Rusija

JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho remarkos apie karą Ukrainoje trečiadienį Maskvoje buvo sutiktos palankiai. „Pentagono vadovo pareiškimai (Ukrainos prezidentui Volodymyrui) Zelenskiui gali tapti šaltu dušu“, – pareiškė Rusijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis, kurio žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas telefoninio pokalbio metu sutarė, jog „atėjo laikas mūsų šalims dirbti kartu“. Abu nusprendė, kad „ilgalaikį sprendimą galima pasiekti taikiomis derybomis“, rašoma „Sky News“. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentas pakvietė D. Trumpą apsilankyti Maskvoje ir išreiškė pasirengimą priimti amerikiečių pareigūnus Rusijoje. „Taip pat buvo aptarta Ukrainos tema.

Pirmą kartą nuo valdžios pasikeitimo Sirijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su šios šalies pereinamojo laikotarpio prezidentu Ahmedu al-Sharaa. Tai Maskvoje pranešė Kremlius ir kalbėjo apie „išsamų apsikeitimą nuomonėmis apie dabartinę padėtį Sirijoje“. Sirijos prezidentūra Damaske patvirtino pokalbį telefonu, tačiau detalių nenurodė. Rusija pareiškė savo paramą Sirijos vienybei ir suverenumui, teigiama Kremliaus pranešime.

Jungtinės Valstijos paleidžia Rusijos kriptovaliutų karalių Aleksandrą Viniką mainais į amerikietį Marcą Fogelą, kurį Maskva paleido antradienį, trečiadienį pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Rusija trečiadienį atmetė bet kokį taikos susitarimą, kuris numatytų apsikeitimą teritorijomis su Kyjivu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau iškėlė tokią idėją. „Tai neįmanoma. Rusija niekada nediskutavo temos apie keitimąsi savo teritorija“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atmetęs V. Zelenskio idėją iškeisti okupuotas Ukrainos teritorijas į Kyjivo kontroliuojamas Rusijos vakarinio Kursko regiono dalis.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) Donecko srityje sulaikė Rusijos agentą, kuris koregavo raketų ir bombų bei artilerijos smūgius Gynybos pajėgų pozicijoms Pokrovsko kryptimi. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba. Svarbiausi priešo taikiniai buvo didžiausios Ukrainos kariuomenės personalo ir karinės technikos koncentracijos vietos. Siekdama gauti koordinates smūgiams, FSB pasitelkė savo vadinamąjį miegantį agentą – 39 metų recidyvistą, du kartus teistą už plėšimą.

Rusija išlaisvino JAV mokyklos mokytoją ir buvusį Amerikos ambasados Maskvoje darbuotoją Marcą Fogelį, kuris atliko 14 metų laisvės atėmimo bausmę už kanapių kontrabandą. Praėjusių metų pabaigoje Valstybės departamentas pripažino, kad Rusija jį „neteisėtai sulaikė“, taip įpareigodamas Vašingtoną bandyti derėtis dėl jo paleidimo. Kaip rašo „Reuters“, už grotų Rusijoje vis dar laikoma mažiausiai dešimt amerikiečių. Ši naujienų agentūra pateikia ryškiausius įkalinimo atvejus.

Maskvoje viešėjęs JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas turėjo trijų su puse valandų susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „The Washington Post“. Anot leidinio, tokią informaciją skelbia „Fox News“ laidų vedėjas Seanas Hannity.

Anksti trečiadienį Rusijos įvykdyta mirtina dronų ir raketų ataka Kyjive rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas siekti taikos Ukrainoje, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nesirengia taikai – jis ir toliau žudo ukrainiečius ir griauna miestus“, sakė Ukrainos prezidentas. „Tik stiprūs žingsniai ir spaudimas Rusijai gali sustabdyti šį terorą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pratrūko dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio idėjos apsikeisti teritorijomis derybose su Rusija, rašo UNIAN. Kremliaus atstovė atmetė tokią galimybę ir eilinį kartą išvadino ukrainiečius „neonaciais“. Taip rusų propagandistai apibūdindami ukrainiečius dažnai bando teisinti savo invaziją į Ukrainą.

Rusija negalvoja, kokią kainą teks sumokėti už karo Ukrainoje tęsimą, todėl yra pasirengusi kovoti dar mažiausiai 10 metų, mano Rusijos savanorių korpuso Ukrainoje štabo viršininkas Aleksandras.  Apie tai skelbia UNIAN.  Pajėgūs kovoti dar 10 metų „Tikiu, kad su dabartine dinamika jie tikrai pajėgūs kovoti dar 10 metų“, – sako Aleksandras.  Jis prisiminė, kaip per įvykius Čečėnijoje pasikeitė paprastų rusų padėtis.

Amerikietis mokytojas Marcas Fogelis, kuris antradienį buvo paleistas iš Rusijos kalėjimo, kur buvo laikomas nuo 2021 metų, jau grįžo į Jungtines Valstijas ir turi susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Baltieji rūmai. „Pažadai duoti, pažadai ištesėti!!!“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame Baltųjų rūmų įraše, iliustruotame nuotrauka, kurioje matyti iš lėktuvo išlipantis M. Fogelis.

Verslo lėktuvas „Gulfstream G650ER“, priklausantis vienai iš JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve’o Whitkoffo kompanijų, iš Maskvos išskrido 20.25 val.

Lenkijos kariuomenė pranešė, kad anksčiau antradienį Rusijos lėktuvas, skridęs iš Kaliningrado eksklavo, trumpam pažeidė oro erdvę virš NATO šalies teritorinių vandenų. Tai yra naujausias incidentas virš strategiškai svarbios Baltijos jūros. Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu, paragino sustiprinti saugumą po sabotažo Baltijos jūroje.

Maskva ir Vašingtonas gali susitarti tarpusavyje apeidami ukrainiečius ir europiečius, o Europa pagaliau suprato pavojų ir stengiasi tam užkirsti kelią. Apie tai autoriniame straipsnyje „Financial Times“ rašo Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ redakcijos direktorė ir apžvalgininkė Sylvie Kauffmann, straipsnį cituoja UNIAN.

Maskva pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Europos Sąjunga (ES) nuspręs konfiskuoti Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, ir pridūrė, kad laikys tai ataka, rašoma „Politico“. Pirmadienį Rusijos parlamento gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas pareiškė, kad „bet kokia ataka prieš mūsų laivus gali būti laikoma ataka prieš mūsų teritoriją, net jei laivas plaukioja su užsienio vėliava.

Rusijoje dviem vyrams, neva padėjusiems Ukrainos kariuomenei, buvo skirta griežta įkalinimo bausmė – kol kas paskutinė tokia, Maskvai imantis negailestingų represijų, siejamų su jos karine operacija. Maskvoje buvo pradėta dešimtys bylų dėl valstybės išdavystės, terorizmo, šnipinėjimo ir sabotažo, kuriose Rusijos piliečiai kaltinami neva bendradarbiavę su Kyjivui arba mėginę pakenkti 2022 m. vasarį pradėtai plataus masto rusų armijos karinei kampanijai.

Augant įtampai Baltijos jūroje Rusijos žvalgybininkai suskubo apkaltinti Ukrainą dėl „būsimo išpuolio“ regione. Rusai dėl sankcijų yra priversti naudotis pasenusia technika, o ES šalys tuo metu skelbia planus griežtinti jūreivystės taisykles Baltijos jūroje, siekiant išvengti tokių katastrofų, kaip nutiko Juodojoje jūroje. „Ukrainos spec. tarnybos gali susprogdinti užsienio (šalių) laivą Baltijos jūroje, kad apkaltintų Rusiją ir uždarytų jai išėjimus į jūrą“, ‒skelbia Rusijos žvalgybos tarnyba.

Charodos centrinės regioninės ligoninės Rusijos Dagestane vyriausiasis gydytojas įkliuvo besilinksminantis su slaugytoja. Kaip rašo „Baza“, 67-erių gydytojas pamiršo išjungti kamerą ir ištransliavo savo intymų užsiėmimą su ligoninės slaugytoja. Vaizdo įrašas išplito internete. Pirmadienį gydytojas parašė atsistatydinimo pareiškimą. Pasak „Baza“ šaltinių, gydytojas kaip išėjimo iš darbo priežastį nurodė savo amžių, esą atėjo laikas užleisti vietą jaunesniems specialistams.

Nepaisant rekordinių Varšuvos išlaidų gynybai, 155 mm artilerijos sviediniai yra Lenkijos, o taip pat ir jos NATO sąjungininkių, silpnoji vieta, rašo dienraštis „Puls Biznesu“. Lenkija juos gamina vietoje nedideliais kiekiais, antradienį pranešė leidinys, tačiau pridūrė, kad šiai gamybai reikalingas raketinis kuras, kurį šalis turi importuoti iš užsienio.  Nepaisant priklausomybės nuo užsienio tiekimo, Lenkija dėjo pastangas pradėti parako gamybą šalyje.

Maskvoje nusileido Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve'o Witkoffo lėktuvas, skelbia keli OSINT tyrėjai, remiantis „Flightradar 24“ duomenimis. Anksčiau apie galimą JAV valdžios atstovo susitikimą su Rusijos vadovybe nebuvo skelbiama. „Flightradar  24“ duomenimis, verslo lėktuvas Gulfstream G650ER apie 10 val. ryto nusileido Vnukovo oro uoste Maskvoje.

Šiaurės Korėja Rusijai perdavė 200 tolimojo nuotolio artilerijos vienetų, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Pietų Korėjos gynybos ministerijos pareigūnas. Pchenjanas nusiuntė Maskvai „maždaug 11 tūkst. karių, (taip pat) raketų, 200 tolimojo nuotolio artilerijos vienetų ir nemažai amunicijos“, – sakė pareigūnas. Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėja galėtų papildomai nusiųsti karių, ginklų ir amunicijos.

Per Rusijos ataką nukentėjo Ukrainos kompanijos „Naftogaz“ gamybiniai pajėgumai Poltavos srityje, imamasi priemonių dujų tiekimui šiame regione stabilizuoti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Naftogaz“ atstovai. „Priešas surengė dar vieną masinę ataką prieš energetikos objektus. Buvo apgadinti kompanijos „Naftogaz“  gamybiniai pajėgumai Poltavos srityje. Laimė, žmonės nenukentėjo“, – sakoma pranešime.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdė taikos planą Ukrainai, kad NATO sąjungininkėms būtų suteikta vieta prie derybų stalo.  Apie tai praneša „The Telegraph“, cituoja UNIAN.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo kruviną karą Ukrainoje ir siekia pakeisti visą pasaulėtvarką. Kai kurie ekspertai mano, kad agresyvus V. Putino elgesys gali būti bent iš dalies siejamas ir su jo asmeniniais kompleksais, tokiais kaip SSRS griūtis ar net Napoleono kompleksas – siekia atstatyti didybę visais įmanomais būdais. Psichologijoje yra toks terminas, kaip Napoleono kompleksas – tai asmens bruožų visuma, pasireiškianti neaukšto ūgio žmonėms.

Didelis transporto priemonių trūkumas Rusijos pajėgoms Ukrainoje pasireiškė netikėtu būdu. Užpuolikai, atakuojantys ukrainiečių pozicijas, naudojosi įvairiomis transporto priemonėmis: senoviniais automobiliais, elektriniais motoroleriais, o dabar net ir asilais bei arkliais. „Z korespondentai“ teigė, kad gyvūnai naudojami amunicijai gabenti, rašoma „The Moscow Times“. „Rusijos kariuomenė ir toliau stebina.

Latvijos gyventojams nederėtų lankytis Rusijoje ir Baltarusijoje, „nes siena su šiomis valstybėmis gali būti operatyviai uždaryta, jeigu komplikuosis situacija“, kalbėdamas Latvijos nacionaliniam transliuotojui LSM pareiškė šios šalies vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis. „Aš suprantu, kad žmonės ten turi artimųjų, reikalų, tačiau tokių kelionių skaičių reiktų mažinti iki minimalaus.

Rusijos pareigūnai mano, kad Vakarų spaudimas trukdo Maskvai pritraukti buvusias sovietines šalis į savo orbitą ir užmegzti ekonominius ryšius su pasaulio pietų šalimis, teigiama nutekintoje vyriausybės ataskaitoje. „Financial Times“ gavo šią ataskaitą. Anot leidinio, dokumentas buvo parodytas per strateginį posėdį praėjusių metų balandį. Posėdžiui vadovavo ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėl svaidosi skandalingais pasisakymais dėl Vakarų. Šį kartą ji sureagavo į Baltijos šalių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo. M. Zacharova pareiškė, kad toks sprendimas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos naikinimo tęsinys. „Laisvė“ nuo mokslo ir švietimo, suvereniteto ir plėtros Baltijos šalims jau įvyko.

Į Rusiją dirbti atvyko keli tūkstančiai Šiaurės Korėjos piliečių, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Sky news“. Taip Rusijoje siekiama kompensuoti darbo jėgos trūkumą, sako analitikai. Anot ISW, Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ skaičiuoja, kad praėjusiais metais į Rusiją atvyko tūkstančiai darbininkų dirbti statybose.

Suomijos sienos apsaugos tarnyba į Suomijos įlanką išsiuntė lėktuvus patruliavimui, rašo „Ukrainska Pravda“. Rusijos šiaurės vakarų uoste sekmadienį įvykus sprogimui tanklaivyje, įgula buvo priversta evakuotis. „Pasienio apsaugos tarnyba siunčia patrulinius lėktuvus į Suomijos įlanką dėl avarijos, susijusios su naftos prikrautu tanklaiviu „Koala“ Ust-Lugos uoste, kaip anksčiau pranešė Rusijos žiniasklaidos priemonės“, – cituojama Suomijos sienos apsaugos tarnyba.

Maskva dar negavo gero pasiūlymo pradėti derybas dėl Ukrainos, interviu valstybinei naujienų agentūrai RIA pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galužinas, praneša „Reuters“. Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė manantis, kad Vašingtonas daro pažangą derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Dronai atakavo Afipso naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka „Telegram“ kanale pranešė: „Nežinomi dronai atakavo Krasnodarą, taip pat Afipso naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro krašte“. Anot pareigūno, tai viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios pajėgumas – 6,25 mln. tonų naftos per metus.

Rusija per praėjusius metus sukūrė 4,1 proc. solidesnį nei ankstesniais metais bendrąjį vidaus produktą, rodo federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbtas pirmasis ekonomikos raidos 2024-aisiais įvertis. Tiek pat Rusijos ekonomika paaugo ir 2023 metais. Ekonomikos raidos per paskutinį praėjusių metų mėnesius rezultato „Rosstat“ kol kas nepateikė, ir tai planuoja padaryti po mėnesio, pateikdamas ir išsamesnius visų praėjusių metų duomenis.

Rusijos Krasnodaro regione naktį iš sekmadienio į pirmadienį griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal  24“. Skelbiama, kad veikė priešlėktuvinė gynyba. Daug dronų užfiksuota naftos perdirbimo gamyklos „Afip“ kryptimi. Sprogimai pasigirdo apie 2 val. nakties. Vietos valdžia pranešė, kad regione buvo numušta dronų, buvo apgadintas namas. Ši įmonė ne kartą buvo dronų taikinys, nes ji tiekia degalus Rusijos kariuomenei.

Rusijos šiaurės vakarų uoste sekmadienį įvykus sprogimui tanklaivyje, įgula buvo priversta evakuotis, incidentas tiriamas, pranešė šalies federalinė laivybos agentūra. Jūrų ir upių transporto agentūra „Rosmorrečflot“ socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad sekmadienio rytą Ust Lugos uoste į vakarus nuo Sankt Peterburgo „Koala“ mašinų skyriuje įvyko sprogimas.

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Tad pastaruoju metu Europos valstybių lyderiai ir gynybos pareigūnai oficialiais pareiškimais reiškia susirūpinimą dėl galimos Maskvos agresijos grėsmės.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos kariuomenė prarado nuo 800 tūkst. iki 900 tūkst. žmonių, kurie žuvo ar buvo sunkiai sužeisti. Apie tai per spaudos konferenciją paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo leidinys „The Moscow Times“. Baltųjų rūmų vadovas pavadino karą „siaubingu“ ir pakartojo norą sustabdyti kraujo praliejimą.  „Tai, kas dabar vyksta, yra košmaras. Žmonės kaunasi atviruose laukuose be jokių įtvirtinimų. Vienintelė apsauga nuo kulkos yra jų pačių kūnai.

Ukrainos kariai sudavė tikslų smūgį Rusijos pajėgoms. Pranešama, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti retą Rusijos sunkiąją liepsnosvaidžių sistemą „Solntsepek“. Apie tai skelbia UNIAN.  Skelbiama, kad pasiekti šio tikslo padėjo oro žvalgyba. Ukrainos kariai pažymi, kad tai – svarbus laimėjimas. „Ši sistema šaudo padegamaisiais ar termobariniais šoviniais ir gali sukelti siaubingų pasekmių personalui ir mūsų pajėgoms. Labai retas ir svarbus taikinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždarame susitikime su jėgos struktūrų pareigūnais koneveikė Vokietijos kompanijos „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį, kurį vėliau buvo mėginta nužudyti. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Focus“. Pasak leidinio šaltinių saugumo tarnybose, omenyje turimas V. Putino ir aukštų Rusijos armijos bei karinės žvalgybos GRU karininkų susitikimas Rostove prie Dono 2024 metų kovą.

Ukraina penktadienį pareiškė besitikinti, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) tęs savo darbą persekiojant Rusijos karo nusikaltėlius, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo įvesti sankcijas šiai institucijai. TBT tiria įtarimus dėl Rusijos karo nusikaltimų, įvykdytų per Maskvos invaziją į Ukrainą. „Tikimės, kad jos [sankcijos] neturės įtakos teismo gebėjimui pasiekti teisingumą Rusijos agresijos aukoms“, – pažymėjo užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.

Maskvoje pradėta uždarinėti „Svetofor“ parduotuves. Būtent šiai Rusijos kapitalo bendrovei priklauso ir prekybos tinklas „Mere“. Kaip rašo „The Moscow Times“, rusų milijardieriui Sergejui Šneideriui priklausančiose prekybos tinklo parduotuvėse Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko kratas. Jos metu prekybos vietose rasta ne tik tarakonų, kandžių ar musių, bet ir maisto, kurio galiojimas jau pasibaigęs.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė ekologiškus popierinius šiaudelius, kuriuos propagavo jo pirmtakas Joe Bidenas, ir pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos grįš prie plastikinių.  „Kitą savaitę pasirašysiu vykdomąjį įsakymą, kuriuo baigsis absurdiškas Bideno siekis pereiti prie nepasiteisinusių popierinių šiaudelių. ATGAL PRIE PLASTIKO!“, - socialinėje žinisklaidoje parašė D. Trumpas.

Sankt Peterburgo „Pulkovo“ oro uoste dėl anticiklono ir rekordinio atmosferos slėgio atšaukta daugiau kaip 30 lėktuvų „Sukhoi Superjet“ skrydžių, rašoma „Baza“. Pasirodo, kad naujos kartos rusiški keleiviniai lėktuvai nėra pritaikyti skraidyti tokiomis oro sąlygomis. Vasario 5-10 d. į Šiaurės Europos dalį atslinko Sibiro anticiklonas, o kartu su juo – ir padidėjęs atmosferos slėgis, kuris paveikė oro eismą.

Čekijoje griežtos kritikos sulaukė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, kuris ketvirtadienį surengė neskelbtą vizitą į šalį ir susitiko su didžiausios opozicinės partijos ANO lyderiu Andrejumi Babišu. Tai pranešė naujienų agentūra ČTK, kuria remiasi portalas „eurointegration“. Vizito metu P. Szijjártó teigė, jog dabartinė Čekijos vyriausybė nemano, kad svarbu palaikyti gerus Vengrijos ir Čekijos santykius.

Penktadienį Rusija pareiškė, kad jos ekonomika 2024 m. stipriai augo, o rekordinės išlaidos karui Ukrainoje nusvėrė Vakarų sankcijų poveikį.  Maskva masiškai padidino išlaidas kareiviams ir ginklams, nebodama prognozių, kad jai 2022 m. vasarį pradėjus karinę kampaniją šalies ekonomikos laukia gili recesija. Tačiau spartus augimas sukėlė didelę infliaciją ir didelį darbo jėgos trūkumą, o tai kelia nerimą Kremliui.  2024 m. Rusijos ekonomika išaugo 4,1 proc.

Rusų žurnalistai paviešino vieną savo tautietę aktyvistę, kuri, kaip manoma, apsimetė esanti teisininkė ir melavo apie savo veiklą žmogaus teisių apsaugos srityje siekdama išgauti jautrios informacijos. Viena iš su ja dirbusių aktyvisčių su siaubu pasakoja, kad jos netgi gyveno kartu: „Mes du metus dalijomės lova“. 33-ejų Marija Čaščilova yra gerai žinomas asmuo tarp Rusijos opozicinės žiniasklaidos atstovų, žmogaus teisių aktyvistų ir teisininkų.

12 šalių, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, bendru laišku paragino Didįjį septynetą (G-7) imtis papildomų žingsnių Rusijos pajamoms iš jos energijos šaltinių pardavimo sumažinti, penktadienį pranešė pareigūnai. Laišką pasirašė Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Danija, Suomija, Islandija, Airija, Norvegija, Rumunija ir Švedija. Jos pažymi, kad iš šitų pajamų Rusija finansuoja savo jau beveik trejus metus tęsiamą agresiją Ukrainoje.

Prie Sirijos krantų užsidegė Rusijos šnipinėjimo laivas. Buvo paskelbtas jo komandų garso įrašas, rašo AP. Garso įraše girdėti, kaip vyras primygtinai nurodo kitam laivui: „Mūsų laivas susiduria su sunkumais, todėl laikykitės atstumo. Karo laivas jūsų kursu. Aš dreifuoju. Aš nesu pavaldus komandai“. Pasak pareigūnų, ši transliacija sklido iš rusų šnipinėjimo laivo „Kildin“. Šis žvalgybos rinkimo įrangos prikimštas laivas sausio 23 d. laikinai nevaldomas dreifavo prie Sirijos krantų.