Verslas

2024 metais Lietuvoje turėtų atsirasti pirmasis restoranas su „Michelin“ įvertinimu, trečiadienį pareiškė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Lietuvoje atsiras „Michelin“ restoranas, ties tuo dabar mes labai aktyviai dirbame, tačiau daugiau detalių kol kas atskleisti negaliu“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.

Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ano jo, rengiant kitų metų biudžetą nebuvo tinkamai išspręsti mokytojų atlyginimų ir kelių finansavimo klausimai.

Knygos „Lyderystė“ autoriai leidosi į dar vieną kūrybinę kelionę ir šiandien pristato knygą „Organizacijų ligos ir jų gydymas“. Tai vadovams, norintiems jais tapti ir apskritai besirūpinantiems savo organizacijų gerbūviu skirta knyga, kurioje rasite naudingų įžvalgų, kaip išvengti klaidų ar kaip jas išspręsti ir judėti toliau.

Ruošiantis skelbti būsimo ministerijų miestelio Vilniuje, Goštauto gatvėje, pirmojo etapo  rangovo tarptautinį konkursą bus konsultuojamasi su rinka, trečiadienį pranešė Turto bankas. Laikinasis Turto banko vadovas Ernestas Česokas sako, kad siekiama pavyzdinio projekto. „Nuolat deklaruojame, kad esame atviri diskusijai ir siekiame įsiklausyti į rinkos lūkesčius, pastabas. Norime, kad Turto banko projektai būtų pavyzdiniai“, – pranešime teigė E. Česokas.

Greitai praturtėti norintys gyventojai renkasi paprasčiausią kelią – įsigyja loterijos bilietą. Tačiau vieniems pasiseka, kitiems – ne. O ir laimėtos sumos ne visus džiugina. Laimėti milijoną ar dar daugiau pasiseka tik nedaugeliui. Tačiau loterijos jau sukūrė net 70 naujų milijonierių. „Loterijos sukūrė Lietuvoje 70 naujų milijonierių, o jiems buvo išmokėti 700 milijonų eurų“, – sakė Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas. Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 2,8 mln.

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Enefit“ su 1 megavato (MW) pajėgumu galės dalyvauti Baltijos šalių elektros balansavimo rinkoje.  Lietuvos tinklo operatorė „Litgrid“ trečiadienį pranešė su „Enefit“ pasirašiusi elektros paklausos telkimo sutartį.

Tarptautinio žurnalistinio tyrimo „Cyprus Confidential“ metu tarp nutekintų dokumentų rasti duomenys atskleidė, kad dvi garsaus Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus atžalos įgijo, o galbūt ir tebeturi Lietuvos pilietybes.  Į žurnalistų rankas patekę susirašinėjimai parodė, kad Arkadijaus ir Annos Abramovičių lietuviški pasai buvo panaudoti operacijoms, neretai vertinamoms kaip bandymas apeiti milijardieriui pritaikytas sankcijas.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susidariusią beveik 160 mln. eurų vartotojų permoką buitiniams vartotojams svarstoma grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, BNS patvirtino šaltiniai. Tai, kad skolą numatoma grąžinti nuo kitų metų liepos, trečiadienį patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Neseniai Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai. Šie pakeitimai įsigalios 2024 m. sausio 1 d. „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą realiomis sąlygomis.

Rusams užpuolus Ukrainą Vladimiro Putino režimas sulaukė Vakarų, o taip pat ir Lietuvos, sankcijų. Tačiau, nepaisant jų, neseniai Rusijos žiniasklaida skelbė apie gerokai išaugusį vyno eksportą iš mūsų šalies. Dabar gi skelbiama, kad viskio eksportas iš Lietuvos į Rusiją išaugo 9 kartus. Režimui palankus portalas „Ria novosti“ skelbia, kad, nepaisant ekonominių sankcijų, kai kurios šalys gerokai padidino viskio eksportą į Rusiją.

Darbdaviai ėmėsi aktyviau prašyti pažymų, ar įdarbinami žmonės nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį pusmetį tokių užklausų gauta beveik 3,2 tūkst., o vien per trečiąjį šių metų ketvirtį – 3,5 tūkstančio. Atitinkamai per šiuos laikotarpius išduota 15 ir 17 pažymų su apribojimais.

Modernizuojant Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą joje sumontuotas vasarą atgabentas milžiniškas reaktorius, BNS patvirtino įmonės atstovė.  „Reaktorius jau tikrai stovi sumontuotas, pritvirtintas ant pamato“, – trečiadienį BNS sakė Kristina Gendvilė.

Visos Baltijos šalys kitąmet planuoja deficitinius kitų metų biudžetus, o didžiausias viešųjų finansų deficitas numatytas Lietuvoje, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaitos. Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje. Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse.

Nuo gruodžio 6 d. gyventojai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir teikti paraiškas verslo kūrimui ir darbo vietų steigimui. Tarnyba praneša, kad norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys. Išnagrinėjusi pirmojo etapo rezultatus, Užimtumo tarnyba įvertino, kad pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės yra visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu.

Lietuvos oro uostams (LTOU) ateityje tikintis uždirbti iš skrydžių tarp Vilniaus ir Londono, bendrovei prašoma skirti 3 mln. eurų – lėšos būtų panaudotos jos įstatiniam kapitalui didinti, jos būtų skirtos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų. Sprendimą turėtų priimti Vyriausybė.   Ministerija teigia, kad valstybė turi investuoti į skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų, kuriuos pagal rugsėjį pasirašytą investicijų sutartį vykdo Lenkijos oro bendrovė LOT.

Iki šių metų pabaigos planavusi nugriauti Maskvos namus Vilniuje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija koreguoja grafiką, trečiadienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  Inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė portalui teigė, kad griovimo darbų grafikas keičiasi, dėl šiemet užsitęsusių viešųjų pirkimų. Pasak jos, artimiausiu metu ketinama organizuoti pirkimą statinio griovimo darbams, o jų terminas priklausys nuo to kaip vyks pirkimų procedūros.

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą nuo kitų metų didinti rodiklius, nuo kurių priklauso įvairios socialinės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad bazinės išmokos dydis didės 6 eurais iki 55 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 18 eurų iki 165 eurų, valstybės remiamos pajamos – 19 eurų iki 176 eurų, o šalpos pensijų bazė – 13 eurų ir siektų 197 eurus. Šiuos dydžius kasmet tvirtina Vyriausybė, jos nutarimas įsigalios nuo kitų metų.

Darbo metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Taip numato Darbo kodeksas. Tačiau teisininkai pastebi, kad žmonės darbo metu bijo ilsėtis, nes nenori išsiskirti iš kolegų ar supykdyti darbdavio. Tačiau kitas dalis darbuotojų darbo metu randa laiko ne tik poilsiui, bet ir apsipirkinėjimui. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu, sukėlė audringas diskusijas.

Armėnijos nacionalinė statistikos tarnyba pranešė lapkritį šalyje užfiksavusi 0,5 proc. metų (12-os mėnesių) defliaciją. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai praėjusį mėnesį buvo 4,4 proc. pigesni nei prieš metus. Be to, vartotojų kainų indekso pokytį per metus nusmukdė menkę kainų prieaugiai viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, drabužių ir avalynės, buitinės įrangos ir namų apyvokos daiktų, negrupuojamų prekių ir paslaugų.

Slovakija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 1,1 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos augimas per metus sulėtėjo nuo 1,5 proc. balandį-birželį, tai yra nuo solidžiausio per pastaruosius penkis metų ketvirčius. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį menko 1,8 proc., valdžios sektoriaus išlaidos augo 2,9 proc., o investicijos į ilgalaikius aktyvus didėjo 2,8 procento.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės antradienį paskelbė naujas taisykles, įskaitant draudimą naikinti neparduotus drabužius, kuriomis siekiama kovoti su greitąja mada ir mažinti atliekų kiekį. Naujosiomis taisyklėmis, kurias pirmą kartą praėjusiais metais pasiūlė Europos Komisija, nustatomi griežtesni reikalavimai siekiant užtikrinti, kad gaminiai ilgiau tarnautų, būtų lengviau pataisomi ir perdirbami. Įstatymu draudžiama naikinti neparduotus tekstilės gaminius ir avalynę.

Brazilijos ekonomika, didžiausia Lotynų Amerikoje, trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, paaugo 0,1 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos agentūra IBGE. Verslo dienraščio „Valor“ kalbinti analitikai prognozavo nuosmukį 0,2 procento. Pramonė augo 0,6 proc., paslaugų sektorius – taip pat 0,6 proc., tačiau žemės ūkio produkcijos apimtis sumenko 3,3 procento. Namų ūkių vartojimas didėjo 1,1 proc., valstybės išlaidos – 0,5 proc.

Šiuo metu nežymiai viršijantys greitį gali išsisukti ir su įspėjimu ar viso labo su 6–15 eurų dydžio bauda. Valdžia pasiryžusi baudas gerokai padidinti, nors ir dabar daug vairuotojų nuo jų išsisuka. Tiesa, prieš tokius „gudručius“ žadama imtis naujų priemonių. Kitaip, nei yra dabar, ateityje laiku nesumokėtas baudas būtų galima iš karto nurašyti nuo banko sąskaitos.

Latvijos viešojo sausumos transporto poreikis per tris šių metų ketvirčius buvo 17,9 proc. solidesnis nei prieš metus – pervežta 139,4 mln. keleivių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Reguliaraus susisiekimo autobusų keleivių padaugėjo 15 proc. iki 77,1 mln., traukinių – 11,3 proc. iki 13 milijonų. Miestuose kursuojantys troleibusai keleivių šiemet sausį-rugsėjį pritraukė 34,9 proc. daugiau – 28,7 mln., o tramvajų keleivių skaičius augo 12,9 proc. iki 20,6 milijono.

Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija 20 tūkst. eurų Lietuvos banko (LB) bauda praėjusią savaitę buvo skirta Šiaulių banko žmogiškųjų išteklių vadovei Jurgitai Simanavičiūtei, antradienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  Apie tai portalui patvirtino Šiaulių bankas, o LB pateikė informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, kur nurodė darbuotojos vardą ir pavardę.

Jau šį šeštadienį, gruodžio 9 d. vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami dalyvauti tradiciniame 48-ame Kalėdų bėgime, rašoma savivaldybės pranešime spaudai. Kasmet „Eurovaistinės“ kalėdiniame bėgime dalyvauja tūkstančiai Kalėdų senelių, elfų, elnių kostiumais ir net mirksinčiomis eglučių girliandomis pasipuošusių bėgimo entuziastų.

Dauguma šalies gyventojų mano, kad per artimiausius šešis mėnesius butų kainos liks tokios pat arba didės, rodo nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.  41 proc. apklaustųjų mano, kad būsto kainos augs, 35 proc. – nesikeis, o beveik ketvirtadalis tikisi kainų mažėjimo.

Dėl teisminių ginčų užtrukus elektroninės sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui, Seimas leido jos veiklos pradžią atidėti iki 2025-ųjų sausio. Vyriausybė siūlė šią datą atidėti iki tų pačių metų liepos.

Kauno viršutinių ir kitų drabužių siuvimo bei siuvinėjimo įmonė „Jurguva“ apie atleidimą įspėjo daugiau nei pusę – 19 iš 28-ių – darbuotojų. Bendrovė praėjusią savaitę apie planuojamus atleidimus pranešė Užimtumo tarnybai. Anot jos, „Jurguva“ tarnybai nurodė, kad negaunant užsakymų atleidžiamos siuvėjos. Nuo 1993 metų veikianti įmonė savo svetainėje skelbia, kad užsakymus gauna Lietuvoje ir užsienio šalyse. Registrų centro duomenimis, pernai „Jurguva“ gavo 2,4 mln.

Trečiadienį, gruodžio 6 d. nuo 7.30 iki 8.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje organizuojama tikslinė policinė prevencinė saugaus eismo priemonė „Ar saugiai išleidi vaiką prie mokyklos?“. Šia priemone siekiama atkreipti vairuotojų, vežančių vaikus į mokyklinio ugdymo įstaigas, dėmesį į eismo saugumo svarbą prie mokyklų ir būtinybę laikytis Kelių eismo taisyklių nuostatų, pareigą pasirūpinti pažeidžiamiausiais eismo dalyviais – vaikais, išve...

Seimui antradienį priėmus 2024 metų valstybės biudžetą finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog kaip ir tikėtasi, Seimas susitelkė už jį balsuodamas.   „Tikėtasi buvo bent koalicijos partnerių paramos ir matome, kad tas sutelktas balsavimas ir įvyko, tikrai valstybės biudžetas 2024 metams atveria ir papildomas galimybes“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Seimas antradienį priėmė 2024 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 65 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus.

Kuršių marių taršos byloje teismui antradienį liudiję bendrovės „Grigeo Klaipėda“ operatoriai liudijo žinoję apie sklendę, kuria išleidžiamos nevisiškai išvalytos nuotekos, – ji dažniausiai būdavo naudojama tamsiu paros metu arba savaitgaliais.  Operatoriai nurodė neturėję informacijos, kad nevalytos nuotekos teka į Kuršių marias, – jiems buvo sakoma, kad jos keliauja į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ sistemą.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 6,2 proc. rugsėjį, antradienį skelbia organizacija. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Metų infliacijos lėtėjimas spalį užfiksuotas 28 iš 38 EBPO valstybių narių. Energijos išteklių kainų metinis nuosmukis per mėnesį pagilėjo nuo 0,5 proc. iki 4,8 proc., maisto produktų kainų metinis prieaugis sumažėjo nuo 8,1 proc. iki 7,4 procento.

Antradienį Seimas galutinai priėmė 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Jame numatyta, kiek ir kokių mokesčių lietuviai sumokės bendroms šalies reikmėms ir kiek iš to katilo bus skirta įvairioms išmokoms ir viešosioms paslaugoms. Už kitų metų valstybės biudžetą balsavo 73 parlamentarų, 52 buvo prieš, o 1 – susilaikė. Prieš šį balsavimą valdančioji dauguma atmetė daugelį pasiūlymų papildomai didinti biudžeto išlaidas.

Inovatyvių Lietuvos startuolių veiklos skatinimui skirta dar 20 mln. eurų paramos, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Anot jos, Inovacijų skatinimo fondo lėšomis finansuojama rizikos kapitalo priemone „Akceleratorius 2“ investuojama į besikuriančias ir perspektyvias mažas įmones. Armonaitė: parama gali padėti verslo pradžiai Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad ši parama gali padėti verslo pradžiai.

Žinomas modelis ir aktorė Karolina Toleikytė tapo modelių agentūrą „Major Amber Models“ valdančios bendrovės „Gintariniai modeliai“ savininke ir vadove. Po sandorio „Major Amber Models“ laukia pokyčiai – ketinama plėsti agentūros veiklos geografiją bei siūlyti profesionalią pagalbą modeliams siekiant pasirašyti optimalias darbo sutartis ar suderėti atlyginimo sąlygas. K. Toleikytė planuoja visa galva pasinerti į bendrovės veiklą, todėl laiko modelio darbui ji neketina skirti.

Stebint streikuojančios profsąjungos atstovams, Seimas antradienį atmetė kelis opozicijos teiktus siūlymus kitąmet didinti darbo užmokestį mokytojams labiau, nei siūlo Vyriausybė. Tokie balsavimai surengti parlamentui priimant kitų metų valstybės biudžetą. Prieš biudžeto priėmimą, Seimo nariai balsuoja dėl atskirų parlamentarų pasiūlymų, kuriems priėmimo išvakarėse nepritarė Ministrų kabinetas.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kolegų siūlymus suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vadina „nervine reakcija“. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad šiam klausimui reikalinga „gilesnė diskusija“. Taip valdančiųjų lyderiai kalbėjo antradienį Seime, reaguodami į trijų konservatorių siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams ir išimtį paliekant tik atvykstantiems...

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas.

Pasiruošti magiškoms Kalėdoms šiemet galima visai nebrangiai. Agresyviomis nuolaidomis ir ypač plačiu prekių asortimentu garsėjantis prekybos tinklas „Iki“ pristatė pirmąjį gruodžio akcijų leidinį, kuriame – kaip iš gausybės rago besipilantys gerų kainų pasiūlymai. Ne tik kasdieniams produktams, bet ir žaislams, šventinėms dekoracijoms, saldumynams bei aibei kitų prekių, kurios padės Kalėdoms pasiruošti pigiau ir šventiškiau.

Seimo opozicijos atstovams pareiškus nepalaikysiant kitų metų biudžeto projekto premjerė Ingrida Šimonytė sako tame nematanti logikos.    „Nelabai aišku, kokia opozicijos logika nepalaikyti. Todėl, kad jeigu biudžetas nebūtų priimtas ir, tarkime, būtų taikoma vienos dvyliktosios šių metų (biudžeto – BNS) taisyklė, nežinau, kam čia dėl to būtų geriau“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

Lietuvos gyventojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo – augimas buvo spartesnis negu infliacija, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamos „į rankas“ liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 10,7 proc., o metinė infliacija buvo 3,7 proc. Kas lėmė augimą? Pasak K. Zitikytės, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesio algos didinimas 15,1 proc.

Seimui antradienį ketinant apsispręsti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis jį vadina netvariu ir neatspindinčiu lūkesčių. „Mes matome besitęsiantį mokytojų streiką, netenkina, kaip vykdomas susitarimas švietimo srityje. Mes matome apgailėtiną kultūros sektoriaus finansavimą.

Trečiąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutinės visą mėnesį Lietuvoje dirbusių darbuotojų pajamos didėjo 11,7 proc. arba 209 eurais ir siekė 1 989 eurus neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.  Darbo pajamos į rankas per metus didėjo 119 eurų iki 1 235 eurų, tai yra 10,7 proc. Metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc. „Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo 7 iš 10 apdraustųjų pajamos, o 1 iš 10 – mažėjo.

Susidaro įspūdis, kad dabar neskiriant mokytojams daugiau lėšų didinti atlyginimus, tyčia norima tai padaryti prieš Seimo rinkimus, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Taip ji kalbėjo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) antradienį prieš kitų metų biudžeto priėmimą Seime atnaujinant mokytojų streiką ir reikalaujant jame numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Dabartinė Vyriausybė nesukūrė žadėtų naujų ir tvarių pajamų šaltinių, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ nuosekliai tęsia tvarų ir glaudų bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurios yra įsikūrusios šalia bendrovės vystomų, statomų ar veikiančių atsinaujinančios energetikos projektų. Finansinės paramos šiais metais sulaukė Tauragės, Mažeikių, Jurbarko ir Kretingos (Lietuvoje) ir Pomeranijos bei Silezijos (Lenkijoje) atsinaujinančios energetikos parkų bendruomenių projektai.

Aukso kainos pirmadienį pasiekė visų laikų aukštumas, nes investuotojai vis dažniau tikisi palūkanų normų mažinimo, silpnėja doleris ir didėja geopolitinė įtampa, praneša CNN. Pirmadienio prekyboje tauriojo metalo kainos šoktelėjo net 3 proc. ir pasiekė 2 135 JAV dolerių už unciją, viršydamos ankstesnį 2020 m. rugpjūčio mėn. pasiektą 2 072 dolerių rekordą. Vėliau dienos metu kainos krito ir siekė 2 023 dolerių.