėnesius jau atpigo daugiau kaip perpus, tačiau nepriklausomi tiekėjai toliau tempia gumą ir gyventojams reikšmingai pigesnių planų nesiūlo. Premjerė aiškina, esą pagrindo mažinti kainas vartotojams nėra, o energetikos ministras ragina dar kantriai laukti, kol elektros pardavėjai galų gale teiksis pasiūlyti mažesnius tarifus.

Spalio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 47 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 189,33 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 46 proc. iki 189,28 Eur/MWh, o Estijoje – 24 proc. iki 174,29 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Spalį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,08 Eur/MWh iki 530,67 Eur/MWh. „Elektros energijos kainų augimui praėjusį mėnesį įtakos turėjo keli veiksniai.

Šalia Vilniaus energetikai baigia statyti ir pradeda testuoti naują didžiulį elektros baterijų parką. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, keletas tokių parkų leis Lietuvai jau po metų su keletu mėnesių atsijungti nuo rusiško elektros tinklo ir užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Ministras teigia, kad po atviru dangumi sustatytos didžiulės elektros baterijos leis apsaugoti gyventojus ir verslą nuo elektros kainų sukrėtimų, kokie vyko šiemet.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pradėti testuoti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupikliai leis Lietuvai anksčiau, jau 2024 metais, atsijungti nuo sovietinės BRELL (Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos) energetikos sistemos ir kartu su Latvija bei Estija sinchronizuotis su Europos tinklais.

Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 47 proc. iki 189 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė dėl Europoje užpildytų gamtinių dujų saugyklų sumažėjusi jų kaina, didesnis gyventojų ir verslo taupymas, išaugusi vėjo generacija bei pilnėjantys hidroelektrinių rezervuarai Skandinavijoje, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. „Visą spalio mėnesį stebėjome iš lėto besileidžiančias elektros kainas Lietuvoje.

Privačių saulės elektrinių turėtojams trečiasis šių metų ketvirtis buvo palankus: saulės netrūko, o žaliosios elektros generaciją labiausiai padidino Panevėžyje įrengtos saulės elektrinės. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, individualios saulės elektrinės šalyje sugeneravo 8,4 proc. daugiau elektros.

Baltijos šalių elektros perdavimo bendrovės toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, sako įmonės bankroto administratorius.

Dėl kasmetinių priežiūros darbų šią savaitę neveikiant Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai Baltijos jūroje „NordBalt“, rinkos dalyviai prognozuoja, kad elektra Lietuvoje turėtų kiek brangti arba jos kaina išliks panaši į pastarojo meto lygį.     „Iš Švedijos vis tiek gauname pigesnės elektros energijos, tai „NordBalt“ jungtis mums labai svarbi.

Marijampolėje veikianti kepyklėlė, dar neatsigavusi po koronaviruso suvaržymų, vis dar priversta grąžinti atidėtus mokesčius „Sodrai“. Ir štai nauja – energetinė krizė su išaugusiomis dujų ir elektros kainomis vėl smukdo verslą. „Kepyklėlėje labai daug sunaudojame elektros. Yra agregatai, šaldytuvai, vitrinos. Kaštai išaugę ne 2–3, o keturis kartus. Amortizuoti šitą sumą sunku. Neišvengiamai keliam ir kainas.

Įmonės, kurių energijos sąnaudos sudaro 10 proc. ar daugiau pernai ir šiemet patirtų sąnaudų, jau gali teikti paraiškas atidėti mokesčius, penktadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Mokesčių mokėtojai, kurių paraiškos bus tenkinamos, mokestinę nepriemoką, nepradedant išieškojimo veiksmų, galės sumokėti iki kitų metų balandžio pabaigos“, – pranešime sakė VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiaus, jei kurios nors šalies vartotojams pristigtų elektros, pranešė Lietuvos „Litgrid“.  „Operatoriai aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie saugumą ir elektros tiekimo situaciją regione.

Vartotojams grąžinant 142 mln. eurų šiemet „Litgrid“ gautų vadinamųjų elektros perkrovų pajamų, įmonės perdavimo paslaugos kaina nuo kitų metų mažėja 4 proc. iki 0,654 cento už kilovatvalandę.

Dėl karo Ukrainoje ir nenumaldomai brangstančių energetikos išteklių nemažai Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, siekia maksimaliai mažinti elektros suvartojimą ir taip kuo mažiau remti šalį agresorę. Nors taupymo ėmėsi tiek įmonės, tiek prekybos tinklai, o gyventojai taip pat labai skatinami tą daryti, kai kuriems kyla pasipiktinimas dėl, jų požiūriu, nereikalingų savivaldybės išlaidų elektrai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektrą gaminančių įmonių vadinamieji viršpelniai vėl taps aktualūs, jei elektros kaina grįš į buvusias aukštumas. „Šiuo metu kainos yra žymiai žemesnės už tą slenkstį, nuo kurio skaičiuojami viršpelniai. (...) Viršpelnių klausimas bus aktualus, jeigu kaina grįžtų į tas buvusias aukštumas. (...) Jei kainos pakils, tą mechanizmą reikia turėti“, – antradienį lrt radijui sakė Jungtinėse Valstijose viešintis ministras.

Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina lapkritį, palyginti su spaliu, mažėja 27,7 cento ir kainuos 36 centus už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas lapkritį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 27 centus už kilovatvalandę. ESO duomenimis, garantinio elektros tiekimo paslauga lapkritį bus tiekiama maždaug 63 tūkst. buitinių vartotojų.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 25 proc. iki 141 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 24–30 dienomis elektros kainos mažėjimą „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje lėmė tarptautinėse rinkose pingančios dujos, pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. „Spalio pabaigoje dujos Olandijos TTF virtualiose prekybos aikštelėse kainavo apie 30 eurų už  MWh, palyginti su 200 eurų rugsėjį.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams auga 65,2 proc. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė šių pajamų viršutinę ribą –  73,674 mln. eurų (šiemet nustatyta 44,611 mln. eurų).  Galutiniai tarifai buitiniams vartotojams bus patvirtinti ir paskelbti iki lapkričio pabaigos.

Vokiečiai bijo žiemą sušalti. Bent taip skelbia šalies prekybininkai ir tvirtina, kad parduodamų elektrinių šildytuvų skaičius – palyginus su pernai – išaugo beveik 80-čia procentų. Tačiau kol vieni šluoja parduotuves, kiti sako, dar didesnė energetinė krizė Europos laukia ne šią, o kitą žiemą. Berlyne įsikūręs Dennis iš nuomotojo sulaukė nemalonių žinių – šildymas Denniui nuo šiol kiekvieną mėnesį kainuos 75-iais eurais daugiau.

Vyriausybei paskelbus energijos taupymo vajų aiškėja, kad paspausti valdininkai darbe sutaupė vidutiniškai apie 20 proc. elektros, o dideles patalpas turinčios įstaigos – net pusę elektros. Visgi yra ir tokių, kurios elektros šiemet sudegino daugiau nei pernai – tokioms įstaigoms gresia patikrinimai. Ragindama energiją dar labiau taupytų ir verslas, Vyriausybė patvirtino elektros tarifų verslui kompensavimo tvarką. Šiaulių savivaldybėje – griežtas energijos taupymo režimas.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc., dujos Europoje pigo beveik 17 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje spalio 21–27 dienomis vidutiniškai kainavo 174,7 euro, arba 3 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 179,6 euro. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje – augo 3 proc., iki 170,2 euro už MWh. Lenkijoje praėjusią savaitę elektros kaina mažėjo 3 proc.

Jungtinės Valstijos remia Lietuvos siekį spartinti Baltijos šalių sinchronizaciją ir atsijungimą nuo BRELL elektros žiedo, sako Vašingtone su darbiniu vizitu viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys.   „JAV yra mūsų saugumo garantas ne tik gynybos, bet ir energetinio saugumo srityje.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įjungė baigiamą rekonstruoti 330 kV Telšių transformatorių pastotę. Ji padidins elektros pralaidumą jungtyse su Latvija ir Švedija, o tai turės teigiamos įtakos elektros importui ir kainai, pranešė įmonė.  „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis sako, kad įjungus pastotės skirstyklą ir suremontavus jos transformatorių didėja vakarų Lietuvos tinklo patikimumas.

Valstybės grupės energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ gyventojams siūlys išsinuomoti dalį nutolusios vėjo jėgainės. Bendrovė pranešė, jog tokią paslaugą teiks pirmoji pasaulyje. Gyventojams bus nuomojami 4,5 megavato (MW) pajėgumai Mažeikių rajone statomame 14 elektrinių vėjo parke, kurio bendra galia sieks apie 63 MW. Pranešama, kad apie 1 tūkst. buitinių elektros vartotojų galės išsinuomoti daugiausia po 5 kilovatus (kW) galios dalį.

Išaugusios elektros ir dujų kainos – galvos skausmas ne tik Lietuvos, bet ir Belgijos verslininkams. Tūkstantinės sąskaitos už energijos išteklius jau privertė dalį smulkių Belgijos verslų visam laikui užverti duris. O kol vieni dar tikisi ir laukia valdžios pagalbos, kiti taupo iš paskutiniųjų ir tikina, kad turės kelti kainas – antraip neišgyvens. Tiesa, pastarosiomis dienomis į dvejų metų žemumas nusiritusios dujų kainos suteikia verslams vilties, kad situacija pasitaisys.

Su orkestru grojantys pramoniniai robotai ir po sales lakstantis šuo robotas. Tokiomis naujovėmis pasitinka viena didžiausių Baltijos šalyse baldų gamyklų, kurioje baldus surinkinės nauji darbuotojai – robotai. Tiesa, jiems prireiks daugybės elektros, kuri šiuo metu rekordiškai išbrangusi. O tai gamyklos vadovus varo į neviltį. Šalia Klaipėdos atliekamą muzikinį kūrinį išvysti ir išgirsti iki šiol buvo įmanoma nebent Japonijoje. Čia gamyba užsiimantys robotai groja kartu su orkestru.