Verslas

Lietuvos paštas kviečia menininkus ir mėgstančius kurti dalyvauti kūrybiniame pašto ženklų konkurse, siūlyti savo idėjas aštuoniems kitąmet pasirodysiantiems pašto ženklams. Kaip skelbia bendrovė, visi jie atspindės įvairius Lietuvai svarbius įvykius, jos tradicijas, žmones ir vietoves. Kūrybinių sprendimų dabar yra ieškoma pašto ženklams, kuriuose bus įamžintos temos „Baltų gentys. Aukštaičiai“, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Europa.

Mėgstantys pietų į darbą nesinešti, o valgyti kavinėse ar valgyklose, ieško, kur būtų ir skanu, ir ne per daug brangu. Maitinimo įstaigose kainos šiemet nekilo taip ženkliai kaip pernai, tačiau pietums vis tiek tenka išleisti daugiau. Daug kur Lietuvoje sriubų kainos dažnai dar nesiekia 2 eurų, tačiau antras patiekalas gali kainuoti ir 7 eurus. Perkant abu, vienur galima išleisti ne daugiau kaip 3 eurus, kitur – 7 ar daugiau. Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo 8–13 proc.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šiuo metu yra užsitikrinusi apie 30 proc. reikiamo biokuro tvirtina „Ignitis grupės“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius. Pasak jo, šaltinių diversifikavimui vasarą buvo išbandytas tiekimas geležinkeliu iš Latvijos. „Biokurą įsigyjame ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis sutartimis „Baltpool“ biokuro biržoje. Šiuo metu esame užsitikrinę apie 30 proc. reikiamo biokuro kiekio.

Prasidėjus rudeniui suintensyvėjo laukų tręšimas mėšlu ir srutomis. Netinkamai naudojamos ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių, todėl svarbu laikytis reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

Beveik tris savaites neveikusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ šeštadienį 1.51 val. įjungta po remonto ir tapo prieinama elektros prekybai, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Kaip anksčiau skelbta „Nord Pool“ elektros biržoje, elektros prekyba diena prieš rinkoje prasidės sekmadienio naktį, 1 val. Lietuvos laiku.

Per trumpą laiką vienu geidžiamiausių vidutinio dydžio miesto visureigių tapęs „Mazda CX-5“ modelis 2022-uosius pasitiko atsinaujinęs. Atlikti patobulinimai apima visus šiam modeliui pripažinimą jau pelniusius aspektus – automobilio dizainas tapo solidesnis, išaugo komforto lygis, pagerėjo valdymo savybės ir naudojimo patogumas. Daugiau apie šį automobilį domėjosi TV6 laida „Autopilotas“. „Mazda CX-5“ krosoveris laidos metu buvo lyginamas su „Mazda 6“ sedanu.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius. Paramos avansus (70 proc.) numatoma mokėti nuo spalio 16 d., likusią paramos dalį – nuo gruodžio 1 d., rašoma ministerijos pranešime.

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet butą užlieja kaimynas arba trūksta daugiabučio vamzdžiai ir tai pridaro daug žalos. Neapsidraudusiems būsto gali atrodyti, kad viską teks renovuoti iš savo kišenės. Vis dėlto tai – ne tiesa, nes ir tokiu atveju galima prisiteisti nemenką sumą pinigų. Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne – jį galima paduoti į teismą.

Europos Komisijos (EK) planuojamas pateikti Europos vėjo energijos paketas būtų svarbus Lietuvai išnaudojant visą jos vėjo potencialą Baltijos jūroje, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Penktadienį baigiantis paraiškų teikimo terminui LRT generalinio vadovo konkurse, nacionaliniam transliuotojui pateiktos 4 kandidatūros. „Generalinio direktoriaus konkursui dokumentus pateikė 4 dalyviai.“, – Eltai penktadienį pranešė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė.

Vilniaus kelių ir gatvių, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir plėtros, viešųjų miesto teritorijų priežiūros įmonės „Grinda“ vadovas Andrius Griškevičius palieka įmonę.  Bendru šalių sutarimu jis iš pareigų pasitrauks nuo rugsėjo 25 dienos. Nuo 2022-ųjų sausio įmonei vadovavęs A. Griškevičius karjerą tęs už organizacijos ribų, pranešė įmonė.

Penktadienį Valstybės duomenų agentūrai paskelbus naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors vasara baigėsi teigiamomis nuotaikomis, tai nereiškia, kad visos pramonės problemos jau yra išspręstos. „Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis. Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc.

Neradus tinkamo kandidato iš naujo skelbiamas Žemės ūkio duomenų centro vadovo konkursas.  „Pirmasis neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus kandidatų vertinimo komisijoje barjero“, – BNS nurodė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, kandidatai turi turėti magistro išsilavinimą, bent vienerių metų vadovavimo patirtį ir bent dvejų metų patirtį žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros, žemės tvarkymo arba informacinių technologijų srityje.

Lietuvą su Švedija jungiančio elektros kabelio „NordBalt“ remonto darbai baigti, tačiau jis dar neįjungtas. Kaip praneša šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, šiuo metu jungtis testuojama. „NordBalt“ jungties remonto darbai baigti. Pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa. Šiuo metu atliekamas 24 valandas trunkantis kabelio įsisotinimo testas.

Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius.  „Jei gyvensim šia diena ir negalvosim, kas laukia, kai Europos kraneliai pinigų užsisuks, turėsime ne tik stabtelėjimą, bet greit važiuojančios mašinos rankinio stabdžio užtraukimą. Tai atsilieps ir ekonomikai, ir socialiniam gerbūviui.

Beveik tris savaites neveikiančios Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas yra baigtas, ji turėtų būti įjungta naktį iš šeštadienio į sekmadienį, BNS pranešė „Litgrid“. Anot bendrovės, šiuo metu atliekamas 24 val. trunkantis kabelio įsisotinimo testas. „NordBalt“ jungties remonto darbai baigti – pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa.

Nors pirkti naują kompaktinės klasės elektromobilį yra brangiau, nei varomą benzininiu ar dyzeliniu varikliu, jį eksploatuojant iki 7 metų bendros išlaidos yra mažesnės, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikas Mamertas Kulakauskas. Pasak jo, paėmus trijų tipų „Volkswagen“ automobilius – benzininį ir dyzelinį „Golf“ ir elektrinį „ID.3“ ir skaičiuojant, kad per metus jie nuvažiuoja 15 tūkst. km, elektromobilio pirkimas ir eksploatacija 7 metus kainuotų iki 45 716 Eur.

Penktadienį baigiantis paraiškų teikimo terminui LRT generalinio vadovo konkurse, nacionaliniam transliuotojui pateiktos 3 kandidatūros. „Šiuo metu yra gauti 3 vokai“, – Eltai penktadienį sakė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė. Viešai apie dalyvavimą trečią kartą šiemet rengiamame LRT generalinio direktoriaus rinkimų konkurse jau pranešė dabartinė nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ketvirtadienį paskelbė apie Ukrainos prašymą pradėti ginčų sprendimo procedūrą po to, kai Lenkija, Vengrija ir Slovakija uždraudė importuoti tam tikrus Ukrainos žemės ūkio produktus. Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad Ukrainos prašymas dėl konsultacijų yra pirmasis oficialus žingsnis ilgame PPO ginčų sprendimo procese ir gali virsti pirmąja PPO byla, kurioje Ukraina veiks kaip ieškovė prieš ES nares.

Komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas penktadienį paskelbė nedalyvausiantis trečią kartą šiemet vyksiančiame nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkurse. „Konkurse trečią kartą nedalyvausiu“, – feisbuke rašė jis. A. Zabarauskas dvejuose iki šiol vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose su perrinkimo siekiančia vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene surinkdavo po lygiai tarybos narių balsų, todėl nacionalinio transliuotojo vadovas vis nebuvo išrenkamas.

Taivano Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba (NSTC) bei Lietuvos mokslo taryba (LMT) penktadienį pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo per trejus metus skirti iki 5 mln. eurų mokslo projektams, pranešė „Verslo žinios“.  Dokumentas numato, kad iki 2026 metų abi institucijos mokslo tyrimams skirs po 2 mln. eurų ir finansuos ne daugiau kaip 10 projektų per metus, o 2027 metais bus paskirstyta dar 1 mln. eurų tolesniam jų vystymui.

Nepaisant Maskvos visapusiškos invazijos į Ukrainą, daugybė užsienio investuotojų vis dar vykdo verslą Rusijoje, sako Europos Komisija (EK). „Tarptautinė prekyba ir užsienio bendrovių buvimas Rusijoje pastebimai sumažėjo. Daugiau kaip 40 proc. užsienio investuotojų arba nusprendė palikti Rusiją, arba jau pasitraukė“, – pareiškė Komisija, atsakydama į Europos Parlamento (EP) nario Moritzo Körnerio klausimą.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikai įvertino, kokių šildymo kainų šį sezoną gali tikėtis gyventojai.  LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis teigė, kad Valstybinė miškų urėdija nuo šių metų pradėjo pilna apimtimi vykdyti biokuro žaliavos tiekimo įsipareigojimus, taip pat šilumos gamyboje 3 artus išaugo miško kirtimo atliekų, importas pilnai pakeistas vietine žaliava, biokurio tiekimo rinkoje išaugo konkurencija – ženkliai padidėjo smulkių tiekėjų skaiči...

Nepaisant trijų iš rinkos jau pasitraukusių tiekėjų, elektros rinkos liberalizavimas – naudingas vartotojams, skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros vertinimu, tiekėjai siūlė mažesnius fiksuotos kainos planus nei visuomeninio tiekimo kaina. „Norime pateikti ne emocijomis ar kitais pagrindais paremtą nuomonę apie liberalizavimą, o faktais grįstą vertinimą.

Jungtinė Karalystė penkeriems metams iki 2035-ųjų atideda naujų benzinu ir dyzelinu varomų automobilių pardavimo draudimą, pranešė ministras pirmininkas Rišis Sunakas, skelbia BBC. „Iki 2035 metų vis dar galėsite įsigyti benzinu ir dyzelinu varomų automobilių. Ir net po to vis dar bus galima juos pirkti ir parduoti antrinėje rinkoje“, – sakė R. Sunakas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos aktyvus bendradarbiavimas su Japonija atvers naujas galimybes ir paskatins inovacijas, pranešė ministerija.  „Lietuva ir Japonija yra strateginės partnerės – stipriname mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, ieškome naujų sinergijų, kurios leistų abiejų šalių verslams, universitetams, mokslinių tyrimų centrams įtvirtinti savo pozicijas ir būti konkurencingiems pasaulinėje inovacijų ekosistemoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog palaiko Seimo ketvirtadienį priimtą kailinių žvėrelių fermų draudimą, už kurį nebalsavo daugelis jo partijos parlamentarų. Jis akcentavo, kad toks draudimas galioja didžiojoje dalyje Europos, be to, Lietuvai, kaip Europos Sąjungos (ES) narei, svarbu užtikrinti gyvūnų gerovę. „Šiuo atveju palaikau patį sprendimą, kad kailinių žvėrelių auginimas būtų draudžiamas, kaip ir daugelyje Europos šalių.

Prezidentas Gitanas Nausėda Los Andžele atidarė ir dalyvavo JAV ir Lietuvos verslo forume, kuriame kvietė amerikiečių įmones bendradarbiauti su mūsų šalies verslais. Anot Prezidentūros, kreipdamasis į forumo dalyvius prezidentas teigė įžvelgiantis didžiulį potencialą JAV ir Lietuvos ryšiams toliau sėkmingai plėtotis, nes ankstesni bendradarbiavimo pavyzdžiai yra itin sėkmingi.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) nuo kitų metų siūlo didinti tranzitu iš trečiųjų šalių per Klaipėdos uostą konteineriais gabenamų krovinių vežimo tarifus 46 proc. „LTG Cargo“ teigia, jog siūlomi tarifai nėra galutiniai, tuo metu verslas stebisi, kad tokia kainų politika vykdoma tuo metu, kai tranzitinių krovinių uoste mažėja, be to, dar labiau apsunkinama pagalba Ukrainai, iš kurios grūdai atvežami konteineriuose.

Lietuvoje penktadienį minima diena be automobilio, dalyje savivaldybių kelionės viešuoju transportu bus nemokamos. Akcijos metu visi gyventojai kviečiami nors vienai dienai „pamiršti“ savo automobilius ir pasirinkti kitą, aplinkai palankesnį susisiekimo būdą – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, paspirtuku ar riedučiais, naudotis viešuoju transportu. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, nemokamas viešasis transportas kursuos Vilniuje, Šiauliuose, Utenoje, Alytuje, Kėdainiuose, Pakruojyje.

Paveldėjimo gavimas dažnai asocijuojasi su geresne finansine padėtimi. Vis tik taip būna toli gražu ne visada – kartais gali tekti mokėti didelius mokesčius ar dešimtis tūkstančių siekiančias velionių skolas. Specialisčių teigimu, paveldėjus turtą iš tėvų mokesčiai grėstų tik siekiant jį parduoti. Paveldėjus turtą iš draugų ar tolimesnių giminių gali tekti susimokėti du kartus.

Beveik kiekvieną dieną lankomės maisto prekių parduotuvėse ir net nesusimąstome, kad ten galime susižeisti, pavyzdžiui, paslysti ant šlapių grindų. Tokiu atveju prekybos tinklas atlygina žalą. Taip pat, pasak į nelaimę patekusių klientų, dar ir įteikia dovanų. Patys prekybos tinklai patikina, kad dėl nelaimių yra apsidraudę, tačiau stengiasi, kad nelaimių parduotuvėse įvyktų kuo mažiau. Tačiau neseniai nelaimė atsitiko vilnietei Julijai.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį paskelbė pateikusi paraišką dar kartą siekti antros kadencijos nacionalinio transliuotojo vadovo pareigose. „Kandidatuoju į LRT generalinius direktorius“, – feisbuke rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji rašė iki šiol gynusi LRT nepriklausomumą, tą žada daryti ir toliau. „Puikiai žinau, kaip žiniasklaida veikia, kokie iššūkiai jai kyla ir koks svarbus Lietuvai ir jos demokratijai yra visuomeninis transliuotojas.

Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Už balsavo 93 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 parlamentarų. Kaip teigia pataisų iniciatorius Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, nors visuomenė mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas, didelė jo dalis yra sudeginama.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad leidėjams ir toliau bus mokamos kompensacijos už prenumeratos pristatymą miesteliuose ir kaimo vietovėse. Be to, pasak jos, iš naujojo Medijų rėmimo fondo bus remiami ir kultūros bei kiti leidiniai, kuriems sunku konkuruoti.

Sveikatos apsaugos ministrui ruošiantis dvejiems metams – iki 2026-ųjų – atidėti griežtesnę įmonių skleidžiamų kvapų kontrolę, premjerės  Ingridos Šimonytės bus prašoma tam nepritarti, teigia Seimo narė „valstietė“ Ligita Girskienė.

Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas siūlo atsisakyti sekmadieninio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos vietose po 15 val. Alkoholio kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravęs parlamentaras siūlo visomis savaitės dienomis leisti alkoholinių gėrimų prekybą mažmeninės prekybos vietose (taip pat išsinešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus) nuo 10 iki 20 val.

Dalis „Sodros“ išmokų yra susietos su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tokių išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį.  Savo interneto svetainėje „Sodra“ jau skelbia, kokių dydžio išmokų gyventojai gali tikėtis, jeigu jos bus paskirtos nuo liepos pradžios. Išmokos susirgus ir negalint dirbti Bene dažniausiai gyventojams išmokamos ligos išmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad ginčus tarp žmonių ir institucijų bei Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos nagrinėjančios komisija bus panaikinta iki kitų metų vasario, tam jau pasirengta. „Visi reikalingi teisės aktai ir poįstatyminiai nutarimai dėl komisijos priimti. Esame sutarę, kad ji bus likviduota.

Nuo rugsėjo 23 d. automobilių dalijimosi paslaugas Baltijos šalyse teikiančios bendrovės „CityBee“ vadovą Kristijoną Kaikarį pareigose pakeis šiuo metu Lietuvos rinkai vadovaujanti Greta Januškaitė-Karvelienė. Iki šiol daugiau nei trejus metus įmonei vadovavęs K. Kaikaris imsis naujų iššūkių ir tęs karjerą už šios bendrovės ribų. K. Kaikario teigimu, tai buvo vienas įdomiausių jo karjeros etapų, bet atėjo laikas pokyčiams, rašoma pranešime spaudai.

Vokietijai svarstant didinti kelių rinkliavos sunkiasvoriam transportui tarifus, Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ baiminasi, kad dėl to daliai vežėjų mokesčiai gali išaugti kone dvigubai. Kaip pastebi „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, augantys kelių mokesčiai Vokietijoje Lietuvos vežėjų veiklą palies labai greitai, kadangi šia kryptimi važiuoja viena didžiausių Lietuvoje registruotų sunkiasvorių transporto priemonių dalių.

Naujas šildymo sezonas sostinės gyventojams turėtų kainuoti panašiai, kaip ir praėjęs, arba bus kiek pigesnis, sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.  „Preliminariai, tai, ką matome dabar pagal situaciją rinkoje, kaina bus labai panaši, lyginant su praeitais metais. Bet vėlgi nenoriu dalinti kažkokių pažadų. Labai tikimės, kad mums pavyks padaryti geresnę kainą negu buvo praėjusiais metais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Bakanas.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą. Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, numatančias fermų uždarymą, ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 15 politikų.  Naikinamų fermų savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau dėl jų dydžio verslas reiškia priekaištus.

Europos Sąjungos turizmo sektorius sparčiai atsigauna po COVID-19 pandemijos – nakvynių viešbučiuose pirmąjį pusmetį praleista daugiau nei per atitinkamą ikipandeminių metų laikotarpį, rodo Eurostato duomenys. ES statistikos agentūra skelbia, jog per pirmus šešis šių metų mėnesius turistai Bendrijos viešojo apgyvendinimo įstaigose praleido 1,19 mlrd. naktų – beveik 11 mln., arba 0,9 proc.

Rugsėjui įpusėjus derlių skaičiuoja ne tik ūkininkai ar sodininkai, bet ir kelionių organizatoriai. Naujausi duomenys rodo, kad lietuviškų kainų išgąsdinti tautiečiai kėlė sparnus ir atostogoms rinkosi užsienio šalis.

Pastaruoju metu elektros energijos kainos šoka tikrą pasiutpolkę – tai kyla, tai leidžiasi. Ima atrodyti, kad laimingiausi yra tie, kurie gali džiaugtis nuosava elektra – kainų šuoliai šiems žmonėms neturi beveik jokios įtakos.

Pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, praėjusiais metais atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270 eurų per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 euro.

Šalies valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 2,2 tūkst. eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA). Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sako, jog mokytojų vidutinis bruto (prieš mokesčius) atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2210 eurų.

Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir stipriai išaugusios palūkanos, gerokai sumažino aktyvumą būsto rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose laikosi aukštumose, tačiau Rygoje ir Taline matomi pirmi ryškesni kainų korekcijos ženklai. Artimiausią pusmetį atlyginimai augs sparčiau nei būsto kainos, o palūkanos, tikėtina, nebedidės, todėl būsto įperkamumas pradės augti, rašoma pranešime žiniasklaidai.