apkalta

Atstovų Rūmų pagrindinis kaltintojas Jamie Raskinas antradienį pareiškė, kad apkaltos byla buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo atžvilgiu yra pagrįsta „šaltais, nenuginčijamais faktais“. Jungtinių Valstijų Senatas antradienį pradėjo istorinį antrąjį D. Trumpo apkaltos teismą, rinkimus pralaimėjusiam buvusiam prezidentui sulaukus Atstovų Rūmų kaltinimų dėl minios pakurstymo sausio 6-ąją šturmuoti JAV Kapitolijų.

Buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo teisininkų komanda pirmadienį, jo apkaltos teismo Senate išvakarėse, pareiškė, kad ši byla yra konstituciškai ydinga ir yra „absurdiška“ laikyti buvusį valstybės vadovą atsakingą už riaušes JAV Kapitolijuje.

Donaldo Trumpo apkaltos vadovai buvusį JAV prezidentą, kaltinamą maišto kurstymu, antradienį pasmerkė už „istorinio masto išdavystę“, dėstydami argumentus prieš kadenciją baigusį lyderį, likus savaitei iki jo bylos nagrinėjimo Senate pradžios. „Sunkiai sulaužydamas savo duotą priesaiką prezidentas Trumpas pakurstė smurtaujančią minią pulti Jungtinių Valstijų Kapitolijų per Bendrą posėdį, tokiu būdu sutrikdydamas Kongresui patvirtinti Josephą R. Bideną Jr.

Jei Donaldo Trumpo apkaltos procesas tęsis ir nebus jokių netikėtų pokyčių, buvęs prezidentas bus išteisintas. Tai paaiškėjo prieš kelias dienas, kai 45 iš 50 respublikonų senatorių balsavo už pasiūlymą net nepradėti apkaltos. D. Trumpas galėtų būtų nuteistas tik jei tam pritartų du trečdaliai senatorių, taigi ir 17 respublikonų. To nebus. Respublikonų nuostatos skatina kai kuriuos demokratus ieškoti alternatyvų apkaltai.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas bus teisiamas Senato dėl jo šalininkų įsiveržimo į Kapitolijų, o kadenciją baigusio lyderio apkaltos straipsnis Kongreso aukštiesiems rūmams bus perduotas pirmadienį, pranešė jų daugumos lyderis demokratas Chuckas Schumeras. „Kalbėjausi su [Atstovų Rūmų] pirmininke Pelosi. Ji mane informavo kad straipsnis bus perduotas Senatui pirmadienį“, – penktadienį sakė Ch. Schumeras.

JAV Atstovų Rūmai trečiadienį nubalsavo už istorinę antrąją apkaltą prezidentui Donaldui Trumpui, apkaltintą pakursčius praeitą savaitę jo šalininkų surengtą įsiveržimą į Kapitolijų, pareikalavusį žmonių gyvybių. Atstovų Rūmuose už prezidento apkaltą dėl vienintelio kaltinimo maišto kurstymu balsavo mažiausiai 232 įstatymų leidėjai, o 197 ją atmetė, keturiems kongresmenams nebalsavus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pavadino pasiruošimą jo apkaltos procesui JAV Kongrese „absoliučiai juokingu“ ir pareiškė, kad juo keliamas „milžiniškas pyktis“. Prie Baltųjų rūmų lipdamas į prezidentinį sraigtasparnį „Marine One“ prieš kelionę į Teksasą D. Trumpas trečiadienį jam gresiančią apkaltą  Atstovų Rūmuose pavadino „didžiausios raganų medžioklės politikos istorijoje tęsiniu“....

Naujosios kadencijos Seimas jau ėmėsi dviejų parlamentarų neliečiamybių naikinimo klausimo. Į Seimą atvykęs generalinis prokuroras prašo jas naikinti „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamam darbiečiui Vytautui Gapšiui ir pernai valstiečių nuo teisėsaugos apsaugotam Seimo skandalistui Petrui Gražuliui. Pastarasis optimizmo šįkart nerodo ir sako pasiryžęs sėsti į kalėjimą.

Seimas dar neatvėrė kelio nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Konstitucijos pataisos, kuriomis per apkaltą pašalintiems asmenims leidžiama į Seimą kandidatuoti po dešimties metų pertraukos, įstrigo Seime. Šiomis pataisomis ketinama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas prabilo apie apkaltą komitete dirbantiems opozicijos atstovams, kaltindamas dėl nutekintos tarnybinės informacijos ir keldamas abejones dėl konservatorių leidimų dirbti su slapta informacija. Opozicijos atstovai šias iniciatyvas vadina politine medžiokle.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo naujas Seimo statuto pataisas, paliečiančias apkaltos proceso tvarką. Politikė tikina, kad tik vykdo Konstitucinio Teismo valią, o naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas įžvelgia grėsmę, kad, priėmus naujas pataisas, Seimo narį atstatydinti būtų praktiškai neįmanoma.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Neringos Venckienės skundą. Atsakovu šioje byloje yra patrauktas Lietuvos Respublikos Seimas. N. Venckienė siekia, kad prieš šešerius metus surengta apkalta ir 2014 m. birželio 19 d. priimtas nutarimas dėl jos kaip Seimo narės mandato panaikinimo būtų pripažinti neteisėtais veiksmais. Iš pradžių šis skundas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paragino Kongresą „ištrinti“ jo apkaltą dėl įtariamo piktnaudžiavimo valdžia, kai valstybės vadovas buvo išteisintas Senate. „Ar jie turėtų ištrinti apkaltą Atstovų Rūmuose? Turėtų, nes tai buvo pramanas“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį skundėsi patyręs „baisią kankynę“ per jo apkaltos procesą. Pirmąkart viešai komentuodamas po trečiadienį Senato priimto sprendimo atmesti prezidentui pareikštus kaltinimus piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu Kongreso darbui, D. Trumpas sakė, kad buvo priverstas „patirti baisią kankynę kai kurių labai nesąžiningų ir korumpuotų žmonių“, turėdamas galvoje savo politinius priešininkus demokratus.

Dvi savaites trukęs Donaldo Trumpo politinis teismas – baigėsi. Senate prezidento apkaltos iniciatoriai demokratai ir Baltųjų rūmų advokatai apsikeitė paskutiniais argumentais, kodėl Trumpas turėtų likti poste ar skristi iš jo. Jau ryt Amerikos Senatas turės apsispręsti – vertas Donaldas Trumpas išlaikyti šalies vairą savo rankose, ar vis dėlto turi gėdingai palikti prezidento postą.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo advokatų komanda, ginsianti jį apkaltos procese Senate, šeštadienį pristatė savo gynybos liniją šiame procese, kurį vadina nekonstituciniu ir „pavojingu“. Tai pirmas kartas, kai prezidento atstovai pristatė savo argumentus, kurie buvo paremti paties D. Trumpo ir jo bendrapartiečių respublikonų gruodį pareikštais argumentais.

Jau kitą savaitę Senate prasidės Donaldo Trumpo apkaltos teismas. Iki jo likus kelioms dienoms, demokratai žeria dar daugiau įrodymų, kad D. Trumpas darė spaudimą Ukrainos prezidentui. O kibernetinio saugumo ekspertai Amerikoje sako, kad Rusijos hakeriai neva D. Trumpo naudai darbavosi net ir vykstant apkaltos tyrimui. Tačiau pirmiausiai kviečiame pažiūrėti į asmenines prezidento ir jo žmonos santykių peripetijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Donaldui Trumpui apkalta surengta išgalvotais pagrindais ir pridūrė netikįs, kad Amerikos lyderis neteks posto.  „Kalbant apie mūsų tolesnį dialogą iki D. Trumpo prezidentavimo pabaigos, jūs jau lyg keliate klausimą, kad jis baigiasi. Aš tuo kaip tik abejoju. Dar laukia Senatas, o ten respublikonai, kaip man žinoma, turi daugumą“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.

JAV Atstovų Rūmai trečiadienio vakarą nubalsavo už apkaltą prezidentui Donaldui Trumpui pagal abu jam pareikštus oficialius kaltinimus, kliaudamiesi konstitucija, numatančias priemones prieš aukščiausio rango pareigūnų nusižengimus. Per istorinius balsavimus demokratų dominuojamuose Atstovų Rūmuose balsai pasiskirstė pagal partinę liniją.

JAV Atstovų Rūmai trečiadienį surengs istorinį ir nekantriai laukiamą balsavimą dėl apkaltos prezidentui Donaldui Trumpui, paskelbė jų pirmininkė Nancy Pelosi. „Rytoj Atstovų Rūmai pasinaudos vienais rimčiausių įgaliojimų, suteiktų mums konstitucijos, kai balsuosime siekdami patvirtinti du  Jungtinių Valstijų prezidento apkaltos straipsnius“, – sakoma antradienį paskelbtame N. Pelosi laiške kolegoms demokratams.

JAV Atstovų Rūmų teismų komitetas penktadienį balsavimu patvirtino abu prezidento Donaldo Trumpo apkaltos straipsnius. Teismų komiteto nariai demokratų ir respublikonų balsai pasiskirstė partiniu pagrindu. Anksčiau suformuluoti kaltinimai dėl įtariamo nederamo valstybės vadovo elgesio siekiant politinės paramos iš Ukrainos bei trukdymo Kongreso darbui buvo priimti 23 balsais prieš 17. Paaiškėjus rezultatui pasigirdo garsūs protestuojančių respublikonų šūksniai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, antradienį komentuodamas Atstovų Rūmų demokratų suformuluotus jo apkaltos proceso kaltinimus pavadino „absurdiškais“. D. Trumpas, tapsiantis tik trečiu prezidentu per JAV istoriją, kuriam bus surengta apkalta, jeigu visos sudėties Atstovų Rūmai vėliau balsuodami pritars oficialiems kaltinimams, savo tviterio žinutėse taip pat dar kartą pareiškė tapęs „raganų medžioklės“ auka.

JAV demokratai antradienį turėtų paskelbti du prezidento Donaldo Trumpo apkaltos straipsnius, pirmadienį vakare pranešė šalies žiniasklaida.   Straipsnius ketinama paskelbti po pirmadienį vykusių klausymų, per kuriuos demokratai pristatė savo argumentus už prezidento apkaltą, tvirtindami, kad jo elgesys kelia „aiškią ir realią grėsmę“ nacionaliniam saugumui.

Europos Tarybos Ministrų komitetas paragino Lietuvos valdžią kuo greičiau pakeisti teisinę bazę, draudžiančią pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Praėjusią savaitę priimtame nutarime pabrėžiama, kad šis sprendimas yra ypač svarbus artėjant 2020 metų Seimo rinkimams.

Buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas, siekiantis teisės tapti Demokratų partijos kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, pareiškė, kad JAV vadovui Donaldui Trumpui turi būti surengta apkalta.  „Manau, tai labai rimta. Anksčiau tam nepritariau, tačiau susipažinęs su visais įrodymais galvoju, kad tai turi būti padaryta. Liūdna, tačiau tai turi įvykti“, – sakė milijardierius verslo magnatas interviu „CBS News“, turėdamas galvoje apkaltą D. Trumpui.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ketvirtadienį liepė demokratų lyderiams Kongrese parengti apkaltos straipsnius prezidentui Donaldui Trumpui, teigdama, kad įtariamas valstybės vadovo piktnaudžiavimas valdžia „nepalieka mums kito pasirinkimo kaip tik veikti“. „Deja, bet su pasitikėjimu ir nuolankumu, su ištikimybe mūsų steigėjams ir širdimi, kupina meilės Amerikai, šiandien prašau mūsų pirmininko parengti apkaltos straipsnius“, – skaitydama per televiziją transliuotą trumpą pranešim...

Dar vienu žingsniu arčiau apkaltos. Atstovų rūmai paskelbė kelių šimtų puslapių prezidento Trumpo apkaltos tyrimo ataskaitą. Joje aiškiai juodu ant balto parašyta, kad dėl asmeninių tikslų Trumpas darė spaudimą Ukrainos prezidentui ir kaišiojo pagalius į ratus, kai buvo pradėtas jo galimai neteisėtų veiksmų tyrimas. Tai – galutinė, 300 puslapių Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo ataskaita. Ją po liudininkų klausymų paskelbė Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo netinkamo pareigų vykdymo ir trukdymo įstatymų leidėjams atlikti savo pareigą įrodymai yra „pribloškiantys", sakoma antradienį paskelbtoje Atstovų Rūmų valstybės vadovo atžvilgiu atlikto apkaltos tyrimo galutinėje ataskaitoje. „Prezidento netinkamo elgesio įrodymai yra pribloškiantys – kaip ir įrodymai dėl jo trukdymo Kongresui", – sakoma dokumente, turinčiame tapti pagrindu pareikšti D. Trumpui oficialius kaltinimus.

JAV Kongreso respublikonai, pasipiktinę tuo, kad negali dalyvauti Donaldo Trumpo apkaltos tyrime, trečiadienį įsiveržė į patalpą, kurioje turėjo liudyti liudytoja, ir kelias valandas iš ten neišėjo, taip eskaluodami priešpriešą dėl prezidento apkaltos proceso.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi antradienį apkaltino Baltuosius rūmus „neteisėtu bandymu nuslėpti faktus“, administracijai atsisakius bendradarbiauti su prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimu. Taip N. Pelosi sureagavo į Baltųjų rūmų jai atsiųstą laišką, kuriame apkaltos procesas vadinamas šališku, neteisėtu ir nekonstituciniu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasmerkė apkaltos tyrimą dėl jo veiksmų pavadindamas jį „perversmu“. Tai jis sakė valstybės sekretoriui Mike'ui Pompeo siekiant sutrukdyti penkiems buvusiems ir dabartiniams Valstybės departamento darbuotojams liudyti tyrimui dėl įtarimų, kad D. Trumpas piktnaudžiavo savo įgaliojimais siekdamas gauti kompromituojančios medžiagos iš Ukrainos apie galimą savo varžovą 2020 metų prezidento rinkimuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „karu“ pavadino savo konfrontaciją su demokratais, galinčią nuvesti iki apkaltos, rodo penktadienį paviešintas vaizdo įrašas. „Vyksta karas. Šie žmonės nesveiki“, – naujienų agentūros „Bloomberg“ gautame įraše sakė D. Trumpas. Jis kalbėjo per ketvirtadienį Niujorke surengtą uždarą susitikimą su amerikiečių diplomatais. Panašu, kad prezidentą nufilmavo vienas iš renginio dalyvių.

Donaldas Trumpas jam gresiančią, demokratų inicijuojamą apkaltą ir toliau vadina raganų medžiokle. Tačiau aiškėja vis daugiau detalių, kad Donaldo Trumpo aplinka mėgino nuslėpti jo telefoninio pokalbio su Ukrainos prezidentu turinį. Iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos grįžęs Donaldas Trumpas bando rodyti šaltus nervus, tačiau virš jo kaupiasi vis tamsesni politinio, prie apkaltos atvesti galinčio skandalo debesys.

JAV demokratų dominuojamų Atstovų Rūmų inicijuotas oficialus apkaltos tyrimas dėl prezidento Donaldo Trumpo galimo piktnaudžiavimo įgaliojimais yra rizikingas politinis gambitas, galintis sukelti neprognozuojamų pasekmių.       Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi per pirmuosius trejus neramaus D. Trumpo prezidentavimo metus nerodė didelio nusiteikimo inicijuoti jam apkaltos procesą.

Parlamente antradienį vėl planuojama teikti Konstitucijos pataisą, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.

Seime registruota Konstitucijos pataisa dėl Rolando Pakso galimybių kandidatuoti: kelias į Seimą būtų galimas praėjus dešimčiai metų po apkaltos. Konstitucijos pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.

Į teisėjų bei advokatų korupcijos skandalą įsitraukia ir Seimas. Parlamentarai generalinės prokuratūros paprašė bylos detalių ir ruošiasi inicijuoti apkaltos procesą keturiems Aukščiausiojo bei Apeliacinio teismų teisėjams. Tokią opozicijos idėją į valstiečių gretas sugrįžusi Agnė Širinskienė vertina skeptiškai – esą apkalta pakenktų visam tyrimui ir įtariamieji dėl politikų kišimosi galėtų kreiptis į Strasbūrą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį parodytame interviu sako, kad jo galimybės būti perrinktam 2020 metų rinkimuose padidėtų, jei Kongreso demokratai inicijuotų jo apkaltą. Per televizijos NBC laidą „Meet the Press“ paklaustas, ar, jo nuomone, apkalta jam išeitų į naudą, D. Trumpas atsakė: „Galvoju, kad lengviau laimėsiu rinkimus.“ Prezidentas pakartojo savo teiginį, kad FTB kontržvalgybos tyrimas dėl jo 2016 metų rinkimų kampanijos buvo neteisėtas. „Mane šnipinėjo.

Vienas aukšto rango JAV demokratų įstatymų leidėjas sekmadienį sakė, kad jo partija tikriausiai per kelias savaites apsispręs, ar prezidento Donaldo Trumpo apkalta būtų „geriausias kursas šaliai“. Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas atkreipė dėmesį, kad respublikonai, kontroliuojantys Senatą, veikiausiai blokuotų pastangas atstatydinti D. Trumpą.

 Valdantieji iki kito posėdžio paprašė atidėti savo pačių inicijuotą klausimą dėl apkaltos proceso konservatoriui Mykolui Majauskui. „Frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos, nes paaiškėjus naujoms aplinkybėms reikia atsakyti į klausimus“, – sakė apkaltos iniciatorius „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

 Po pirmos žlugusios iniciatyvos valdantieji vėl registruoja projektą dėl apkaltos konservatoriui Mykolui Majauskui. 60 „valstiečių“, socialdarbiečių bei „tvarkiečių“ registravo nutarimo projektą, kad būtų sudaryta komisija pateikti išvadai dėl pagrindo pradėti M. Majauskui apkaltos procesą.

Konservatorius Mykolas Majauskas išvengė apkaltos. Valdantieji „valstiečiai“ Seimo nariui ją inicijavo dėl to, kad, kilus galimo seksualinio priekabiavimo skandalui, M. Majauskas drįso kreiptis į prokuratūrą ir taip esą baugino jo poelgius paviešinusias merginas. Nors taip atsitinka nedažnai, valdantiesiems paprasčiausiai pritrūko keleto balsų, kad komisija dėl apkaltos pasistūmėtų į priekį. Tačiau valdantieji žada nesustoti ir apkaltą M. Majauskui organizuoti dar kartą.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį nusprendė kreiptis į teismą dėl melagingai apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską -Vanagą pasisakiusio Lietuvos rusų sąjungos atstovo taryboje Viačeslavo Titovo apkaltos. „24 tarybos nariai balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra, sprendimui pritarta“, – paskelbė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį turėtų apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl melagingai apie Lietuvos partizanų vadą pasisakiusio tarybos nario Viačeslavo Titovo apkaltos. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas BNS patvirtino, jog siūlys šiuo klausimu papildyti vyksiančio savivaldybės posėdžio darbotvarkę. „Taip, tikrai teiksiu ir tikiu, kad taryba palaikys, nes nueitas didelis kelias ir nuveikta daug darbo“, – sakė meras.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas tvirtina, esą vienas Lietuvos didvyrių, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kaltas dėl tūkstančių civilių mirties. Pasirodo jis remiasi sovietinių teismų dokumentais, kurie buvo klastojami šmeižiant Lietuvos partizanus. Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui dėl pasisakymo apie Lietuvos partizanų vadą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Skardžius išvengė apkaltos. Seimas šeštadienį patvirtino specialios komisijos išvadas, kad nėra pagrindo A. Skardžiui pradėti apkaltos procesą. Už išvadas balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 33 parlamentarai, 13 susilaikė. Apkaltos komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad komisija daugiausia rėmėsi ikiteisminio tyrimo išvadomis. Teisėsauga nenustatė, kad Seimo narys būtų padaręs nusikalstamą veiką.

Apkaltos komisija dėl apkaltos socdarbiečiui Artūrui Skardžiui priėmė parlamentarui palankų sprendimą ir nusprendė, kad Seimo narys apkaltos nenusipelnė. Komisija beveik vieningai, susilaikius tik liberalui Eugenijui Gentvilui, nutarė, kad kaltinimui A. Skardžiui – nepagrįsti. Pats Artūras Skardžius džiaugiasi sulaukęs sau palankių išvadų. „Išvados yra tokios, kokios jos turėjo būti, kad kaltinimai yra nepagrįsti ir tiek.

Po žlugusios apkaltos iš Seimo pasitraukęs Mindaugas Bastys mėgins į jį sugrįžti dar šią kadenciją - politikas nusprendė dalyvauti rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose Zanavykų apygardoje. Joje M. Bastys laimėjo rinkimus prieš kelerius metus. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Vyriausiajai rinkimų komisijai M. Bastys dar neįteikė reikiamų dokumentų, tačiau dienraščiui penktadienį patvirtino apsisprendęs dalyvauti rinkimuose. „Aš patekau į politinio lauko interesų sūkurį – buvo daug šmeižto, melo, netiesos.

Konservatorius Andrius Kubilius pašalintas iš specialiosios Seimo komisijos, tiriančios, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui. Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, 50 balsavo prieš, dar 4 susilaikė. Pašalinti A. Kubilių buvo prašoma, nes jo sūnus Vytautas Kubilius buvo bendrovės „Modus grupė“, turinčios verslo interesų Baltarusijos energetikoje, stebėtojų tarybos narys.