apkalta

Seimo opozicija atsitraukia nuo plano dėl į skandalą patekusios buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės steigti apkaltos komisiją. Opozicijos atstovai teigia, kad visų pirma reikia išsiaiškinti situacijos aplinkybes, todėl siūlo steigti parlamentinę tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi buvusios ministrės M. Navickienės ryšius.

Iš skandalo neišlipančiai konservatorei Monikai Navickienei naujas smūgis – opozicija inicijuoja tyrimą. Tyrimas, kuris gali baigtis ir apkalta, anot parlamentarų, reikalingas, kad iki galo būtų atsakyti visi klausimai, kurių Navickienė vengia. Ji ir toliau kartoja, kad tai, ką veikia jos vyras, su ja niekaip nesusiję. Aiškėja, kad  Navicko verslo partneriai įsipainioję ir į istorijas, kuriose figūruoja sulaikymai, narkotikų ir cigarečių kontrabanda, pinigų plovimas.

Remigijus Žemaitaitis, ta proga, kad kandidatuoja į prezidentus, parodė viską, ką tik gali. Deklaravosi namais, augintiniais, vaikais ir, svarbiausia, savo žmona Živile. Remigijus, kaip žinia, nelabai laiko liežuvį už dantų, todėl dabar turi problemų. Už tai, kad viešai taškėsi antisemitiniais pareiškimais, gali sulaukti apkaltos ir po jos būti išspirtas iš Seimo. Bet toks scenarijus visai patiktų  žmonai Živilei, kuri tikisi, kad tada jos vyras daugiau laiko leistų namuose.

Seimui pavasario sesijoje vėl bus pasiūlyta spręsti dėl Statuto pataisų, siūlančių atsisakyti slapto balsavimo dėl apkaltų ir nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams. Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, kuriam neeilinėje sesijoje projektas buvo grąžintas tobulinti, įregistravo du atskirus Statuto pakeitimo projektus. „Išskaidyti buvusį projektą į du nutariau, atsižvelgdamas į kai kurių kolegų kalbas.

Šią savaitę Seimo nariai patenkino prokurorų prašymus ir panaikino Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Žemaitaitį prokurorai įtaria antisemitizmu ir kurstymu prieš žydus. Jis pats ginasi, kad su juo politiškai bandoma susidoroti, nors ir dėkoja už nemokamą politinę reklamą. Susitvarkę su Žemaitaičiu, konservatoriai bandė pakeisti įstatymus, kad kalėjime sėdintis Vytautas Gapšys negautų tūkstantinės išeitinės kompensacijos, tačiau Seimas tam nepritarė.

Parlamentarai atmetė Seimo statuto pataisas, kuriomis siūlyta atsisakyti slapto balsavimo dėl apkaltų. Pataisomis taip pat siūloma Seimo nariams, kadencijos metu pripažintais kaltais dėl nusikalstamos veikos, nemokėti išeitinės išmokos. Tokias Seimo statuto pataisas po pateikimo palaikė 47 parlamentarai, prieš pasisakė 19, susilaikė 30 Seimo narių. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Pirmadienį prasidėjusioje neeilinėje Seimo sesijoje generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Taip pat sudaryta komisija, kuri Seimo balsavimui teiks siūlymą, ar duoti sutikimą R. Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Joe Bideno sūnus Hunteris kitą mėnesį duos parodymus dviem Kongreso komitetams, atliekantiems JAV prezidento apkaltos tyrimą, ketvirtadienį pranešė komisijų pirmininkai respublikonai. „Hunteris Bidenas 2024 m. vasario 28 d. stos prieš mūsų komitetus duoti parodymų“, – sakė Atstovų rūmų Priežiūros ir atskaitomybės komiteto pirmininkas Jamesas Comeris ir Atstovų rūmų Teismų komiteto pirmininkas Jimas Jordanas. „Hunteris liudys po kelių interviu su Joe Bideno šeimos nariais ir bendražygiais.

Nuteistam Darbo frakcijos nariui Vytautui Gapšiui išsaugojus parlamentaro mandatą, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dar šis parlamentas galėtų pakeisti Seimo statutą ir balsavimus dėl Seimo narių apkaltos padaryti atvirus. Vyriausybės vadovės teigimu, ateityje taip pat reikėtų pakeisti Konstituciją ir atsisakyti teisinės parlamentarų neliečiamybės, kai norima juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bei automatiškai panaikinti parlamentaro mandatą įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui.

Už grotų sėdintis ir į Seimo posėdį konvojuotas Vytautas Gapšys triumfiavo – jis lieka tautos išrinktuoju. Per apkaltą parlamentarams slaptu balsavimu pritrūko net dešimties balsų, kad politinės korupcijos byloje nuteistas Gapšys netektų mandato. Dalis seimūnų įtaria, kad „darbiečiai“ suorganizavo mainus – esą pagelbėjo valdantiesiems iš Seimo išmesti Petrą Gražulį, kad išgelbėtų Gapšį. Darbo partija ir konservatoriai tai neigia.

Seimui nepavykus panaikinti už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu nuteisto bei laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekančio Vytauto Gapšio mandato, politikas toliau lieka Seimo nariu, tik už grotų.

Už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu „MG grupės“ politinės korupcijos byloje nuteistas Seimo narys Vytautas Gapšys teigia ir už grotų besijaučiantis laisvas, stiprus ir teisus.  „Viduje aš išlieku laisvas, nepaisant to, kad tos grotos ir apriboja mano tam tikrą mano laisvę. Bet stiprių žmonių jokios grotos nesustabdo, aš jaučiuosi stiprus stovėdamas prieš jus, nes kaip sakiau, jaučiuosi teisus“, – ketvirtadienį per savo apkaltos procesą Seime sakė parlamentaras.

Dėl korupcijos nuteistą ir bausmę Kauno kalėjime atliekantį Darbo partijos frakcijos narį Vytautą Gapšį į Seimą atlydėjo pareigūnai. Jis atvežtas į ketvirtadienį Seime vyksiantį apkaltos procesą. Seimas balsuos dėl V. Gapšio mandato naikinimo Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą.

Politiko Petro Gražulio kelionė Seime, kuri tęsėsi beveik trisdešimt metų, baigta. Parlamentarai slaptu balsavimu pašalino jį iš Seimo apkaltos proceso tvarka už Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, o tai reiškia, kad politikas 10 metų negalės būti renkamas į pareigas, kur reikia prisiekti Lietuvos valstybei. P. Gražulis, sužinojęs šią naujieną, neslėpė liūdesio, o štai skandalingajam Seimo nariui peklą užkūręs Tomas Vytautas Raskevičius džiūgavo.

Iš Seimo išmestas Petras Gražulis jau renkasi savo daiktus tiek Seime, tiek ir Seimo viešbutyje. Parlamentarai beveik 30 metų stebėjo P. Gražulio darbus ir klystkelius. Skandalisto etiketę gavęs politikas visą Lietuvą stebino ir bado akcijomis, protestais, nevengė pakonfliktuoti ir su oponentais, o kartais juos tiesiog pergudraudavo. Bet visa tai baigėsi – buvęs parlamentaras Seimą antradienį paliko su Šventuoju Raštu rankose. Beveik 30 metų trukusi Petro Gražulio karjera Seime baigta.

Petro Gražulio kelionė Seime, kuri tęsėsi beveik trisdešimt metų, baigta. Parlamentarai slaptu balsavimu išmetė jį iš darbo vos kelių balsų persvara, o kad maža nepasirodytų, dar 10-iai metų uždraudė kandidatuoti į Seimą. Gražulis, sužinojęs šią naujieną, neslėpė liūdesio, o štai skandalingajam Seimo nariui peklą užkūręs Raskevičius džiūgavo. Beveik 30 metų Seime prabuvęs Gražulis sako, kad bandys likti politikoje ir toliau.

Parlamentas pirmadienį surengė nenumatytą posėdį dėl Seimo nario Petro Gražulio mandato panaikinimo, jam sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją.  86 parlamentarams balsavus už, aštuoniems – prieš, keturiems susilaikius, septyniems politikams sugadinus balsavimo biuletenį P. Gražulis prarado parlamentaro mandatą.

Seimas pirmadienį atėmė parlamentaro mandatą iš Petro Gražulio dėl balsavimo už kitą parlamentarą, socialdemokratą Liną Jonauską. Už tai balsavo 86 Seimo nariai. Konstitucinis Teismas buvo pripažinęs, kad tokiais veiksmais parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Seime pirmadienį per nenumatytą posėdį bus tęsiama parlamentaro Petro Gražulio apkalta, Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus jį sulaužius priesaiką – bus balsuojama dėl šio Seimo narių Mišrios grupės atstovo mandato panaikinimo.

Seimas antradienį spręs, ar pradėti apkaltą politinės korupcijos byloje nuteistam opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovui Vytautui Gapšiui. Pagal Seimo nutarimo projektą, apkaltą planuojama surengti gruodžio 21 dieną. Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyktų supaprastinta tvarka.  Tokiu atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikia, parlamentarai iškart balsuotų, ar panaikinti V. Gapšio Seimo nario mandatą.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus parlamentarą Petrą Gražulį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, apkaltos procesas ketvirtadienį grįžo į Seimą. Seimas nustatė datą, kada parlamentarui bus vykdoma mandato naikinimo procedūra. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per posėdį supažindino Seimo narius su Konstitucinio Teismo išvada, kad Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.

 Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma sako, kad opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovo Vytauto Gapšio apkalta planuojama gruodžio 21 dieną. „Gruodžio 21 dieną bus siūloma rengti apkaltą V. Gapšiui po to, kai Aukščiausiasis Teismas netenkino jo prašymo ir nesustabdė Apeliacinio teismo skirtos įkalinimo bausmės.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus parlamentarą Petrą Gražulį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, apkaltos procesas ketvirtadienį grįžta į Seimą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per posėdį supažindins Seimo narius su Konstitucinio Teismo išvada, kad Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.

Seimo skandalistas Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tą paskelbė pats Konstitucinis Teismas, nagrinėjęs istoriją, kai Gražulis parlamente slapta balsavo už greta sėdintį socdemą Liną Jonauską. Tokia teismo išvada reiškia vieną – Seime bus dar vienas bandymas Gražulį mesti lauk. Petras Gražulis vaikštinėdamas po Seimą visiems skelbė pranašystę – koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas. „Jūs nežinot? Tai aišku, kad šiurkščiai sulaužiau Konstituciją.

Seimas antradienį pradėjo antrą apkaltos procesą Petrui Gražuliui pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl piktnaudžiavimo, ar panaikinti jo Seimo nario mandatą, parlamentas spręs gruodžio 19 dieną. Toks sprendimas antradienį priimtas už balsavus 87 Seimo nariams, po vieną buvus prieš ir susilaikius.

Seimas panaikino Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, o tai reiškia, kad jau netrukus skandalistas keliaus į teismą dėl gėjų įžeidinėjimo. Pats Gražulis į parlamentą atsinešė net Šventąjį Raštą, bet sulaukęs savotiško egzamino, kaip gerai jį išmano, savo žinių įrodyti nesugebėjo, net ir su padėjėjo pagalba.  Petras Gražulis akistatai su galutiniu balsavimu dėl jo teisinės neliečiamybės naikinimo atėjo pasiruošęs. „Matai, atsinešiau Šventą Raštą paskaityti.

Scenarijų dėl parlamentaro Petro Gražulio apkaltos gali būti labai daug, bet procesai bus baigti iki rudens sesijos pabaigos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimo pirmininkė pažymi, kad P. Gražuliui apkaltos procesai rengiami dviem skirtingais pagrindais, dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, skiriasi tiek procedūros, tiek ir galimos pasekmės, o kuris balsavimas pirmasis įvyks Seime – neaišku.

Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl specialiosios komisijos išvados, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų. Jeigu bus pritarta šiai išvadai, kitą savaitę Seimui bus pateiktas nutarimo projektas dėl apkaltos pradėjimo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar Seimo nario elgesys prieštarauja Konstitucijai.

Valdančiųjų noras pamokyti Seimo skandalistus – Petrą Gražulį ir Remigijų Žemaitaitį – kelia vis daugiau chaoso parlamente, o parlamentarams atsiranda tik dar daugiau progų skleisti savo skandalingas žinutes. R. Žemaitaitis pradėjo keiktis iš Seimo tribūnos, konservatorius Arūnas Valinskas pasižadėjo viešai suvalgyti komisijos išvadą, o neatlaikiusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad viskam yra ribos.

Petro Gražulio problemos ir skandalai nesibaigia – trečiadienį Seimo narys stojo prieš Konstitucinį Teismą, kuris pradėjo apkaltos procesą dėl balsavimo už Liną Jonauską, kai šis buvo nusisukęs. Teismas sprendžia, ar P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Parlamentaras teisme kaltino teisėjus pasidavus konservatorių spaudimui ir net apsiašarojo. Pirmadienį Petras turėjo problemų Seimo komisijoje, kuri siūlo naikinti jo neliečiamybę, nes jis iškoneveikė gėjus.

Parlamentarai antradienį ėmė svarstyti specialiosios komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų. Dėl to Seimas planuoja apsispręsti kitą savaitę. Kad apkaltos procesas prasidėtų, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Speciali komisija, nagrinėjusi valdančiųjų iniciatyvą dėl apkaltos R. Žemaitaičiui, konstatavo, kad ji pagrįsta.

Seime toliau į priekį stumiasi apkalta Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. Seime pateikta specialioji komisijos išvada, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų. Parlamentarai išvadą svarstys ketvirtadienį, o kitą savaitę dėl jos balsuos.

Parlamentarai antradienį pradės svarstyti specialiosios komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų.

Dvi Seimo komisijos nusprendė, kad savų liežuvių nesuvaldę Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis turi būti teisiami baudžiamosiose bylose. Viena komisija siūlo naikinti P. Gražulio neliečiamybę dėl to, kad jis Seime iškoneveikė gėjus, o kita nusprendė, kad R. Žemaitaitis skleidžia antisemitizmą ir tą turi įvertinti Konstitucinis Teismas. Abu parlamentarai kartoja, kad nieko blogo nepadarė ir nepasakė, ir kaltina valdančiuosius susidorojimu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis apkaltos komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti jam apkaltą dėl antisemitinių pareiškimų, vadina blėniais, pačią komisiją – neteisėta. „Pati komisija neteisėtai sudaryta, ką jie gali posėdžiauti, ką jie gali priimti. Aišku, juokingai skamba teisinėje valstybėje. Bet, matyt, tarp šių ufonautų visko gali būti“, – pirmadienį BNS sakė parlamentaras, komentuodamas apkaltos komisijos išvadą.

Seimo komisija pirmadienį nutarė, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų. Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Dėl to dar turės balsuoti Seimas.

Seimo komisija, tirianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui apkaltą dėl jo antisemitinių pasisakymų, pirmadienį planuoja tvirtinti išvadą. „Eisime per Seimo narių pasiūlymus ir posėdžio pabaigoje tvirtinsime galutinę išvadą“, – BNS sakė apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas. Anot jo, išvada remsis komisijai liudijusių ekspertų – teisininkų, istorikų, politologų – įžvalgomis.

Seimo komisija dėl Petro Gražulio neliečiamybės antradienį renkasi į pirmą posėdį, kurio metu planuoja išklausyti Generalinės prokuratūros atstovą. „Komisija turi spręsti, ar siūlyti patenkinti Generalinės prokuratūros prašymą ir atimti P. Gražulio teisinę neliečiamybę, kad jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, išklausysime Generalinės prokuratūros argumentus“, – BNS sakė komisijai vadovaujanti konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Valstybė turi pareigą reaguoti į neapykantos kurstymą, pirmadienį sakė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos komisijoje dalyvavę ekspertai. Ši Seimo komisija aiškinasi, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą prieš minėtą parlamentarą dėl jo antisemitinių pareiškimų.

Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos komisijoje pradėjus dirbti opozicijos atstovams pirmadienį bus išklausyti keli nauji ekspertai, kad jie įvertintų parlamentaro pasisakymus apie žydus. Komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas BNS sakė, kad į posėdį pakviestas teisininkas Algimantas Šindeikis, politologė Rima Urbonaitė, istorikas, Holokausto tyrinėtojas Linas Venclauskas „Stengėmės nebekviesti tų pačių žmonių.

Seime gėjus viešai išplūdęs ir net pravirkdęs Petras Gražulis sulaukė jį besivejančios atsakomybės. Generalinė prokurorė prašo Seimo panaikinti Gražulio teisinę neliečiamybę. Opozicija sako, kad tai panašu į politinį persekiojimą, o gėjus išsigimėliais ir iškrypėliais išvadinęs Gražulis savo žodžių nesigaili. Prieš beveik pusantrų metų Seime įvyko Petro Gražulio ir gėjų apsižodžiavimas. „Iš kur tie piderastai atsiranda? – Mes visada buvom.

Konstitucinis Teismas (KT) lapkričio pradžioje pradės nagrinėti apkaltos iniciatyvą Seimo nariui Petrui Gražuliui šiam balsavus už kitą parlamentarą. Suinteresuotos pusės pranešė gavusios KT šaukimą atvykti į posėdį lapkričio 8 dieną. Apkaltos byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Į KT posėdį kviečiamas pats P. Gražulis, jo atstovai, pareiškėjai ir kt.

Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos istorija tęsiasi. Prie laikinosios komisijos prisijungė opozicijos atstovai, spręsta, ar į „bylą“ įtraukti parlamentaro komentarus apie įvykius Izraelyje ir Palestinoje. Politikai taip pat suko galvą, ką daryti, kadangi pats R. Žemaitaitis į jokius kvietimus apsilankyti komisijos posėdžiuose nereaguoja.

Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui nebendraujant su laikinąja komisija, tiriančia, ar yra pagrindas pradėti jam apkaltą dėl jo antisemitinių pasisakymų, pirmadienį ši spręs, kaip elgtis toliau. „Bus pirmas posėdis su opozicija, apsvarstysime, kaip įforminti R. Žemaitaičio atsisakymą pateikti bet kokia forma informaciją dėl dalyvavimo (komisijos posėdyje – BNS) ir toliau dirbsime prie išvados“, – BNS sakė apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas.

Sakartvelo parlamente trečiadienį žlugo balsavimas dėl prezidentės Salomės Zurabišvili apkaltos. Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ parlamentarams nepavyko surinkti pakankamai balsų nuversti proeuropietiškai prezidentei. Kad jai būtų paskelbta apkalta, tam turėjo pritarti bent 100 iš 150 parlamento narių, bet posėdyje tik 86 parlamentarai pritarė apkaltai, o vienas balsavo prieš. Kiti parlamento nariai, opozicijos atstovai, balsavime nedalyvavo.

Remigijus Žemaitaitis perpildė ir opozicijos kantrybės taurę. Valdantiesiems subūrus apkaltos komisiją Žemaitaičiui dėl kalbų apie žydus, opozicija joje dalyvauti atsisakė, tačiau Žemaitaičio komentarai apie Izraelį net ir „Hamas“ įvykdžius kruviną teroristinį išpuolį vis dėlto privertė opoziciją atsipeikėti. Tiesa, Žemaitaitis savo kalbų neišsižada – pareiškė, kad karą galbūt sukėlė pats Izraelis.

Didžiausios opozicinės valstiečių frakcijos Seime atstovas nedalyvaus apkaltos komisijos darbe, tuo metu demokratų, socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovai joje dirbs, kad nustatytų, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų. Į tyrimo komisiją deleguoti demokratas Tomas Tomilinas, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.

Seimui antradienį svarstant siūlymą pratęsti Remigijaus Žemaitaičio apkaltos komisijos darbą, norą jame dalyvauti išreiškė ir opozicijos atstovai, anksčiau atsisakę palaikyti šią apkaltos iniciatyvą. Dalis politikų pripažįsta, kad jų nuomonę pakeitė grupuotės „Hamas“ praėjusį savaitgalį prasidėjęs išpuolis prieš Izraelį.

Seimo apkaltos komisijai nutarus, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų, politikas tai vadina susidorojimu su valdžiai neparankiu politiku. „Labai džiaugiuosi, kad toks yra sprendimas, bus galimybė Lietuvos žmonėms sužinoti, kaip yra susidorojama su opozicijos atstovais, neįtikusiais valdančiajai daugumai“, – penktadienį BNS sakė R. Žemaitaitis. Jis neabejojo, kad komisijos išvadą Seimas patvirtins valdančiųjų balsais.