Pensijų naujienos

Retas jaunuolis pagalvoja apie pensiją, kuri gali atrodyti kaip netikras dalykas tolimoje ateityje. Tačiau daugelis pensijos vis dėlto sulaukia. O kiek metų iki jos reikės dirbti? Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 15 metų ir vyresnių asmenų darbingo gyvenimo numatoma vidutinė trukmė visoje Europos Sąjungoje (ES) pernai buvo 37,2 metų. Tačiau numatoma vidutinė darbingo gyvenimo trukmė skirtingose bendrijos šalyse labai skyrėsi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nelinkusi pensijas didinti naudojant „Sodros“ rezervą, šias išmokas planuojama papildomai indeksuoti naudojant viršplanines pajamas.    „Pačio rezervo nenorime ir neketiname liesti, norime peržiūrėti rezervą, kaip protingiau investuoti, kad turėtume didesnę grąžą, o viršplanines pajamas nukreipinėti į einamųjų pensijų didinimą – individualiosios pensijos dalies indeksavimui“, – BNS teigė viceministras Eitvydas Bingelis.

Seimui galutinai pritarus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, diskusijos apie reformą netyla. Vieni tikina, kad žmonių iš kaupimo išeis per daug, tad pensijos ir anuitetai mažės. Kiti viliasi, kad iš valstybės biudžeto pervedamas procentas skatins žmones pasilikti. Priėmus šias pataisas nebeliks automatinio įtraukimo į II pensijų pakopos kaupimą, žmonės galės lengviau iš kaupimo pasitraukti, atsiimti dalį pinigų.

Ne vienam gyventojui yra kilęs klausimas, kaip tiksliai skaičiuojamos pensijos, kam reikalingi apskaitos vienetai ar stažas, jei vis tiek didžiąja dalimi pensiją lemia atlyginimas ir nuo jo sumokėtos įmokos.

Nuo kitų metų visi, kaupiantys pensijas II pakopoje, 2 metus galės atsiimti visus savo įmokėtus pinigus. Šiuos pokyčius gyventojai palaiko, tačiau, anot jų, to – negana. Dalis viliasi, kad privačių fondų išvis neliks – esą dėl jų stipriai sumažėjo „Sodros“ pensijos, kurioms ir reikėtų skirti pinigus iš valstybės biudžeto. Be viso to, vyresnių žmonių organizacijos perspėja, kad kaupimas II pensijų pakopoje esą yra nuostolingas – iš to lobsta tik fondų administratoriai.

Gyventojai jau laukia kitų metų, kada galės atsiimti savo pinigus iš II pakopos pensijų fondų ir laisvai jais naudotis. Visgi to laukia ir verslai, kadangi tai jiems reikš didesnį pelną, o gyventojų išlaidumas jiems leis dar labiau kelti kainas. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti prekybos tinklai atsakė, ar kaip nors specifiškai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui ir pinigams iš pensijų fondų.

Seimui patvirtinus II pensijų pakopos reformą, jei jai pritars prezidentas, nuo Naujųjų metų 2 metus beveik 1,5 milijono kaupiančiųjų spręs, ką daryti – kaupti toliau ar atsiimti pinigus. Aiškėja, kad daug žmonių tai ketina padaryti, bet atsiėmę pinigus arba nežino, kur juos dėti, arba ketina išleisti trumpalaikėms gėrybėms.  Kaupimą nutraukti ketina vilnietis Dainius.

Prezidentui pasirašius Seimo priimtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos gyventojai galės atsiimti II pakopos fonde kauptus pinigus. Tiesa, ne visus. Nusprendus kaupimą nutraukti, lėšos, kurios papildomomis įmokomis už žmogų buvo mokėtos iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto, bus grąžintos į „Sodrą“. Gyventojui bus pervesti likę pinigai – skirtumas tarp visos fonde sukaupto turto vertės ir iš „Sodros“ ar valstybės biudžeto sumokėtų įmokų sumos.

Seimui priėmus antros pensijų pakopos pertvarką, kuri įsigalios kitąmet, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė mano, kad parlamento sprendimai rudens sesijoje nebesikeis. „Manau, kad jau nebegali (būti korekcijų – ELTA), nes sprendimai yra priimti, dabar yra pusmetis mums didžiulio darbo, nes turime paruošti sistemas, turime pasiruošti sausio 1 dienai, kad procesas startuotų sklandžiai“, – žurnalistams antradienį sakė I. Ruginienė.

Vidutinį darbo užmokestį (VDU) uždirbantys gyventojai, nepasitraukę iš antros pakopos pensijų fondų bei sukaupę 40 metų stažą, galėtų tikėtis apie 60 proc. jų atlyginimo siekiančios pensijos, skaičiuoja „Sodra“. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1432 eurai. 60 proc. šios sumos būtų 859 eurai. O tai 190 eurų daugiau nei dabartinė vidutinė pensija, siekianti 669 eurus.

„Sodros“ teigimu, pirmadienį yra paskutinė diena apsispręsti dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje.  „(Antros pensijų kaupimo pakopos – BNS) pokyčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, todėl šiais metais automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų kaupimą vyksta pagal dabar galiojančius teisės aktus“, – pranešė „Sodra“.  D. Gerulytės teigimu, iki penktadienio sprendimo dėl kaupimo dar nebuvo priėmę apie 35 proc. gyventojų.

Seimui praėjusią savaitę priėmus ir prezidentui pasirašius antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad iki kitų metų pradžios bus parengta skaičiuoklė, pagal kurią norintieji pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti pinigus gyventojai galės tiksliai pasiskaičiuoti galimą pasiimti sumą.

Kaip žinia, kitąmet gyventojams bus leista iš II pensijų pakopos atsiimti dalį savo sukauptų pinigų. Nepaisant to, kad iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokėti milijardai gyventojams neatiteks, jie vis tiek džiūgauja ir likti kaupime nežada. Praėjusią savaitę Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, pagal kurias bus atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą.

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, arba gavusiems pasiūlymą atnaujinti neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, nuo liepos įmokos į pensijų fondus bus skaičiuojamos automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Seimas priėmė pensijų reformą, pagal kurią antros pensijų kaupimo pakopos laukia pokyčiai.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis. Jomis iš esmės pakeista pensijų kaupimo pensijų fonduose, jo nutraukimo ir pinigų atsiėmimo tvarka. Už įstatymo projektą balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 5 susilaikė. Priimtas pataisas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Tą padarius jos įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Taigi nuo kitų metų pradžios gyventojai galės paprasčiau nutraukti kaupimą ir atsiimti bent dalį sukauptų lėšų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė grupės konservatorių siūlymui leisti kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonduose kas 10 metų sustabdyti įnašus nuo vieno iki 24 mėnesių.  Už tokį siūlymą trečiadienį balsavo trys komiteto nariai, prieš buvo septyni, o susilaikė vienas.  „(Nedažnas įmokų stabdymas – BNS) sistemai leistų veikti gerokai geriau“, – teigė pataisą pristačiusi Paulė Kuzmickienė.

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl vienų ar kitų priežasčių gyventojai „Sodrai“ laiku nepateikia prašymų pensijai gauti ir dėl to praranda pinigų. Pagal dabar galiojančią tvarką, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to. Pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Šią savaitę Seimas turėtų galutinai nuspręsti, kas ir kokiomis sąlygomis galės nutraukti kaupimą pensijų fonduose ir atsiimti sukauptas lėšas. Nuo priimtų pataisų priklausys, kaip į kaupimą gyventojai bus įtraukiami ateityje, kada ir kokio dydžio išmokas galės gauti. Pensijų fondai, verslo organizacijos, kai kurie ekonomistai kritikuoja numatomus pakeitimus.

Jau netrukus Seimas turėtų galutinai apsispręsti dė II pensijų pakopos reformos. Ji palies ne tik tuos, kurie pasinaudoję proga iš kaupimo pasitrauks arba jame liks – į visą šį reikalą prieš savo valią toliau bus įtraukti apskritai visi mokesčių mokėtojai, kadangi jų pinigais bus investuojama į kaupime likusių ateitį. Tai reiškia, kad kas mėnesį visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais kiekvienam kaupiančiam II pakopoje bus pervedama 1,5 proc.

Seime svarstant reikšmingus II pensijų pakopos pakeitimus vieni džiaugiasi, kad bus galimybė iš kaupimo pasitraukti ir pinigus atsiimti. Tačiau kiti mato daugybę grėsmių ir rizikų, dėl kurių mažės pensijos, didės kainos ir gyventojai senatvei išvis nebekaups. O siūlymų, kaip suvaldyti masinį pinigų atsiėmimo srautą, irgi pasigirsta įvairių. Vienas iš jų – išankstinė registracija.

Norint gauti pensiją senatvėje, reikia sukaupti daug metų stažo. Dirbant visus metus sukaupiami vieneri metai stažo. Tačiau ką daryti, jei dirbama mažiau, pvz., laisvu grafiku teikiant grožio paslaugas ar rūpinantis įmone, nedirbant griežtai nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną savaitę? Tokiu atveju valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos sumokamos tik už tas dienas, kurias buvo dirbta, taigi atitinkamai sukaupiamas mažesnis stažas, dėl ko ateityje gali kilti problemų su pensija.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 667 eurus. Vis tik nemaža dalis – apie 83 tūkst. – gyventojų šalia senatvės pensijos dar gauna papildomus kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau eurų. Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes.

Seimas po svarstymo pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Pagal svarstomus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa būtų patrauklesnė ir lankstesnė, būtų užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.

Nestoja diskusijos dėl Seime svarstomų mokesčių ir pensijų kaupimo reformų, kurios gali reikšmingai paveikti tiek gyventojų, tiek valstybės finansinę padėtį ir ateities gerovę. Kai kurie ekspertai įspėja, kad sprendimai priimami pernelyg skubotai, neįvertinus ilgalaikių padarinių, dėl kurių ateityje gali ryškiai sumažėti valstybės biudžetas bei pablogėti pensininkų gyvenimo kokybė.

Seimas rengiasi koreguoti antrosios pensijų pakopos reformą ir ruošia perpus trumpesnį pasitraukimo langą nei siūlo Vyriausybė. Apsispręsti dėl pasitraukimo teks per vienerius metus ir bus svarbi kiekviena diena, mat akcijų rinkoms banguojant, atgausite tiek pinigų, kiek jų būsite sukaupę prašymo pateikimo dieną.  Panevėžietė senjorė Genovaitė mezga ir pardavinėja kojines.

Priėmus Vyriausybės siūlomą antros pensijų pakopos pertvarką, iš sistemos galėtų pasitraukti apie 50 proc. kaupiančiųjų, o tai ilguoju laikotarpiu mažintų pensijų pakeitimo normą, prognozuojama ekspertiniame pertvarkos vertinime. Mokslininkų išvados paprašė 23 opozicinės konservatorių frakcijos atstovai.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms įstatymo pataisoms, kuriomis priešpensinio amžiaus žmonėms nedarbo draudimo išmokos būtų mokamos ilgiau.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuvoje nereikėtų ilginti pensinio amžiaus.  „Nemanau, kad jį (pensinį amžių – BNS) reikėtų ilginti, nes mūsų žmones dirba sunkiai, ir tai yra susiję galų gale ir su fiziniais gebėjimais, pajėgumais atlikti savo darbą ir savo funkcijas“, – žurnalistams Kauno rajone pirmadienį sakė G. Paluckas.

Šiuo metu Seime svarstomi svarbūs pakeitimai dėl pensijų kaupimo II-oje pakopoje. Bene svarbiausiai iš jų – lengvesnis sukauptų pinigų atsiėmimas ir savanoriškas dalyvavimas kaupime vietoje automatinio įtraukimo. Pataisas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl permainų sistema esą taps patrauklesnė ir teisingesnė, gyventojai labiau ja pasitikės, nes galės patys įsivertinti, ar verta ten kaupti.