Verslas

Viešos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai skiriama dar 36 mln. eurų subsidijų. Lėšos įmonėms skiriamos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), pranešė Susisiekimo ministerija.  Su parama bus įrengta ne mažiau kaip 3,8 tūkst. įkrovos prieigų 42-jose savivaldybėse.    Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad su ES parama norima iki 2030 metų įrengti ne mažiau kaip 6 tūkst. viešų įkrovimo prieigų.

Vyriausybei nuo 2025 metų atsisakius privalomo turto vertinimo licencijavimo tuo turėtų rūpintis nauja profesinė įstaiga, tačiau tai daryti turėtų įpareigoti įstatymas. Tai siūlančiai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko parengtai išvadai trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Ekonomikos komitetas.  „Mes pasirinkome vidurio kelią – judėti link savivaldos, kur leisti patiems rūmams nusistatyti kriterijus ir vertinti.

Lietuvos verslas tebėra atsargus dėl prekybos su Kinija, interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ šią savaitę sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo praėjus dvejiems metams po to, kai Kinija įvedė Lietuvai prekybos apribojimų, kurie vėliau buvo apskųsti Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). „Ne tik vyriausybė, bet ir verslas susiduria su didžiule pasitikėjimo problema, – kalbėjo ministras.

Švedijos ekonomika traukėsi antrą metų ketvirtį iš eilės – recesija užfiksuota pirmąkart nuo 2020-ųjų. Nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais duomenimis, trečiadienį skelbia, jog liepą-rugsėjį sukurtas bendrasis vidaus produktas, įvertinus sezoniškumą – 0,3 proc. kuklesnis nei ankstesnių trijų mėnesių. Antrąjį metų ketvirtį ekonomika susitraukė 0,8 procento. Namų ūkių vartojimas liepos-rugsėjo mėnesiais menko 0,6 proc.

Kauno apygardos teismas pripažino, kad penkis sklypus Druskininkų savivaldybėje Rusijos piliečiai įsigijo neteisėtai, sandoriams pritaikyta modifikuota restitucija. Byloje nustatyta, jog Rusijos piliečiai, žinodami, jog Lietuvos Konstitucija draudžia subjektui, kuris neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nuosavybės teise įsigyti žemę, ją įsigijo statytinio asmens – Žemės ūkio bendrovės vardu, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo ministerijoms tobulinti mokesčio skaičiavimą.  Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Aplinkos, Žemės ūkio bei Finansų ministerijos turi išanalizuoti komiteto pasiūlymus ir apsvarstyti galimybę tobulinti Žemės mokesčio įstatymą.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams išmokėta 309 mln. eurų avansinių išmokų už deklaruotus plotus, skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad nuo gruodžio 1 dienos bus pradėtos mokėti galutinės išmokos – per mėnesį jų planuojama išmokėti 194 mln. eurų. E. Raibytės teigimu, šiuo metu daugiausiai sunkumų kyla dėl ekoschemų.

Vidaus reikalų ministrei pareiškus, kad augantis į Lietuvą dirbti atvykstančių trečiųjų šalių piliečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, ir siūlant griežtinti jų įdarbinimą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras sutinka, jog tvarką reikėtų griežtinti – norima, kad į šalį atvyktų daugiau aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų.

Šiemet 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų sumą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Paramą, kaip ir pernai, išsidalino beveik 23 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, politinių partijų, profesinių sąjungų bei susivienijimų. 2022 metais 484 tūkst. žmonių paramai skyrė beveik 27,6 mln. eurų kaip dalį jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. VMI yra skelbusi, kad 24 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1,6 mln. eurų – politinėms partijoms, 1,2 mln.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų grupių „Auga Group“ bendrovė „Auga Tech“ sukūrė karvių pašarą, mažinantį metano emisijas. Anot įmonės, nauja pašarų technologija karvių virškinimo procesų emisijas sumažina 32 proc. „Bendrovė pastaruosius dvejus metus vykdė technologijos bandymus. Nustatyta, kad ši technologija leidžia padidinti primilžį be įtakos pieno kokybei ir 32 proc.

Tradiciškai įmonių socialinė atsakomybė dažniausiai tapatinama su labdara. Visgi, turint strateginį požiūrį į tai, kaip tvariai prisidėti prie visuomenės gerovės, tokios galimybės gerokai išsiplečia. Prekybos tinklas „Iki“, be tradicinių filantropijos būdų, imasi ir iniciatyvų, kurių naudą pajunta įvairios grupės. „Kasdien siekiame kurti lengvesnę kasdieną savo pirkėjams, savo darbuotojams.

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ teisėtai nutraukė 1,4 mln. eurų vertės vagonų detalių pirkimo konkurso dalį, kurią laimėjo Estijos kapitalo bendrovė „Skinest Baltija“, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Teismas konstatavo, kad „LTG Cargo“ privalėjo nutraukti konkursą, nes kitaip nebūtų pavykę užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Europos Sąjungos šalys narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pranešė pasiekę preliminarų susitarimą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, įskaitant teršalus iš didelių paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkių bei rūdos kasyklų, ribojimo. Vėlai antradienį sudarytu susitarimu bus sumažintas pramonės išmetamų kenksmingų teršalų kiekis ir pagerinta visuomenės prieiga prie informacijos, sakoma valstybėms narėms atstovaujančios Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Gynybos mokestį būtų realu įvesti tik tuo atveju, jei dėl jo sutartų visos partijos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Gynybos mokestis, apie kurį imta pakankamai aktyviai kalbėti, mano manymu, tokia idėja būtų realistiška tik tokiu atveju, jei dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos, nes čia negali būti politikavimo šia tema“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Artėjant žiemos šventėms, prekybas tinklas „Iki“ informuoja savo pirkėjus, kaip parduotuvės dirbs per Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, per svarbiausias metų šventes darbuotojai turės daugiau laisvo laiko, tačiau bus pasirūpinta ir pirkėjų poreikiais, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Australijos vyriausybė antradienį pranešė, kad nuo sausio 1 dienos bus uždraustas vienkartinių elektroninių cigarečių importas. Ji sakė, kad nuo jų priklausomybę įgyja vaikai. Sveikatos apsaugos ministras Markas Butleris nurodė, kad šis draudimas yra būdas stabdyti vienkartinių elektroninių cigarečių plitimą tarp jaunimo. Gegužę Australija pirmą kartą paskelbė apie importo draudimą, tačiau nenurodė tikslios datos, kada jis įsigalios.

Nepasiturintiems gyventojams savivaldybės moka socialines pašalpas, kurių dydis gali siekti daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Tačiau už jas savivaldybės prašo nudirbti visuomenei naudingus darbus. Tai gali būti aplinkos tvarkymas ar pagalba švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Taip pat savivaldybės vardija pašalpų gavėjus, kuriems taikomos išimtys ir jiems dirbti nereikia.

Statybų Latvijoje kainų augimas per metus sulėtėjo nuo 2,8 proc. rugsėjį iki 1,7 proc. spalį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 6,7 proc. brangesnė nei pernai spalį, statybinių medžiagų kainos per metus sumažėjo 1,4 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 4,2 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc.

Dalis tarifų už į rinką išleidžiamas gėrimų pakuotes, kurios dalyvauja užstato sistemoje, nuo kitų metų didėja, dalis – mažėja. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba naujus tarifus nustatė, atsižvelgusi į makroekonomines prognozes ir antrinių žaliavų kainų pokyčius rinkose, pranešė USAD.

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ su partneriais planuojamas suskystinto anglies dvideginio (CO2) tvarkymo projektas pripažintas didelės svarbos tarpvalstybiniu projektu.  Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendinamam projektui suteiktas Europos Sąjungos bendrojo intereso projekto statusas (ang.

Didžiausių pasaulio kompanijų nematerialiojo turto vertė per pastaruosius metus išaugo 8 proc. iki 61,9 trln. JAV dolerių, rodo tarptautinės tyrimų kompanijos „Brand Finance“ naujausi duomenys. Lyderės pagal šį rodiklį titulą išsaugojo „Apple Inc.“ – jos nematerialus turtas per metus brango 17 proc. iki 2,68 trln. dolerių. Į antrąją šio sąrašo eilutę pakilo „Microsoft Corp.“ (augimas 46 proc. iki 2,32 trln. dolerių), laipteliu žemiau nustūmusi „Saudi Aramco“ (3,5 proc. 1,85 trlln.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė savo siūlymą Europos Sąjungos Tarybai pratęsti nepaprastųjų energetikos priemonių taikymą vieneriems metams. „Šiandien EK pasiūlė 12-ai mėnesių pratęsti galiojimą skubių priemonių, kurios pernai buvo įvestos reaguojant į energetikos krizę, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą ir jos energijos išteklių naudojimas kaip ginklo“, – teigiama Generalinio energetikos direktorato išplatintame pranešime.

Latvijos monetarinės finansų įstaigos, daugiausia komerciniai bankai, pelno per 10 šių metų mėnesių, smarkiai išaugus įplaukoms dėl bazinių palūkanų euro zonoje šuolio, susižėrė 2,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai – 596,2 mln. eurų. Vien tik per praėjusį mėnesį pelno suskaičiuota 67,8 mln. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos didėjo 2,7 proc. iki 27,066 mlrd. eurų, nuosavas kapitalas – 15,7 proc. iki 3,636 mlrd. eurų.

Įžengus žiemai, vairuotojams primenama neužmiršti atlikti pagrindinių namų darbų, susijusių ne tik su saugiu vairavimu, bet ir transporto priemonės priežiūra. Štai vienas iš reikalavimų – būtinybė nuvalyti apsnigtus ir sunkiai įmatomus transporto priemonės valstybinius registracijos numerius.

Magistralės „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstruojančios bendrovės kreipėsi į prokuratūrą dėl, manoma, pavogtų 5 tūkst. tonų smulkinto asfalto, pranešė „TV3 Žinios“. „Vienu kartu čia nebuvo išvežta, nes turbūt tokios technikos nėr, kad 5 tūkst. tonų greitai išvežtų kažkur per vieną kartą. Be abejo, kad greičiausiai nuolat kažkoks kiekis keliavo į kitur, negu turėjo nukeliauti.

Nuo sausio didėjant reguliuojamai elektros kainos daliai, nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planai brangs 6–16 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tiek kainos padidėjo šią savaitę, o jos įsigalios nuo sausio.    Siūlomas 12 mėnesių vienos laiko zonos plano elektros kainas „Ignitis“ padidino apie 13,8 proc., „Enefit“ – 15,9 proc., „Elektrum Lietuva“ – 6,2 proc.

Maltos ekonomikos augimas per metus fiksuojamas jau 11-ą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys rodo, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – palyginamosiomis kainomis 7,1 proc. solidesnis nei prieš metus. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį per metus didėjo 7,6 proc., valstybės išlaidos – 0,7 proc., tuo tarpu verslo investicijos nyko 26,8 procento. Eksportas plėtėsi 5,6 proc., importas traukėsi 0,7 procento.

Darbuotojų savitarnos ir verslo procesų automatizavimo platformą kuriantis Lietuvos startuolis „Vecticum“ pritraukė 100 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 91,3 tūkst. eurų) investiciją iš „Google“, pranešė „Vecticum“. Įmonės technologijų direktorius ir vienas iš įmonės įkūrėjų Tomas Masiulis sako, kad „Vecticum“ savo produktą kuria integruojant „Google“ produktus, o finansavimą gavo dalyvaudama „Google for Startups Cloud“ programoje.

Vyriausybės nurodymu atsisakant sveikatos priežiūros Vilniaus socialinių paslaugų centras nuo kitų metų kovo atleis 35 slaugytojus, jų padėjėjus ir kineziterapeutus. Savivaldybė sako, jog jiems bus pasiūlytas kitas darbas, o gyventojams paslaugas teiks medicinos įstaigos.  Centro viešųjų ryšių specialistė Eglė Užkuraitė BNS nurodė, jog dalies paslaugų atsisakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeitus socialinės globos darbuotojų laiko sąnaudų normatyvus.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 0,6 proc. – prieaugis kukliausias nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) antradienį paskelbti duomenys.

Naujų savininkų valdoma ir pertvarkoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ atsikratyti skolų ir tęsti veiklą planuoja didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama galimybė, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius, nurodoma kreditoriams teikiamame įmonės restruktūrizavimo plano projekte.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas siūlo gyventojams įvesti paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį – tokios nuotekos susidaro ant šaligatvių ar gatvių lietui lyjant ar per polaidį. Kitaip, pasak Broniaus Miežutavičiaus, apsemtų gatvių problema tik dar labiau gilės.  „Paviršinių nuotekų valdymo ir tvarkymo problema pribręs. Tik laiko klausimas, todėl jau metas grįžti prie diskusijų, kaip turime tvarkyti paviršines nuotekas.

„Ar pastebėjote, kad kai verslininkai kalba apie darbuotojų trūkumą, dažnai jiems išsprūsta, jog darbuotojų ne iš principo nėra, bet nėra tų, kurie NORĖTŲ dirbti. Čia kalba neina apie tas unikalias profesijas, kurioms reikalingas išties specifinis parengimas, o apie tuos sektorius, kur trūksta vairuotojų, padavėjų, virėjų, kambarinių, valytojų“, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentare.

Geriamojo vandens tiekimas ateityje brangs, nes greitai įmonės nebegaus europinio finansavimo, todėl investicijoms lėšų turės surinkti iš klientų, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas.  Bronius Miežutavičius taip pat abejoja, ar mažas įmones perėmusios garantinio tiekimo bendrovės nekels įkainių.         „Dabar labai aišku, kad visos investicijos turės būti padarytos iš kainos. Lėšų iš Europos Komisijos daugiau jau nebegausime.

Lapkritį vystytojai įsipareigojo įrengti 1,191 gigavato (GW) bendros galios saulės, vėjo jėgainių ir kaupimo įrenginių (baterijų), antradienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot jos, su 10 vystytojų sudaryti bankų garantijomis patvirtinti ketinimų protokolai kuriais prie perdavimo tinklo suplanuota prijungti 0,773 GW galios vėjo elektrinių, 0,26 GW – saulės ir 0,158 GW galios kaupimo įrenginių.

Neretai patekę į eismo įvykį ar tokį pastebėję, žmonės linkę manyti, jog tiesiog nepasisekė. Vairuotojai atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, kelią perbėgo juoda katė, ar iš lovos kuris nors išlipo ne ta koja. Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę.

Vidurio ir vakarų Lietuvoje neefektyvius biokuro katilus nori pakeisti 1661 gyventojas, jie prašo daugiau nei 6 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA antradienį sustabdė spalio pradžioje pradėtą paraiškų priėmimą, nes prašoma parama viršija skirtą sumą. Agentūra žada, jog 2024 metais gyventojai vėl galės gauti paramą.

Mobiliosios įrangos rinkoje pastebėta tendencija, kad pastaraisiais metais lietuviai perka vis brangesnius ir geresnius įrenginius. Vidutinė išleidžiama suma yra išaugusi 15 procentų. Lietuviai pirmiausia renkasi savo mėgstamą operacinę sistemą – iOS arba Android. Kitas svarbus kriterijus paprastai būna kaina. „Šiuo metu populiariausi kainų segmentai tarp 200-350 eurų, taip pat ir brangesni – apie 600-700 eurų kainuojantys išmanieji.

Šiaulių bankas į valstybės biudžetą planuoja pervesti daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo.  „Už trečiąjį šių metų ketvirtį mokėsime virš 2,6 mln. eurų“, – BNS antradienį nurodė banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė. Bankas „Luminor“ anksčiau pranešė jau pervedęs 12,5 mln. eurų įnašą. Tuo metu „Swedbank“ įnašo sumą žada paskelbti, kai sumokės, SEB taip pat ketina informuoti vėliau. Antrąją įmoką bankai turi sumokėti iki lapkričio 30-osios.

Jungtinės Karalystės pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ antradienį paskelbė apie savo pirmąjį nuo COVID-19 pandemijos protrūkio metų pelną, tačiau perspėjo, kad Izraelio ir „Hamas“ karas turės įtakos jos veiklos rezultatams. Pasak pranešimo, pelnas atskaičius mokesčius per praėjusius jos finansinius metus, pasibaigusius rugsėjo pabaigoje, dėl didesnės skrydžių paklausos ir pakilusių bilietų kainų siekė 324 mln. svarų sterlingų, palyginti su 169 mln. svarų nuostoliu metais anksčiau.

„Luminor“ skolina 10,4 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Sirin Development“ logistikos parko „Rumbula“ Rygoje plėtrai, pranešė „Luminor“. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 tūkst. kv. metrų ploto sandėlių kompleksas jau baigtas ir yra visiškai išnuomotas. „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas teigė, kad bendrovė planuoja naujus projektus tiek Lietuvoje., tiek Latvijoje. „Mūsų ateities planai taip pat ambicingi, pradėjome 120 tūkst. kv.

Per artimiausius vienerius–trejus metus nuosavą verslą steigti planuoja 19 proc. lietuvių – per pusmetį jų skaičius išaugo, rodo SEB banko atliktas tyrimas. Banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė sako, kad pavasarį apie savo verslus galvojančių lietuvių buvo mažiau.  „Palyginti su analogišku tyrimu pavasarį, svarstančių apie savo verslo kūrimą Lietuvoje per pusmetį šiek tiek padaugėjo. Dar sudėtinga pasakyti, ar tai yra ilgalaikė teigiama tendencija“, – pranešime teigė E. Dovbyšienė.

Nyderlandų kapitalo grupės „Affidea diagnostics“ valdoma sveikatos priežiūros grupė „Affidea Lietuva“ į Klaipėdos klinikos plėtrą investavo 4,3 mln. eurų – ji pradeda teikti diagnostinių tyrimų bei chirurgijos paslaugas, pranešė grupė.  Pasak jos, „Affidea Klaipėdos“ klientams pradedamos teikti dienos chirurgijos, MRT tyrimų paslaugos, veiklą taip pat pradėjo „Express care“ priėmimo centras – jame bus teikiama skubi medicininė pagalba, nutikus nesudėtingai sportinei ar buitinei traumai.

Pastaruoju metu mažėjančios kainos ir defliacija yra grįžimas prie normalių kainų lygio, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, gana ryškus kainų smukimas lapkritį iliustruoja jų grįžimą prie įprasto lygio.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturas“ pajamos šiemet sausį-rugsėjį siekė 166,8 mln. eurų – 7,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (155,3 mln. eurų). „Novaturo“ grynasis pelnas šiemet augo daugiau nei 21 kartą iki 6,4 mln. eurų (pernai – 0,3 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė įmonė. „Novaturo“ grupės vadovas Vitalijus Rakovskis sako, kad gerus finansinius rezultatus lėmė ir kelionių krypčių diversifikavimas.

Estijos pramonininkų ir paslaugų teikėjų nuotaikos šį mėnesį blogėjo, tuo tarpu statybininkų ir prekybininkų įmonių – gerėjo, rodo Estijos konjunktūros instituto skaičiuojami indeksai. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas nukrito 5 punktais iki minus 31 punkto. Pernai lapkritį jo vertė buvo minus 21 punktas. Statybos įmonių pasitikėjimo indeksas per mėnesį pakilo 1 punktu iki minus 25 punktų. Prieš metus jis buvo ties minus 14 punktų žyma.

Iš visų trijų Baltijos šalių lietuviai prasčiausiai rūpinasi savo namų apsauga nuo gaisro. Norint pagerinti situaciją, organizuojami specialūs renginiai, kuriuose gyventojams bus išdalyta 1200 dūmų detektorių. Artimiausias renginys – Kaune, Vienybės aikštėje, lapkričio 28 d. 11.30–12.30 val.

Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“ pranešė svarstanti  galimus darbo vietų mažinimus, galbūt išleidžiant vyresnio amžiaus darbuotojus į ankstyvą pensiją, kad būtų lengviau įgyvendinti svarbius išlaidų apkarpymo tikslus, nusistatytus dėl stringančio perėjimo prie elektromobilių gamybos. „Padėtį galima vadinti kritine. Spaudimas patiriamas daugelyje rinkų.

Lietuvoje išankstinė mėnesio defliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,4 procento. Kainos vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės.  Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su 2022 metų lapkričiu, – siekė 2,3 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija – 10,2 proc. Abu rodikliai yra mažiausi per metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, mėsa ir jos produktai per metus brango 8,8 proc.