apkalta

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs nutarimą byloje, ar apkaltos procedūra galima tik už einant pareigas padarytus veiksmus. Apkaltą apibrėžiančių Seimo statuto nuostatų atitikimą Konstitucijai KT nagrinėjo grupės opozicijai opozicijai priklausančių konservatorių bei liberalų prašymu.

Opoziciniai konservatoriai ragina pradėti apkaltos procedūrą „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti paklausimą, ar pastarojo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas, įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.

  Brazilijos įstatymų leidėjai sekmadienį suteikė įgaliojimus tęsti prezidentės Dilmos Rousseff apkaltą, suduodami skaudų smūgį jau seniai į keblią padėtį patekusiai lyderei, kuri ne kartą sakė, kad prieš ją rezgamas „perversmas“.   Opozicijos deputatams reikėjo mažiausiai 342 balsų 513 vietų Kongreso žemuosiuose rūmuose, kitaip tariant – dviejų trečdalių, kad svarstymas dėl D.Rousseff apkaltos būtų perduotas Senatui, kuriam dabar teks atsakomybė spręsti, ar pritarti jos teismui.

Sprendimą, ar priims nagrinėti Seimo prašymą dėl „darbiečio“ Vytauto Gapšio priesaikos, Konstitucinis Teismas (KT) planuoja skelbti gegužės pradžioje, BNS informavo Teismo atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė. Seimas praėjusią savaitę dėl įsiteisėjusio nuosprendžio nusprendė pradėti apkaltos procesą V.Gapšiui ir kreipėsi į KT išvados, ar jo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas.

Seimas ketvirtadienį nusprendė pradėti apkaltos procesą „darbiečiui“ parlamentarui Vytautui Gapšiui.  Ypatingos skubos tvarka parlamentas priėmė nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar V.Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis. Už kreipimąsi į KT balsavo 87 Seimo nariai, du buvo prieš ir 27 susilaikė.

Seimas trečiadienį renkasi į neeilinę sesiją, kurioje spręs, ar pradėti apkaltos procesą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistam šios partijos atstovui Vytautui Gapšiui. Opozicija savo inicijuotoje neeilinėje sesijoje planuoja pateikti nutarimo projektą, kuriuo būtų pradedamas apkaltos procesas V.Gapšiui ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar jo veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir jis gali eiti Seimo nario pareigas įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui.

Sąžiningas atsakymas būtų – nežinau, paklaustas, ar Rolandas Paksas yra mušta politinė korta ar feniksas, „Žinių radijui“ sakė Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius. „Ko gero, R. Paksas nėra tas politikas, kuris sutrauktų labai daug šalinininkų. Jo laikas, atrodo, praeityje. Bet kartais susiklosto socialinės, politinės aplinkybės, kada vienas ar kitas politikas, kuris yra nurašytas, staiga pakyla. Pranašu būti tokioje situacijoje būtų labai sunku.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis nesureikšmina frakcijos kolegų balsų už nutarimą dėl „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio Rolando Pakso apkaltos, nors dokumentu būtent J.Bernatoniui metama atsakomybė dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka Jurijui Borisovui. „Tuo klausimu buvo sprendžiamas ne mano atsakomybės klausimas, kaip jūs puikiai žinote, o dėl prezidento R.Pakso apkaltos ir galimybių peržiūrėti apkaltą.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei suradus naują kandidatę į generalinius prokurorus, Seime vėl gimė idėja, kaip parlamentas galėtų išspirti šį pareigūną iš darbo, jei jis prisivirtų košės. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Stasys Šedbaras siūlo numatyti, kad generalinis prokuroras iš pareigų galėtų būti išverstas apkaltos procedūros būdu.

 Šimtas parlamentarų parengė Konstitucijos pataisą, kuri turėtų atverti kelią per apkaltą iš Prezidento posto pašalintam „tvarkiečiui“ Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose.

Seimo teisininkai teigia, kad parlamentinės komisijos siūlymas peržiūrėti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovo Rolando Pakso apkaltą prieštarauja Konstitucijai. „Apkaltos peržiūros institutas nėra numatytas Konstitucijoje, todėl tokios Seimo statuto pataisos būtų niekinės“, - rašoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose.

Buvę Seimo nariai Ligitas Kernagis, Linas Karalius ir Donalda Meiželytė trečiadienį apklausti Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu kaltinamo buvusio jo kolegos Aleksandro Sacharuko baudžiamąją bylą. Pasak kaltinamojo akto, A.Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei 22 kartus panaudojo L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L.Karaliaus vardu.

Povilas Gylys Pradėsiu lyg ir iš toli. Tačiau vaizdas per atstumą, tikiu, yra didesnis ir sistemiškesnis. Vadinasi, jis arčiau tiesos. Taigi, kas iš Jūsų, mieli skaitytojai, tikite, kad mūsų teisėsauga nuoširdžiai, sąžiningai ir kruopščiai tyrė teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo bylą? O juk buvo nužudytas aukšto rango teisėjas. Todėl visas teisėsaugos aparatas turėjo būti mobilizuotas šios bylos tyrimui.

  Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Seimo narės Neringos Venckienės veiksmai - nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 metų balandžio-lapkričio mėnesiais vykusiuose 64 Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 metų balandžio-lapkričio mėnesiais vykusiuose 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucija...

Valdančioji koalicija reikalauja, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė pateiktų įrodymus dėl savo pasisakymų apie Darbo partiją (DP): mat ji prieš porą savaičių pareiškė turinti žinių, jog valdančiosios DP vadovams įtaką daro Rusijos vadovybė, todėl partijos atstovai nebuvo pakviesti į pasitarimus dėl šalies gynybos klausimų. „Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apginamumo klausimai, DP kandidatų, ir ypač vadovų, kviesti negalėsiu.

„Reikalausime žodžių paneigimo. Jeigu to nesulauksime, inicijuosiu komisiją ir raginsiu tai daryti Seimo Darbo partijos frakciją dėl prezidentės įgaliojimų viršijimo“, - taip sureagavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė į šalies vadovės Dalios Grybauskaitės išsakytus žodžius. Trečiadienį prezidentė pareiškė neketinanti aptarinėti valstybės saugumo reikalų su Darbo partijos atstovais.

„Man marškinius prasiplėšti ir taip įrodyti, kad siekiu prezidento posto?“ – šį klausimą, kurį „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas uždavė žurnalistams dar prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neleisti jam dalyvauti prezidento rinkimuose, galbūt teks pakartoti ketvirtadienio rytą teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija priėmė nagrinėti gautą R. Pakso skundą dėl VRK sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs nutarimą byloje, susijusioje su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo ar Seimo rinkimuose. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad šis nutarimas padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.

Trečiadienį į avariją pateko Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės tėvai. Į Vytauto ir Laimutės Kedžių automobilį rėžėsi vilkikas. Netrukus po incidento pasigirdo nuomonių, esą ši nelaimė nėra atsitiktinis eismo įvykis. Tokią nuomonę ketvirtadienį Seime išsakė ir „Drąsos kelio“ partijos atstovas Povilas Gylys. „Vakar vakare Kaune įvyko avarija. Į Drąsiaus Kedžio mašiną atsitrenkė sunkvežimis. Abu tėvai sužeisti, buvo ligoninėje.

Ketvirtadienį Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjusi ar yra pagrindas pradėti iš Lietuvos pabėgusiai „Drąsos kelio“ partijos lyderei Neringai Venckienei apkaltos procesą, pristatė savo rezoliuciją. Seimas pritarė siūlymui pradėti apkaltos procesą – už tai balsavo 74 Seimo nariai, prieš pasisakė 10, susilaikė 22 parlamentarai.

Seimo laikinoji komisija, turėjusi antradienį nagrinėti, ar yra pagrindas pradėti posėdžių nelankančiai Neringai Venckienei apkaltą, net nesugebėjo pradėti darbo. Į posėdį neatėjus nei Darbo partijos, nei „Drąsos kelio“, nei „Tvarkos ir teisingumo“, nei Lietuvos lenkų frakcijų atstovams, komisijai pritrūko būtino narių kvorumo. Komisijos pirmininkas Vytautas Saulis šioje situacijoje įžvelgia tyčinius taktinius žaidimus.

Seimo komisija dėl apkaltos parlamento posėdžiuose nedalyvaujančiai „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei pagrįstumo antradienį renkasi į pirmąjį posėdį, kuriame planuoja išklausyti apkaltos iniciatorius.

Seimas antradienį popiet ėmėsi aktyviai nagrinėti posėdžiuose nesilankančios Neringos Venckienės klausimą. Pabėgusios politikės šalininkai siekė inicijuoti ekstradicijos procesą, kuris leistų N. Venckienei lengviau siekti politinio prieglobsčio. Ekstradicijos iniciatyvai žlugus, parlamentas pritarė liberalų siūlymą pradėti politikei apkaltos procesą.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad negali būti jokių minčių ir kalbų apie apkaltą prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl keliamų prielaidų apie prezidentūros vaidmenį nutekinant slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją. „Lietuvoje pamažu pradedama kalbėti apie apkaltą valstybės vadovei. Jeigu taip kalbėtų tik kolegos žurnalistai, būtų galima nekreipti dėmesio, bet apie tai kalba jau patys aukščiausi valstybės pareigūnai.

 Apkaltos "Drąsos kelio" partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei klausimas parlamentui gali būti pateiktas kitą savaitę. "Seniūnų sueigoje kėliau tą klausimą, lyg ir sutarta, kad kitą antradienį bus pateikimas", - BNS trečiadienį sakė vienas apkaltos iniciatorių, opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

Klonio gatvėje išsiskirsčius protestuotojams ir aprimus pedofilijos skandalo aistroms, vieni namuose likę senieji Kedžiai tikina niūriai leidžiantys savo dienas. „Čia baisiau būti negali, kaip dabar yra mums. Jau čia mes gal ilgai ir netempsim… Mes negyvenam, tiktai būnam, kol nemirštam – čia gyvenimo jokio jau nėra. Pagalvokit: nei sūnaus, nei dukros, nei anūkų – tai kaip mes gyvenam? Ir viskas, viskas neteisybė…“ – „Lietuvos ryto televizijai“ pasakojo Laimutė Kedienė.

Algirdas Sysas penktadienį pareiškė, turįs informacijos, kad Neringa Venckienė JAV paprašė politinio prieglobsčio. Drąsos kelio (DK) partijos atstovas ir N. Venckienės bendražygis Jonas Varkala naujienų portalui Balsas.lt negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad N. Venckienė paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Valstijose. Tačiau Seimo narys pareiškė, kad toks scenarijus yra išties realus.

  Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, sako Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.   Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst.

Iš prezidento posto per apkaltą pašalinto Rolando Pakso galimybės vėl kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose kitąmet priklausys nuo to, kaip Seimas susitars šiuo klausimu, mano parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė. "Teorinė galimybė gal ir yra, bet priklausys, be abejo, kaip vyks diskusijos Seime, nes Konstitucijos keitimo procesas labai griežtai reglamentuotas.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas sako, kad reikia pradėti apkaltą Seimo posėdžių nelankančiai parlamentarei Neringai Venckienei. Kaip tai daryti, parlamento vadovybė ketvirtadienį žada tartis su visomis Seimo frakcijomis. Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas po parlamento vadovybės pasitarimo paskelbė, kad reikia pradėti apkaltą Seimo posėdžiuose nesirodančiai „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei.

Yra pagrindas pradėti apkaltos procesą parlamente nuo balandžio nesirodančiai „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei, savo išvadoje teigia Seimo teisininkai. Trečiadienį Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl galimybės taikyti apkaltą šiuo metu tikriausiai užsienyje esančiai parlamentarei bus pristatyta Seimo valdybos posėdyje.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Jeigu Seimo narys atsisako pasinaudoti teisės į gynybą garantija, neatvyksta į posėdį ir nepraneša, kur jis yra, toks jo elgesys negali būti laikomas kliūtimi pradėti apkaltos procedūrą, teigia konstitucinės teisės ekspertas prof. Vytautas Sinkevičius.

Seimo valdyba pavedė parlamento teisininkams išsiaiškinti dėl galimybių surengti apkaltą pusmetį Seime nesirodančiai „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir siūlymų laukiama kitą savaitę, po valdybos posėdžio žurnalistus informavo Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

Seimo valdyba imasi pusmetį Seime nesirodančios „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnės Neringos Venckienės apkaltos klausimo. Preliminariai aptarę padėtį, valdybos nariai kitą savaitę į posėdį dėl apkaltos sąlygų kviečiasi konstitucinės teisės ekspertą, buvusį Konstitucinio Teismo teisėją, profesorių Vytautą Sinkevičių.

  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nusprendė siūlyti minimalią Konstitucijos pataisą, kuri spręstų per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo į Seimą ir prezidentus klausimą. Trečiadienį TTK pritarė Konstitucijos pataisos projektui, kad eiti atitinkamas pareigas po pašalinimo per apkaltą galima, kai išnyksta konstituciniu įstatymu numatyti apribojimai.

Seimo vadovai tikina nerandantys būdų, kaip iš parlamento pašalinti penkis mėnesius posėdžių nelankančią Neringą Venckienę, nors teisininkai teigia, kad parlamentarai turi visas galimybes atsisveikinti su savo pareigas ignoruojančia politike, antradienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Parlamento vadovas "darbietis" Vydas Gedvilas ir jo pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad pašalinti N.Venckienės iš parlamento negalima, kol jis pati negrįš ar nebus paskelbtas nuosprendis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) klausymuose nutarta sprendžiant kandidatavimo galimybes po pašalinimo per apkaltą Konstituciją keisti minimaliai, konkrečias sankcijas išvardinant įstatymuose. "Sprendimas labai panašus į Konstitucijos komisijos siūlymą, tačiau šiek tiek kitoks, nenustatant konkrečių aplinkybių, kurios būtų apibrėžtos jau įstatyme.

  Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Seimo Konstitucijos komisija trečiadienį turėtų apsispręsti dėl per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso kandidatavimo rinkimuose. Siūloma per apkaltą iš pareigų pašalintiems politikams kandidatuoti uždrausti dešimt metų. Pernai gruodį Seimas pritarė Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti rinkimuose tik ketverius metus.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis įregistravo pasiūlymą, kuris leistų iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam partijos lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui kandidatuoti prezidento rinkimuose. Parlamentaras įregistravo tokį siūlymą Konstitucijos pataisos projektui, kuriuo Europos Žmogaus Teisių Teismo įpareigojimu keičiamas teisinis reguliavimas dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose.

Seimo Konstitucijos komisija trečiadienį vėl svarstys klausimą, kaip reikėtų keisti Konstituciją dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose. Trečiadienio posėdyje komisijos nariai turėtų apsispręsti, kokius ribojimus minėtiems asmenims siūlyti įrašyti į pagrindinį šalies įstatymą. Komisijos nariai šį klausimą svarstė prieš dvi savaites, tačiau išsiskirstė atmetę abi balsavimui pasiūlytas išvadas.

BNS Kol nerasta Seimo narė Neringa Venckienė, jai negali būti rengiama apkalta, penktadienį sakė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. „Mes negalime vykdyti apkaltos, jeigu nėra Seimo narės. Reikia palaukti teisėsaugos institucijų išvadų, ji turėtų būti pristatyta arba pati grįžti į Lietuvą. Tik tada galima spręsti jos tolesnį likimą“, – „Laisvosios bangos“ radijui sakė parlamento vadovas.

Seimas vėl imsis Konstitucijos pataisų, numatančių kandidatavimo į parlamentą ribojimą per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims. Konstitucijos komisija kaip vieną iš variantų yra numačiusi 10 metų draudimo terminą, rašo "Lietuvos žinios". Anot Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, yra parengtos dvi išvados, dėl kurių bus baluojama gegužės 15 dieną.

Po neliečiamybės panaikinimo beveik dvi savaites nežinia kur dingusi Neringa Venckienė slapstosi nuo pareigūnų. Pasak jos šalininkų, moteris bijo susidorojimo. Prokurorai į parlamentarės dingimą kol kas žiūri ramiai, tačiau jei ši neatsiras, žada skelbti paiešką ir atvesdinti ją jėga. Negana to, Seime dingusiai N. Venckienei dėl posėdžių nelankymo gresia apkalta, pranešė LNK „Žinios“. Vos tik buvo panaikinta N. Venckienės neliečiamybė, jos Seime neliko nė kvapo.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pripažino, kad paskubėjo teigti Konstitucijos pataisas dėl kandidatavimo po apkaltos. Dar prieš rinkimus Seimas pakeitė rinkimų įstatymą, kad priesaiką sulaužęs asmuo vėl kandidatuoti galėtų po ketverių metų, tačiau Konstitucinis Teismas kategoriškai pareiškė – tai prieštarauja Konstitucijai.

Prašymas naujajam Seimui – išsiaiškinti, ar generalinis prokuroras Darius valys nepamynė visuomenės interesų ir nesulaužė priesaikos. Jei taip padarė, surengti jam apkaltą. Tokio prašymo autorius – Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris, rašo „Lietuvos rytas“. Šis pareigūnas kreipėsi į Seimą siūlydamas sudaryti komisiją ir nuspręsti, ar rengti apkaltą jo viršininkui – generaliniam prokurorui D.Valiui.

Kuo arčiau Seimo rinkimai, tuo daugiau optimizmo žeria politikai, kalbėdami apie atsigavusią ekonomiką ir vis gerėjantį gyvenimą. Tačiau Statistikos departamento duomenys tarsi šaltas dušas turėtų atvėsinti karštuolius – žemiau skurdo ribos gyvena 30,7 proc. kaimo gyventojų. Baisiausia, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2010 m., nesumažėjo, o padidėjo net 2,3 proc. Blogiausia, kad darbas ir darbo jėga mūsų šalyje yra nupiginti iki absurdo, nebegali pragyventi net dirbantis žmogus.

„Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas tik įrodo, kad dvidešimt metų gyvename valstybėje, kurioje paminamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, komentuodamas sprendimą, užkertantį kelią per apkaltą nušalintam prezidentui, TT lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. „Sprendimas pažeidžia visų piliečių teisę rinkti ir paties R. Pakso teisę būti išrinktam.

Rumunijos prezidentas Traianas Basescu laimėjo sekmadienį vykusį referendumą dėl apkaltos, skelbia BBC. Šalies rinkimų centro duomenimis, referendume balsavo 45,9 proc. rinkėjų. Kadangi rinkėjų aktyvumas nesiekia 50 proc., referendumo rezultatai negalios. Centro kairiųjų vyriausybė kaltina prezidentą viršijus savo įgaliojimus ir darius politinę įtaką teisingumo sistemai, tačiau pats T. Basescu visus kaltinimus neigia ir ragino boikotuoti sekmadienio referendumą.

Ukrainos opozicija pasiryžusi surengti apkaltą šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui, pirmadienį teigė opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas. Netrukus po to, kai Aukščiausioji Rada, Ukrainos parlamentas, priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl rusų kalbos teisinio statuso, opozicija pradėjo visą šalį apimančią kampaniją „Ukraina be Janukobyčiaus“, ragindama surengti pirmalaikius parlamento ir prezidento rinkimus. Opozicija žada kreiptis į Ukrainos aukščiausiąjį teismą.