apkalta

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitys savo metinį pranešimą. Seime perskaityti metinį pranešimą prezidentui yra konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Valstybės vadovas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.

Konstitucinis Teismas (KT) gali be eilės, skubos tvarka išnagrinėti bylą dėl to ar atitinka Konstituciją įstatymas, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į Seimą. „Turi įtakos įvairūs veiksniai“ Sparčiai artėjantys Seimo rinkimai yra viena aplinkybių, galinčių nulemti, kad įstatymas dėl leidimo R.Paksui siekti parlamentaro mandato būtų svarstomas KT skubiai, nelaukiant eilės. Tai patvirtino pats KT.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė, kuriomis apkaltos tvarka pašalintam asmeniui po 4 metų leidžiama kandidatuoti į Seimą.Tai leis „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose. Dar pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad uždrausdama per apkaltą pašalintam asmeniui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.

Seimas priėmė rinkimų įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo šiol apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų asmuo arba asmuo, kuriam panaikintas Seimo nario mandatas, galės būti renkamas Seimo nariu. Už šį rinkimų įstatymo pakeitimą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 8, o 23 susilaikė.

Pagal svarstomą įstatymo pakeitimą Seimo nariu negalės būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka buvo pašalinęs iš einamų pareigų ar panaikinęs jo Seimo nario mandatą, jei nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos nebus praėję ketveri metai. Už šią pataisą antradienį balsavo 35 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 21 parlamentaras. Tam, kad įstatymo pakeitimas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seimo pavasario sesija žada daug įdomių įstatymų projektų. Vienas iš jų galėtų padėti apkaltos būdu pašalintam iš prezidento pareigų Rolandui Paksui rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose. Kol kas Seime apie tai kalbama atsargiai ir daugelis Seimo narių dar nėra apsisprendę, kaip balsuotų tokio įstatymo projekto svarstymo metu.

Šiuo metu Antikorupcijos komisija (AK) bando suderinti bendras išvadas dėl FNTT pareigūnų atleidimo klausimo. Portalo Balsas.lt šaltinių duomenimis, Antikorupcijos komisijos išvadų projekte yra įtrauktas punktas, kuriame rašoma, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, reikalaudama, kad  buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius atleistų pavaduotoją Vytautą Giržadą, pažeidė Lietuvos konstituciją.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau buvo įspėjusi parlamentarą konservatorių Mantą Adomėną dėl jo teiginių apie Konstitucinį Teismą. Panašu, kad įspėjimai nevartoti reikšmingas šalies institucijas įžeidžiančios leksikos parlamentarui nėra pakankama priemonė. M.Adomėnas ne tik nepripažįsta klaidos, bet ir toliau elgiasi taip pat, tad Seimo nariai rengiasi griežtesnei poveikio priemonei.

„Net jei Seimas leis per apkaltą už Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą nušalintam prezidentui R. Paksui balotiruotis – esminio poveikio jo vadovaujamai partijos „Tvarka ir teisingumas“ populiarumui tai nepadarys“, – mano politologas. Viešųjų ryšių ekspertas pabrėžia, kad TT neturi didelio pasirinkimo. Kauno Vytauto Didžioji universiteto profesorius Antanas Kulakauskas teigia, kad R. Pakso asmenybės potencialas yra bemaž išsemtas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitys savo metinį pranešimą. Seime perskaityti metinį pranešimą Prezidentui yra konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai būna apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Valstybės vadovas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.

Po skyrybų būna ir vestuvių?. Artūras Paulauskas vėl nesibaido Viktoro Uspakich. Yra keistumo, o yra ir dėsningumo. „Naujoji sąjunga (socialliberalai) priėmė sprendimą jungtis su Darbo partija. Darbo partija šį klausimą svarstys kitą savaitgalį“, praneša tie, kas turi pranešti. Lyg ir nieko įdomaus, bet šiek tiek skatina nusišypsoti tuos, kam dar nereikia atmintį skatinančių preparatų.

Seimo nariui Rokui Žilinskui gresia apkalta – Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad Krikščionių partijos frakcijos narį pripažįsta kaltu dėl keturių policijos pareigūnų įžeidimo. Teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo, pagal teisines procedūras politikui Seime turėtų surengtas apkaltos procesas.

Įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą per apkaltą nušalinto Prezidento Rolando Pakso byloje ir pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos. Taip savo pareiškime dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6-osios sprendimo įgyvendinimo aiškina Konstitucinis Teismas.

2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu. Strasbūro teismo Didžioji kolegija vakar paskelbė, kad 2004 metais Lietuvos Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kuriuo remdamasis Seimas atėmė iš R.Pakso šalies vadovo įgaliojimus, su šiuo politiku buvo pasielgta neteisingai.

Tikrai kalta tik aplinka. Anekdotinė frazė „Paksas nekaltas – kalta aplinka“ vakar tapo visai nejuokina.2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu. „Strasbūre atkurtas Lietuvoje pamintas teisingumas, antikonstitucinis 2003–2004 metų sąmokslas žlugo.

Lietuva pažeidė per apkaltą nušalinto prezidento, dabartinio Europos parlamentaro, partijos Tvarka ir teisingumas lyderio Rolando Pakso teises, nusprendė Europos žmogaus teisių teismas. Balsas.lt gavo R. Pakso patvirtinimą, kad tokį sprendimą ką tik paskelbė Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija. Strasbūro teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus Teisių Pirmojo protokolo 3 straipsnį dėl teisės į laisvus rinkimus.

Irenos Degutienės reitingų kritimą lėmė jos blaškymasis, mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Lauras Bielinis. Nors Seimo pirmininkė Irena Degutienė vis dar įvardijama geriausiai premjero pareigoms tinkančia politike, tačiau jos populiarumas per du mėnesius kiek sumažėjo ir tai politologo nestebina. „Viskas čia yra pakankamai paprasta.

Pasibaigus Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus apkaltai žiniasklaidoje pasipylė daug emocingų vertinimų – apie neįgalų Seimą (atseit, reikėjo „nukirsti“ abu Seimo narius), apie etiką ir moralę ir panašius, daugiau socialinės psichologijos fenomenų įtakojamus dalykus. Derėtų prisiminti ir reikalo ištakas. 2004 metai. LR Prezidentui R.Paksui surengta apkalta. Tai buvo šių politinių spektaklių pradžia, kurių varomoji jėga – tiesiog grupinis interesas.

Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltoje vienas prieštaravimas dengia kitą. Seimas akivaizdžiai parodė: pravaikšta – nusikaltimas, o klastojimas – ne. Dvejopi standartai sušvito visu gražumu. Šiedu „krikščionių“ frakcijos nariai skirtingai įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir bendrame panašių veiksmų kontekste. Ne taip seniai stebėjome apkaltą prezidentui Rolandui Paksui.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis neatmeta galimybės kreiptis į Konstitucinį teismą dėl balsavimo per apkaltą L. Karaliui ir A. Sacharukui. V. Andriukaičio teigimu, kai kurie balsavimo komisijos nariai yra pareiškę, jog balsavimo procesas galimai buvo neskaidrus. „Kolega K. Masiulis teigia, jog balsavimo metu galėjo būti padaryta pažeidimų, todėl manau tikslinga išsiaiškinti, ar nereikia rengti naujo balsavimo" – sakė politikos veteranas.

Tai pasileisti ar nepasileisti? Štai jeigu Seimo nariu vietoj Karaliaus Lino būtume išsirinkę Princą Hamletą, klausimas, ko gero, būtų formuluojamas kiek kitaip. Bet būtų formuluojamas neteisingai - visiškai neatitiktų šiandienės mūsų valdžios dvasinės būsenos. O klausimas „pasileisti ar nepasileisti" suformuluotas labai šiuolaikiškai, deja, irgi nelabai tiksliai, nes Seimui pasileisti labiau, nei jis dabar jau yra pasileidęs, dar niekada nėra pavykę.

Seimo nario priesaika nėra daiktas, kurį galima sulaužyti. Iškilmingai prisiekei ir elkis kaip tinkamas. Laikaisi duoto žodžio ir atrodai keistai arba elgiesi kaip visi. Darai ką nori. Tokia yra tikrovė, o kalbos apie priesaikos svarbą – tik savireklamai. Todėl atleidus iš darbo visus, arba 141–ą Seimo narį, kiekvienas žinotų už ką. Nereikėtų net Konstitucinio Teismo teisėjų gaišinimo. Kurie savo doktrinų laikosi pagal pučiančio politinio vėjo kryptį.

V. Gapšys:  renkant parašus tai, kas buvo užslėpta, tapo akivaizdu Seimo Darbo partijos frakcijos nariai šiandien Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo nutarimą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Po šiuo nutarimu pasirašė 50 Seimo narių — daugiausia opozicijos atstovai.

Apkartusi apkalta. Matyt, taip galėtume įvertinti keistą, dviprasmį Seimo sprendimą dėl dviejų savo narių likimo. Vienas, grubiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, paliktas Seime, antras išmestas. Visi sutrikę: ką daryti? Ar galime dėti tašką? Ar tik kablelį ir daugtaškį? Panašu, kad padėti tašką bus sunku. Nuo kalno rieda jau ne sniego gniūžtė, o visas senis besmegenis, kaip tikras sveiko proto praradimo simbolis.

Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto docentas Mindaugas Jurkynas teigia, kad priešlaikiniais Seimo rinkimais, nepaisant visų pareiškimų, nė nekvepia. Pasak jo, politinis egoizmas ir išskaičiavimas čia yra lemiami veiksniai. -          Po keistai pasibaigusio apkaltos proceso Seime skambėjo daug pareiškimų apie priešlaikinius parlamento rinkimus.

  „Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė–tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą. Henrikas Daktaras yra šventasis, palyginti su šia trijule"– ketvirtadienį, apkaltos dieną, pareigūno mandato atėmimo išvengęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas. „Nereikės veidmainiauti, kaip politikams tenka daryti: į kameras sakoma viena, o daroma kita. Dabar galėsiu nuoširdžiai daryti ir sakyti tai, ką galvoju",–teigė Seimo nario mandato per apkaltą netekęs Linas Karalius.

Lietuvą krečiantys skandalai dėl Seime vykstančių spektaklių įtemptu valstybei metu panašėja į užuolaidas, siekiant nuslėpti valstybės problemas ir neskaidrius planus. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuvilnijo dar vienas skandalas, kai Konstituciją pažeidę bei priesaiką sulaužę seimūnai sulaukė nevienodo likimo: Linas Karalius išmestas iš posto, o Aleksandras Sacharukas, net ir teisiškai nebegalėdamas priiminėti įstatymų, paliktas.

Seimo nario mandato per apkaltą netekusiam krikščioniui Linui Karaliui neteks kulniuoti į darbo biržą. Netrukus jis turėtų pradėti dirbti parlamente. Krikščionių partijos frakcijos seniūnas V. Žiemelis penktadienį „Lietuvos rytui" patvirtino, kad L. Karaliui pasiūlyta tapti frakcijos referentu puse etato. V. Žiemelis aiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad frakcija privalo rūpintis savo žmonėmis: „Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą.

Pavykus atimti Seimo nario mandatą tik iš Krikščionių partijos nario Lino Karaliaus ir žlugus Aleksandro Sacharuko apkaltai, prasidėjo kaltųjų paieškos ir tarpusavio kaltinimai. Patarėjas kaltina opoziciją Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius, paskelbė straipsnį portale „delfi.lt“, kuriame išvardijo apkaltos žlugimo kaltininkus, šiuos laurus priskirdamas visų opozicinių partijų lyderiams.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, nūnai – Mykolo Riomerio universiteto profesorius Juozas Žilys mano, kad Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkalta parodė, jog parlamente trūksta suprantančių teisinę kalbą ir vadovaujamasi tik politiniais interesais. Konstitucinės teisės ekspertas prognozuoja, kad pakartotinai kreipęsis į KT dėl Konstituciją pažeidusių parlamentarų, Seimas naujų atsakymų nesulauks.

„Šiandien Seime įvykęs balsavimas dėl šiurkščiai Konstituciją pažeidusių ir duotas priesaikas sulaužiusių parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko mandatų panaikinimo parodė, kad opozicija neišlaikė moralinio ir teisinio egzamino. Kategoriškai nesutinkame su kaltinimais visam Seimui, nes didžioji dalis Seimo narių balsavo už mandatų panaikinimą“, – pabrėžė TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

Po apkaltos, palankios Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, Seimo nariai prabilo apie galimą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis siūlė tokiu būdu spręsti įstatymų leidyboje susiklosčiusią situaciją, kai asmuo, sulaužęs priesaiką, toliau dalyvauja įstatymų leidyboje. Kai kurie valdančiųjų atstovai irgi teigė, kad tai svarstytina iniciatyva. Tam pritarė ir Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Seimo nario mandato per apkaltą netekęs Seimo narys Linas Karalius džiaugiasi laisve ir mato daug sričių, kur galėtų save realizuoti. „Nereikės veidmainiauti, kaip politikams tenka daryti: į kameras sakoma viena, o daroma – kita. Dabar galėsiu nuoširdžiai daryti ir sakyti tai, ką galvoju. Tai yra labai didelė vertybė, kai gali būti laisvas“, – po nepalankaus sau balsavimo sakė L. Karalius.

Seimui ketvirtadienį per apkaltos procesą panaikinus Seimo nario Lino Karaliaus mandatą, jo vietą  turėtų užimti dabartinis aplinkos ministro patarėjas Andrius Burba. Kandidatas į parlamentą ketvirtadienį  patvirtino  dirbsiąs Seime . Jo atėjimas į Seimą sustiprintų valdančiosios koalicijos pozicijas. 2008 metų rudenį L.Karalius į Seimą buvo išrinktas pagal Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kandidatų sąrašą, tačiau vėliau pasitraukė į opoziciją.

Be pateisinamos priežasties Seimo plenarinius posėdžius praleidęs Seimo narys Linas Karalius pripažįsta pasielgęs neatsakingai ir gailisi dėl to. „Nesitikėjau, kad būsiu teisiamas ir dar tokiu lygiu. Tikrai gailiuosi, kad savo veiksmais pažeidžiau statutines normas.(...) Ateityje nepasikartos tokie pažeidimai, jeigu Seimas suteiks man antrą šansą", – iš Seimo tribūnos žadėjo L. Karalius. Jis kvietė kolegas balsuoti pagal savo sąžinę.

Seimo LSDP frakcijos posėdyje priimtas sprendimas dėl privalomojo balsavimo už apkaltą Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos nariai šiandien vykusiame posėdyje balsų dauguma nubalsavo dėl privalomojo frakcijos narių balsavimo už apkaltą Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.

Šiandien mūsų karalystėje didelė šventė. Visi miestelėnai ir kaimo gyventojai, metę darbus, plaukia į didžiąją miesto turgaus aikštę. Visi grūdasi, stumdosi, kiekvienas nori iš kuo arčiau matyti egzekuciją. Pasidabinę mantijomis ir mandatais rūmų didikai renkasi ložėje. Kiekvienas su nekantrumu laukia, kada galės patenkinti savo gyvūlišką instinktą – kraujo troškimą. O kur dar smalsumas ir piktdžiuga bei savojo ego paglostymas.

Daugiau nei pusmetį trukusio apkaltos proceso baigtyje beveik neliko nežinomųjų. Po Konstitucinio teismo išvados, Seimo narių Lino Karaliaus bei Aleksandro Sacharuko veiksmų atžvilgiu pareikštas griežtas konstitucinis įvertinimas. Žinomą teisinės atsakomybės konfūzą artėjant Seimo narių apkaltos balsavimams prisimenu neveltui. Seimui šią savaitę tarp žodžių „bausti negalima pasigailėti“ beliko padėti kablelį.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai mano, kad inicijuojamos apkaltos Seimo nariams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui tampa visišku politiniu susidorojimu, pavojingai griaunančiu teisinės valstybės pamatus. „Dviem Seimo nariams politiniais motyvais keliami išskirtinai kitokie atsakomybės reikalavimai, nei numatyta galiojančiame Seimo statute.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė konservatorių inicijuotiems siūlymams apkaltos baigčiai įteisinti atvirą balsavimą. Posėdžio metu Petras Gažulis, be kita ko, prisipažino ir pats anksčiau balsavęs ne už save. „Kadangi esu aš irgi ne šventas, balsavęs už kitus, todėl negaliu teisti A. Sacharuko ir L. Karaliaus, kadangi jie tik pirmą kadenciją dirba ir perėmė Seimo narių patirtį. Nesu šventesnis už juos“, - posėdyje pareiškė parlamentaras.

Trečiadienį Seimo valdybos sušauktame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketina pateikti informaciją apie Konstitucinio Teismo išvadą dėl Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko veiksmų. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šie Seimo nariai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Dabar Seimas turės spręsti, ar panaikinti jiems Seimo nario mandatą.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad Seimo nariai palaikys apkaltą šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. Priešingu atveju, anot Premjero, Seimo nariai patys pamins Pagrindinį šalies įstatymą.

Konstitucinis Teismas trečiadienį skelbs išvadą dėl Seimo paklausimo dėl parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko, kuriems pradėta apkaltos procedūra, veiksmų konstitucingumo. Su tokiu prašymu į Konstitucinį Teismą buvo kreipęsis Seimas, kuris prašė pateikti išvadą, ar šių dviejų Seimo narių veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimų komisijų išvadose dėl apkaltos jiems, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimu abu Seimo paklausimai sujungti į vieną bylą.

Seimo narys Laimontas Dinius vienu metu sėdi ant dvejų kėdžių – Seimo nario ir privačios bendrovės „Šiaulių Max'as“ direktoriaus. Už tai jis gali būti išmestas iš Seimo. Bandymas vienu metu sėdėti dviejose kėdėse gali neskaniai atsirūgti šiauliečiui Seimo nariui Laimontui Diniui.

Seimo posėdžių praleidinėjimas ar balsavimai už kolegas, dėl kurių Statutas numato tik simbolines nuobaudas, jau daugelį metų pagrįstai erzina visuomenę. Tačiau valdantieji atsisako įstatymais griežtinti nusižengiančių politikų astsakomybę ir griebiasi neteisinio politinių oponentų persekiojimo.

Seimas nesutiko, kad už išvykusį parlamentarą Liną Karalių balsavęs Seimo narys Aleksandras Sacharukas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Ketvirtadienį už laikinosios tyrimo komisijos parengtą rezoliucijos projektą, kurioje buvo siūloma atimti Seimo nario A. Sacharuko teisinę neliečiamybę, balsavo tik 46 Seimo nariai, prieš - 12, susilaikė 28 parlamentarai.

Apkaltos proceso laukiantis Aleksandras Sacharukas svarsto galimybę prokurorams apskųsti ir kitus parlamentarus, galimai balsavusius už savo kolegas, o tarp jų – ir valdančiosios koalicijos lyderį Andrių Kubilių, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę. Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimundas Petrauskas sako, kad jeigu būtų pateikti faktai, o ne prielaidos, prokurorai spręstų, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui ir dėl jų veiksmų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Nutarimą, kuriuo kreipiamasi į KT dėl už savo išvykusį kolegą L. Karalių balsavusio A. Sacharuko, parėmė 77 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 14 parlamentarų. Už kitą nutarimą, kuriuo prašoma KT įvertinti per pratęstą sesiją keliavusį Seimo narį L. Karalių, balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 16 parlamentarų.

Antradienį Seimas ketina spręsti, ar dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus veiksmų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). "Apkaltos" komisijų pirmininkas Kęstutis Masiulis ketina pateikti Seimui tai numatančius nutarimų projektus. Juose siūloma Seimui kreiptis į KT išvados, ar Seimo narių A. Sacharuko ir L. Karaliaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai.