elektra

Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams. Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.

Rugsėjį dar beveik 10 tūkst. buvusių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ vartotojų pasirinkus kitą tiekėją bei kiek atpigus elektrai, mažėja ir valstybės kompensacijų likusiems įmonės klientams poreikis – iš valstybės biudžeto spalį tam reikės maždaug 1,85 mln. eurų, arba 2 kartus mažiau nei planuota anksčiau. Be to, spalį mažėja ir garantinio tiekimo tarifas.   Pagal pradinį vertinimą šios kompensacijos valstybei turėjo kainuoti apie 4 mln. eurų per mėnesį.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 625 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 28,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) gamyba sumenko 2,5 procento. Vien tik vėjo jėgainės praėjusį mėnesį pagamino 36 GWh, mažosios hidroelektrinės – 0,4 GWh elektros. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 60,4 GWh ir 0,5 GWh. Eektros importas per mėnesį padidėjo 9,3 proc., per metus sumažėjo 17,7 proc.

„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables" pasirašė sutartį dėl 100 proc. įmonės, vystančios vėjo parką Lenkijoje, akcijų įsigijimo. Įsigyto vystomo vėjo parko (Silezija 2) instaliuota galia sieks iki 137 MW. Projektas yra pažengusioje vystymo stadijoje, planuojama parko komercinės veiklos pradžia – 2024 m. antras pusmetis.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ yra pasiruošusi išmokėti kompensacijas buvusiems klientams – preliminariais skaičiavimais, tam reikės apie 2 mln. eurų, sako bendrovės vadovas. Pasak Viliaus Juraičio, bendrovė kompensacijas pradės mokėti spalio 10-ąją, kitų tiekėjų nepasirinkusiems buvusiems jos klientams gavus sąskaitas už rugsėjo mėnesį suvartotą elektrą.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Seime skinasi kelią pataisa dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėjimo trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė tokioms Elektros energetikos įstatymo pataisoms: už buvo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.

Saulės elektrinės Lietuvoje pagamina beveik dešimtadalį elektros energijos, išgaunamos panaudojant atsinaujinančius šaltinius. Elektros brangymetis saulės energiją skatina vertinti ne kaip mados reikalą: net du iš trijų šalies gyventojų ją rinktųsi, nes tai padėtų sutaupyti pinigų ir sumažinti sąskaitas už elektrą. Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje 66 proc. respondentų pažymėjo, kad juos saulės elektrinės domintų išimtinai dėl praktinių sumetimų.

Seimas ketvirtadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimui pritarus liberalizavimo atidėjimui, visuomeninis elektros tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Rusija praėjusį vakarą raketomis apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, kur pataikė į traukinių depą ir nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 18 tūkst. namų ūkių, trečiadienį pranešė pareigūnai. Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos leido raketas S-300. Jos buvo sukurtos kaip priešlėktuviniai ginklai, bet dabar jomis dažnai apšaudoma civilinė infrastruktūra Ukrainos miestuose.

Energetikos reguliavimo taryba (VERT) su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais trečiadienį aptars elektros ir dujų kainų pokyčius ir pateiks prognozes 2023 metams.   Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, turėdama maždaug 4 proc.

Rekordiškai brangaus šildymo sezono bijantys gyventojai užplūdo savivaldybes dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, Panevėžyje nėra buvę, kad žmonės skubėtų taip anksti registruotis – nė neprasidėjus šildymo sezonui. Aiškėjai ir tai, kad dabar užsiregistravęs dėl kompensacijos, dokumentus žmogus galės pateikti tik gruodį. Tai reiškia, kad kompensacijos sulauks jau kitąmet.

Orams vėstant ir artėjant šildymo sezonui, daugelis susimąsto, kaip namų ruošą vesti ekonomiškiau ir sutaupyti. Skaičiuojama, kad maždaug 13 proc. visos suvartojamos elektros energijos sudaro virdulio, elektrinės kaitlentės, orkaitės ir kitų buitinių prietaisų naudojimas. Laimei, pasitelkus paprastus patarimus galima ne tik sumažinti elektros sąskaitas, bet ir išsiugdyti aplinkai draugiškesnių įpročių.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia nelaikantis klaida sprendimo dar ilgesniam laikui neatidėti antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo. Tai jis nurodė atsakymuose į opozicijoje esančių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos klausimus.  Interpeliacijos iniciatoriai D. Kreivio klausė, kodėl jis nepaisė raginimų atidėti antrąjį etapą ir ar to nelaiko asmenine politine klaida.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje kaina mažėjo 5 proc. ir siekė 342,63 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc. iki 338,69 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina didėjo 59 proc. ir buvo 225,60 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę augo 44 proc. iki 202,72 Eur/MWh. Orai buvo stipriausias kainų pokyčius lėmęs veiksnys praėjusią savaitę „Nord Pool“ regione. Dėl vėsesnės temperatūros elektros suvartojimas šiame regione padidėjo 2 proc.

Atvėsus orams jau daugėja peršalimo susirgimų. Gyventojai skundžiasi, kad namuose šalta. Tačiau dauguma šildymo sezono bijo kaip velnias kryžiaus, mat baiminasi didžiulių sąskaitų. Higienistai perspėja, kad 16 laipsnių namuose yra pavojinga riba, kuri gali grėsti ligomis. Žmonėms taupant šiliumai sveikatos sąskaita, prezidentas savo laiške Seimo nariams jau atskleidžia, kiek brangs elektra ir dujos nuo sausio ir liepos. Esą kainos veikiausiai kils du kartus, ir solidžiai – po 40 procentų.

Galinga audra „Fiona“, į Rytų Kanadą šeštadienį atnešusi stiprų vėją ir smarkias liūtis, be elektros paliko daugiau kaip 500 tūkst. namų, pranešė elektros energijos tiekėjai. Vien Naujosios Škotijos provincijoje, atslinkus audrai, nutrūko elektros tiekimas mažiausiai 400 tūkst. namų, nurodė energetikos bendrovė „Novia Scotia Power“. Nors uraganas „Fiona“ Kanados rytus pasiekė susilpnėjęs iki atogrąžų audros, jo nešamo vėjo greitis vis vien siekė 137 km per valandą.

Milžiniškas sąskaitas už elektrą gavę ligoninių vadovai liko šokiruoti. Šalies gydymo įstaigos suskubo išjungti šviesas, planuoja nebeteikti ir kai kurių paslaugų, mat nežino, kaip sumokėti elektros sąskaitas. Kai kur nuo pernai jos padidėjo net keliais šimtais procentų. Išsigando ir pacientai: ar nebus taip, kaip per pandemiją, kai ligoninės buvo uždarytos ir nebeteikiamos tam tikros paslaugos. O Sveikatos apsaugos ministerija ramina – įstaigoms bus skirtas papildomas finansavimas.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 23 proc., dujos Europoje pigo 9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 16–22 dienomis vidutiniškai kainavo 306 eurus, arba 23 proc. mažiau nei savaite anksčiau: rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė jos kaina siekė 395,6 euro, teigiama agentūros pranešime.  Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 23 proc. iki 303,3 euro, Estijoje – augo 1 proc., iki 195,6 euro.

Estijos valstybinės perdavimo tinklų operatorės „Elering“ generalinis direktorius Taavi Veskimagis penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, jog jei Baltijos šalių elektros sistema būtų staigiai atjungta nuo Rusijos sistemos, prireiktų 8,5 teravatvalandžių dujų elektrinėms kūrenti, o dabartinėmis rinkos kainomis toks dujų kiekis atsieitų 1–1,5 mlrd. eurų.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) perspėja gyventojus būti atidiems – elektrikų vardu gali naudotis sukčiai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad į namus neįsileisti energetiku apsimetusio asmens? Atsakymai pateikiami operatoriaus pranešime spaudai.

Nepaisant rekordiškai pakilusių elektros kainų, Lietuvos vairuotojai svajoja apie automobilius, kurie kaip degalus naudotų ir elektrą. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ inicijuotos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas antras gyventojas pirktų hibridinį automobilį, antri pagal populiarumą išlieka elektromobiliai. Su sąlyga, jei neribotų biudžetas, 45 proc.

Šeštadienį numatytas planinis Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas yra atšaukiamas – apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ informavimo Rusijos elektros sistemos operatorius. Skelbta, jog rugsėjo 24 dieną bandymas turėjo trukti 14 valandų. Šių metų birželio pabaigoje planuotas Kaliningrado izoliuoto darbo bandymas taip pat buvo atšauktas.

Artėjant tamsiajam metų sezonui ir vėstant orams, vidutinio namų ūkio elektros energijos suvartojimas Lietuvoje gali padidėti 15 proc., skaičiuoja bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Dėl Rusijos energetinio karo su Europa augančios elektros kainos neramina gyventojus, kurie rimtai svarsto, kaip reikės taupyti rudenį ir žiemą. Energijos vartojimo statistika ir įpročiai rodo, kad erdvės taupymui esama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo šiandien gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, galės teikti paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą. Tokia parama suplanuota pirmą kartą, o 2022 m. šiai priemonei skirta 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės ar vėjo elektrines, taip pat valstybės ar savivaldybių institucijos galės gauti valstybės kompensacijas už energijos kaupiklių įrengimą. Tokie kaupikliai kaups perteklinę elektrą, ją panaudojant vėliau ir taip sumažinant jos pasaugojimo kaštus. Tokia parama suplanuota pirmą kartą. Gyventojų kaupikliams šiemet skirta 1 mln. eurų, o valstybės ar savivaldybių institucijoms – 3 mln. eurų iš Klimato kaitos programos, pranešė Aplinkos ministerija.

Dėl brangstančios elektros jos vartojimą smarkiai sumažino 16 proc. Lietuvos gyventojų, o  mažiau taupo 48 proc., rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc. respondentų, o dar 16 proc.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“, tačiau didėjo „Ignitis“ siūloma kaina. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 4,05 euro iki 78,2 euro, „Igničio“ didėjo 3,45 euro iki 84 eurų. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 83,76 euro.

Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų. Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Anot jų, keliskart didinti paslaugų kainas – ne išeitis, o sulaukti valstybės paramos verslai jau nebesitiki, todėl „kraujuojančiomis širdimis“ praneša esantys priversti užverti savo duris klientams.

Prieš 13 metų savo restoraną Prienuose įkūręs Jaunius Mališauskas sako, kad savo veiklos metų neapibūdintų kaip sėkmės istorijos. „Kartais atrodo, kad Danijoj skinant agurkus gali uždirbti daugiau“, – juokiasi verslininkas. Populiariausio Prienų restorano savininkas prakalbo apie darbo užkulisius ir papasakojo su kokiais kasdieniais sunkumais jis susiduria. Pašnekovas pasakoja, kad provincijoje nėra daug galimybių gerai uždirbti nesukuriant verslo, dėl to nusprendė atidaryti restoraną.

Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.

Sąskaitos už elektrą šokiruoja ne tik gyventojus, bet ir įmones, įvairias viešąsias įstaigas. Kai kurios iš jų, gavusios 20 tūkst. eurų sąskaitą, ieško geradarių, norinčiųjų ją apmokėti. Elektros tiekėjai komentuoja, kad dauguma klientų, nors ir suvartoja tą patį kiekį, kas mėnesį už elektrą moka vis daugiau.  Klaipėdoje įsikūręs kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo 20 tūkst. elektros sąskaita.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 3 proc. ir siekė 361,8 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji taip pat augo 3 proc. iki 358,7 euro, o Estijoje – mažėjo 53 proc. iki 141,7 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę smuko 54 proc.

Artėjanti žiema kelia nerimą ne tik dėl staiga išaugusių  elektros, bet ir kasmet augančių šildymo kainų. Gyventojai baiminamasi, kad pinigų pragyvenimui nebeužteks – didžiąją dalį pajamų reikės atiduoti mokesčiams. Tam, kad šis laikotarpis žmonėms būtų lengvesnis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad besikreipiantys dėl kompensacijų jas galės gauti visą šildymo sezoną.

Artėjant rekordiškai brangiam šildymo sezonui gyventojai jau šturmuoja savivaldybių socialinės paramos skyrius. Infliacijos išvarginti žmonės viliasi sulaukti kompensacijų ir bent kiek susimažinti finansinę naštą. Tiesa, šilumininkai teigia, kad artėjantis šildymo sezonas bus brangesnis už praėjusį, kainas šiek tiek sumažins tik valdančiųjų pažadas jau nuo kito mėnesio centralizuotai šilumai panaikinti pridėtinės vertės mokestį.

Prancūzijos garsieji Luvro ir Versalio muziejai anksčiau išjungs apšvietimą, imdamiesi šios simbolinės priemonės, kad primintų visuomenei apie Ukrainos karo sukeltą energetikos krizę, šeštadienį pranešė kultūros ministrė.  Paryžius praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės išjungti dekoratyvines šviesas, puošiančias miesto paminklus, keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, o Eifelio bokštas ir kiti objektai jau sumažino apšvietimą dėl išaugusių elektros kainų.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Gaminančių elektros vartotojų skaičius Lietuvoje mažiau nei per metus išaugo dvigubai ir jau perkopė 30 tūkstančių, rodo naujausi bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenys. Bendra gaminančių vartotojų ir nutolusių gaminančių vartotojų įrengtoji galia jau siekia 323 MW, sekmadienį pranešė Energetikos ministerija.  Šiuo metu nuosavas saulės elektrines turi 30,64 tūkst. vartotojų. Pernai šis skaičius siekė14,281 tūkst., 2020 metais – 8,64 tūkstančių.

Ekspertas pasidalijo labiausiai „elektrą ryjančiais prietaisais“ namuose. Išaugus energijos kainoms, ekspertas taip pat pasidalino keliais būdais, kurie padės sutaupyti pinigų. Dauguma žmonių, nerimaudami dėl didelių sąskaitų už sunaudotą energiją, visais įmanomais būdais bando sumažinti galimas išlaidas, pradeda taupyti. Nors daugeliui tai padaryti yra sunku, tačiau ekspertas pasidalino keliais paprastais būdais, kurie padės sumažinti sąskaitą už elektrą.

Sparčiai kylant elektros ir dujų kainoms, brangsta ir maistas. Produktų kainos auga dešimtimis procentų ir verčia visus sekti akcijas, kurias prekybininkai žada naikinti, jei valstybė jiems nepagelbės. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Dainininkas ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano gyveno niekada pernelyg nežiūrėdamas į elektros kainas, tačiau sąskaita už rugpjūtį vyrą paliko be amo ir be 580 eurų.

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prisimindamas laikus, kai valstybinius sprendimus priiminėjo pats, sako, kad energetiniai klausimai visada buvo patys sunkiausi. Sėkmingam energetinių projektų įgyvendinimui pagalius į ratus kišo ne tik rytų kaimynai, nenorėję prarasti įtakos Lietuvoje, bet ir partneriai iš Vakarų – nenorėję įgyti konkurentų.

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13,8 proc., dujos pigo 6,8 proc., o degalų kainos išliko panašios ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugsėjo 9-12 dienomis buvo 395,5 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 392,4 euro, arba 18,4 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje atpigo beveik trečdaliu – 32,3 proc. iki 193,5 euro. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 16,3 proc.

Dujų kainų lubos būtų ilgalaikis sprendimas Europai siekiant atpiginti elektrą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Tai jis teigė premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, jog pagrindinė problema – kaip atsieti elektros kainas nuo dujų.