Šaltojo karo įkarštyje Norvegija, nepaisant narystės NATO, stengėsi neprovokuoti SSRS. Tačiau 1968 m. Aljansas planavo surengti pratybas „Polar Express“ (liet. „Poliarinis ekspresas“) Šiaurės Norvegijoje – 500 km nuo SSRS sienos.
Toks atstumas neatitiko „artimos kaimynystės“ apibrėžimo. Be to, SSRS pati reguliariai rengė didelio masto pratybas, pavyzdžiui, „Sever-68“ (liet. „Šiaurė-68“) ir „Okean-68“ (liet. „Vandenynas-68“), netoli Norvegijos sienos.
Apie sovietų valdžios paranoją liudija bent jau tas faktas, kad siena su Norvegija daugelio kilometrų gilumoje buvo tik draudžiama zona, kontrolės ir sekimo juostos bei KGB pasienio kariuomenės patruliai su šunimis, kuriems buvo griežtai draudžiama bendrauti su užsieniečiais.
Tuo tarpu kitoje pusėje Norvegijos ūkininkai dirbo žemę iki pat 4 metrų nuo sienos.
Kad ir kaip Oslas stengėsi parodyti savo santūrumą, Maskvai NATO pratybos tapo pretekstu agresyviai retorikai. SSRS propaganda iš anksto apkaltino Norvegiją „provokacijomis“ ir „padėties destabilizavimu“.
1967 m. spalio mėn. Norvegijos gynybos ministras Otto Grig Tidemandas (pirmasis iš NATO šalių gynybos ministrų) apsilankė Maskvoje. Ten jis susitiko su SSRS gynybos ministru Andrejumi Grečko, kuris pagrasino panaudoti taktinį branduolinį ginklą „grėsmės“ atveju.
Penkios dienos ant karo slenksčio
1968 m. birželio 3 d. SSRS Leningrado karinio apygardos kariuomenę įvedė į kovinę parengtį. O anksti ryte, birželio 6 d., prie Norvegijos sienos priartėjo visa motorizuotoji pėstininkų divizija su tankais, artilerija ir desantu.
Kulminacija įvyko birželio 7 d. Apie 200 sovietinių tankų ir beveik 300 artilerijos pabūklų vienetų sustojo 30 metrų nuo sienos, nukreipę ginklus į Norvegijos postus.
Danguje skraidė 20 karinių transporto lėktuvų ir 50 sraigtasparnių. Norvegijos pasienio kariai (tik 450 žmonių prieš 11 tūkstančių sovietų karių) gavo įsakymą atidengti ugnį bet kokio sienos pažeidimo atveju.
Iš viso palei 200 kilometrų sieną stovėjo apie 6 tūkst. Norvegijos karių prieš 30 tūkst. sovietų. Net menkiausio sienos pažeidimo atveju galėjo prasidėti atviras susidūrimas tarp branduolinės supervalstybės ir NATO narės – situacija, praktiškai lygi pasaulinio karo rizikai.
Kodėl SSRS pasitraukė?
Tačiau birželio 12 d. sovietų kariai netikėtai pasitraukė. Vėliau analitikai priėjo prie išvados, kad SSRS nusprendė „pademonstruoti jėgą“ prieš įsiveržiant į Čekoslovakiją 1968 m. rugpjūčio mėn. Tačiau situacija vos nesibaigė kraujo praliejimu.
Šis incidentas, įėjęs į istoriją kaip Boriso Glebovo provokacija, tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip jėgos ir bauginimo politika gali atvesti pasaulį prie karo ribos net palyginti ramiame regione.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
