Pensijų naujienos

Ar pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo ir kiek pinigų pavyks susigrąžinti? Tai – pastaruoju metu daugelį gyventojų kamuojantis klausimas. Nors informaciją apie įmokėtus ir sukauptus pensijų pinigus galima nesunkiai pasitikrinti, žmonės nesupranta, kodėl jiems rodomos skirtingos sumos.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžetu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė patvirtinti kai kuriuos naujus fiksuotus dydžius: bazinės pensijos, apskaitos vienetų, vidutinio darbo užmokesčio ir kt. Visi šie dydžiai yra naudojami apskaičiuojant kiekvieno žmogaus senatvės pensiją.

Kitąmet planuojant pensijas indeksuoti sparčiau ir jas didinti bent 12 proc., tai biudžetui kainuos daugiau nei 200 mln. eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė  Zailskienė. Tokį numatomą senatvės pensijos augimą kitais metais yra įvardinusi ir premjerė Inga Ruginienė. „Mes labai tikimės, kad tai (12 proc. pensijų indeksavimas – ELTA) ir bus galutinis skaičius, nes „Sodros“ taryba jau patvirtino mūsų pateiktą skaičiavimą.

Antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).  Anot jos, pirmąjį metų ketvirtį antros pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža augo 3,2 proc., o sukauptas turtas nuo metų pradžios padidėjo 306 mln. eurų. „Pirmaisiais šių metų mėnesiais JAV paskelbtų politinių ir ekonominių sprendimų pasekmes jautė finansų rinkos visame pasaulyje, Lietuvos pensijų fondai – taip pat.

2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu, pirmadienį skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak jos pranešimo, vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų. Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc.

Neseniai Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis dėl pensijos kreiptis pavėlavę gyventojai nebeprarastų pinigų – jų pensijos netgi išaugtų nuo 8 iki 40 proc. Nors toks pasiūlymas iš pirmo žvilgsnio skamba kaip utopija, tikėtina, kad lietuviai šios naujovės sulauks. Pasiūlymui pritarė 79 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 3 susilaikė. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. O į tai sureagavo ir patys pensininkai.

Paprastai artėjant pensiniam amžiui kiekvienas darbuotojas pradeda rūpintis būsima pensija. Tačiau yra tūkstančiai gyventojų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaro. Ir ne visi jie žino, kad taip praranda pinigų. Šią tvarką imtasi keisti ir dėl to gyventojai raginami kreiptis į Seimą.

Kitąmet atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos bei iš jos pasitraukti, gali būti, jog to nepadarę gyventojai turės mokėti didesnius kaupimo mokesčius, sako Lietuvos banko (LB) Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. „Įstatyme aiškiai pasakyta, kad mokesčiai priklauso nuo pensijų fondo dydžio – kuo jis didesnis, tuo mažesni atskaitymai.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų yra tvirtai apsisprendę nuo kitų metų nieko nekeisti ir tęsti kaupimą pensijai antros pakopos fonduose, rodo naujausia apklausa. Tuo metu 20 proc. žmonių dėl to dar nėra priėmę sprendimo, pranešė apklausą užsakiusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).  „Apklausa rodo, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) žmonių tvirtai apsisprendę nieko nekeisti – kaip kaupė antrojoje pakopoje, taip ir toliau kaups.

Šeši iš dešimties pensijai antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų būtų linkę išsiimti dalį senatvei sukauptų lėšų, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Kaip pirmadienį pranešė nacionalinio transliuotojo portalas, iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) išsiimtų 59 proc., o neišsiimtų – 32 proc. kaupiančiųjų respondentų. Anot LRT, 80 proc.

Lietuvos gyventojai, prisijungę prie savo asmeninių paskyrų „Sodros“ svetainėje, gali sužinoti savo sukauptą draudimo arba stažą ir apskaitos vienetus. Būtent nuo šių dviejų dydžių labiausiai priklauso, kokia senatvės pensija bus skirta baigus darbinę karjerą. Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja 2 kartus per metus – pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. turimus duomenis.

Ilgesnis gyvenimas leidžia daugiau laiko praleisti su mylimais žmonėmis, pasimėgauti kasdieniais džiaugsmais ar sužinoti ką nors naujo. Kita vertus, lietuviams ilgiau gyvenant, mėnesinės jų pajamos gali ir sumažėti. Bent jau tiems gyventojams, kurie kaupia pensiją II pakopos fonduose ir juos sukaups pakankamai, kad nusipirktų vadinamąjį pensijų anuitetą. T.y. tam tikrą priedą prie įprastinės pensijos. Seimas neseniai pakeitė Pensijų kaupimo įstatymą.

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Dėl skirtingų priežasčių dalis Lietuvos gyventojų „Sodrai“ laiku nepateikia prašymų pensijai gauti ir dėl to praranda pinigų. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma iš dalies tai pakeisti. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to.

Ekonomistams prognozuojant ženklų gyventojų lėšų atsiėmimą iš antros pakopos pensijų fondų, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad patys fondai turi prisidėti prie to, jog gyventojai nuspręstų nepasitraukti.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė išreiškė palaikymą prezidento Gitano Nausėdos siūlymui naudoti ne mažiau nei 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio pensijų individualiajai daliai indeksuoti. Anot socialdemokratės, valstybės vadovo teikiamas projektas užtikrintų, kad būsimos Vyriausybės toliau nuosekliai didintų pensijas. „Tai tikrai svarstytinas projektas“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo I. Ruginienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Linas Kukuraitis ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, kuriomis siekiama spręsti praktikoje pasitaikančią problemą, kai dėl senatvės pensijos skyrimo gyventojai kreipiasi pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei 1 metams.  Jei Seimas pritartų, tokias atvejais būtų laikoma, kad žmogus, įgijęs bent minimalų stažą pensijai gauti, pageidauja atidėti jos skyrimą.

Nuo kitų metų įsigaliojant antrosios pensijų pakopos pertvarkai, gyventojai išsiims nemažas pinigų sumas, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Tiesa, jis mano, kad žmonės, kurie iš pensijų fondų atsiimtas lėšas planuoja investuoti kitur, neturėtų skubėti priimti sprendimų. „Investuojant, pavyzdžiui, į valstybės obligacijas, ta grąža nebus tokia, kaip pensijų fonduose.

Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus. Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą – pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.

Senatvės pensijos ir kai kurios kitos „Sodros“ išmokos kiekvienais metais indeksuojamos arba didinamos atsižvelgiant į tai, kiek šalyje yra darbuotojų, kiek jie uždirba ir sumoka socialinio draudimo įmokų. Įstatymas numato, kad pensijos turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio šalyje didėjimą ankstesniais metais ir ateities prognozes. Paskelbus jas, paaiškėjo, kiek mažiausiai augs pensijos.

Kiekvieną mėnesį vis daugiau gyventojų sulaukia ne tik įprastinių senatvės pensijų, bet ir ir priedų prie jų – vadinamųjų pensijų anuitetų. Jie priklauso tiems, kurie kaupė papildomai pensijai II-oje pensijų pakopoje. Baigus kaupimą joje gyventojų sukauptas turtas parduodamas, o už gautus pinigus „Sodros“ jie nusiperka pensijų anuitetą – teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos.

Nuo kitų metų visi norintys galės atsiimti savo pinigus iš II pakopos pensijų fondų, o „Sodros“ ir valstybės įmokos taps apskaitos vienetais, padidinsiančiais senatvės pensiją. Vis tik dalis gyventojų vis dar nežino, kokį kelią rinktis: atsiimti pinigus ar kaupti toliau. Gyventojus neramina tai, kad fondų grąža – nenuspėjama, II pakopos pensijos nėra indeksuojamos, o, jeigu investicijos nepasiteisins, kaupti pinigai esą ne tik nuvertės, bet ir dings, tad nėra jokių garantijų.

Jau 4 metus Lietuvoje piniginę išmoką gauna ne tik sutuoktinių netekę, bet niekada jų ir neturėję ar išsiskyrę gyventojai. Nors 42,29 euro kas mėnesį vienišiems žmonėms išmokami automatiškai, daliai gyventojų dėl šių pinigų tenka kreiptis papildomai.

Pensinis amžius Lietuvoje kasmet yra ilginamas. Žmonės svarsto, ar sugebės taip ilgai išdirbti, ar sveikata jų nepaves. Daug kam atrodo, kad tokiu atveju geriausia išeitis – išankstinė pensija. Tačiau ne visi žino, kad dėl jos visą gyvenimą gausite mažiau pinigų, o ir dirbti papildomai negalėsite. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai diskutavo apie išankstinę pensiją ir ar verta šia galimybe pasinaudoti. Tačiau nuomonės buvo labai skirtingos.

Kitąmet įsigalios nauja tvarka dėl II pensijų pakopos. Tačiau dalis banko ekonomistų sako, kad „toks vakarėlis“ esą gali baigtis liūdnai. SEB bankas antradienį paskelbė, kad dėl Seimo patvirtintos II pakopos pensijų reformos ir tikėtino vienkartinio vartojimo šuolio didina kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 0,6 proc. punkto iki 3,1 procento.

Lietuvoje yra skiriamos įvairių rūšių pensijos: nuo senatvės, šalpos ar negalios iki našlių, našlaičių ar valstybinių pensijų, kurių dydis svyruoja nuo 42 iki 2 tūkst. eurų. Tačiau tam tikrais atvejais gyventojai šių pinigų gali netekti. „Sodra“ primena, kas turi teisę į šias pensijas, kiek laiko jos mokamos, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.

Daugelis gyventojų yra ramūs, kad skiriant pensiją jų stažas ir įmokos bus tinkamai įvertinti, o pati pensija – teisingai apskaičiuota. Tačiau ką daryti, jei paaiškėja, kad dalis įgyto stažo nebuvo įvertinta arba gaunama pensija galbūt yra mažesnė, nei turėtų būti? Panevėžietė Irena sutriko pamačiusi, kokio dydžio pensiją gauna ir iš pradžių galvojo, kad „Sodra“ ją neteisingai apskaičiavo. „Nuvykau į „Sodrą“, paaiškinau situaciją.

Ne vienam gali pasirodyti, kad sulaukus pensinio amžiaus pensija bus automatiškai pervesta į sąskaitą. Tačiau taip nėra – žmogus turi pats kreiptis į „Sodrą“ likus bent 3 mėnesiams iki pensinio amžiaus. To nepadarius, išmoka nebus skirta, o pavėlavus bus išmokėta tik dalis priklausiusių pinigų. Tą savo kailiu patyrė klaipėdietė Elena. Sulaukusi pensinio amžiaus ji jautėsi gana energinga, tad nusprendė porą metų dar padirbti.

Rugpjūtį į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai gaus mažesnes algas. Tačiau tie, kurie kaupė ir į pensiją jau išėjo, dėl kaupimo sulaukė ir priedų prie pensijų – vadinamųjų pensijų anuitetų. Baigus kaupimą II pensijų pakopoje gyventojų sukauptas turtas parduodamas, o už gautus pinigus „Sodros“ jie nusiperka pensijų anuitetą – teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos. „Sodra“ skaičiuoja, kad liepos pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 4787 gyventojai.

Baigiantis vasarai, per ilgąjį savaitgalį yra laiko pagalvoti ir su kitais pakalbėti apie ateitį. Jaunesni apie pensiją mąstyti nelinkę, tačiau daugelis jos sulauks. O, jeigu dabartinė tvarka nepasikeis, daug kam teks gyventi su daug mažesnėmis pajamomis, nei dabar gaunama alga. Tik iš dalies teisingas yra įsitikinimas, kad senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus legaliai dirba ir kiek uždirba.

Jau greičiau kaip po pusmečio II pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai galės nuspręsti, ką daryti toliau – atsiimti dalį sukauptų pinigų ir visam laikui nutraukti kaupimą, o galbūt padaryti trumpą pauzę ir toliau patikėti savo pinigus pensijų fondų valdytojams. Dalis finansų rinkos atstovų nuogąstauja, kad nuo sausio 1 d. įsigaliosiantis pakeitimas, atrišantis gyventojų rankas stabdyti kaupimą ir atsiimti dalį lėšų iš pensijų fondų, esą kelia rizikų ir Lietuvos ekonomikai.

Jei darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam priklauso išeitinė, kartais – ir ilgalaikio darbo išmoka. Tačiau ar išmokos priklauso, jei darbuotojas iš darbo išeina pats, pvz., dėl to, kad sulaukė senatvės pensijos amžiaus? Klaipėdietė Aldona (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasipasakojo, kad jau 8 metus dirba savo mėgstamą, ramų darbą. Ji neseniai sulaukė pensinio amžiaus, tačiau vis dar jaučiasi galinti dirbti ir nemato prasmės išeiti.

Ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus gyventojams tampa vis sunkiau pragyventi, kadangi pensijos nekyla tiek, kiek kainos, žmonės gyvena vis ilgiau, o gimstamumas mažėja. Tad iš ko pragyvena Europos pensininkai? Viešosios išmokos, pvz.

Lietuvos socialdemokratų partijos deleguota kandidatė į premjeres Inga Ruginienė kartoja, kad jokios informacijos apie savo vyro verslą neslepia. Politikė viešojoje erdvėje pateikė daugiau detalių ir teigia, kad nuo šių metų kovo jos sutuoktinis nebėra nei įmonės „Eurospauda“ vadovas, nei akcininkas. Kandidatė į premjeres taip pat užsiminė ir dėl planų rudeniui, spartesnio pensijų indeksavimo. Gyventojams ji žada daugiau pinigų.

Jau po 5 mėnesių visi, kaupiantys pensijai II pakopoje, galės laisvai atsiimti savo pinigus. Tačiau daugelis dar nėra apsisprendę, ar vertėtų tą daryti, arba nesupranta, kaip tai tiksliai vyks, ar išeis atgauti visus sukauptus pinigus, kaip tai paveiks algą ir pan. Matydami užklausų skaičių specialistai prognozuoja, kad iš kaupimo trauksis daugiau nei pusė gyventojų – didžioji dalis tų, kurie uždirba nedaug ir patys kaupti senatvei nežada.

Valdantieji jau svarsto, kaip keisti senatvės pensijas kitąmet – žada didinti dešimtadaliu ir ieško, kaip dar pridėti vieną kitą eurą. Prezidentas siūlo milijonus eurų pensijoms traukti ir iš „Sodros“ rezervo, kurį kaupia sunkiems laikams. Valdantieji tam neprieštarauja, tačiau konservatoriai ragina netaškyti „Sodros“ pinigų. Taip pat primena socdemų puotą maro metu prieš 17 metų, kai pinigų dalybas nutraukė finansų krizė ir pensijas teko skubiai karpyti.

Vis daugiau lietuvių vyksta į užsienį užsidirbti ar kurį laiką ten pagyventi. Tačiau ne visi susimąsto, kad dėl to gali kilti sunkumų senatvėje, bandant apskaičiuoti užsitarnautą pensiją, kadangi stažas ir įmokos buvo kaupiamos skirtingose šalyse. O ten yra taikomi skirtingi reikalavimai, skaičiavimai ir pan. Dėl to pasitaiko atvejų, kai žmogus vienoje šalyje jau yra laikomas pensininku, kitoje – dar ne. Arba vienoje šalyje jis sukaupė minimalų stažą, o kitoje – ne.

Jau nuo kitų metų gyventojams atsivers galimybė atsiimti pinigus, sukauptus pensijų fonduose. Be to, bus leista ir visiškai nutraukti kaupimą II pakopoje. Vis tik specialistai atkreipia dėmesį – jei nuspręsite su savo sutuoktiniu sukti skirtingais keliais, teks dalintis ir sukauptais pinigais.

Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) gali gyventi keli šimtai tūkstančių emigravusių lietuvių. Kai kurie iš jų jau pasiekė ar netrukus pasieks 55 metus – minimalų pensinį amžių šioje šalyje. Jeigu jie dalyvavo pensijos kaupime, prie kurio, kitaip nei Lietuvoje, JK prisideda ir darbdaviai, sulaukę minimalaus pensinio amžiaus, galės išsiimti iki 25 proc. sukaupto turto, kuris nebus apmokestinamas.

Retas jaunuolis pagalvoja apie pensiją, kuri gali atrodyti kaip netikras dalykas tolimoje ateityje. Tačiau daugelis pensijos vis dėlto sulaukia. O kiek metų iki jos reikės dirbti? Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 15 metų ir vyresnių asmenų darbingo gyvenimo numatoma vidutinė trukmė visoje Europos Sąjungoje (ES) pernai buvo 37,2 metų. Tačiau numatoma vidutinė darbingo gyvenimo trukmė skirtingose bendrijos šalyse labai skyrėsi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nelinkusi pensijas didinti naudojant „Sodros“ rezervą, šias išmokas planuojama papildomai indeksuoti naudojant viršplanines pajamas.    „Pačio rezervo nenorime ir neketiname liesti, norime peržiūrėti rezervą, kaip protingiau investuoti, kad turėtume didesnę grąžą, o viršplanines pajamas nukreipinėti į einamųjų pensijų didinimą – individualiosios pensijos dalies indeksavimui“, – BNS teigė viceministras Eitvydas Bingelis.

Seimui galutinai pritarus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, diskusijos apie reformą netyla. Vieni tikina, kad žmonių iš kaupimo išeis per daug, tad pensijos ir anuitetai mažės. Kiti viliasi, kad iš valstybės biudžeto pervedamas procentas skatins žmones pasilikti. Priėmus šias pataisas nebeliks automatinio įtraukimo į II pensijų pakopos kaupimą, žmonės galės lengviau iš kaupimo pasitraukti, atsiimti dalį pinigų.

Ne vienam gyventojui yra kilęs klausimas, kaip tiksliai skaičiuojamos pensijos, kam reikalingi apskaitos vienetai ar stažas, jei vis tiek didžiąja dalimi pensiją lemia atlyginimas ir nuo jo sumokėtos įmokos.

Nuo kitų metų visi, kaupiantys pensijas II pakopoje, 2 metus galės atsiimti visus savo įmokėtus pinigus. Šiuos pokyčius gyventojai palaiko, tačiau, anot jų, to – negana. Dalis viliasi, kad privačių fondų išvis neliks – esą dėl jų stipriai sumažėjo „Sodros“ pensijos, kurioms ir reikėtų skirti pinigus iš valstybės biudžeto. Be viso to, vyresnių žmonių organizacijos perspėja, kad kaupimas II pensijų pakopoje esą yra nuostolingas – iš to lobsta tik fondų administratoriai.

Gyventojai jau laukia kitų metų, kada galės atsiimti savo pinigus iš II pakopos pensijų fondų ir laisvai jais naudotis. Visgi to laukia ir verslai, kadangi tai jiems reikš didesnį pelną, o gyventojų išlaidumas jiems leis dar labiau kelti kainas. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti prekybos tinklai atsakė, ar kaip nors specifiškai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui ir pinigams iš pensijų fondų.

Seimui patvirtinus II pensijų pakopos reformą, jei jai pritars prezidentas, nuo Naujųjų metų 2 metus beveik 1,5 milijono kaupiančiųjų spręs, ką daryti – kaupti toliau ar atsiimti pinigus. Aiškėja, kad daug žmonių tai ketina padaryti, bet atsiėmę pinigus arba nežino, kur juos dėti, arba ketina išleisti trumpalaikėms gėrybėms.  Kaupimą nutraukti ketina vilnietis Dainius.

Prezidentui pasirašius Seimo priimtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos gyventojai galės atsiimti II pakopos fonde kauptus pinigus. Tiesa, ne visus. Nusprendus kaupimą nutraukti, lėšos, kurios papildomomis įmokomis už žmogų buvo mokėtos iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto, bus grąžintos į „Sodrą“. Gyventojui bus pervesti likę pinigai – skirtumas tarp visos fonde sukaupto turto vertės ir iš „Sodros“ ar valstybės biudžeto sumokėtų įmokų sumos.

Seimui priėmus antros pensijų pakopos pertvarką, kuri įsigalios kitąmet, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė mano, kad parlamento sprendimai rudens sesijoje nebesikeis. „Manau, kad jau nebegali (būti korekcijų – ELTA), nes sprendimai yra priimti, dabar yra pusmetis mums didžiulio darbo, nes turime paruošti sistemas, turime pasiruošti sausio 1 dienai, kad procesas startuotų sklandžiai“, – žurnalistams antradienį sakė I. Ruginienė.

Vidutinį darbo užmokestį (VDU) uždirbantys gyventojai, nepasitraukę iš antros pakopos pensijų fondų bei sukaupę 40 metų stažą, galėtų tikėtis apie 60 proc. jų atlyginimo siekiančios pensijos, skaičiuoja „Sodra“. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1432 eurai. 60 proc. šios sumos būtų 859 eurai. O tai 190 eurų daugiau nei dabartinė vidutinė pensija, siekianti 669 eurus.