Verslas

Muitinė už daugiau nei 150 tūkst. eurų perka rentgeno įrenginį, skirtą tikrinti prekes ant palečių Klaipėdos uoste. Muitinės departamento komunikacijos specialistė Irmina Frolova-Milašienė BNS teigė, kad nauja įranga bus naudojama Malkų įlankos jūrų uosto poste, kuriame iki šiol tokios patikros nebuvo. „Šiuo metu tokio įrenginio Malkų įlankos jūrų uosto poste nėra“, – teigė I. Frolova-Milašienė.

Žiemą įveikti įprastą atstumą nuo namų iki darbo elektromobiliui prireiks daugiau energijos negu kitu metų laiku. Ką reikia žinoti, kad kelionė elektromobiliu būtų sklandi bet kokiu oru? Jeigu elektromobilį nusipirkote šią vasarą arba rudenį, žiemą galite nustebti, kad su 10 kilovatvalandžių įveikiamas atstumas taps trumpesnis. Taigi, savo EV žiemą teks krauti ilgiau arba dažniau.

Raseinių rajone esantis ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas penktadienį atveriamas lankytojams. Tikimasi, kad tiltą kasmet aplankys 10-15 tūkst. žmonių. Kultūros vertybe laikomas 599 metrų ilgio ir 42 metrų aukščio tiltas visuomenei pritaikytas po to, kai per metus jis už maždaug 1,5 mln.

Iki šiol atrodė, kad didieji prekybos tinklai tik atidarinėja naujas parduotuves ir nuolat plečiasi. Tačiau toks įspūdis gali būti apgaulingas. Oficialūs duomenys rodo, kad bendras tinklų darbuotojų skaičius per pastaruosius metus gerokai susitraukė. Ne tik „Maxima“, bet ir kiti tinklai kai kurias parduotuves uždaro visam laikui ir nebūtinai atidaro naujas netoliese. Naujausia Lietuvos gyventojų pajamų apžvalga rodo, kad gyventojai uždirba daugiau pinigų.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonė  „LTG Infra“ ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpos tarp Kauno ir sienos su Lenkija projektuotojo.  „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad projektuotojo pradėta ieškoti anksčiau nei planuota, o tai lėmė sklandžios žemės sklypų išpirkimo procedūros.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų grupių „Auga Group“ 2024 metais planuoja uždirbti 23,3 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA). Per devynis šių metų mėnesius šis rodiklis buvo neigiamas.  Grupės valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius sako, kad kitais metais daugiausia pelno – 14,7 mln. eurų – įmonė tikisi iš  augalininkystės, o 2 mln.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kad kitąmet būtų surengtas patariamasis referendumas dėl plynų miškų kirtimo ribojimo. Tačiau pateikimo procedūra liko nebaigta. Vieno iš projekto iniciatorių demokrato Domo Griškevičiaus siūlymu, balsavimas dėl pritarimo projektui po pateikimo nukeltas į kitą plenarinį posėdį, nes kai kurios frakcijos šį klausimą esą dar nori aptarti su nevyriausybininkais.

Europos Sąjungoje (ES) šį mėnesį įsigalios reglamentas, numatantis valstybių narių apsaugą nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos. Europos Komisija šį dokumentą inicijavo prieš dvejus metus, kai Pekinas dėl diplomatinio ginčo su Vilniumi įvedė prekybos apribojimus Lietuvos verslams. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją, ši byla vis dar nagrinėjama. Pats Pekinas kaltinimus neigia.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ už praėjusius finansinius metus neplanuoja mokėti dividendų. Jų įmonė nemokėjo ir pernai.  Dėl to įmonės akcininkai spręs gruodžio 28 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė „Vilniaus baldai“.  Akcininkai turės nuspręsti dėl 23 mln. eurų paskirstytinojo pelno, kurį visą siūloma perkelti į kitus metus.  „Vilniaus baldai“ per 2022–2023 finansinius metus gavo 97,9 mln.

JAV korporacija „Brown-Forman“ – „Jack Daniel's“ viskio ir „Woodford Reserve“ burbono gamintoja – grynąjį pelną per metus padidino 6,6 proc., tačiau jo augimas nepateisino rinkos lūkesčių. Pasak korporacijos pranešimo, grynasis pelnas antrąjį jos finansinių metų ketvirtį (rugpjūčio-spalio mėnesiais), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, padidėjo nuo 227 mln. iki 242 mln. dolerių, arba iki 0,50 dolerio akcijai. Įplaukos augo 1 proc. iki 1,107 mlrd. dolerių.

Paprastai sukčiai savo aukų prašo pinigus pervesti į sąskaitas užsienio bankuose, kad juos būtų kuo sunkiau susekti ir atgauti. Tačiau, pasirodo, kad sukčiai gali turėti ir pačių įprasčiausių sąskaitų kai kuriuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose Lietuvoje. Jie teisinasi, kad sąskaita, kurią valdo sukčiai, yra tikra, tačiau internete apsimetinėjama visai kitu žmogumi nei tas, kuriam priklauso sąskaita.

Jau po trijų su puse savaičių už rūkalus ir dyzeliną teks mokėti brangiau. Brangs ir alkoholis, mat valdžia nuo Naujųjų didina akcizo mokesčius. Didesnius mokesčius teks mokėti ir už durpes, krosnių kurą, naftos dujas. Valdantieji sako, esą mokesčius kelia taršiems ir sveikatai kenkiantiems produktams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiemet dešimtadaliu pabrangęs alus nuo sausio vėl pabrangs dėl valdančiųjų vykdomo akcizų mokesčių didinimo plano.

Seimas linkęs įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius nuo 2025 metų registruoti naujas išankstinio mokėjimo abonento identifikavimo modulio (SIM) korteles ir jas įsigyjančius žmones. Tikimasi, kad tai padės greičiau išaiškinti melagingus pranešimus apie sprogmenis, žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą.  Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms: už balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė septyni. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.

Seimas spręs, ar leisti tolimųjų ir priemiestinių maršrutų autobusais bei traukiniais mokinius vežti su 50 proc. nuolaida.    Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Transporto lengvatų įstatymo pataisas: už balsavo 74 Seimo nariai, o susilaikė penki.   Vyriausybės išvados dėl pataisų paprašė premjerė Ingrida Šimonytė. Jos toliau bus svarstomos pavasarį.

Sumanūs prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai, bet ne visi reklamų kūrėjai žino – atlikus vos vieną veiksmą prie parduotuvės kasos galima stipriai sutaupyti pirkiniams. Tereikia panaudoti „Iki“ lojalumo kortelę, su kuria ne tik suteikiamos didelės nuolaidos, bet ir dalijami vertingi prizai. „Sakoma, kad gerai istorijai faktai nesukliudys, bet reklamai – gali. Ar prekybos tinklų reklamos rodo tiesą, nesunku patikrinti kiekvienam – tiesiog parduotuvėje susirinkti reklamuojamą pirkinių krepšelį.

Finansų ministerija planuoja griežtinti kriptovaliutų ir kito kriptoturto veiklą, pranešė ministerija. Ji parengė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie įgyvendina europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus.  Viceministrė Vaida Markevičienė teigė, kad reglamentai nustatys naujus reikalavimus šių paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimą.

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadinamosios perkrovos pajamos, gaunamos iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos elektros prekybos zonų, šiemet bus kartais mažesnės negu pernai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.       „Šiais metais, kadangi skirtumas tarp Švedijos ketvirtos ir Lietuvos prekybinių zonų yra žymiai mažesnis, perkrovos lėšų yra surinkta žymiai mažiau. Iki Naujų metų dar šiek tiek liko, tai po Naujų metų paskelbsime tuos skaičius.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje pakito skirtingai: benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino padidėjo 0,2 procento. Skirtumas tarp šių degalų kainų padidėjo iki 0,04 Eur/l. Pirmą kartą šiais metais degalų vidutinės kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Lenkijoje, rašoma  Gruodžio 4-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,52 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,48 Eur/l. Nuo spalio pradžios mūsų šalyje benzinas išlieka pigesnis už dyzeliną.

Dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo daugiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Per ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Maltoje, darbuotojų padaugėjo 1,4 proc. – sparčiausiai visoje ES (0,2 proc.). Latvijoje jų skaičius per tris mėnesius nepakito, Estijoje – sumažėjo 0,9 proc. – tai prasčiausias rodiklis Bendrijoje.

Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   „Kaip žinia, maisto produktams – ir tai yra Europos Sąjungos ir tarptautinių sankcijų politikos pagrindinė nuostata, – tai, kas susiję su maisto prieinamumu, sankcijos tokiems produktams yra netaikomos. Nei į Rusiją gabenant, nei iš Rusijos“, –  Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.

„Citadele“ bankas skolina 15 mln. eurų nekilnojamą turtą nuomojančiai Estijos fondų valdytojos „EfTEN Capital“ fondo „EfTEN Real Estate Fund 4“ įmonei.  Įmonė valdo sandėliavimo ir gamybos pastatų, nuomojamų SBA baldų grupės antrinei įmonei „Innovo Logistika“, kompleksą šalia Klaipėdos, SBA Industrinių inovacijų slėnyje, ketvirtadienį pranešė „Citadele“ bankas.

„The Financial Times“ grupės žurnalo „The Banker“ ekspertai metų banku Lietuvoje trečią kartą iš eilės šiais metais išrinko Šiaulių banką.  Vertindamas svarbiausius metų įvykius, „The Banker“ pabrėžė Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ mažmeninių verslų sujungimą.

 Tvarus gynybos finansavimas galimas tik iš vieno šaltinio – mokesčių, tačiau dėl konkrečių priemonių turėtų būti siekiama platesnio sutarimo tarp partijų, sako Seimo, Vyriausybės vadovės bei krašto apsaugos ministras.

 Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos tam turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas. „Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 proc) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo.

Pagal galiojantį Socialinio draudimo pensijų įstatymą kiekvienais metais Lietuvoje yra ilginamas pensinis amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. Ne išimtis ir 2024 m. Nuo jų pradžios tiek vyrams, tiek moterims iki pensijos teks dirbti ilgiau. Nepaisant nuosaikaus pensinio amžiaus ir būtino stažo ilginimo, palyginti su kai kuriomis Vakarų šalimis, lietuviai į pensiją išeina anksčiau. Tiesa, tose šalyse žmonės paprastai gyvena ilgiau nei Lietuvoje.

Daugiau nei 35 milijonus klientų pasaulyje turinti britų finansų programėlė „Revolut“ pradeda vystyti būsto paskolų produktą. Inovatyviai namų įsigijimo paslaugai sukurti bendrovė pradeda specialistų paiešką, dalis pozicijų atviros ir lietuviams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje jau pasamdyti 3 būsto paskolų ekspertai, artimiausiu metu planuojama paskelbti dar apie 15 lietuviams atvirų pozicijų.

Ir toliau prekybos tinkle „Lidl“ apsipirkti galima pigiausiai, skelbia naujausias atrinktų prekių krepšelių kainų palyginimas. Palyginti su kitais dviem didžiausiais Lietuvoje prekybos tinklais, kasdienėms reikmėms apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse galima ženkliai pigiau. Tai leidžia pirkėjams sutaupyti, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ Vilniuje įrengs pirmąjį butą Baltijos šalyse, kurio interjeras sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI). Išvysti ir įvertinti įdiegtus išmanius sprendimus bus galima jau kitų metų II ketv. Butą įmonė įrengs sostinės „Hill City“ projekte, jį bus galima įsigyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Savo statybų projektuose siekiame naudoti kuo daugiau inovacijų ir išmaniųjų technologijų.

Prieš dvejus metus Kinijai įvedus prekybos apribojimus Lietuvai dvišalės prekybos padėtis stabilizuojasi, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Vis dėlto Aušrinė Armonaitė perspėja, kad tas stabilumas yra trapus. „Šiuo metu situacija stabilizuojasi, bet, kaip ir visada, kai darai verslą su komunistiniais režimais ar kitokias, negali būti tikras nei dėl savo nuosavybės, nei dėl tos partnerystės stabilumo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

Lietuvos paštas pirmąjį šių metų  pusmetį už periodinių leidinių prenumeratos pristatymą į kaimus ir mažus miestus patyrė 3,65 mln. eurų nuostolį – 15 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Todėl įmonė prašo Vyriausybės kompensuoti tokius nuostolius.       RRT vertinimu, Lietuvos pašto nuostolių suma turėtų sumažėti dar apie 4 proc., nes į prašomą kompensuoti sumą  nepagrįstai įtraukta per didelė investicijų grąža.

Alkoholinių gėrimų, cigarečių ir kitų tabako gaminių kainos per pastaruosius kelerius metus didėjo ne taip sparčiai, kaip kitų prekių ir paslaugų. Dėl to šiuo žalingus sveikatai produktus reikia branginti labiau, o surinktus papildomus pinigus skirti krašto apsaugai. Taip yra įsitikinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir grupė kitų Seimo narių.

Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Man atrodo, kad tai, ką pavyko pasiekti, yra geras kompromisas. Kažkur čia mačiau komentarą, kad biudžetas nėra tobulas, tai aš nežinau, ar iš viso būna tobulas biudžetas, nes visada kalbi apie neribotus norus ir ribotus išteklius.

Į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtrauktos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ prašymas leisti atsiskaityti su darbuotojais turi būti svarstomas iš naujo, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį iš dalies tenkino įmonės prašymą bei įpareigojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) iš naujo svarstyti bendrovės prašymą šešiems darbuotojams išmokėti iš viso 41 tūkst. eurų atlyginimą už darbą 2022-ųjų spalį ir lapkritį.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Seimo opozicija ketvirtadienį pateiks svarstyti nutarimo projektą kitąmet surengti patariamąjį referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo. Šį projektą teikia beveik pusšimtis parlamentarų. Referendumą siūloma surengti kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais. Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės. Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Didžiuosiuose miestuose įžiebus kalėdines eglutes, šalia jų ėmė veikti ir kalėdinės mugės. Jose ko gero populiariausia prekė – kalėdinis vynas. Tačiau jau užsienyje spėję apsilankyti gyventojai skaičiuoja, kad svetur karštas vynas ir kiti užkandžiai beveik dvigubai pigesni. Vilniaus kalėdinėje mugėje karštas vynas gali atsieiti ir 8 eurus, o tuo metu Vokietijoje Hamburgo kalėdinėje mugėje vos 4 eurus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Kelių transporto kodekso pakeitimams, kuriais nuo kitų metų gegužės būtų keičiama keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais tvarka. Jiems dar turės pritarti Seimas.  „Tarp svarbiausių pokyčių – šio verslo atstovai privalės turėti europinį ar NATO šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o taksi vairuotojai turės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą“, – pranešė  Susisiekimo ministerija.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė trejiems metams atidėti muitų prekyboje elektromobiliais tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos, taikymą, kurie turėtų įsigalioti nuo sausio mėnesio, taip iš esmės pakeisdama savo ankstesnę poziciją. EK pareiškė, kad dabar nori vienkartinio atidėjimo iki 2026-ųjų pabaigos, ES automobilių pramonei išreiškus susirūpinimą dėl didžiulių išlaidų, kurios atsirastų dėl po „Brexit“ numatyto 10 proc. tarifo.

Preliminarios 125 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų statybos projekto žemės paėmimą visuomenės poreikiams suprojektuos ir įgyvendins konkursą laimėjusios bendrovės „Kelprojektas“ ir „Atamis“.  Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su įmonėmis gruodžio pradžioje  pasirašė 620 tūkst.

 Vyriausybei ruošiantis 2025 metais atsisakyti privalomo turto vertinimo licencijavimo, šią funkciją turėtų perimti naujai steigiama Jungtinė vertintojų asociacija. Tačiau verslo atstovai abejoja, ar tokią organizaciją įmanoma sukurti.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pataisoms.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad vadinamasis „žaliasis investicijų koridorius“ nuo 2024 metų liepos būtų taikomas didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms, kurios pritraukia daug investicijų, bet įdarbina nebūtinai daug žmonių.  Užtektų, kad būtų sukurta bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas siekti bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio – tai yra toks investuotojas įsipareigotų darbuotojams mokėti ketvirtadaliu didesnę algą.

Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ Kelmės rajone už 150 mln. eurų statys 90 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje ilgą laiką vyravo didelė nelygybė tarp uždirbančių didžiausias ir mažiausias algas. Vis tik dabar po truputį pastebimi teigiami pokyčiai. Per pastaruosius 8 metus vidutinis atlyginimas pakilo 683 eurais ir aplenkė dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. O skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių lietuvių sumažėjo beveik trečdaliu.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas artimiausiu metu planuoja uždaryti kelias parduotuves mažesniuose miestuose ir didmiesčiuose. Tačiau taip pat žada atidaryti ir naujų. Tačiau kas nutiko, kad reikia visiškai uždarinėti ilgai veikusius prekybos taškus? Vienas uždaro, kitas atidaro „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė priminė, kad jos atstovaujama bendrovė veikia jau daugiau nei 30 metų.

Oro bendrovė „Ryanair“ savo oficialioje svetainėje skelbia, kad nuo 2024 metų aviacijos vasaros sezono pradžios planuoja pasiūlyti keleiviams naujas reguliarias skrydžių kryptis iš Kauno oro uosto.  Skelbiama apie planuojamus skrydžius tarp Kauno ir Berlyno (Vokietija), Zadaro (Kroatija) ir Pizos (Italija), rašoma oro uostų pranešime spaudai.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo padidino kai kuriuos bazinius dydžius. Nuo jų priklauso, kokio dydžio bus socialinės išmokos kitais metais.