elektra

Esant sudėtingai situacijai elektros rinkoje ir norint užtikrinti maksimalius jungčių pralaidumus tarp regiono šalių, Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ nusprendė atidėti rugsėjį planuotą šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. Nauja bandymo data paaiškės ją suderinus su regioniniais partneriais, pentadienį pranešė įmonė.

Elektros kainoms nemažėjant, Lietuvos verslas nesugebės konkuruoti su užsienio verslu, sako stambūs šalies verslininkai. Verslai jau dabar ieško trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių šiai krizei spręsti. Apie vieną didžiausių energijos krizių per kelis dešimtmečius verslininkai kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pastebi konkurencijos problemą „Linas Agro Group“ priklauso daugybė paukštynų.

Apie pusė Lietuvos pramonės įmonių svarsto apie laikiną savo veiklos pristabdymą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pareiškė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „50 proc. Lietuvos pramonės tikrai svarsto apie laikiną pristabdymą, ypač tokiomis aukštomis kainomis, kai nėra skirtumo nei dieną, nei naktį“, – kalbėjo jis.

Lietuvoje dujų ir elektros kainos – didžiausios Europoje, tačiau energetikos ministras Kreivys tvirtina, kad jos gyventojams įkandamos. Dėl chaoso energetikoje opozicija reikalauja ministro galvos ir jau renka parašus interpeliacijai. O štai lietuviai priversti griebtis vis radikalesnių taupymo priemonių. Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai.

Valdantiesiems teigiant, jog pastarąjį dešimtmetį šalies vyriausybės nieko nepadarė, kad Lietuva turėtų pakankamų savų elektros gamybos pajėgumų, buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad jam dirbant šiame poste visas dėmesys buvo skirtas elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybai.  „Lietuva koncentravosi į elektros linijų statybą su Švedija ir su Lenkija, kai buvo uždaryta atominė elektrinė.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti dalį opozicinių „valstiečių“ siūlytų pataisų, pagal kurias ketinama sugriežtinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, tačiau atmetė siūlymus leisti visiems elektros vartotojams grįžti į visuomeninį tiekimą bei fiksuoti garantinio tiekimo kainą.

Estijos parlamentas ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Elektros energijos rinkos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo pataisas dėl elektros kainų šuolių švelninimo – jomis suteikiama galimybė namų ūkiams pirkti elektros energiją kaip universalią paslaugą už kainą, nustatomą Konkurencijos tarnybos, vadovaujantis gamybos sąnaudomis.

Kompensacijos už itin aukštas energijos kainas gyventojams šiemet valstybei atsieis 700–800 mln. eurų, arba daugiau nei 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais jau įvyko biudžeto tikslinimas, ir reikėtų prisiminti sprendimus, kurie jau buvo padaryti: per biudžeto tikslinimą buvo numatyta kompensacija elektros ir dujų  kainai tam, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės pasiūlytoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Už tai balsavo 114 Seimo narių, o vienas buvo prieš. Visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo pirmųjų Lietuvoje išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo darbus. Nuo šiol kas mėnesį tikimąsi iš senųjų ir naujuosius pakeisti apie 40 tūkst. apskaitos prietaisų, rašoma pranešime spaudai. Natūralu, kad vis didesniam skaičiui šalies gyventojų taps aktualu būtent kas ir kada diegs išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Vyriausybė pakankamai gerai rūpinasi atsaku į energijos išteklių kainų krizę, kuri kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Politiko nuomone, Lietuvos gyventojų mokamos kainos už šilumą ir elektros energiją yra įkandamos ir Vyriausybė padarys viską, kad taip liktų ir toliau.

Vyriausybei atsisakant prezidento siūlymo elektros kainą visiems buitiniams vartotojams nuo sausio fiksuoti ties 24 centų riba, Gitanas Nausėda siūlys grįžti prie pirminio savo pasiūlymo ir ją taikyti iki 150 kilovatvalandžių (kWh) suvartojantiems gyventojams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.  „Pokalbiuose tarp prezidento ir premjerės prezidento pirminis pasiūlymas buvo fiksuoti 24 centų kainą ne visam suvartojamam elektros kiekiui, o būtent pirmoms 150 kilovatvalandžių per mėnesį.

Seimui ketvirtadienį teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pranešė, kad trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę 53 proc., todėl pakeitimai bus svarbūs apie 430 tūkst. vartotojų.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh), o Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimą. Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio tiekimo kainą. Lyginant su rugpjūčio mėnesio vidutine kaina, rugsėjo (1–13 d.) duomenimis vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje sumažėjo 22 proc. Per pastarąją savaitę nepriklausomi elektros tiekėjai siūlomų planų (18-24 mėn.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai siūlo finansinių sunkumų turintiems gyventojams laikinai kompensuoti išlaidas už elektrą. Be to, jie siūlo nuotoliniu būdu dirbančiam darbuotojui padengti energijos išlaidas ir tai įtvirtinti Darbo kodekse.  „Reikia pripažinti, kad mūsų Vyriausybė, deja, demonstruoja olimpinę ramybę, o gyventojams meta eilinį kozirį – laukite kitų metų biudžeto.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pateikė naujų paisūlymų dėl kylančių energijos kainų. Vienas iš jų siūlymų – greičiau koreguoti mažmeninio elektros tiekimo sistemą, įsigyti elektrą ne vien per biržą. „Padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška. Ministrai svarsto tolimus, vos ne penkmečio planus, bet sprendimų reikia šiandien.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Jei pataisoms pritars Vyriausybė ir jas priims Seimas, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Lietuvos banko (LB) vadovas mano, kad Vyriausybės 2023 metais numatomos mokėti kompensacijos gyventojams už elektrą ir dujas nustatant kainos ribą „žibalo į infliacijos laužą neįpils“, tačiau, anot Gedimino Šimkaus, svarbu, kam ir kaip jos bus mokamos.  „Priemonė dėl lubų (elektros kainų – BNS) svarstytina. Klausimas tik, kur bus tos lubos, biudžetas juk ne guminis“, – antradienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad nepaisant kylančių energijos kainų ir didėjančio poreikio taupyti, būtina laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti tinkamus temperatūros režimus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. „Kiekvienais metais fiksuojame apie šešis procentus pažeidimų, kuomet maisto tvarkymo subjektai, pavyzdžiui – kavinės – žaliavas laiko netinkamomis, ne gamintojo nurodytomis sąlygomis.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, tokį kainų augimą lėmė „Nord Pool“ biržos regione per mėnesį 16 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba, 37 proc.

Energetikos ministerija siūlo trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Dabar numatytas terminas – 2023 metų sausis.  Vyriausybė trečiadienį ketina svartyti Elektros energetikos įstatymo pataisas.

Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 proc., sako prezidento atstovė. „Jeigu mes neužšaldome kainų šiame lygyje (24 centų už kilovatvalandę – BNS), tai reiškia, kad elektrą nuo sausio branginame 40 proc. ir dar 40 proc. – nuo liepos.

Elektros ir dujų kainoms šovus į kosmines aukštumas, visi ėmė laužyti galvas – kaip išgyvensime šį rudenį ir žiemą? Lietuvos Vyriausybė kol kas konkretaus plano dar nepateikė, o štai didesnės Europos šalys savo gyventojus apipila kompensacijomis. Ypač glumina Lenkijos pavyzdys – čia kilovatvalandė žmonėms tekainuoja vos 10 euro centų! Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia ieškoti atsakymų, kodėl mūsų šalis negalėtų pasekti tokiu pat pavyzdžiu.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir toliau mažėjo. Lietuvoje kaina krito 29 proc. ir siekė 351,06 Eur/MWh, Latvijoje elektra pigo 21 proc., pasiekdama 347,78 Eur/MWh lygį. Estijoje mažėjimas buvo nežymus, 2 proc., iki 298,47 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat nežymiai mažėjo – 3 proc. iki 307,84 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 15 proc.

Didmeninė elektros kaina per savaitę sumažėjo 29 proc., o tai lėmė sumažęs jos suvartojimas, didesnė atsinaujinančios energijos gamyba ir greitesnis dujų saugyklų pildymas Europoje, teigia „Litgrid“. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, jog svarbiausia kainų mažėjimo priežatis – nukritusi dujų kaina.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas siūlo verslui ir valstybei pasidalinti riziką įmonėms ilgam laikui užfiksuojant dabartinę elektros kainą, jei ji ateityje nukristų. Vidmantas Janulevičius, be to, tikisi, kad valstybė jau netrukus pasiūlys verslui maždaug 700 mln. eurų lengvatinių paskolų savo elektros gamybos šaltiniams įsirengti.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas sako, kad dėl 4,5 karto šiemet išaugusių išlaidų elektrai įmonė kol kas nemažina gamybos – padidėjusi našta gula ant įmonės ir žaliavos tiekėjų pečių, tačiau ateityje svarstoma dalį elektros gamintis patiems. Anot Gintaro Bertašiaus, šiemet rugpjūtį, palyginti su liepa, „Vilvi group“ sąnaudos už elektrą išaugo 250 tūkst. eurų, o palyginti su praėjusiais metais – apie 4,5 karto, arba 10 mln. eurų daugiau.

„Perlo energijos“ sprendimas sustabdyti savo veiklą, kai elektros kaino tapo kosminėmis, visiškai sukompromitavo elektros rinkos liberalizaciją. Žmonės ne tik nebepasitiki šiuo procesu, bet ir skaičiuoja didžiulius nuostolius, o ypač tie, kurie užuot užfiksavę kainas pasitikėjo birža. Tačiau nors didelė dalis žmonių dėl kainų augimo kaltina liberalizaciją, dalis ekspertų sako, kad tai nėra pagrindinė šio chaoso priežastis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ukrainos valstybinės branduolinė agentūra „Enerhoatom“ skelbia, kad 2022 m. rugsėjo 11 d., 03.41 val., nuo elektros tinklo buvo atjungtas Zaporižios atominės elektrinės 6-asis blokas. Šiuo metu ruošiamasi jį atvėsinti ir perkelti į šaltą būseną. Apie tai „Telegram“ pranešė „Enerhoatom“ spaudos tarnyba, rašo UNIAN.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Bene sunkiausiai suprantamas burtažodis, kalbant apie elektros kainų augimą, yra elektros birža „Nord Pool“. Pasirodo, mes mokame už elektrą ne mažiausią, o didžiausią rinkos kainą. Tiesa, tokių biržos veikimo principų iki galo nesupranta ne tik politikai, bet ir kai kurie energetikai. Visi atsakymai apie sunkiai suvokiamą elektros biržą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

O paukštienos ir kiaušinių gamintojai rėžia – jei nesulauks valstybės kompensacijų už elektrą ir dujas, tai arba neištemps iki pavasario, arba produkcija brangs iki 40 procentų. Įmonės skundžiasi, kad sąskaitos išsipūtė kone 10 kartų ir tapo milijoninės. Paukštininkai kaltina Vyriausybę, kad, skirtingai nei gyventojams, verslams nuostolių ji nekompensuos. Ministrai atkerta, kad pinigų nespausdina, o papildomų milijardų biudžete nėra.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu. Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje.

Latvijos namų ūkiai elektros vartojimą pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumažino 6,1 proc., pranešė elektros skirstymo tinklų operatorė „Sadales tikls“. Visas tiekimas palyginamuoju laikotarpiu sumenko 1 proc. iki 3181 gigavatvalandės. Elektros poreikio augimas 5,5 proc. užfiksuotas nepramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, biuruose, kultūros ir sporto įstaigose, viešbučiuose, o 5,3 proc.

Opozicinės Darbo partijos atstovai Seime teigia, kad valdžia privalo buitiniams vartotojams užtikrinti ne didesnę kaip 24 centų, o verslui – 25 centų (be pridėtinės vertės mokesčio) kainą už elektros kilovatvalandę. „Vyriausybė nepadarė namų darbų ir vėluoja su tinkama reakcija į energetinių išteklių šuolius.

Pirmadienį dėl pabrangusių energetikos išteklių gamybą sustabdžiusi „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ vėl ketina ją atnaujinti kitą penktadienį, BNS patvirtino įmonės vadovas. „Planas dabar yra toks: dvi savaitės, rugsėjo 16 dieną fabriką leidžiame, nes turime gaminti produkciją“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.  Pasak jo, pastarųjų mėnesių įmonės sąskaitos už elektrą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo apie 12 kartų.

Suomija ketvirtadienį turėjo įjungti dvi rezervines naftos produktais kūrenamas jėgaines, kad išvengtų elektros trūkumo, pranešė tinklo operatorė, perspėjusi apie elektros energijos tiekimo trikdžius šią žiemą.  Rezervinės gamyklos, kurias valdo valstybinė įmonė „Fingrid“, veikė tris valandas.  Šios gamyklos paprastai paleidžiamos kartą ar du per metus, dažniausiai dėl staigaus ir netikėto gamybos sumažėjimo, o ne dėl trūkumo pavojaus, pažymėjo bendrovės atstovė.

Prie sienos su Baltarusija esančiame Medininkų kelio poste penktadienį nebus elektros, pranešė Lietuvos muitinė. Elektra šiame pasienio poste nebus tiekiama nuo 8 iki 12 valandos.  Muitinė informuoja, kad šiuo metu vyksta Medininkų kelio posto rekonstrukcija. Tuo metu ten bus perjungiami elektros įvadai. „Tie darbai reikalingi, kad būtų galima laikinus elektros įvadus perjungti į reikiamos (projektinės) galios“, – teigiama pranešime.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomos kainos, tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 15,3 euro iki 82,25 euro, „Igničio“ – 11,85 euro iki 88,5 euro. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 101,61 euro.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Estijos energetikos holdingo „Eesti energia“ valdoma elektros gamintoja „Enefit Green“ Akmenės rajone stato 75 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį sieks apie  85 mln. eurų. Parko galia siekia apie 10 proc. visų Lietuvos sausumos vėjo parkų galios, rašo portalas vz.lt. Ketvirtadienį į vieną iš 14 naujų turbinų pamatų įmūrytas kertinis akmuo. Vienos turbinos galia sieks 5,3–5,5 MW.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities. Kainų šuolis papiktino ir muzikos prodiuserį Stanislavą Stavickį-Stano. Socialiniame tinkle vyras rašė: „Be panikos! Sakau sau.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai siūlo naikinti 25 proc. priemoką už garantinį elektros tiekimą arba apskritai jo atsisakyti. Valstiečiai taip pat siūlo didinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose naudojamam kurui bei leisti visiems vartotojams sugrįžti į visuomeninį tiekimą.

Energetikos krizė gyventojus verčia veržtis diržus. Kas tikėdamiesi sutaupyti nakčiai ištraukia kištukus iš rozečių, kas eina miegoti anksčiau, kad elektros lemputės šviestų trumpiau. Vis didesnį nerimą kelia šaltasis metų periodas – ekspertai ragina nusiteikti, kad žiema bus sunki, nes tikėtina, kils dar ir šildymo kainos. Čia opozicija atsigręžia į Vyriausybę – ją kritikuoja nesiimant veiksmų ir ragina kuo greičiau imtis pagalbos gyventojams ir verslui plano.