Rusija

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos kariuomenė prarado nuo 800 tūkst. iki 900 tūkst. žmonių, kurie žuvo ar buvo sunkiai sužeisti. Apie tai per spaudos konferenciją paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo leidinys „The Moscow Times“. Baltųjų rūmų vadovas pavadino karą „siaubingu“ ir pakartojo norą sustabdyti kraujo praliejimą.  „Tai, kas dabar vyksta, yra košmaras. Žmonės kaunasi atviruose laukuose be jokių įtvirtinimų. Vienintelė apsauga nuo kulkos yra jų pačių kūnai.

Ukrainos kariai sudavė tikslų smūgį Rusijos pajėgoms. Pranešama, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti retą Rusijos sunkiąją liepsnosvaidžių sistemą „Solntsepek“. Apie tai skelbia UNIAN.  Skelbiama, kad pasiekti šio tikslo padėjo oro žvalgyba. Ukrainos kariai pažymi, kad tai – svarbus laimėjimas. „Ši sistema šaudo padegamaisiais ar termobariniais šoviniais ir gali sukelti siaubingų pasekmių personalui ir mūsų pajėgoms. Labai retas ir svarbus taikinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždarame susitikime su jėgos struktūrų pareigūnais koneveikė Vokietijos kompanijos „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį, kurį vėliau buvo mėginta nužudyti. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Focus“. Pasak leidinio šaltinių saugumo tarnybose, omenyje turimas V. Putino ir aukštų Rusijos armijos bei karinės žvalgybos GRU karininkų susitikimas Rostove prie Dono 2024 metų kovą.

Ukraina penktadienį pareiškė besitikinti, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) tęs savo darbą persekiojant Rusijos karo nusikaltėlius, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo įvesti sankcijas šiai institucijai. TBT tiria įtarimus dėl Rusijos karo nusikaltimų, įvykdytų per Maskvos invaziją į Ukrainą. „Tikimės, kad jos [sankcijos] neturės įtakos teismo gebėjimui pasiekti teisingumą Rusijos agresijos aukoms“, – pažymėjo užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.

Maskvoje pradėta uždarinėti „Svetofor“ parduotuves. Būtent šiai Rusijos kapitalo bendrovei priklauso ir prekybos tinklas „Mere“. Kaip rašo „The Moscow Times“, rusų milijardieriui Sergejui Šneideriui priklausančiose prekybos tinklo parduotuvėse Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko kratas. Jos metu prekybos vietose rasta ne tik tarakonų, kandžių ar musių, bet ir maisto, kurio galiojimas jau pasibaigęs.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė ekologiškus popierinius šiaudelius, kuriuos propagavo jo pirmtakas Joe Bidenas, ir pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos grįš prie plastikinių.  „Kitą savaitę pasirašysiu vykdomąjį įsakymą, kuriuo baigsis absurdiškas Bideno siekis pereiti prie nepasiteisinusių popierinių šiaudelių. ATGAL PRIE PLASTIKO!“, - socialinėje žinisklaidoje parašė D. Trumpas.

Sankt Peterburgo „Pulkovo“ oro uoste dėl anticiklono ir rekordinio atmosferos slėgio atšaukta daugiau kaip 30 lėktuvų „Sukhoi Superjet“ skrydžių, rašoma „Baza“. Pasirodo, kad naujos kartos rusiški keleiviniai lėktuvai nėra pritaikyti skraidyti tokiomis oro sąlygomis. Vasario 5-10 d. į Šiaurės Europos dalį atslinko Sibiro anticiklonas, o kartu su juo – ir padidėjęs atmosferos slėgis, kuris paveikė oro eismą.

Čekijoje griežtos kritikos sulaukė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, kuris ketvirtadienį surengė neskelbtą vizitą į šalį ir susitiko su didžiausios opozicinės partijos ANO lyderiu Andrejumi Babišu. Tai pranešė naujienų agentūra ČTK, kuria remiasi portalas „eurointegration“. Vizito metu P. Szijjártó teigė, jog dabartinė Čekijos vyriausybė nemano, kad svarbu palaikyti gerus Vengrijos ir Čekijos santykius.

Penktadienį Rusija pareiškė, kad jos ekonomika 2024 m. stipriai augo, o rekordinės išlaidos karui Ukrainoje nusvėrė Vakarų sankcijų poveikį.  Maskva masiškai padidino išlaidas kareiviams ir ginklams, nebodama prognozių, kad jai 2022 m. vasarį pradėjus karinę kampaniją šalies ekonomikos laukia gili recesija. Tačiau spartus augimas sukėlė didelę infliaciją ir didelį darbo jėgos trūkumą, o tai kelia nerimą Kremliui.  2024 m. Rusijos ekonomika išaugo 4,1 proc.

Rusų žurnalistai paviešino vieną savo tautietę aktyvistę, kuri, kaip manoma, apsimetė esanti teisininkė ir melavo apie savo veiklą žmogaus teisių apsaugos srityje siekdama išgauti jautrios informacijos. Viena iš su ja dirbusių aktyvisčių su siaubu pasakoja, kad jos netgi gyveno kartu: „Mes du metus dalijomės lova“. 33-ejų Marija Čaščilova yra gerai žinomas asmuo tarp Rusijos opozicinės žiniasklaidos atstovų, žmogaus teisių aktyvistų ir teisininkų.

12 šalių, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, bendru laišku paragino Didįjį septynetą (G-7) imtis papildomų žingsnių Rusijos pajamoms iš jos energijos šaltinių pardavimo sumažinti, penktadienį pranešė pareigūnai. Laišką pasirašė Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Danija, Suomija, Islandija, Airija, Norvegija, Rumunija ir Švedija. Jos pažymi, kad iš šitų pajamų Rusija finansuoja savo jau beveik trejus metus tęsiamą agresiją Ukrainoje.

Prie Sirijos krantų užsidegė Rusijos šnipinėjimo laivas. Buvo paskelbtas jo komandų garso įrašas, rašo AP. Garso įraše girdėti, kaip vyras primygtinai nurodo kitam laivui: „Mūsų laivas susiduria su sunkumais, todėl laikykitės atstumo. Karo laivas jūsų kursu. Aš dreifuoju. Aš nesu pavaldus komandai“. Pasak pareigūnų, ši transliacija sklido iš rusų šnipinėjimo laivo „Kildin“. Šis žvalgybos rinkimo įrangos prikimštas laivas sausio 23 d. laikinai nevaldomas dreifavo prie Sirijos krantų.

Po diktatoriaus Basharo Assado režimo nuvertimo buvo pasirodžiusi informacija apie iš Sirijos iškraustomus rusų karius, uždaromas karines bazes. Tačiau oficialių aukščiausios Sirijos valdžios pareiškimų šiuo klausimu nebuvo, o dabar Sirijos pereinamojo laikotarpio gynybos ministras pareiškė, kad „jei pavyks išgauti naudos, tai susitarimas bus“. Naujosios Sirijos valdžios atstovas, gynybos ministras Murhafas Abu Qasra interviu „Reuters“ pareiškė, kad šalis „yra pasirengusi išsaugoti rusų karines...

Autorinių dainų atlikėjas, kompozitorius ir gitaros mokyklos įkūrėjas Vadimas Stroikinas žuvo iškritęs per savo buto Sankt Peterburge langą, kuomet pas jį įsiveržė jėgos struktūrų atstovai atlikti kratą. Vyrui buvo pateikti įtarimai dėl „ekstremistinės veiklos“, skelbiama „The Moscow Times“. Anot Rusijos informavimo priemonių, muzikantas buvo kaltinamas „finansavęs Ukrainos kariuomenę“.  Krata V. Stroikino bute Sankt Peterburge, daugiabučio dešimtajame aukšte, vyko vasario 6-osios rytą.

Rusijoje kilo pasipiktinimas dėl NATO šalių veiksmų Baltijos jūroje. Buvęs Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, šiuo metu užimantis V. Putino patarėjo jūreivystės klausimais poziciją, pareiškė, kad NATO bando blokuoti Rusiją Baltijos jūroje. „NATO bando užblokuoti Rusiją Baltijos jūroje ir paralyžiuoti Leningrado ir Kaliningrado srities uostų darbą“, – cituojamas jis TASS pranešime.

Azerbaidžanas rengiasi pateikti ieškinį Rusijai tarptautiniame teisme dėl „AzAl“ lėktuvo katastrofos, skelbiama vienoje iš didžiausių šalies naujienų agentūrų APA. Teigiama, kad „gilų apgailestavimą“ kelia Maskvos „bandymai keisti temą ir perkelti atsakomybę ant lėktuvo ekipažo“. „Azerbaidžano sąlygos ir pageidavimai yra aiškūs, jie buvo išsakyti aukščiausiu lygiu. Kaip jau minėta, Azerbaidžanas taip pat turi raketų „Pancir-S“, kuriomis buvo numuštas lėktuvas, skeveldrų.

Ukrainai netikėtai įsiveržus į Rusijos Kurską, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas savo pajėgoms pareiškė, kad jų pagrindinis tikslas yra atremti invaziją. Praėjo jau šeši mėnesiai, o rusai vis dar bando tai padaryti, rašo „Bloomberg“. V. Putinui nepavyko išstumti Ukrainos iš Kursko ir tai gali būti reikšmingas momentas artėjančiose derybose dėl Ukrainos tarp JAV ir Rusijos. Kurskas Ukrainai yra derybinis koziris, kuris gali būti panaudotas tariantis dėl teritorijos mainų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai atleido Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovą Jurijų Borisovą. Naujuoju „Roskosmos“ generaliniu direktoriumi paskirtas Dmitrijus Bakanovas, teigiama Kremliaus portale paskelbtame V. Putino dekrete. 39-erių D. Bakanovas iki šiol buvo transporto viceministras ir specializavosi inovacijų srityje. Kodėl vadovybė buvo pakeista, oficialiai neskelbiama.

Ukraina ketvirtadienį pranešė per šešis mėnesius vakarų Rusijos Kursko regione vykstančius mūšius nelaisvėn paėmusi daugiau nei 900 rusų kareivių. Kyjivo teigimu, pagrindinis jo stringančios rugpjūtį kitoje sienos su Rusija pusėje pradėtos operacijos tikslas buvo į nelaisvę paimti kuo daugiau rusų karių, kuriuos paskiau būtų galima iškeisti į priešo nelaisvėje esančius ukrainiečius.

Nepaisant ypač nuožmių mūšių Ukrainos Donecko srityje, čia vis dar likę šimtai tūkstančių gyventojų. Ukrainos kontroliuojamoje Donecko dalyje yra apie 302 000 civilių, valstybinei naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė vietos karinės administracijos atstovas Dmytro Petlinas. Nuo karo pradžios Ukrainos kontroliuojamą regiono dalį paliko beveik 1,2 mln. civilių. Anot D. Petlino, nuo 2022 m. rugpjūčio taikomos civilių gyventojų evakuacijos priemonės galioja toliau.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos dronais smogė Rusijos Krasnadoro krašte esančiam Primosko-Achtarsko aerodromui, rašo „Ukrainska Pravda“. Iš pradžių buvo pranešta, kad neaišku, kas įvykdė ataką. „Patvirtintas pataikymas ir sprogimai taikinio rajone. Kilo gaisras. Pralaimėjimo rezultatai tikslinami“, – sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot Ukrainos, rusai šį aerodromą naudoja dronams laikyti, parengti ir paleisti į Ukrainos teritoriją.

Mainais už tolesnę paramą Ukrainai – Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas nori jos požeminių turtų. Ukrainos žemėje slypi anglis, uranas, litis ir retieji metalai, verti dešimčių trilijonų dolerių. O dalis šių iškasenų – okupuotose teritorijose, kurias reikėtų susigrąžinti. Kremlius neslepia nepasitenkinimo tokiais Vašingtono užmojais. Tuo pat metu aiškėja, kad Rusijos pasiuntiniai jau šniukštinėja vietos, kur galėtų susitikti Vladimiras Putinas su D. Trumpu.

Vasario 5-osios rytą Astrachanės gyventojai pradėjo masiškai skųstis dujų kvapu ore, jaučiamu visame mieste. Vietos valdžia pripažino problemą – po Ukrainos smūgio netoliese esančioje dujų perdirbimo gamykloje į aplinką pateko gamtinių dujų koncentratas. Astrachanės srities gubernatorius Igoris Babuškinas pripažino, kad problema su dujų smarve mieste yra.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos kol kas oficialiai nėra pradėtos, o Kremlius tik užsiminė, jog vyksta „tam tikrų institucijų informacijos derinimas tarp Rusijos ir JAV“. Tačiau pastarųjų dienų Volodymyro Zelenskio ir Dmitrijaus Peskovo pareiškimai demonstruoja tam tikrus pokyčius, bent jau viešoje komunikacijoje.

Rusijos Astrachanės regiono gubernatorius trečiadienį pasakė gyventojams nepanikuoti, kai pagrindinį regiono miestą, esantį netoli milžiniškos dujų cheminės gamyklos, kurią šią savaitę atakavo ukrainiečių dronai, apgaubė gamtinių dujų debesis. Gubernatorius Igoris Babuškinas pasakė, kad dujos, kurias galima užuosti, išsiskyrė dėl to, kad vėl stengiamasi paleisti Rusijos pietuose esančiame ir maždaug 475 000 gyventojų turinčiame Astrachanės mieste įsikūrusios gamyklos gamybos linijas.

Rusų emigrantams reikia ne JAV valstybės departamento pinigų, o savo pačių vietos pasaulyje, įsitikinęs politologas Vladislavas Inozemcevas. Jis kritikavo pasirodžiusius nepasitenkinimo balsus dėl nutraukto JAV finansavimo „rusų demokratams“. Atėjo laikas suprasti, kad valdžia Rusijoje užgrobta žmonių, kuriuos galima tik sunaikinti, jų nepaskatinsi permainoms, savo komentare „The Moscow Times“ rašė politologas ir ekonomistas Vladislavas Inozemcevas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus. Toks V. Zelenskio pasiūlymas sukėlė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos isteriją, rašo „Kanal 24“. Į V. Zelenskio žodžius ji sureagavo kelioms valandoms praėjus. M. Zacharova išvadino V. Zelenskį maniaku, turinčiu liguistų fantazijų.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas paneigė pranešimus, kad jau kelias savaites fronte nesimato Šiaurės Korėjos karių. Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiaurės korėjiečių skaičius sumažėjo ir Ukraina bando išsiaiškinti, kodėl.

Gindami šalį nuo Rusijos agresijos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, iki šiol žuvo 45 100 ukrainiečių karių. Apie 390 000 buvo sužeisti, sakė jis interviu britų žurnalistui Piersui Morganui, informuoja agentūra „Reuters“. V. Zelenskio teigimu, Rusijos pusėje žuvo apie 350 000 kareivių ir 600 000–700 000 buvo sužeisti. Be to, anot jo, rusų pusėje yra daug dingusiųjų.

Baltarusija pranešė 2011 m. Vienos dokumento dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių dalyvėms apie vykdomą netikėtą kovinės parengties patikrinimą, pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba, rašoma „Zerkalo“. „Baltarusijos Respublika savanoriškai pranešė 2011 m. Vienos dokumento dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių dalyvaujančioms valstybėms apie šiuo metu vykstantį netikėtą ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą.

Julija Navalnaja planuoja pastatyti paminklą ant savo vyro, aršaus prezidento Vladimiro Putino priešininko Aleksejaus Navalno, beveik prieš metus mirusio Rusijos kalėjime, kapo Maskvoje. Prieš pat pirmąsias jo mirties metines vasario 16 d. našlė paragino balsuoti dėl trijų projektų ir aukoti akmeninio paminklo statybai. Antradienį socialiniame tinkle X J. Navalnaja paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame sakė, kad memorialas bus skirtas ne tik jos vyro atminimui.

Europos Komisija antradienį skyrė iki 250 mln. eurų Moldovai, kad padėtų sunkiai besiverčiantiems jos gyventojams ir sumažintų šalies energetinę priklausomybę nuo Rusijos. „Padėsime sumažinti didėjančias energijos sąnaudas visiems Moldovos gyventojams, ypač labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams, mokykloms, ligoninėms ir įmonėms“, – sakė už plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos. Komisijos teigimu, iki balandžio vidurio bus išmokėta 100 mln. eurų. Dar 60 mln.

Antradienį Rusijoje, Jekaterinburge, septintokas padūrė klasioką, praneša TASS, rašo „Moscow Times“. Skelbiama, kad tarp jų kilo ginčas dėl sąsiuvinio. Vienas jų sugadino kito sąsiuvinį, o tas keršydamas dūrė klasiokui aštriu daiktu, tikriausiai peiliu. Anot teisėsaugos, nukentėjusysis tyčiojosi iš savo bendraklasio, kelis kartus aptaškė jį vandeniu. Buvo kilusios muštynės. Sužeistas mokinys buvo nugabentas į ligoninę, jo būklė patenkinama.

Per Rusijos raketų ataką Charkivo srityje esančiame Iziume antradienį žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar 20 buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Mažiausiai penki sužeistieji paguldyti į ligoninę. Preliminariais duomenimis, Rusijos pajėgos per ataką paleido balistinę raketą, kuri buvo nukreipta į centrinę miesto dalį, sakė O. Synjehubovas. Mažiausiai vienas žmogus yra po griuvėsiais, teigė jis. Padarytos žalos mastas vis dar nustatinėjamas.

Šiaurės Korėjos kariai, anksčiau kariavę kartu su Rusijos pajėgomis Kursko fronte Rusijos vakaruose, nuo sausio vidurio, regis, nebedalyvavo mūšiuose, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra po to, kai Ukraina pareiškė, kad  jie buvo atitraukti dėl patirtų didelių nuostolių.  „Panašu, kad nuo sausio vidurio Šiaurės Korėjos kariai, dislokuoti Rusijos Kursko regione, nebedalyvavo kovose“, – teigiama Pietų Korėjos žvalgybos agentūros pareiškime.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas išleido įsaką, kuriame vyriausybei nurodyta suorganizuoti 2025-ųjų „Intervizijos“ muzikinį konkursą. Kol kas nėra aišku, kokios valstybės dalyvautų „Maskvoje ir Maskvos srityje“ vyksiančiame renginyje, kuris yra vadinamas atsaku „Eurovizijai“, tačiau pernai pats V. Putinas aiškino, kad konkursą galėtų organizuoti Kinija ir Rusija, o taip pat dalyvauti jame norą išreiškė ir Pakistanas.

Rusija mano, kad planuojamos Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybos galėtų vykti Saudo Arabijoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „Reuters“. Apie tai leidiniui kalbėjo du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai Rusijoje. Anot šaltinių, aukšto rango Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis jau lankėsi Saudo Arabijoje ir JAE. Vienas šaltinis teigė, kad Rusijoje vis dar esama tam tikro pasipriešinimo šiai idėjai.

Europos lyderiai „meiliai vizgins uodegas“ prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą, duodamas interviu valstybinio Rusijos transliuotojo VGTRK korespondentui Pavelui Sarubinui pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Meduza“. „Trumpas su savo charakteriu ir atkaklumu gana greitai įves ten tvarką.

Viename prabangiame Maskvos daugiaaukščiame name pirmadienį nugriaudėjus sprogimui žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Po sprogimo žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama sveikatos apsaugos pareigūnus. Pastarieji teigė, kad sužeistųjų būklė sunki. Sprogimo priežastis kol kas neskelbiama. Anot pareigūnų, dėl incidento pradėta baudžiamoji byla, tačiau nėra aišku, dėl kokių kaltinimų.

Lietuvoje ir Baltarusijoje gyvenanti baltarusė Karina Mond savo soc. tinkluose dažnai kritikuoja lietuviškumą ir šlovina Aliaksandrą Lukašenką, rašoma „Zerkalo“. Baltarusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kaimyninės šalies pilietė jau 28-erius metus dirba grožio industrijoje, vystė verslą Vilniuje.

Į Baltuosius rūmus sugrįžęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nelinkęs siųsti daugiau pagalbos Ukrainai, jau nekalbant apie JAV karius. Jis taip pat nenori, kad Ukraina būtų priimta į NATO. O kalbant apie galimas paliaubas ir Ukrainos saugumo užtikrinimą, be kurių paliaubos būtų beprasmės, atsižvelgiant į Maskvos neoimperialistines ambicijas, D. Trumpas mano, kad tai yra Europos problema.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Ukraina ir Rusija sekasi neblogai, jam siekiant užbaigti didžiausią per pastaruosius dešimtmečius karą Europoje. „Turime reikalų su Ukraina ir Rusija. Esame numatę susitikimus ir derybas su įvairiomis šalimis, įskaitant Ukrainą ir Rusiją. Ir manau, kad šios diskusijos iš tikrųjų vyksta gana gerai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Rusijos kariuomenei šešis mėnesius nepavykstant išvaduoti Kursko srities iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Vladimiras Putinas savo kalbose praktiškai nustojo minėti šią Rusijos sritį, rašo „The Moscow Times“. Šios išvados padarytos išanalizavusi Kremliaus ir Rusijos naujienų agentūros TASS skelbiamą medžiagą.

Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys nesutaria dėl didelio masto pajėgų dislokavimo Ukrainoje taikai palaikyti po paliaubų, leidinį  „The Times“ informavo šaltiniai. Leidinys praneša, kad šalys nesutaria dėl tokios priemonės perspektyvumo.  JK, Prancūzija ir Šiaurės šalys palaiko iniciatyvos paliaubų atveju išsiųsti dešimtis tūkstančių karių idėją. Tačiau Vokietija ir kai kurios kitos šalys tokiai idėjai prieštarauja.

Didžiausia Rusijos valdžios baimė – prezidento Vladimiro Putino mirtis, po kurios Rusijos laukia chaosas. Taip pat šiuo metu didžiausia Kremliaus problema yra Ukrainos dronų smūgiai jų naftos perdirbimo gamykloms. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos politologas Oleksijus Holobuckis. Politologo teigimu, Ukrainos atakų dronais intensyvumas ir dažnumas vis didėja ir tai kelia nerimą Kremliui.  „Vien per pastarąją savaitę buvo trys didelio masto atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas.

Rusijoje, Novosibirsko srityje, persimonų persivalgęs vyras atsidūrė medikų rankose.  Apie tai praneša leidinys „Nexta“.  Skelbiama, kad rusas suvalgė 10 persimonų iš karto ir netrukus pasijuto blogai.    Vis dėlto vyras delsė kreiptis į gydytojus ir pas medikus pateko tik po 5 dienų, kai jo būklė smarkiai pablogėjo. Gydytojai paaiškino, kas nutiko Gydytojai aptiko ūmią skrandžio opą ir bezoarą – tankų 7-8 centimetrų dydžio nesuvirškinto maisto gumulą.

Neeilinė situacija susiklostė Jekaterinburgo priemiestyje Berezovske (Rusija), kur vietos rinkimuose meras triuškinančiu rezultatu pralaimėjo savo paties asmeninio vairuotojo žmonai. Į politines batalijas patekusi moteris dar bandė atsiimti savo kandidatūrą, bet jai buvo uždrausta.

Sausio 31-ąją Rusijos kariškiai apšaudė Kupjanską, sužeisti du žmones, kilo gaisras. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešas vėl terorizuoja taikius Charkivo srities gyventojus. 9.43 val. Kupjansko mieste per apšaudymą užsidegė privati namų valda. Buvo sužeisti du žmonės – 46 metų vyras ir 84 metų moteris. Jie abu patyrė ūminę reakciją į stresą“, – rašoma pranešime.

Trumsės policija pranešė, kad Latvijos valdžios institucijų prašymu sulaikė laivą „Silver Dania“, praneša NRK. Laivas registruotas Norvegijoje ir priklauso šiai šaliai, tačiau visa jos įgula – rusai. Policijos pranešime spaudai teigiama, kad visa laivo įgula yra Rusijos piliečiai. Pakrančių apsaugos tarnyba laivą sulaikė sausio 30 d. vakare, šįryt laivas atplaukė į Tromsės uostą. Šiuo metu policija atlieka laivo apžiūrą ir apklausia įgulą.