apkalta

Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui antradienį neprisijungus dalyvauti apkaltos komisijos posėdyje nutarta jam siųsti registruotą laišką. Pasak komisijos pirmininko konservatoriaus Arūno Valinsko, Seimo narys visais įmanomais kanalais kviestas į posėdį, kur norėta išklausyti jo paaiškinimų dėl kaltinimų antisemitizmu, tačiau jis nei pranešė, kad neatvyks, nei pasijungė į nuotolinį posėdį.

Laikinoji Seimo komisija, tirianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, antradienį tikisi išklausyti paties parlamento paaiškinimus. „Kvietimas į posėdį Seimo nariui išsiųstas visais kanalais“, – BNS sakė komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas. R. Žemaitaitis pirmadienį BNS sakė neteisėtuose posėdžiuose nedalyvaujantis, tačiau nepaaiškino, kodėl apkaltos komisiją laiko neteisėtai sudaryta.

Kurstymu prieš žydų tautą kaltinamas Remigijus Žemaitaitis sulaukė kirčio ir iš valdančiųjų pakviestų ekspertų. Jie liudijo apkaltai sudarytoje komisijoje. Ir jų verdiktas aiškus – R. Žemaitaitis kursto antisemitizmą, menkina Holokausto tragediją, be to, neteisingai dėl pavienių žydų nusikaltimų kaltina visą jų tautą. Pats R. Žemaitaitis aiškina, kad visos tautos nekaltina, o smerkia ir kritikuoja pavienius asmenis.

Laikinoji Seimo komisija, tirianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, trečiadienį planuoja išklausyti ekspertus.

Dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio apkaltos sudaryta specialioji komisija ketvirtadienį susirinko į pirmąjį posėdį, kuriame aptarė darbo eigą. Komisijos pirmininkas Arūnas Valinskas teigia, kad ateinančią savaitę vyksiančiame posėdyje jau bus pradėta analizuoti apkaltos medžiaga. „Šiandieną turinio labai nenagrinėjome, aišku, mes realiai esame visi susipažinę.

Ketvirtadienį laikinoji Seimo komisija rinkosi svarstyti, ar pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, kai šis viešojoje erdvėje neigiamai pasisakė apie žydų tautą. Komisija nusprendė kitą savaitę organizuoti ekspertų posėdį, kuris turėtų įvertinti, ar parlamentaro teiginiai iš tiesų buvo neapykantos kalba ir ar yra pagrindo pradėti apkaltą. „Planuojame jau pradėti medžiagos, kuria remiantis ir buvo sudaryta šita apkaltos komisija bei pateikti kaltinimai, analizę.

Ketvirtadienį į pirmą posėdį renkasi laikinoji Seimo komisija, turinti pateikti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui. Pasak komisijos pirmininko konservatoriaus Arūno Valinsko, per pirmą posėdį komisijos nariai tik patvirtins darbo reglamentą, posėdžių grafiką, sutars dėl būsimų veiksmų. Jo teigimu, komisija tikisi išvadą Seimui pateikti iki spalio 10 dienos, pagal pirminį projektą dirbti planuota iki gruodžio 1 dienos.

Seimas sudarė apkaltos komisiją Remigijui Žemaitaičiui. Valdantieji jį kaltina antisemitizmu, kai šis savo feisbuko paskyroje parašė ne vieną kritišką žydų atžvilgiu įrašą. Pats Žemaitaitis sako, kad kritikavo konkrečius žydus, o ne visą tautą, o apkaltos procesu tik džiaugiasi – esą gaus nemokamos reklamos.

Seimas sudarė apkaltos komisiją Remigijui Žemaitaičiui. Valdantieji jį kaltina antisemitizmu, kai šis feisbuke parašė ne vieną kritišką žydų atžvilgiu įrašą. Pats Žemaitaitis sako, kad kritikavo konkrečius žydUs, o ne visa tautą, o apkaltos procesu tik džiaugiasi – esą gaus nemokamos reklamos. Panašiai galvoja ir kone visa opozicija, ji atsisakė dalyvauti procese, sakydami, kad tai konservatorių bandymas politikuoti, nes galimą Žemaitaičio antisemitizmą jau tiria teisėsauga.

Žengtas pirmas žingsnis pradėti apkaltą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. Antradienį Seimas nusprendė dėl laikinosios komisijos sudarymo. Pats R. Žemaitaitis sako, kad apkaltos nebijo. Už komisijos sudarymą balsavo 70 parlamentarų. Dauguma jų buvo valdančiųjų atstovai ir šeši opozicijos nariai: socialdemokratai Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė ir Julius Sabatauskas bei demokratai Rima Baškienė, Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis.

Antisemitiniais pasisakymais pasižymėjęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis mano, kad valdančiųjų jam inicijuojama apkaltos procedūra padės pasikelti reitingus. Parlamentaras tikina savo pasisakymų socialiniuose tinkluose nesigailintis. „Labai džiaugiuosi, bus proga dar, matyt, reitingus pasikelti dar kokias 10 proc.“, – antradienį žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis. Seimo narys dėl savo pasisakymų žydų atžvilgiu patikino nesigailintis. „Man nėra dėl ko gailėtis“, – patikino jis.

Valdantieji penktadienį įregistravo projektą dėl apkaltos antisemitiniais pasisakymais pasižymėjusiam Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. Dokumentą įregistravę valdančiųjų partijų atstovai mano, kad savo veiksmais parlamentaras ne tik sulaužė Seimo nario priesaiką, bet ir pažeidė Konstituciją. „Pasikartojančius Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus vertiname kaip pasisakymus, kurie skatina priešiškumą, neapykantą, smurtą visuomenėje.

Apkaltos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui klausimas dėl antisemitinių pasisakymų rugsėjį turėtų būti įtrauktas į parlamento darbotvarkę, sako pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Aš manau, kad tekstas bus parengtas jau artimiausiu metu ir sesijos pradžioje, jau rugsėjo mėnesį, vertėtų šį klausimą įtraukti į darbotvarkę, atidėlioti jo nėra prasmės“, – Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.  Ji nesiryžo prognozuoti, kiek parlamentarų palaikytų apkaltą R. Žemaitaičiui.

Valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba trečiadienį dėl antisemitinių pasisakymų nusprendė inicijuoti apkaltą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. „Deriname galutinį tekstą. Man atrodo, kad politikas prišnekėjo tiek dalykų, ir toliau tęsia antisemitinę komunikaciją, nesantaikos kurstymą, taip pat ir socialiniuose tinkluose, kad nėra mums kito kelio, kaip tą procesą inicijuoti“, – BNS sakė Laisvės frakcijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Seimas pradėjo apkaltą Petrui Gražuliui už tai, kad jis balsavo už šalia sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską. Dabar išvadą Seimui turėtų pateikti Konstitucinis Teismas. Jei Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją – Seimas rudenį balsuos už Gražulio pašalinimą iš parlamento.  Konservatorius Linas Slušnys tvirtina – Petro Gražulio dienos Seime jau suskaičiuotos. Nors neslepia, kad Petro pasiilgs.  „Kaip čia pavadinti.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė pradėti apkaltą parlamentarui Petrui Gražuliui ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išvados dėl šio proceso pagrįstumo. Už balsavo 69 Seimo nariai, prieš 26, susilaikė 16. P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už greta jo sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.

Seimo nariai nepasigailėjo skandalisto Petro Gražulio – nubalsavo, jog jis balsavo už kitą Seimo narį ir jam reikia pradėti apkaltos procesą. Tik pats Gražulis dėl to nė kiek nesusikrimto – nors ir pašūkavo salėje, tačiau sako, kad į eilinį bandymą juo atsikratyti žiūri ramiai. Vis tik atrodo, kad parlamentarai pametė sveiką protą – pagal Gražulio diktuojamą stilių negalėjo įvairiausių įžeidimų vienas kitam.

Parlamentarai antradienį pritarė specialiosios komisijos išvadai, kad Seimo nariui Petrui Gražuliui balsavus už gretą sėdintį kolegą, yra pagrindas pradėti jam apkaltos procedūrą. Už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 25 politikai, 16 susilaikė. Pagrindą apkaltai mato tik valdančiosios koalicijos nariai ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė, visi kiti opozicijos atstovai balsavo prieš arba susilaikė.

Seimas antradienį galutinai balsuos, ar pritarti specialiosios komisijos išvadai, jog esama pagrindo pradėti apkaltą Seimo nariui Petrui Gražuliui. Pritarus šiai išvadai ketinama imtis svarstyti Seimo nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Parlamentaras Petras Gražulis politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu pavadino prieš jį inicijuojamą apkaltos procesą. Mišrios Seimo narių grupės narys vylėsi, kad Konstitucinis Teismas (KT) blaiviau pažiūrės į situaciją. „Tai politinis sprendimas ir politinis susidorojimas“, – ketvirtadienį Seime svarstant apkaltos komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą P. Gražuliui, sakė pats parlamentaras. „Bet dar nedėkime taško šitoje byloje, yra Konstitucinis Teismas.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė specialiosios komisijos išvadai, kad Petrui Gražuliui sąmoningai balsavus už Liną Jonauską, galėjo būti sulaužyta priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, todėl yra pagrindas pradėti jam apkaltos procedūrą.   Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš pasisakė 29, susilaikė 17 parlamentarai. Praėjusią savaitę tokią išvadą specialioji komisija patvirtino valdančiųjų balsais, už tai buvo šeši iš 11 komisijos narių.

Seimas antradienį apsispręs, ar pritaria specialiosios komisijos išvadai, kad Petrui Gražuliui sąmoningai balsavus už Liną Jonauską, galėjo būti sulaužyta priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, todėl yra pagrindas pradėti jam apkaltos procedūrą. Praėjusią savaitę tokią išvadą specialioji komisija patvirtino valdančiųjų balsais, už tai buvo šeši iš 11 komisijos narių. Penki opozicijos atstovai paskelbė atskirąją nuomonę.

Ekvadoro opozicijos kontroliuojamo parlamento vadovas pranešė, kad antradienį bus pradėtas apkaltos procesas prezidentui Guillermo Lasso. Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Virgilio Saquicela sekmadienį paragino 137 vienerių rūmų parlamento narius susirinkti į posėdį po to, kai praėjusią savaitę dauguma balsavo už tai, kad procesas būtų pradėtas. Jis prasidės antradienį apie 10 val. (18 val. Lietuvos laiku) ir gali trukti kelias dienas.

Petrui Gražuliui vėl rimtai pakvipo apkalta. Su teismo ekspertais ištyrusi vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kad Gražulis galimai balsavo už savo salės kaimyną Liną Jonauską, specialioji Seimo komisija nusprendė, kad pagrindas pradėti apkaltą yra. Gražulis tai vadina politiniu susidorojimu ir neatsimena, spaudė mygtuką, ar ne. O detektyvas tuo nesibaigia. Komisija apkaltino Andrių Palionį galimai davus melagingus parodymus ir skundžia jį prokurorams.

Kitą savaitę Seimas svarstys dėl Petro Gražulio apkaltos proceso perdavimo Konstituciniam teismui (KT). Parlamentaras neturi jokių abejonių, kad sprendimas bus priimtas ne jo naudai. Naujienų portalui tv3.lt P. Gražulis teigia matantis išeitį. Viena iš jų – pasitraukti iš Seimo dar iki KT sprendimo paskelbimo. „Valdančioji dauguma turi daugumą Seime, ir jie nubalsuos, kad būtų kreiptasi į KT. Aš tuo net neabejoju. Abejonėms net 1 proc. nepalieku“, – tvirtina P. Gražulis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Petras Gražulis balsavo už kitą Seimo narį, todėl yra pagrindas pradėti jam apkaltą, trečiadienį nusprendė komisija. Už tai buvo šeši iš 11 komisijos narių. Dėl šios išvados dar balsuos visas Seimas. Kad yra pagrindas pradėti apkaltą, balsavo visi valdančiųjų atstovai, penki opozicijos nariai paskelbė atskirąją nuomonę.

Laikinoji tyrimo komisija trečiadienį planuoja tvirtinti išvadas, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą Seimo nariui Petrui Gražuliui dėl to, kad jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską. „Tikimės, kad pavyks patvirtinti visas išvadas“, – BNS sakė komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) skelbs galutinį verdiktą už piktnaudžiavimą nuteisto Seimo nario Petro Gražulio baudžiamojoje byloje. Nuo šio teismo sprendimo priklausys, ar politikui bus pradėtas dar vienas apkaltos procesas, per kurį P. Gražuliui mandatą grėstų prarasti dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Šiuo metu parlamente apkalta jam inicijuota už tai, kad pernai per rudens sesiją jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Seimo nario Petro Gražulio apkaltos komisija, trečiadienį apklaususi liudytojus, nutarė užsakyti vaizdo įrašo ekspertizę.  „Komisija priėmė sprendimą padaryti vaizdo įrašo ekspertizę“, – po komisijos posėdžio trečiadienį BNS sakė jos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys. Pasak jo, dėl to bus kreiptasi į Teismo ekspertizės centrą.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atsisakė komentuoti savo pirmtako Donaldo Trumpo apkaltinimą. D. Trumpas ketvirtadienį tapo pirmuoju kriminalinių kaltinimų sulaukusiu JAV eksprezidentu. J. Bidenas, išvykdamas iš Baltųjų rūmų į Misisipės valstiją, sąmoningai neatsakė į kelis žurnalistų klausimus šia tema. „Neturiu komentarų dėl Trumpo“, – sakė jis.

Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad parlamente siūlytos apkaltos bei reikšti nepasitikėjimai yra nepagrįsti. „Tiek Petro Gražulio, tiek Jurgitos Sejonienės situacijos yra pritemptos ir netraukia apkaltai (...) Algirdo Stončaičio situacija – akivaizdžiai pritempta, politizuota, neturinti jokio pagrindo (...) lygiai tas pats yra su Morganos Danielės istorija – pritempta, politizuota, kaip atsakas už A. Stončaitį“, – Žinių radijui penktadienį teigė Seimo vicepirminink...

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis jo apkaltos klausimą sprendžiančiai komisijai kartojo neatsimenantis, ar balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską jam nusisukus. „Kadangi ne iš karto, o po mėnesio ar po kiek laiko T. V. Raskevičius pasakė, kad aš balsavau, man prisimint labai sudėtinga. Būna, kad Seimo nariai suklysta.

Laikinoji Seimo komisija trečiadienį planuoja išklausyti Seimo nario Petro Gražulio paaiškinimą apie jo balsavimą kolegai už nugaros. „Prašysime Petro Gražulio paaiškinimų dėl vaizdo įraše matomos informacijos, galės atsakyti į komisijos narių klausimus“, – BNS sakė komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys. Ši komisija iki gegužės 1-osios turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas Seimo nario apkaltai, ar ne.

Antradienį Seimas nesvarstė iniciatyvos sudaryti tyrimo komisiją dėl apkaltos surengimo konservatorei Jurgitai Sejonienei, užregistravusiai kalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Bendru sutarimu nutarta klausimą atidėti kitam posėdžiui, tai yra iki ketvirtadienio.

Mišrios Seimo narių grupės atstovo, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininko Petro Gražulio apkaltos komisija sutarė posėdžiauti trečiadieniais, per posėdį kitą savaitę planuoja išklausyti patį parlamentarą. Taip pat ketvirtadienį į tvarkomąjį posėdį susirinkę komisijos nariai sutarė užsakyti vaizdo įrašą iš salės, kuriame užfiksuotas balsavimo momentas, dėl kurio sprendžiamas P. Gražulio apkaltos klausimas.

Seime ketvirtadienį į pirmąjį posėdį renkasi Mišrios Seimo narių grupės atstovo, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininko Petro Gražulio apkaltos komisija. Kaip BNS sakė komisijos vadovas konservatorius Linas Slušnys, tai bus tvarkomasis posėdis, kurio metu bus nuspręsta dėl darbo reglamento, kviečiamų asmenų, posėdžiams reikalingos medžiagos ir pan. „Tai dar nebus tas posėdis, kuriame klausimą pradėsime nagrinėti iš esmės“, – BNS sakė L. Slušnys.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis antradienį pranešė surinkęs 42 parašus dėl apkaltos konservatorei Jurgitai Sejonienei, užregistravusiai kalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. „Seime surinkti 42 parašai dėl apkaltos Seimo narei J. Sejonienei, kuri tyčia du kartus pasinaudojo kitos Seimo narės balsavimo kortele, nors žinojo, kad to daryti neleidžia Seimo statutas“, – sakoma P. Gražulio antradienį išplatintame pranešime.

Seimas antradienį ketina svarstyti siūlymą pradėti apkaltos procesą parlamentarui Petrui Gražuliui. Pirmiausia bus sprendžiama, ar sudaryti laikinąją komisiją, kuri iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Antradienį Seime registruotas nutarimo sudaryti komisiją dėl apkaltos proceso pradėjimo parlamentarui Petrui Gražuliui. Pagal projektą, Seimo komisija iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Seimo nario Petro Gražulio apkaltos iniciatyvą parėmė 46 parlamentarai, ketvirtadienį pranešė Laisvės frakcijos narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis BNS sakė dokumentą pateikęs Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriatui.  Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Seimo nario Petro Gražulio apkaltos klausimas galėtų būti sprendžiamas pavasario sesijoje, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Manyčiau, kad vien dėl šito klausimo neeilinės sesijos kviesti nevertėtų. Taip, parašai surinkti. Kaip žinia, du pagrindai galimi, vienu pagrindu surinkti parašai. Manau, kad šis klausimas galėtų keliauti jau pavasario sesijoje“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ji.

Parašai, reikalingi parlamentaro Petro Gražulio apkaltai pradėti, buvo surinkti, praneša Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Apie tai jis sekmadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Reikalingi Seimo narių parašai Petro Gražulio apkaltai Seime pradėti surinkti!“ – teigia jis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nutarė nepradėti apkaltos proceso parlamentarui Petrui Gražuliui už tai, kad jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską šiam to nežinant. Už sprendimą pradėti apkaltą balsavo šeši komisijos nariai, keturi buvo prieš, tačiau priimti sprendimui reikia keturių penktadalių komisijos narių balsų. Tokiu atveju „už“ turėjo balsuoti ne mažiau kaip devyni nariai.

Apeliaciniam teismui patvirtinus Seimo nario Petro Gražulio kaltę parlamentas turės balsuoti dėl apkaltos jam supaprastinta tvarka, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. „Tai reiškia, kad nereikia rinkti parašų, sudaryti komisijos, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Gauname nuosprendį ir po septynių dienų teikiama balsavimui“, – ketvirtadienį BNS sakė Stasys Šedbaras. Jo teigimu, Seime supaprastinta apkaltos procedūra dar nebuvo taikyta.

Albanijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už prezidento Iliro Metos atstatydinimą, apkaltinęs jį pažeidus konstituciją, kai šalies vadovas prieš balandį vykusius rinkimus palaikė opoziciją. Prezidentūra nedelsdama atmetė šį balsavimą kaip „konstitucijai prieštaraujantį ir absurdišką sprendimą“. Konstitucinis Teismas turės per tris mėnesius turės patvirtinti arba atmesti šį sprendimą. Iki tol I. Meta toliau dirbs.

Seime antradienį registruota Konstitucijos straipsnio pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos – tai būtų leidžiama praėjus dešimties metų terminui. Vėl bandoma priimti pataisa aktuali siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

Daugiau kaip pusė apklaustų amerikiečių – 58 proc. – mano, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Senate vykusį apkaltos procesą turėjo būti pripažintas kaltu dėl maišto kurstymo, rodo televizijos ABC ir sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ atliktos apklausos rezultatai.   Prieš Senatui praėjusią savaitę išteisinant D. Trumpą, už eksprezidento apkaltą pasisakė 56 proc. respondentų, primena ABC.

JAV senatoriai šeštadienį pripažino buvusį prezidentą Donaldą Trumpą nekaltu dėl maišto kurstymo, rodo balsavimo Senate rezultatai. Kad D. Trumpas būtų pripažintas kaltu, šį teiginį turėjo palaikyti du trečdaliai senatorių 100 vietų Senate. Kad buvęs prezidentas būtų išteisintas, jam reikėjo užsitikrinti mažiausiai 34 senatorių palaikymą. Už D. Trumpo pripažinimą kaltu balsavo 57 Senato nariai, kiti 43 jį pripažino nekaltu.

JAV Senate vykstančiame buvusio valstybės vadovo Donaldo Trumpo apkaltos teisme trečiadienį kaltintojai parodė iki šiol neskelbtą sukrečiančią filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip aukšto rango politikai gelbėdamiesi palieka Kapitolijų, įniršusiai miniai praėjusį mėnesį šturmavus kompleksą.      Anot prokurorų, šias riaušes sąmoningai pakurstė buvęs prezidentas.