„Konkurse trečią kartą nedalyvausiu“, – feisbuke rašė jis.
A. Zabarauskas dvejuose iki šiol vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose su perrinkimo siekiančia vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene surinkdavo po lygiai tarybos narių balsų, todėl nacionalinio transliuotojo vadovas vis nebuvo išrenkamas.
Jis teigė matantis prielaidas „trečiam patui ir dar didesnei dramai“, nes vadovo konkurso organizavimo pakeitimai, pavyzdžiui, kandidatų susitikimas su darbuotojais, atrankos baigties nesprendžia.
„Kandidatai nepasikeitė, jų programos nepasikeitė, CV nepasikeitė. Kodėl tada turi keistis tarybos narių nuomonė, jei jau buvo kartą išreikšta ir dar pakartota antrą kartą“, – rašė A. Zabarauskas.
Komunikacijos specialistas pabrėžė, kad aiškų „ne“ iš tarybos ankstesniuose konkursuose išgirdo abu kandidatai.
„Nematau tame nieko asmeniško, politiškai angažuoto, neketinu demonstratyviai menkinti prieš mane balsavusių tarybos narių ar skelbti apie menamus politinius sąmokslus. Tiesiog pusei tarybos narių mano programa ir patirtis neatrodo pakankami vadovavimui LRT, o kitai pusei – netinka ankstesnės vadovės darbo principai. Taip matau situaciją ir ją priimu“, – teigė jis.
A. Zabarauskas sakė, jog trečios lygiosios LRT vadovo konkurse atvertų duris ilgai trunkančiam organizacijos draskymui, prisidengus pretekstu tobulinti jos valdyseną.
„Neturėjau tokio tikslo. Organizacijos valdysenos modelis nėra pirmos svarbos problema, į kurią turi susitelkti galvos, kurioms rūpi nacionalinis transliuotojas. Esminiai trūkumai yra susiję su buvusios, o dabar laikinosios vadovės imituojamu skaidrumu, piktnaudžiavimu galia ir visomis iš to išplaukiančiomis vidinėmis bei išorinėmis problemos“, – tvirtino A. Zabarauskas.
Jo teigimu, įvardytų trūkumų ištaisymui nereikia keisti nei teisės aktų, nei tarybos, o „užteks, kad abu kandidatai išgirdę aukščiausio organizacijos valdymo organo „ne“, priims tai kaip suaugę žmonės“.
„Kaip įmanoma vykdyti misijos dėmenį „telkti“, kai pusė tarybos narių du kartus išreiškė nepasitikėjimą? Ir ką giluminiam lygmeny pakeis trečias kartas, kai du kartus už organizaciją atsakingi autoritetai pasakė, kad reikia pokyčio. Gali pykti ant veidrodžio, gali jį pakeisti, bet esmė dėl to nepasikeis. Telkti gali tik platų pasitikėjimą turintis asmuo“, – nurodė A. Zabarauskas.
Penktadienis yra paskutinė diena pateikti paraiškas dalyvauti trečioje LRT vadovo atrankoje.
LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė BNS informavo, kad šiuo metu yra pateiktos trys paraiškos.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir akademikas Mantas Martišius patvirtino dalyvausiantys konkurse, o trečias kandidatas lieka neaiškus.
Visus kandidatus vadovauti LRT žadama paskelbti kitos savaitės pradžioje.
LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.
LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
