Verslas

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja apie spalio mėnesį vykdomas respublikines prevencines priemones, skirtas eismo dalyvių elgesio keliuose kontrolei užtikrinti. Policijos atstovai pateikia visą prevencinių priemonių sąrašą: ● Spalio 2–5 d. – transporto priemonių vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose šalyse gerai žinomas prekybos tinklas „Primark“ plečiasi Rytų ir Centrinėje Europoje. Jo atstovai neatmeta galimybės, kad ateityje jo parduotuvės bus atidarytos ir Lietuvoje. Palyginus drabužių ir avalynės kainas mūsų šalyje ir tokiose pačiose parduotuvėse užsienyje, ne vienam į akis krinta tai, kad lietuviai turi mokėti kur kas daugiau. Beje, tą patvirtina ir oficiali statistika.

 Praėjusį šeštadienį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad atviroje jūroje esančiai labiausiai pažeidžiamai energetikos infrastruktūrai reikalinga dar didesnė apsauga.  „Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pasirašė potvarkį, kuriuo nustato nuo trečiadienio, spalio 11 d., pradėti šildymą šio rajono teritorijoje esančiose švietimo ir gydymo įstaigose. „Vilniaus rajono švietimo ir gydymo įstaigose pradedame šildymo sezoną. Reaguojame į vėstančius orus, tad nedelsdami turime užtikrinti šiltas ir sausas patalpas vaikams, gydymo įstaigų pacientams“, – teigia R. Duchnevič.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Londono Lutono oro uostas, kur dėl reikšmingo gaisro sugriuvo dalis daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, iki trečiadienio popietės sustabdė visus skrydžius ir paprašė keleivių kol kas neatvykti. Atšauktas ir trečiadienio skrydis iš Vilniaus į šį oro uostą. „Keleivių ir darbuotojų saugumas išlieka mūsų pagrindinis prioritetas. Todėl priėmėme sprendimą sustabdyti visus skrydžius iki spalio 11-osios, trečiadienio, 12 valandos (14 val.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio 11–15 dienomis dalyvaus Pasaulio banko (PB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Maroke. Susitikimų metu pasaulio finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai daugiausia dėmesio skirs globalios ekonomikos perspektyvoms, koordinacijai tarp fiskalinės ir pinigų politikos bei bendram atsakui į tarptautinius iššūkius, pranešė Finansų ministerija.

 Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra (AMLA), Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šios institucijos patalpų finansavimo. Siūloma, kad jei agentūrą būtų nuspręsta steigti Lietuvoje, Finansų ministerija turėtų pasirūpinti jai reikalingų patalpų įrengimu bei penkerius metus finansuoti jų išlaikymą mokant ir už nuomą.

Iš Izraelio miesto Tel Avivo trečiadienio naktį pakilo privatus orlaivis, skraidinantis per 140 žmonių, iš jų – beveik šimtas Lietuvos piliečių, jie Lietuvoje turėtų būti po pietų. Dukart atidėtą skrydį suorganizavo „Avia Solutions Group“ bendrovė „Skyllence“, jis vėlavo ir trečiadienio naktį. „Lėktuvas pagaliau pakilo beveik pusę penktos ryte, šiuo metu žmonės skrenda į Bukareštą, turėtų leistis Bukarešte vietos laiku 7.40 val. ir Lietuvoje laukiame apie 12.50 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu aptars mieste vystomus projektus. Kaip BNS informavo Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su Kauno meru kalbėsis apie Nemuno saloje statomą nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“, M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą.  Taip pat ketinama aptarti Kauno miesto infrastruktūros projektus, susijusius su kariniu mobilumu, regionų plėtros programos priemonių planavimą.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijoms prie strategiškai svarbių šalies objektų padidinus budrumo lygį, trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), posėdyje bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai.

Trečiadienį Panevėžyje padedami šildyti visi pastatai, įskaitant gyvenamuosius namus, pranešė savivaldybė.  „Pradedamas šildymo sezonas Panevėžio miesto biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamųjų namų ir kitiems šilumos vartotojams, turintiems parengties šildymo sezonui aktus“, – teigiama pranešime.  Miesto darželiai šildomi jau nuo antradienio, sveikatos priežiūros įstaigose šildymas įjungiamas vadovų nuožiūra.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Nedarbo lygis Turkijoje rugpjūtį smuko nuo 9,4 proc. mėnesiu anksčiau iki 9,2 proc., pasiekęs žemiausią lygį nuo 2014 metų sausio, parodė šalies statistikos instituto antradienį paskelbti duomenys. Bedarbių sumažėjo 56 tūkst. iki 3,223 mln., o užimtųjų skaičius padidėjo 1 tūkst. iki 31,646 mln., rašo portalas „Trading Economics“. Vyrų nedarbo lygis pasiekė 7,5 proc., o moterų – 12,6 procento.  Darbo jėgos aktyvumo lygis paskutinį vasaros mėnesį smuktelėjo nuo 53,4 proc.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko vystytojo konkursą, kurio laimėtojas galės pretenduoti į valstybės paramą, planuojama skelbti 2024-ųjų sausį. Dėl tikslios aukciono paskelbimo datos Vyriausybė apsispręs artimiausiu metu, pranešė Energetikos ministerija.  „Dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių situacija atsinaujinančios energetikos sektoriuje visame pasaulyje dinamiškai keičiasi ir tai įtakoja investuotojų planus“, – pranešime teigė viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Latvijos prekių eksportas sausio–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, sumažėjo 8,2 proc., arba 1,12 mlrd. eurų, iki 12,508 mlrd. eurų, o importas smuko 9,3 proc., arba 1,582 mlrd. eurų, iki 15,41 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Šalies užsienio prekybos apyvarta minėtu laikotarpiu galiojusiomis kainomis sudarė 27,918 mlrd. eurų ir buvo 8,8 proc., arba 2,702 mlrd. eurų, mažesnė negu 2022 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Daugiau nei trečdalis – 38 proc. vadovų palaiko naujų technologijų diegimą savo organizacijose. Pernai tokių buvo tik 10 proc., rodo pasaulinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonės KPMG atlikta įvairių pramonės įmonių vadovų apklausa.   „Pernai negausi vadovų grupelė, kuri ryžosi investuoti į naujas technologijas, šiemet padidėjo net keturis kartus. Jiems pavyko padidinti organizacijos pelningumo rodiklius ir veiklos mastą, tad dar labiau palaiko skaitmeninę transformaciją.

Estijos prekių eksportas rugpjūtį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis sumažėjo 22 proc. iki 1,5 mlrd. eurų, o importas – 19 proc. iki 1,8 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Prekybos deficitas paskutinį vasaros mėnesį sudarė 293 mln. eurų ir buvo 7 mln. eurų mažesnis negu tuo pat mėnesiu pernai. Pagrindinės eksporto prekės buvo elektros įrengimai (14 proc. viso eksporto) ir mineraliniai produktai (12 proc.

Didėjant susirūpinimui dėl tiekimo, 15 proc. pirmadienį šoktelėjusios gamtinių dujų ateities sandorių kainos Europoje antradienį pakilo dar kone 10 proc., viršijusios 48 eurų už megavatvalandę kartelę, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Ateities sandorių gamtinių dujų kaina TTF biržoje (Europos lyginamoji kaina) antradienį iki 15 val. 45 min. Lietuvos laiku pakilo 10,69 proc. iki 48,65 euro už megavatvalandę, pasiekusi aukščiausią nuo balandžio pradžios lygį.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugsėjį gavo 153,8 mln. eurų pajamų – 12,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugsėjį pajamos siekė 17,75 mln. eurų – 19,7 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group. „Vilvi Group“ sudaro Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir Latvijos „Baltic Dairy Board“. Grupės akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Įsivaizduokite, kad patikimoje lietuviškoje parduotuvėje išsirenkate gerą brangų kompiuterį, susimokate ir laukiate, kada jį pristatys. Tada po mėnesio gavę siuntą namuose ją išpakuojate ir randate tik bloknotą su pieštuku. Kaip jaustumėtės ir ką darytumėte? Būtent į tokią situaciją pateko vilnietė, kuri papasakojo, kad jai net nekilo mintis siuntos patikrinti atsiėmimo punkte.

Kinija antradienį paskelbė, kad įgyvendinant jos infrastruktūros projektą, pavadintą Vienos juostos, vieno kelio iniciatyva (BRI), visame pasaulyje sudaryta sutarčių už 2 trln. JAV dolerių (1,9 trln. eurų), o tai prilygsta kai kurių didžiausių pasaulio ekonomikų dydžiui. Kinijos Valstybės Tarybos baltojoje knygoje taip pat teigiama, kad iniciatyvoje dalyvaujančios šalys Kinijos eksporto ir importo bankui („Eximbank“) yra skolingos daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama. Taip jis kalbėjo Suomijai pranešus, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais. „Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė naujam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui.    Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Keičiant Vidaus tarnybos statutą, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministerijos statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų. „Šis pokytis palies kiekvieną pareigūną. Yra apie 19 tūkst.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų Valstybinio socialinio draudimo arba „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių teisės aktų projektams. Juose numatomas senatvės ir kitų pensijų, taip pat įvairių išmokų didinimui. Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ iš darbuotojų ir darbdavių surinks daugiau kaip 7,6 mlrd. eurų įmokų, o išmokės kiek daugiau nei 7 mlrd. eurų pensijų ir kitų išmokų. Numatoma, kad kitąmet pinigų bus surinkta 577 mln. daugiau, nei išleista.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Trims didiesiems miestams – Vilniui, Šiauliams ir Panevėžiui – antradienį pradėjus šildyti dalį įstaigų, Kaunas miesto švietimo, globos ir gydymo įstaigų pastatus pradės šildyti ketvirtadienį.  „Atsižvelgus į atvėsusius orus ir sinoptikų prognozes, Kaune nuo spalio 12 dienos pradedama šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas“, – antradienį BNS pranešė savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Holivudo žvaigždei Clintui Eastwoodui (93 m.) ir jo atstovams nepavyko iš likviduotos Lietuvos įmonės „Mediatonas“ vadovo prisiteisti 50 tūkst. eurų žalos, verslininkui, pasak JAV teismo, vengiant atsakomybės mokėti 6,1 mln. JAV dolerių (5,26 mln. eurų) už neteisėtą garsenybės atvaizdo panaudojimą kanapių produktų reklamoje.

Atšalus orams, žmonės savo būstus ėmė šildyti šildytuvais, drastiškai pašoko oro sausintuvų ir drėgmės sugėriklių paklausa. Per paskutines dvi dienas e. prekybos centre „Pigu.lt“ prekyba oro šildytuvais išaugo net šešis kartus, lyginant su kitomis spalio dienomis. Drėgmės sugėriklių ir oro sausintuvų pardavimai per paskutines dvi dienas pakilo dvigubai. „Tiek šildytuvų, tiek oro sausintuvų ir drėgmės sugėriklių prekybą reguliuoja orai.

Oficialius nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, traukėsi 0,1 procentinio punkto iki 8,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.     Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet.  „Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ maršrutą Kalvarijos savivaldybėje dar galima peržiūrėti, siekiant išsaugoti bent dalį gyventojų namų ar kito turto, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Dėl „Rail Balticos“ tai taip, galiu apgailestauti, kad kai kuriose vietose yra tokių skaudžių situacijų, bet komanda tikrai važiuoja ir žiūri, ką gali padaryti (...) Jeigu įmanoma kažką padaryti, tai tikrai siekiame rasti sprendimus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 0,2 proc., tačiau kitais metais šalies BVP turėtų augti 2,7 proc., antradienį paskelbė TVF.    Birželį TVF prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika smuks 1,4 proc., o 2024 metais augs 2,9 proc.  Naujausios TVF prognozės rodo, jog 2025 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,6 proc., 2026 metais – 2,5 proc., 2027 metais – 2,2 proc., 2028 metais – 2,1 proc.

Vienoje iš „Viada“ degalinių vairuotojai į savo automobilius prisipylė benzino, sumaišyto su vandeniu. Kaip praneša Latvijos televizijos laidoje „4. Studija“, incidentas vienoje iš „Viada“ degalinių įvyko dar rugpjūčio mėnesį, kuomet šalį plovė itin smarkus lietus.  Tąkart 8 transporto priemonių savininkai, patys nežinodami, įpylė į savo automobilių bakus A95 benzino, kuris, iškritus gausiam lietui, susimaišė su vandeniu.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Antradienį Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimo. Nuo šio dokumento priklausys, kokioms sritims, kiek pinigų bus skirta, kiek, kokių mokesčių bus surinkta iš gyventojų ir verslo. Kaip pristatydama biudžeto projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Nuo spalio 23 d. – pokyčiai didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ lentynose. Kaip ir visame šalies prekybos sektoriuje, pokyčiai –  nebelieka kaitinamojo tabako produktų su pridėtiniais skoniais ir kvapais. Prekybos tinklo duomenimis, tokius gaminius renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų.

Į Seimą atkeliauja kitų metų biudžeto projektas. Kitąmet laukia net treji rinkimai, tad parlamentarai tikrai pasiūlys ne vieną idėją, kaip būtų galima renovuoti vieno ar kito rajono mokyklą, ragins savo vienmandatėje esančiai bažnyčiai nupirkti naują altorių ar pateiks kitą siūlymą. Idėjų, kaip patobulinti biudžetą, turi ir valdančiųjų atstovai, ir šalies vadovas. Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.

Metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugsėjį siekė 4,1 proc., vidutinė metinė – 13,3 proc., o mėnesio – 0,7 proc.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 3,7 proc., vidutinė metinė – 14,2 proc., o mėnesio – 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Gamintojų produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., o be naftos produktų – 0,5 proc., o per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – sumažėjo atitinkamai 5,9 proc. ir 6,4 proc. Bendram kainų pokyčiui per mėnesį didžiausios įtakos turėjo naftos produktų kainų padidėjimas (4,9 proc.) ir baldų kainų sumažėjimas (1 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje kainos per mėnesį padidėjo 1,5 proc. (be naftos produktų – 0,7 proc.

Vienas didžiausių šalies bankų patiria problemų, dėl kurių jo klientai negali laisvai naudotis savo pinigais. „Luminor“ atsiprašo dėl nepatogumų, bet, kada jų neliks, nežino arba nesako. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Jonas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis piktinosi, kad negali naudotis banko paslaugomis. „Antra para negaliu prisijungti prie „Luminor investor“ platformos, kur esu investavęs dalį savo pinigų.

Dėl sustiprintų aviacijos saugumo ir keleivių patikros procedūrų Vilniaus oro uoste pastaruoju metu kilusios didelių eilių problemos neliks 2024 metais pastačius naują keleivių išvykimo terminalą, sako susisiekimo ministras. Pasak Mariaus Skuodžio, šiuo metu ją bandoma spręsti pasitelkus darbuotojų iš Kauno ir Palangos oro uostų, atidarius papildomą patikros juostą, kitomis priemonėmis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo Seimui suvienodinti visų – tradicinių ir netradicinių – religinių bendruomenių nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatas.  Komitetas antradienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui neapmokestinti tik šių bendruomenių NT, naudojamą nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.   Už tai balsavo šeši komiteto nariai iš valdančiųjų, prieš – trys iš opozicijos, o susilaikė vienas.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantų, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Vilniaus valdžia kitais metais už 550 tūkst. eurų (be PVM) keturioms miesto mokykloms planuoja nupirkti dar penkis automobilius ir mikroautobusus, pritaikytus vežti judėjimo negalią turinčius moksleivius. Juos nupirkus tokių automobilių mieste bus 18.  Nauji automobiliai bus perduoti Sausio 13-osios progimnazijai, „Vilties“ ir Šilo specialiosioms mokykloms, taip pat Verkių mokyklai-daugiafunkciniam centrui.

Antradienį didieji miestai – Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys jau pradeda šildymo sezoną dalyje įstaigų. Daugiabučių gyventojams šildymas bus įjungtas vėliau priklausomai nuo orų prognozių. Pernai šildymo sezonas Vilniuje oficialiai prasidėjo spalio 17 dieną, užpernai – spalio 7 d. Istoriškai sezono pradžia varijuoja nuo spalio 1 iki spalio 22 dienos.

Lietuvos ekonomikos šiemet patiria nuosmukį, tačiau kitąmet prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti. Vis tik kitais metais augs nedarbas, brangs paslaugos, tačiau atlyginimai vis tiek augs, todėl gyventojų perkamoji galia atsities – prognozavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. INVL prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.