Viešosios išmokos, pvz., valstybinės pensijos ar išmokos, sudaro apie du trečdalius 65 metų ir vyresnių žmonių pajamų Europoje, rašo portalas „Euronews“.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, iš visų analizuotų 29 Europos šalių net 28-iose iš jų 2022 m. vyresnio amžiaus žmonių vidutinės disponuojamos pajamos buvo mažesnės nei kitų gyventojų (Liuksemburgas buvo vienintelė išimtis).
Daugelyje šalių pensininkai susiduria su finansiniais sunkumais, todėl dalis 65 metų ir vyresnių žmonių ir toliau dirba. Kai kurie pajamų gauna ir iš asmeninio turto, privačių ar darbo pensijų.
Tačiau kaip tiksliai skiriasi vyresnių žmonių pajamų šaltiniai skirtingose šalyse?
Iš ko pragyvena Europos pensininkai?
Pasak „Euronews“, du trečdaliai (66 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių pajamų Europoje gaunama iš viešųjų išmokų, daugiausia – iš valstybinių pensijų ir pašalpų.
Tai yra vidurkis 27 šalyse, remiantis pataraisiais (2020 m.) EBPO duomenimis.
Antras didžiausias vyresnių žmonių pajamų šaltinis po pensijų ir išmokų yra darbas, sudarantis 21 proc. Visų jų disponuojamų pajamų.
7 proc. vyresnio amžiaus gyventojų pajamų sudaro jų pačių turtas, kapitalo pajamos, t. y. santaupos, palūkanos iš indėlių, obligacijų, investicijų grąža, privačios pensijos, taip pat nekilnojamojo turto nuomos pajamos, dividendai ir pan.
6 proc. vyresnių asmenų pajamų sudaro profesinės / darbo pensijos, kai darbdavys siūlo pensijų planą ir moka įmokas už darbuotoją.
Tačiau jos nėra paplitusios visoje Europoje – tik 7 šalys jas nurodo kaip vyresnio amžiaus žmonių pajamų šaltinį (tarp jų Lietuvos nėra).
Iš ko pragyvena vyresni lietuviai?
Pensijų ir išmokų dalis vyresnių žmonių pajamose sudaro nuo 41 proc. Šveicarijoje iki 86 proc. Belgijoje.
Lietuvoje 65 metų ir vyresni gyventojai daugiausia pragyvena iš pensijų ir išmokų (61 proc.), tada iš darbo (35 proc.) ir iš savo turto (4 proc.).
Palyginimui, vyresni estai ir lenkai iš pensijų ir išmokų gauna dar didesnė dalį pajamų – atitinkamai po 64 ir 66 proc. Tuo metu Latvijoje pensijos sudaro tik 57 proc. pajamų šaltinių.
Jei Lietuvoje vyresni gyventojai 35 proc. pajamų gauna iš darbo, tai latviai – 40 proc., o estai ir lenkai – po 34 proc.
Iš nuosavo turto latviai gauna 3 proc. pajamų, estai – 2 proc., o lenkai – vos 1 proc.
Pensijos ir išmokos mažiausiai ¾ vyresnio amžiaus žmonių pajamų sudaro Liuksemburge (83 proc.), Austrijoje (82 proc.), Suomijoje (80 proc.), Čekijoje (76 proc.), Italijoje (76 proc.) ir Portugalijoje bei Graikijoje (po 75 proc.).
O, pvz., Europos Sąjungos kandidatėje Turkijoje pensijos ir išmokos sudaro 57 proc. visų vyresnio amžiaus žmonių pajamų.
Kiek pragyvena iš savo turto ar toliau dirba?
Pajamų dalis, gaunama iš kapitalo – daugiausia privačių pensijų ir asmeninių santaupų – Europoje labai skiriasi: nuo mažiau nei 1 proc. Slovakijoje iki 23 proc. Danijoje.
Taigi kapitalo dalis nėra itin didelė. Tuo metu darbas tebėra pagrindinis vyresnių žmonių pajamų šaltinis nuo 7 proc. Prancūzijoje iki 40 proc. Latvijoje.
Darbas sudaro daugiau kaip 32 proc. vyresnio amžiaus žmonių pajamų Slovakijoje (36 proc.), Lietuvoje (35 proc.), Estijoje ir Lenkijoje (abi 34 proc.) bei Islandijoje (32 proc.).
Darbas vis dar sudaro mažiausiai penktadalį vyresnio amžiaus žmonių pajamų keliose šalyse, įskaitant Turkiją (27 proc.), Vengriją (26 proc.), Slovėniją (23 proc.), Airiją ir Čekiją (po 22 proc.), Graikiją, Portugaliją (po 21 proc.) ir Ispaniją (20 proc.).
Prancūzijos, Liuksemburgo, Suomijos ir Belgijos vyresnio amžiaus žmonės yra mažiausiai priklausomi nuo darbo, nes darbo pajamos sudaro mažiau nei 11 proc. jų bendrų pajamų.
Privačios profesinės pensijos – tik 7-iose šalyse
Privačios profesinės / darbo pensijos (pensijos, išeitinės išmokos, mirties pašalpos ir kt.) nėra paplitusios visoje Europoje.
Didžiausia jų dalis yra Nyderlanduose, kur jos sudaro 40 proc. pajamų, po to eina Jungtinė Karalystė su 33 proc. ir Šveicarija su 29 proc..
3 Šiaurės šalys taip pat įtraukia privačias profesines pensijas. Jos sudaro 19 proc. pajamų Švedijoje, 15 proc. Danijoje ir 14 proc. Norvegijoje.
Vokietija yra paskutinė šios grupės šalis, kurioje privačios profesinės pensijos sudaro tik 5 proc. pajamų.
Tarp Europos šalių – vis dar didelis skirtumas
Apibendrinant, šie 4 skirtingi pajamų šaltiniai rodo socialinės apsaugos sistemų įvairovę Europoje.
Vakarų Europa (pvz., Belgija, Prancūzija, Austrija) labai priklauso nuo valstybinių pensijų kaip pagrindinio pajamų šaltinio.
Šiaurės šalys (pvz., Danija ir Švedija, bet ne Suomija) turi labiau diversifikuotus pajamų šaltinius, įskaitant stiprias privačias pensijų sistemas.
Rytų ir Pietų Europoje (įskaitant Lenkiją, Slovakiją, Graikiją ir Turkiją) paprastai didesnę pajamų dalį sudaro su darbu susijusios pajamos.
O privačios profesinės / darbo pensijos daugelyje Rytų ir Pietų Europos šalių nėra išvystytos.
Tad skurdas senatvėje tebėra svarbi problema keliose Europos šalyse, o visame žemyne vis dar yra didelių pensijų skirtumų.
Ilgėjant gyvenimo trukmei, politikos formuotojai susiduria su vis didesniais iššūkiais, siekdami užtikrinti tinkamą paramą senėjantiems gyventojams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
