Verslas

Didžiojoje Britanijoje net dvi iš trijų jaunų moterų darbe yra susidūrusios su seksualiniu priekabiavimu, patyčiomis ar žodiniu priekabiavimu, rodo penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai.

Maisto ir kitų kasdienių prekių iš „Maximos“ e. prekybininkės  „Barboros“ 2022-ųjų rezultatai kuklūs: sumenko pardavimo pajamos, vėl smarkiau šoktelėjo nuostoliai. Mažėjant apimtims, traukiasi ir darbuotojų skaičius, penktadienį praneša „Verslo žinios“. Pernai „Barboros“ pajamos sudarė 22,06 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei 2021 metais. Per praėjusius metus vėl reikšmingai – bemaž dvigubai išaugo ir patirti nuostoliai (prieš mokesčius): 2022-aisiais jie siekė 7,2 mln.

Elonas Muskas ketvirtadienį pranešė, kad pasamdė žmogų, pakeisiantį jį socialinio tinklo „Twitter“ ir naujai pavadintos patronuojančiosios bendrovės „X Corporation“ vadovų postuose. Gruodžio mėnesį „Twitter“ vartotojai balsavo už savininko E. Musko atstatydinimą iš generalinio direktoriaus pareigų per platformoje surengtą apklausą. Ją vos kelios savaitės po to, kai pradėjo vadovauti socialinių tinklų milžinei, surengęs E. Muskas žadėjo gerbti rezultatus.

Gamybinės įmonės Lietuvoje išgyvena sunkius laikus, jų produkcijos užsakymų kiekiai sparčiai mažėja. Ekonomistai prognozuoja, kad šių bendrovių eksportas toliau trauksis, o vasaros pabaigoje ar rudenį galime sulaukti ir krizės. Pramonininkai sutinka, kad šiuo metu situacija sudėtinga. Jie tikina, kad visais būdais jau pradėjo taupyti, tačiau žada, kad darbuotojų atleidimas bus jau kraštutinė priemonė.

Kiekvienais metais organizuojamas Europos dainų konkursas įvairiose šalyse sulaukia nemažai dėmesio. Šiam reginiui išleidžiama ir nemažai pinigų. Kartais nuo jų kiekio daug priklauso, kaip seksis vienos ar kitos šalies atlikėjui. Šiemet „Eurovizija“ turėjo būti rengiama Ukrainoje, tačiau, dėl rusų pradėto ir tebevykdomo karo, konkursas buvo perkeltas į Jungtinę Karalystę. Anglai skaičiuoja, kad Liverpulyje organizuojamas muzikinis renginys šiai šaliai atsieis apie 8–17 mln. svarų sterlingų.

Rudenį numatyti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Dubajų – kol kas suplanuoti tik vienam žiemos sezonui. Kelionių ekspertai sako neabejojantys, kad ši kryptis bus populiari, todėl būtina užsitikrinti, kad skrydžiai vyktų bent kelerius metus, tuo metu Latvijos „Air Baltic“ teigia, jog tai priklausys nuo pirmojo sezono sėkmės.  Ketvirtadienį pranešta, jog „Air Baltic“ bus suteiktas paskirtojo oro vežėjo statusas šiems skrydžiams.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymų projektams, kuriais siūloma drausti nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir indus maitinimo įstaigose. Jei projektams būtų pritarta, verslas turės arba išskirti pakuočių kainas, arba pasiūlyti alternatyvą.

Lietuvos aviacijos entuziastams ir sportininkams nuo liepos nebereikės registruoti dalies orlaivių kitose šalyse – tai bus galima daryti ir Lietuvoje. Tai leis orlaivių savininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Aviacijos įstatymo pataisas, kuriomis suvienodinamos konkurencijos sąlygas vienmotoriams dviviečiams lėktuvams, sklandytuvams, sraigtasparniams, kurių masė būtų iki 600 kg.

Nuo kitų metų didės baudos už netiksliai deklaruojamus į Lietuvą įvežamus grynuosius pinigus, juos bus galima konfiskuoti. Tvarka sugriežtinta, padidėjus per sieną su Rusija ir Baltarusija gabenamų grynųjų pinigų srautui.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Administracinių nusižengimų kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisas.  Už pirmą kartą padarytą nusižengimą baudos sieks nuo 390 iki 1,2 tūkst. eurų, už pakartotiną – nuo 1,04 tūkst. iki 3,9 tūkst. eurų.

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis sutarta įtvirtinti administracinę atsakomybę už neteisėtą alkoholio produktų vartojimą ir gabenimą transporto priemonėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas priėmė Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo liepos 1 d. daliai asmenų padidinti šalpos pensijų bazės dydį, pagal kurį apskaičiuojamos šalpos neįgalumo pensijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Priimtomis naujomis nuostatomis sutarta padidinti šalpos neįgalumo pensijas netekusiems 65–100 proc.

Prekybos tinklą „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 29 proc. daugiau nei 2021 metais (12,6 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 15 proc. iki 589,8 mln. eurų (511,9 mln. eurų), rodo Registrų centro pateiktos  ataskaitos.

Eismas naujuoju Paparčių viaduku Vievyje bus vėl atnaujintas kitą savaitę, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Direkcijos Transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros departamento vadovo Evaldo Petriko teigimu, naujo viaduko itin  laukė Vievio ir jo apylinkėse gyvenantys žmonės. „Pradėjus naudotis nauju viaduku, sumažės kelionės laikas, taip pat pagerės pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygos – jiems įrengta nauja infrastruktūra“, – pranešime teigė E. Petrikas.

Energetikos ministerijai siūlant keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, savo reikmėms gaminančioms elektrą, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovai pripažįsta, kad tuo suinteresuoti elektros tiekėjai.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ šių metų rudenį pradės tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Dubajų, Briuselį, Tenerifę ir Turiną, pranešė Lietuvos oro uostai. Šios kryptys siūlomos šalyje sparčiai augant keleivių srautams, sako Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis. „Keleivių srautai iš Lietuvos oro uostų sparčiai auga ir šiais metais jau turėtų priartėti prie priešpandeminio lygio“, – pranešime teigė jis.

Tarptautinis turizmas pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 80 proc. ikipandeminių 2019 metų lygio – per šį laikotarpį pasaulyje iš įvyko 235 mln. kelionių, dukart daugiau nei per pirmus tris praėjusių metų mėnesius, skelbia Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO). „Metų pradžia parodė unikalų turizmo gebėjimą greitai atsigauti. Daugelyje regionų priartėta iki lygio, fiksuoto iki pandemijos, o kai kur jis buvo net viršytas.

  Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši kaip  besibaigiant 2022-2023 metų sezonui, tuo metu Vilniuje pradėjus veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokui ir atsisakius mazuto ji gali kiek brangti, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Manome, kad bus kažkas panašaus, kaip šito šildymo sezono pabaigoje, kai rinka jau buvo nusiraminusi, stabilizavosi biokuro kainos, ir mes jau tikrai prognozuo...

Aštuoni konsorciumai pretenduoja tapti mokslo ir inovacijų programų partneriais ir gauti iki 78 mln. eurų europinės paramos, pranešė Inovacijų agentūra. Paraiškas pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas (dvi paraiškos su skirtingais partneriais), Fizinių ir technologijos mokslų centras (dvi paraiškos), Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas turėtų atsitiesti ir augti 2,7 proc., prognozuoja bendrovė INVL.   „Ekonominio nuosmukio išvengti nepavyks“, – pranešime teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anksčiau INVL prognozavo, kad šiemet šalies BVP smuks 0,5 procento. I. Genytė-Pikčienė sako, kad 2,5 proc.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys mano, kad remiantis  rinkos tendencijomis visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį galėtų svyruoti tarp 25 ir 28 centų už kilovatvalandę (kWh).  „Dar yra pusantro mėnesio laiko, bet jeigu būčiau reguliuotojas, žiūrėčiau į tai, kokį signalą siunčia rinkos dalyviai.

Įgyvendinant geležinkelių elektrifikavimo projektą gegužės 15–20 dienomis bus visiškai stabdomas traukinių eismas tarp Vilniaus ir Klaipėdos, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Tuo metu bus remontuojamas tiltas tarp Tryškių ir Dūseikių   Šiomis dienomis traukiniai kursuos tik tarp Vilniaus ir Šiaulių.

Trečiadienį paskelbtame pirmajame Europos Sąjungos (ES) bendro dujų pirkimo konkurse  dalyvauja tik „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.  „Ignitis“ konkurse dalyvauja. Kokiam kiekiui dujų pateikė paraiškas, nedetalizuojame“, – BNS nurodė „Ignitis“ atstovė.

Vokietijos transporto profsąjunga EVG ketvirtadienį paskelbė naują streikų ratą šalies geležinkelių tinkle, darbuotojams reikalaujant didesnių atlyginimų išaugusios infliacijos fone. Streikas, kuris, kaip manoma sukels nemažą suirutę didžiausioje Europos ekonomikoje, prasidės sekmadienį 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku ir baigsis naktį iš antradienio į trečiadienį vidurnaktį vietos laiku. EVG atstovauja 230 tūkst.

Planuojant rekonstruoti automagistralėje Vilnius–Kaunas esantį tiltą per Krunos upę Kauno rajone bus statomas laikinas tiltas.  Tiltas, esantis automagistralės 87,3 kilometre, prie Kauno ir Kaišiadorių rajonų ribos, už 87,3 tūkst. eurų iki kitų metų sausio suprojektuos bendrovė „SRP projektas“, vėliau bus ieškoma jo statybos rangovų, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija nusprendė.

Nuo lapkričio bus pradėti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Dubajaus oro uostą, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pasak ministro, artimiausiu metu Latvijos oro bendrovei „Air Baltic“ bus suteiktas paskirtojo oro vežėjo statusas šiems skrydžiams. Bendrovė juos planuoja pradėti lapkritį ir skraidins du kartus per savaitę. „Tiesioginio reguliaraus skrydžio su JAE ir apskritai tokios ilgos trukmės reguliaraus skrydžio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo.

Apie žemės ūkio ministro sėkmę ar nesėkmę pasėlių deklaravimo procese bus galima spręsti birželį, jam pasibaigus, sako premjerė. Ingrida Šimonytė sako „akylai stebinti“ situaciją ir pabrėžia, kad ministerija labai aktyviai bendradarbiauja su žemdirbiais ir reaguoja į kylančias problemas.

Dar vienas šildymo sezonas Lietuvoje baigėsi. Šiais metais jis gerokai patuštino gyventojų pinigines, ypač dėl itin išaugusių energijos kainų bei infliacijos. Visgi renovuotų daugiabučių gyventojai tai pajuto mažiau. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gyventojams primena, jog šiuo metu galioja du kvietimai, pagal kuriuos gyventojai gali teikti paraiškas ir renovavę savo gyvenamuosius daugiabučius džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe.

Ispanija pareiškė planuojanti uždrausti darbą lauke vyraujant dideliam karščiui.  Darbo ministrė Yolanda Diaz trečiadienį žurnalistams teigė, jog vyriausybė ketina pakoreguoti teisės aktus, reglamentuojančius profesines rizikas, kad uždraustų darbą lauke, kai valstybinė meteorologijos agentūra AEMET paskelbs raudonus arba oranžinius pavojaus signalus.  Agentūra dažnai skelbia tokius perspėjimus, kai pakilusi temperatūra kelia pavojų asmenims būnant lauke arba aplinkai.

Šią savaitę „Grinda“ jau pradėjo Konstitucijos žiedo remonto darbus, rašoma įmonės pranešime.   Informuojama, kad pradiniame darbų etape bus keičiami kelio bortai, pirmiausia – įvažiuojant į žiedą iš Ukmergės g. (leidžiantis nuo Šeškinės kalno). Vėliau darbai persikels į nuvažiavimą link T. Narbuto g. (link PC „Panorama“). Trečią darbų savaitę bortai bus keičiami įvažiavime ir išvažiavime nuo žiedo į Geležinio Vilko gatvę. Per visą šį laikotarpį bus pakeista 550 kelio bortų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka galėtų nepaveikti, arba turėti teigiamos įtakos šalies ekonomikai, kuri pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė 3 proc. nuosmukį.

Teismams jau anksčiau pripažinus, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) 2018 metais neteisėtai nubaudė telekomunikacijų bendrovę „Init“ už rusiško televizijos kanalo „Rossija RTR“ retransliavimą, balandį teismas galutinai nutarė, kad LRTK įmonei turi atlyginti 22 tūkst. eurų turtinę žalą. Tačiau komisija neturės atlyginti 50 tūkst. eurų vertės neturtinės žalos.

Pociūnuose veikianti sklandytuvų gamykla „Sportinė Aviacija ir Ko“ pasirašė sutartį su baltarusių valdoma įmone, gaminančia bepiločius orlaivius.  Apie tai pranešė LRT radijas.  Anot radijo, gamykla gavo avansą ir pradėjo sparnų gamybą, tačiau kilus įtarimų bankas sustabdė mokėjimus. Bendrovės valdybos pirmininkas Sigitas Besagirskas LRT radijui teigė, kad pagal brėžinius sparnai neatrodė dvigubos paskirties, tačiau pripažino, kad galėjo būti skirti dvigubos paskirties dronams.

Pietų Korėjos energetikos įmonė „SK E&S“ ketvirtadienį pasirašys susitarimą su naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatore „Klaipėdos nafta“. Kompanijos vadovai ketvirtadienį lankosi Vilniuje.  „Klaipėdos nafta“ ir Pietų Korėjos bendrovės „SK E&S“ vadovai ketina pasirašyti Bendrąjį susitarimą (angl. Framework Agreement) dėl bendradarbiavimo galimybių tarptautinio SGD verslo plėtros srityje“, – BNS informavo „Klaipėdos naftos“ atstovas Rytis Savickis.

Pinigų ar kitokių dovanų gavę gyventojai piktinasi, kad kai kuriais atvejais tenka jomis dalintis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir susimokėti mokesčius. VMI primena, kad dovanas, kurias gyventojai gauna ne iš artimų šeimos narių, apmokestina 15 proc. arba 20 proc. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie dovanojamus pinigus: ar gavus dovaną reikia susimokėti mokesčius? „Mama man pervedė 5 tūkst. eurų.

Pasibaigus visiems ribojimams dėl praėjusios pandemijos, lietuviai, kaip ir kitų šalių gyventojai, vėl patraukė į keliones. Dažnas dabar renkasi kelionę automobiliu – ne tik nuosavu, bet ir vietoje nuomotu. Tačiau net ir minimaliai viršijus leistiną greitį užsienyje, kitaip nei Lietuvoje, galima gerokai nudegti. Tuo galėjo įsitikinti vilnietė Neringa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kartu su šeima gana dažnai besilankanti pamėgtoje Italijoje.

Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys, rašoma komunikacijos agentūros „Idea Prima“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai. 50 proc.

Lietuvoje siūloma tiesti naujus kelius, už kurių naudojimą mokėtų visų automobilių savininkai – tokį siūlymą rengia ir politinį palaikymą jam žada Seimo Ekonomikos komitetas. „Mes turime išdrįsti tuos kelius (apmokestinti – BNS). (...) To irgi nebijokime, nes kitaip mes nepajusime rezultatų, nes kaimyninės šalys tai daro ir daro aktyviai, tai to norėtųsi“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Kazys Starkevičius.

Trečiadienį Finansų ministerija publikavo specialią skaičiuoklę, kuri rodo, kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams pasikeis mokesčiai, jeigu Seimas priims ministerijos ir Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šių metų sausį-balandį  gavo 69,82 mln. eurų pajamų – 0,2 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Vien balandžio mėnesį grupė gavo 16,25 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 16,7 proc. mažiau nei pernai balandį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Seime skinasi kelią iniciatyva Lietuvoje nuo liepos drausti galingus fejerverkus, o vadinamąsias „bambioškes“ leisti įsigyti tik pilnamečiams.  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisoms dėl fejerverkų apribojimų.

Šveicarijoje blokuotų Rusijos centrinio banko rezervų ir aktyvų vertė siekia 7,4 mlrd. Šveicarijos frankų (8,3 mlrd. JAV dolerių), trečiadienį pranešė Šveicarijos ekonomikos reikalų ministerija.

Ispanijoje vyraujanti sausra ir aukšta temperatūra kelia didelį nerimą dėl alyvuogių derliaus šioje šalyje šiais metais, po itin sudėtingų 2022-ųjų. Ispanija yra laikoma didžiausia pasaulyje alyvuogių aliejaus gamintoja. „Nuo sausio mėnesio beveik nelijo. Žemė labai sausa“, – su nerimu kalbėjo smulkiųjų ūkininkų sąjungos UPA generalinis sekretorius Cristobalis Cano pietiniame Andalūzijos regione, Ispanijos alyvuogių aliejaus pramonės širdyje.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nusprendė dereguliuoti transliacijų rinkas ir panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) ir „Telia Lietuva“ taikomus įpareigojimus. RRT sprendimas įsigalios birželio 1 dieną. Pasibaigus sutarčių galiojimo laikui, transliacijų rinkų dalyviai veiks laisvos rinkos sąlygomis ir patys galės susitarti dėl paslaugų teikimo sąlygų, pranešė RRT.

„Litexpo“ Išlaidų sąmata po NATO atstovų vizito vertinant centro tinkamumą Vilniaus viršūnių susitikimui išaugo 6 mln. eurų, sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas. „Sąmata po tos NATO misijos, kada jie nuėjo, sienas pabaksnojo, pasižiūrėjo, ko čia reikia „Litexpo“, kad jie gautų, jinai pabrango šešias milijonais.

Lietuvoje mažėja žmonių, manančių, jog dauguma bendrovių dirba skaidriai: šiais metais  39 proc. gyventojų mano, kad skaidriai veikia daugiau nei pusė įmonių, tuo metu 2021 metais taip manė 49 proc. apklaustųjų.  Tai parodė kovos prieš šešėlinę ekonomiką iniciatyvos „Baltoji Banga“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Vyriausybė trečiadienį pritarė žemės valdymo ir naudojimo pakeitimams, kuriais tikslinamas teisinis reguliavimas, mažinama administracinė našta. Tai daroma, norint nuo kitų metų sausio visoms savivaldybėms atiduoti valdyti valstybinę žemę.  Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, parengti Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 17 teisės aktų pakeitimai. Juos Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.

Europos Komisija išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF)  – 542,3 mln. eurų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje ir Finansų ministerija. Iki šių metų pabaigos šalis turėtų gauti dar apie 260 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad EK pozityviai įvertino didelį šalies progresą sprendžiant ilgalaikius įsisenėjusius Lietuvos iššūkius, be to, Vyriausybė pasinaudos plano papildymo galimybe pasiskolinant iki 1,8 mlrd.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgo statybą, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 20 žemės sklypų, nors specialusis planas dar nepatvirtintas. Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, siekiama, kad būtų galima komerciniais pagrindais išpirkti kai kuriuos žemės sklypus dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.