Įspėja dėl pensijų: štai kam jos sumažės, o kam paaugs – ar verta toliau kaupti?

Priėmus šias pataisas nebeliks automatinio įtraukimo į II pensijų pakopos kaupimą, žmonės galės lengviau iš kaupimo pasitraukti, atsiimti dalį pinigų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Perspėja dėl pensijų – gūžtels pečiais ir sakys: „Atleiskite, jūsų pinigų neliko“

Prekybininkai jau laukia pensininkų pinigų: ką darys su kainomis ir prekėmis?

Nakvynė pajūryje staiga gali pabrangti ir 600 eurų: nedarykite 1 klaidos

Vis tik mokslininkai šioms pensijų permainoms pažėrė nemažai kritikos, neva II pakopa, nors ir privati, bus grįsta solidarumu, kaip socialinė apsauga, nors yra privati ir neprivaloma.

Kodėl valstybė remia tik dalį pensininkų?

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai pabrėžė, kad pensijų anuiteto dydis turėtų priklausyti nuo pensijų fondų veiklos pastangų ir rezultatų.

Taip pat nuo to, kiek fondai sugeba pateikti įtikinamus argumentus dirbantiems šalies gyventojams apie dalyvavimo naudą sistemoje, įmokų dydį ir kitus aspektus.

Vis tik kaupimo dalyviai kartu su savo įmoka ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

O tokia valstybei perkeliama našta, pasak VU Filosofijos fakulteto atstovų, yra perteklinė, lyginant su kitais verslo sektoriais.

„Mokesčių mokėtojai ne tik subsidijuoja bendrapiliečius kaupimo etape, bet ir apsaugo nuo rizikos valstybės garantijomis.

Todėl turi būti atitinkamai pakeistas reguliavimas <...> ne tik dėl neprognozuojamo pasitrauksiančių dalyvių skaičiaus, bet ir dėl sukauptų sumų, už kurias bus perkami anuitetai, neprognozuojamumo“, – akcentavo specialistai.

Jų vertinimu, kadangi anuiteto fondas yra privačios pensijų sistemos dalis (nors ir administruojamas „Sodros“), visi su jo veikla susiję kaštai turėtų būti padengiami anuitetus perkančių asmenų lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais.

Teigia, kad pensijų anuitetai mažės

Universiteto mokslininkų teigimu, anuiteto fondo administravimo išlaidos yra sunkiai prognozuojamos dėl pačių anuitetų pirkėjų skaičiaus ir jų sukauptų sumų.

Dėl to yra būtina įstatymu įtvirtinti lankstų fondo veiklos kaštų reguliavimą.

„T. y. numatyti, kad administravimui reikalingi atskaitymai iš anuitetų pirkėjų ir gavėjų gali keistis, kai kinta administravimo kaštai. Tiesa, tai reikštų, kad anuitetai gali ir mažėti dėl augančių atskaitymų.

Bet, jeigu tokio reguliavimo nėra, bet fondas ima paskolas ir jos yra garantuojamos valstybės, vadinasi, privačios sistemos rizika dengiama visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – pabrėžė VU Filosofijos fakulteto atstovai.

Mokslininkų vertinimu, vidutiniškai anuitetai sumažės. Tačiau jie negalėjo pasakyti, kokiu mastu, kadangi to įvertinti neįmanoma – nėra duomenų apie dalyvių sveikatą.

Pasak jų, socialinės apsaugos sistemos yra grįstos solidarumu, kuris reiškia stipresniųjų pagalbą silpnesniesiems. Tačiau II pakopa neturėtų būti grįsta solidarumu, bet rinkos principu:

„Rizika jame pasidalijama tarp tų, kurie jame dalyvauja, kaip ir bet kuriame komerciniame draudime. II pakopa neskirta nedarbingumo dėl negalios socialinei rizikai.“

Iš kaupimo trauksis labai daug žmonių?

Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis žingsnį palikti valstybės paskatą įvertino teigiamai.

Anot jo, tai yra socialiai teisinga, kadangi ši valstybės pagalba yra pati naudingiausia uždirbantiems mažas pajamas – jiems paskatos įtaka yra didžiausia.

Vis tik, VU profesoriaus Teodoro Medaiskio spėjimu, daugiausiai iš kaupimo ir trauksis būtent mažiau uždirbantys, nes „yra tokio mąstymo“. O, nemokėdami investuoti, pinigus išleis kasdienėms reikmėms.

Taigi senatvei jie nieko nesukaups, taip pat praras 1,5 proc. valstybės paskatą, kuri jiems ir būtų suteikusi didžiausią naudą:

„Aš bijočiau, kad pasitraukimų bus kur kas didesnis mastas ir daugiau žmonių vis dėlto liks be to papildomojo pensinio kaupimo.“

Naujienų portalo tv3.lt kalbinti gyventojai tik patvirtino, kad iš kaupimo trauksis tą pačią sekundę, kai tik galės, kadangi II pensijų pakopą laiko „visišku absurdu“ ir „žmogaus teisių pažeidimu“.

„Valio, mums leido patiems naudotis savo pinigais“, – ironizavo Tomas. 

„Turbūt pats geriausias įstatymas per visą Lietuvos istoriją“, – džiūgavo Greta. 

„Nedaug dirbančiųjų vis tolstančio pensinio amžiaus tiesiog nesulauks. Tik pirmyn – atsiimkime savus pinigus, o, kur panaudosime, ne jų reikalas“, – rašė Ieva.

Pensijos mažės, bet tuo pačiu ir augs?

Pasak „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos Daivos Gerulytės, problema yra ta, kad anuitetai brangs – už tą pačią sumą gyventojai gaus mažesnį anuitetą ir vis mažės grupė žmonių, kurie galės tą anuitetą įsigyti, nes nebus sukaupę tiek pinigų.

Dėl šios priežasties konservatorė Gintarė Skaistė teigė nesuprantanti šios reformos tikslo, kadangi matyti, jog pensijos bus mažesnės ne tik tiems, kurie išeina, bet taip pat ir tiems, kurie lieka:

„Nes anuitetas bus brangesnis, žmonės gaus mažesnes pensijas, net jeigu pasilieka sistemoje. Vis tiek poveikis yra negatyvus jų būsimoms pensijoms.“

Tiesa, pagal galutines Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, išeis taip, kad pasitraukusių pensijos vis vien paaugs, kadangi dalis sukauptų pinigų virs apskaitos vienetais.

Pvz., jei žmogus dabar yra sukaupęs 10 tūkst. eurų, iš kurių 4 tūkst. eurų yra įmokos iš „Sodros“ ir / ar valstybės biudžeto, pasitraukdamas iš kaupimo žmogus atgaus 6 tūkst. eurų.

Likę 4 tūkst. eurų bus pervedami „Sodrai“ ir virs apskaitos vienetais. Pvz., šiemet už 2026,73 euro būtų gaunamas 1 apskaitos vienetas, kuris sukakus pensijos amžių sugrįžtų 7,16 euro pavidalu kas mėnesį ir taip prisidėtų prie senatvės pensijos. 

Taigi, jei asmuo dabar nutrauktų kaupimą ir „Sodrai“ iš fondų grįžtų minėti 4 tūkst. eurų, jam prie senatvės pensijos būtų pridėta po 14,1 euro per mėnesį. 

Tačiau verta paminėti, kad kasmet didėja tiek suma, už kurią gaunamas apskaitos vienetas, tiek paties apskaitos vieneto vertė.

Kada bus galima pasitraukti iš pensijų kaupimo

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2 metus (nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio) bet kas laisvai iš kaupimo galės pasitraukti.

Be to, jei per minėtą 2 metų laikotarpį gyventojas nepasitrauks iš kaupimo, vėliau tą padaryti galės tik šiais atvejais:   

• prieš pensinį amžių kartą bus galima atsiimti 25 proc. tik savo sukauptų lėšų, o nuo sumos bus nuskaitomi 3 proc.; 
• likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą bus galima atsiimti tik tiems, kas sukaupė iki pusės privalomo anuiteto sumos (dabar tai būtų 5,4 tūkst. eurų); 
• iki sulaukiant pensinio amžiaus ir neapmokestinant jokiais mokesčiais atsiimti visas sukauptas lėšas bus galima, jei asmuo susirgs sunkia liga, neteks 70–100 proc. dalyvumo arba jam prireiks paliatyviosios pagalbos.