Gyventojus neramina tai, kad fondų grąža – nenuspėjama, II pakopos pensijos nėra indeksuojamos, o, jeigu investicijos nepasiteisins, kaupti pinigai esą ne tik nuvertės, bet ir dings, tad nėra jokių garantijų.
Tačiau specialistai tikina, kad to baimintis nereikėtų – grąža tikrai bus, bet ji priklauso ir nuo to, kiek gyventojų liks kaupime, o kiek – išeis.
Tad esminis klausimas – kiek pinigų realiai galima sukaupti II pakopoje ir ar apsimoka joje likti?
Kiek lietuviai sukaupė pinigų II pakopoje?
Neseniai naujienų portalo tv3.lt kalbinta įmonės „iFuture investments“ asmeninių finansų konsultantė Elvyra Kudrešovienė skaičiavo – jei vidutinį atlyginimą (1,8 tūkst. eurų) gaunantis asmuo pradėtų kaupti II pakopoje nuo 25-erių, kauptų 40 metų ir investicijų grąža siektų 5 proc., sukaupta suma galėtų viršyti 120 tūkst. eurų.
Vis tik toks skaičiavimas sulaukė nemažai neigiamų reakcijų. Pvz., ekonomistas Romas Lazutka pabrėžė – jei sukauptumėte ir 150 tūkst. eurų, gyvenant pensijoje 25 metus tai reikštų tik 500 eurų per mėnesį.
Anot jo, gal dabar tai atrodo visai nemaža suma, bet tokia neatrodys po 40 metų, o gyvenant pensijoje 20–25 metus šie pinigai dar labiau nuvertės.
R. Lazutkos vertinimu, minima 5 proc. investicinė grąža taip pat yra traukta „iš lubų“.
„Ar tą juokingą pensiją gausite vien už tai, kad nepasiimsite to, ką dabar turite sukaupę? Ne! Nuo jūsų algos ir toliau nuskaičiuos kas mėn.“ – pabrėžė ekonomistas.
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis skaičiavimų, kiek asmuo sukauptų pinigų II pakopoje per 40 metų, nepateikė.
Jis tik nurodė, kad gyventojai gali pasinaudoti LIPFA skaičiuokle.
T. Gudaitis atskleidė, kad vidutinė sukaupta suma vienam kaupiančiajam II pakopoje dabar siekia kelis tūkstančius eurų, tačiau skirtumai – dideli:
„Vieni, tik pradėję kaupti, kol kas turi keliasdešimt eurų, o kiti, nuosekliai kaupę nuo sistemos pradžios ir gaunantys didesnes pajamas, yra sukaupę keliasdešimt tūkstančių eurų ar net daugiau.“
Kiek sukaupsite pensijai per 40 metų?
Vis tik ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja bei finansų ekspertė doc. dr. Asta Klimavičienė sutiko preliminariai paskaičiuoti, kiek pinigų asmuo sukauptų II pensijų pakopoje per 40 metų, jei taisyklės liktų tokios pat, kaip dabar.
Pvz., žmogus uždirba vidutinį atlyginimą (2108,88 euro „ant popieriaus“) ir kaupia pagal formulę 3+1,5.
T. y. nuo savo atlyginimo į II pakopos pensijų fondą kas mėnesį sumoka 3 proc. (apie 63,3 euro) ir dar papildomai 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio pervedama iš valstybės biudžeto (apie 30,3 euro).
„Taigi bendra mėnesio įmoka sudaro apie 93,6 euro. Žinoma, per tą laiką atlyginimas kils, nebus visą laiką 2108,88 euro per mėnesį. Bet paprasčiau skaičiuoti šios dienos pinigų verte.
Tarkime, žmogus kaups 40 metų ir per visą tą laiką uždirbs vidutinį atlyginimą. Taigi per 40 metų įmokos į II pakopos pensijų fondą sudarytų apie 45 tūkst. eurų (93,6 euro x 12 mėnesių x 40 metų)“ – skaičiavo A. Klimavičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad net trečdalis šios sumos yra paskata iš valstybės biudžeto.
Laikant, kad II pakopos pensijų fondas uždirbo 5 proc. metinių palūkanų (atmetus infliaciją ir atskaičiavus valdymo mokesčius), po 40 metų žmogaus pensijų fondo sąskaitoje sukaupta suma sudarytų apie 144 tūkst. eurų – beveik 10 metinių atlyginimų.
Specialistės teigimu, tai yra labai solidi suma – 40 metų dirbant dar papildomai prisidėti 10.
„Pagal dabartines taisykles, sumą, viršijančią 64 841 eurą, galima pasiimti kaip vienkartinę išmoką.
Vadinasi, sulaukęs pensinio amžiaus žmogus iškart galėtų pasiimti apie 79 tūkst. eurų. Už likusią sumą būtų perkamas anuitetas“, – dėstė finansų ekspertė.
Kiek nuvertėja pensijos pinigai?
Vis tik A. Klimavičienė atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant, kas bus po 40 metų, svarbu įvertinti, kaip pinigų vertė laikui bėgant mažėja:
„Todėl pavyzdyje viską skaičiavau šios dienos pinigais. Kadangi skaičiavimuose nevertinau nei atlyginimo kėlimo, nei infliacijos, ši suma atitinka šios dienos pinigų vertę.“
Pasak pašnekovės, jei žmogaus atlyginimas auga tokiu pačiu tempu, kaip ir infliacija, jo perkamoji galia nesikeičia.
„Pvz., kainos pakyla 5 proc., bet ir atlyginimas padidėja 5 proc. Skaičiai banko sąskaitoje ir parduotuvių lentynose skiriasi, bet už savo atlyginimą žmogus gali nusipirkti tiek pat prekių ar paslaugų.
Skaičiavimuose naudojau dabartinį vidutinį atlyginimą (2108,88 euro) ir nevertinau, kaip per 40 metų jis kils dėl infliacijos. Todėl skaičiuodama investicijų uždarbį ėmiau 5 proc. irgi po infliacijos“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja.
Ji paminėjo, kad šis uždarbis (5 proc.) priklauso nuo rizikos. Investuojant 40 metų, pradžioje galima prisiimti didelę riziką, bet artėjant pensiniam amžiui vertėtų rinktis saugesnes investicijas.
Taip šiuo metu veikia ir pensijų fondai – jaunesnių žmonių įmokos daugiausia investuojamos į akcijas, o artėjant pensijai vis didesnė dalis sumos perkeliama į obligacijas, kurių vertė svyruoja mažiau.
Pensijos gali mažėti – ar verta kaupti?
T. Gudaitis skaičiuoja, kad II pensijų pakopoje šiuo metu dalyvauja daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų, o jų sukauptas turtas viršija 9 mlrd. eurų.
Jo teigimu, didžioji dauguma dalyvaujančiųjų (apie 80 proc.) kaupia pagal vadinamąjį 3+1,5 proc. modelį.
Vis tik, pasak A. Klimavičienės, 3 proc. nuo atlyginimo yra labai maža suma – savo ateičiai rekomenduojama skirti bent 10 proc. ar dar daugiau.
Paklausta, ar verta kaupti II pakopoje, ji nurodė, kad dabartinė sistema yra naudinga mažiau uždirbantiems, nes paskata iš valstybės biudžeto skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Tačiau ir daugiau uždirbantiems nevertėtų ignoruoti tų papildomų 30,3 euro per mėnesį.
Finansų ekspertės aiškinimu, jei žmogui liko keleri metai iki pensijos ir sukaupta suma nedaug viršija privalomo anuiteto ribą, vertėtų paskaičiuoti, ar būtų naudingiau pasitraukti ir gauti vienkartinę išmoką iškart.
„Svarstantiems pasitraukti iš kaupimo rekomenduočiau pasiskaičiuoti, kiek jie savarankiškai turėtų uždirbti iš savo investicijų, kad galėtų tikėtis sukaupti didesnę sumą.
Tokiu atveju reikėtų įvertinti ne tik papildomą riziką, bet ir gyventojų pajamų mokestį iš investicijų pardavimo“, – kalbėjo A. Klimavičienė.
Tuo metu LIPFA vadovas neslėpė – kuo daugiau žmonių dalyvauja sistemoje, tuo didesnis jos mastas ir galimybės užtikrinti diversifikuotas investicijas, didesnę grąžą ir mažesnius kaštus.
Taigi, jei iš sistemos pasitrauktų trečdalis gyventojų, fondų mastas sumažėtų, o tai reikštų labiau ribotas galimybes investuoti efektyviai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
