Rusija

Naktį į gruodžio 4-ąją į Jakutiją turėtų nukristi nedidelio dydžio asteroidas, skelbia Uralo federalinio universiteto (UrFU) mokslininkai, rašoma „Meduza“. UrFU profesorius Viktoras Grochovskis pareiškė, kad asteroidas į Žemės atmosferą pateks gruodžio 3 d. 19.17 val. vietos (18.17 val. Lietuvos) laiku. Anot jo, kritimo tikimasi Jakutijoje, tarp Oliochminsko ir Lensko gyvenviečių. Europos kosmoso agentūros (ESA) duomenimis, kosminio objekto skersmuo yra apie 70 cm.

Rusija pradėjo savo karinės jūrų bazės Sirijos Tartuse evakuaciją po to, kai Sirijos sukilėliai-islamistai per savaitę užėmė didelę šalies teritoriją ir kurių nesugeba sulaikyti Kremliaus parankinio Basharo Assado kariuomenė, skelbia kai kurie OSINT apžvalgininkai. Leidinio „Naval News“ duomenimis, gruodžio 2-ąją tanklaivis „Elnija“, strategiškai svarbus Rusijos pajėgų Viduržemio jūros regione palaikymui, paliko Tartuso uostą.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas paskelbė, kad rengiamos naujos sankcijos Rusijai, sakoma Baltųjų rūmų pranešime. „Reaguodamas į Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą į šį karą, prezidentas nusprendė pakoreguoti leidimus Ukrainai naudoti JAV perduotas ilgojo nuotolio raketas. JAV, siekdamos sužlugdyti Rusijos karo mašiną, įvedė dideles sankcijas Rusijos finansų sektoriui, o vėliau bus įvesta ir daugiau sankcijų“, – rašoma pranešime.

Patriarcho Kirilo parašytas laiškas, kuriame jis palaiko vaiko gimimą, bus įteiktas nėščioms moterims 16-oje Rusijos sričių. „The Moscow Times“ rašo, kad tokiu būdu nėščiąsias bus bandoma atkalbėti nuo aborto.  Taip Rusijoje bandoma didinti gimstamumą. Tuo tarpu kare Ukrainoje Rusijos nuostoliai ir toliau sparčiai auga. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo teigimu, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 743 920 karių.

Lietuvių visuomenininkas Valdas Bartkevičius Rusijoje buvo įtrauktas į teroristų ir ekstremistų sąrašą.  Apie tai praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.  Skelbiama, kad į šį sąrašą Rusija V. Bartkevičių įtraukė už tai, kad jis neva nusišlapino ant tarybinių karių kapų ukrainiečių okupuotoje Rusijos Kursko srityje. Pats V. Bartkevičius sako, kad jis viso labo tik papozavo prie rusofašistų simbolika padabinto paminklo, o ne nusišlapino ant karių kapų.

Rusijos propagandos vadas Dmitrijus Kiseliovas savo savaitinėje laidoje „Vesti Nedeli“ paaiškino, jog V. Putinas yra pasirengęs smogti ne tik Ukrainos „sprendimų priėmimų centrams“, bet ir esantiems Vakaruose. Žadėdamas smogti „sprendimų priėmimo centrams“ „Orešnik“ raketomis Vladimiras Putinas tariamai turėjo omenyje ne tik taikinius Ukrainoje, bet ir už jos ribų, savo autorinėje, savaitinėje laidoje per „Rossija 1“ pasakojo Dmitrijus Kiseliovas.

Mokslininkai užfiksavo neįprastą aktyvumą Arkties aukštikalnėse – magnetinis Šiaurės ašigalis juda link Rusijos neįtikėtinu greičiu. Šiuo metu Žemės magnetinį lauką stebi Didžiosios Britanijos geologijos tarnyba, rašoma „The Independent“. Šiauriniame pusrutulyje kompaso rodyklės visada nukreiptos į magnetinį Šiaurės ašigalį, tačiau jo vieta nuolat keičiasi dėl Žemės magnetinio lauko dinamikos.

Dauguma analitikų nepakankamai įvertino Rusiją ir Vladimiro Putino bei jo kolegų sukurtos ekonominės ir ideologinės konstrukcijos potencialą, rašoma „The Moscow Times“. V. Putinas, turėdamas mažiau išteklių, sugebėjo greičiau susiorientuoti už Vakarus. BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas nebuvo kasdienis įvykis ar tik proga nusifotografuoti lyderiams kartu. Tai konkreti, labai apčiuopiama V. Putino diplomatijos sėkmė trečiaisiais karo metais.

Rusijos 155-osios brigados jūrų pėstininkas, kovojęs Kursko srityje, papasakojo, kaip jie įsiveržė į namus, kad pavogtų baldų ir buitinės technikos, kaip vadai juos mušė dėl pramogos, ir kaip sužeisti kariai buvo išsiųsti atgal į frontą, kol jie dar nebuvo fiziškai pasirengę to padaryti, rašoma „The Insider“. Rugpjūčio pradžioje Ukrainos puolimas Kursko srityje užklupo Rusiją netikėtai. Ukrainos pajėgos į Rusijos teritoriją įsiveržė vos per kelias dienas.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai mano, kad balistinė raketa „Orešnik“ kokiomis nors ypatingai naujomis savybėmis nepasižymi, o JAV ir Ukrainos pareigūnai užsiminė, kad šios raketos panaudojimas nereiškia, kad Rusija ims eskaluoti karo veiksmus, rašoma naujausiame ISW straipsnyje.

Rusijos saugumo pajėgos imasi didesnių represinių priemonių laikinai okupuoto Luhansko regiono gyventojų atžvilgiu. Apie tai feisbuke pranešė valstybinė Luhansko regiono administracija (VRA). „Aukos pasirenkamos nepriklausomai nuo to, turi jos rusišką pasą, ar ne. Dažniausiai vietiniai kaltinami bendradarbiavimu su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis, dalyvavimu teroristinėse organizacijose ar jų finansavimu ir bendradarbiavimu su kitomis valstybėmis.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas patikino Pchenjane besilankantį Rusijos gynybos ministrą Andrejų Belousovą, kad toliau rems Rusijos karą Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas Pchenjane surengtame susitikime su savo kolega No Kwang Cholu dar kartą patvirtino gerus savo šalies ir Šiaurės Korėjos santykius. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS penktadienį pranešė, kad A. Belousovas pareiškė, jog Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimas karinėje srityje aktyviai plečiasi. Pasak TASS, A. Belousovas priminė neseniai pasirašytą visapusiškos strateginės partnerystės sutartį.

Britų žvalgyba skelbia, kad Rusija greičiausiai turi vos kelias „Orešnik“ raketas, praneša UNIAN.  Pasak žvalgybos, šios raketos masinės gamybos dar nepasiekė.  Britų žvalgybos teigimu, šios eksperimentinės raketos panaudojimas prieš Ukrainą neabejotinai buvo skirta kaip strateginė žinia po to, kai Ukraina prieš Rusiją panaudojo Vakarų raketas.  „Greičiausiai Rusija turi tik kelias „Orešnik“ raketas, kurios dar nebuvo pradėtos gaminti masiškai.

Grupė Bulgarijos piliečių, Jungtinėje Karalystėje apkaltintų šnipinėjimu Rusijos naudai, sekė tiriamosios žiniasklaido žurnalistą Christo Grozevą ir aptarė jo pagrobimą bei nužudymą, skelbia leidinys „BBC“, cituoja „Meduza“. Buvęs finansų startuolio „Wirecard“ generalinis direktorius Janas Marsalekas ir Bulgarijos pilietis Orlinas Rusevas, įtariami bendradarbiavimu su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aptarė leidinio „Bellingcat“ žurnalisto Christo Grozevo pagrobimą ir nužudymą.

Dvejus metus karas Ukrainoje vyksta krauju kovojant dėl kiekvieno metro. Staiga vyksta dramatiški pokyčiai. Viena iš priežasčių yra ta, kad Rusijos pažanga atskleidė rimtus darbo jėgos ir moralės trūkumus, kurie galiausiai gali lemti Ukrainos linijų žlugimą.

Greitosios pagalbos brigada, atvykusi į iškvietimą pas galimai infarktą patyrusį pacientą į jo butą Sankt Peterburge (Rusija) sukėlė gaisrą ir jį pražudė. Medikai atvyko į namus Generolo Simoniakos gatvėje, gavus iškvietimą dėl įtariamo infarkto. Pacientas jau buvo patyręs infarktą prieš 10 metų, skelbiama 78.ru. Atvažiavę paramedikai pradėjo vyro reanimavimo procesą, tačiau įrangą „užtrumpino“. Pirminiais duomenimis, trumpas sujungimas išplito ir į buto elektros instaliaciją.

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį gyrė besiplečiančius ryšius su Šiaurės Korėja po to, kai Vakarų šalys apkaltino Pchenjaną nusiuntus daugiau kaip 10 tūkst. savo karių padėti rusams kariauti su Ukraina. „Draugiški Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai aktyviai plečiasi visose srityse, įskaitant karinį bendradarbiavimą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Šiaurės Korėjoje su vizitu viešinčio ministro žodžius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel už 2007 m. incidentą, kai jis, nepaisydamas atitinkamos kanclerės fobijos, į susitikimą atsivedė šunį. Jis nežinojęs, kad „ji bijo šunų“, tikino V. Putinas ketvirtadienį, kai buvo paklaustas apie ištrauką iš neseniai pasirodžiusių A. Merkel memuarų. „Jei būčiau žinojęs, niekada nebūčiau to daręs“, – sakė Rusijos vadovas.

Nuo 2022 metų Baltarusijoje veikė „filtracijos stovykla“, praneša užsienyje veikiantis nepriklausomas leidinys „Baltarusijos tyrimų centras“, cituoja „Focus“. Su leidiniu kalbėjusių Ukrainos kariškių teigimu, šioje stovykloje buvo tardomi ir kankinami ne tik kariškiai, bet ir civiliai.

Rusijos teismas ketvirtadienį advokatui, kuris gynė įkalintą žurnalistą rezonansinėje byloje, skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad socialiniuose tinkluose jis kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą. 64-erių Dmitrijus Talantovas buvo sulaikytas 2022 metų liepą po to, kai Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainos Mariupolio ir Bučos miestuose apibūdino kaip primenančius „nacių praktiką“. D. Talantovas daug metų buvo Udmurtijos advokatų asociacijos pirmininku.

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį atvyko į Šiaurės Korėją, pranešė rusų valstybinės naujienų agentūros, cituodamos kariuomenės pareiškimą. Oficialaus vizito Pchenjane metu A. Belousovas surengs derybas su keliais Šiaurės Korėjos „kariniais ir kariniais-politiniais pareigūnais“, sakoma pareiškime, kuriame daugiau detalių nepateikiama.  Rusijos gynybos vadovą Pchenjane pasveikino jo Šiaurės Korėjos kolega No Kwang Cholą, teigiama pranešime.

Volodymyras Zelenskis pasiūlė sudaryti paliaubų susitarimą, jei Ukrainos šiuo metu kontroliuojama teritorija būtų paimta „po NATO skėčiu“, o dėl likusios teritorijos grąžinimo jis galėtų derėtis vėliau „diplomatiniu būdu“. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu „Sky news“. Svarbiausi įvykiai: 23:30 | Smūgis Krymui: ukrainiečiai pataikė į rusų priešlėktuvinės gynybos sistemą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pra...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Kyjivo sąjungininkes griežtai atsakyti į, jo teigimu, Rusijos šantažą.  Šis komentaras nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog atsakydama į Ukrainos smūgius savo teritorijoje, Rusija gali paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą. „Į bet kokį Rusijos šantažą reikia griežtai atsakyti“, – nurodė V. Zelenskis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimas paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą yra jo silpnumo įrodymas.  Ketvirtadienį, antrąją D. Tusko vizito Švedijoje dieną, jis surengė bendrą spaudos konferenciją su savo švedų kolega Ulfu Kristerssonu.

Europos lyderiai turėtų korektiškai vertinti Ukrainos dalyvavimą ir indėlį į pergalę prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus, komentuodamas Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico pareiškimą, kad jis ketina dalyvauti oficialiose iškilmėse Maskvoje pergalės prieš fašizmą metinių proga.

Rusijos televizija trečiadienio vakarą parodė, kaip žurnalistas uždavinėja klausimus jaunam britui, kovojusiam ukrainiečių pusėje Rusijos Kursko srityje. 22-ejų Jamesas Andersonas tame pasienio regione buvo sulaikytas lapkričio 23 dieną. Rusijoje jam iškelta baudžiamoji byla, kaltinant jį teroristinės atakos įvykdymu ir dalyvavimu kovos veiksmuose kaip samdiniui. Pagal pirmąjį iš šių kaltinimų gresia įkalinimas iki 20 metų, o pagal antrąjį – iki 15 metų.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dar vieną grasinimą, šį kartą, matyt, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus, kad kai kurie neįvardyti Vakarų pareigūnai siūlo JAV lyderiui Joe Bidenui suteikti Ukrainai branduolinių ginklų prieš jam paliekant savo postą.

Pokalbis telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nesuartino pozicijų, tačiau galėtų būti pakartotas. „Bet tai nebuvo nieko neįprasta nei jam, nei man – jis išsakė savo poziciją, aš – savo. Ir šiuo klausimu (dėl Ukrainos) likome prie savo nuomonių“, – spaudos konferencijoje Astanoje sakė V. Putinas. Apie dvišalius santykius per valandą trukusį pokalbį esą buvo užsiminta tik prabėgomis.

Atsakydama į Ukrainos smūgius savo teritorijoje, Rusija gali paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Rusijos vadovas išsakė šį grasinimą praėjus savaitei po to, kai pirmą kartą panaudojo eksperimentinį ginklą prieš Ukrainos Dnipro miestą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pavadino išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) protingu žmogumi, gebančiu spręsti problemas. „Kiek įsivaizduoju vėl išrinktą prezidentą, jis iš tikrųjų yra protingas žmogus, jau gana patyręs. Manau, kad jis ras sprendimą“, – sakė V. Putinas apie D. Trumpą viešėdamas Kazachstane, nepatikslindamas, ką būtent turėjo omenyje.

Hibridinės atakos, o ne atviras karas, kelia labiausiai tikėtiną grėsmę Latvijai, interviu savaitraščiui IR sakė kandidatas į Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vado postą Kasparas Pudanas. Pasak K. Pudano, Latvija turi parengti savo pajėgumus ir padaryti viską, kad nepralaimėtų karo jam net neprasidėjus. Taip pat plėtoti gebėjimą kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kurios tebėra labiausiai tikėtinos Latvijai.

Rusų pajėgos netoli Novodarivkos Zaporižios regiono Polohų rajone įvykdė egzekuciją penkiems į nelaisvę patekusiems Ukrainos gynėjams. Apie tai feisbuke pranešė Generalinė prokuratūra (GP). Išankstinio tyrimo metu nustatyta, kad karo nusikaltimas buvo įvykdytas lapkričio 24 d. Į rusų rankas pateko šeši Ukrainos gynėjai, penkiems iš belaisvių po to buvo įvykdyta egzekucija.

Kazachstanas ketvirtadienį iškėlė baudžiamąją bylą dėl įtarimų programišių įsilaužimu po incidento, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito metu milžiniškame LED ekrane buvo parodyta Ukrainos vėliava. Plevėsuojančios mėlynos ir geltonos spalvų vėliavos atvaizdas pasirodė didžiuliame ekrane prie judraus kelio Astanos centre trečiadienio vakarą, netrukus po to, kai V. Putinas atvyko oficialaus vizito, rodo socialinėje žiniasklaidoje paskelbti vaizdo įrašai.

Baltarusė ketino įsivežti į šalį 120 kilogramų vaistų ir švirkštų, paaiškinusi, kad visus juos keturiais lagaminais gabena „asmeniniam naudojimui“, rašoma „Zerkalo“. Medikamentus 38-erių moteris, atvykusi į Minsko oro uostą iš Stambulo, supakavo į keturis lagaminus. Ji pasirinko nedeklaruojamą zoną, tuo leisdama suprasti, kad neturi ką deklaruoti ir gabena tik asmeniniams poreikiams skirtą bagažą.

Nauji JAV prezidento Joe Bideno sprendimai dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Rusijos branduolinio arsenalo naudojimo vargu ar iš esmės pakeis karo eigą, rašo „The New Yorker“, kurį cituoja UNIAN. Visų pirma, abejojama, ar ATACMS ir kitų tolimojo nuotolio raketų naudojimas smūgiams į taikinius Rusijoje turės didelės įtakos karo veiksmų eigai. „Tai gali sulėtinti rusus, bet ne smarkiai“, – leidiniui sakė Ukrainos karinis šaltinis. – „Raketomis savo pozicijų mūšio lauke nepagerinsi.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. Netrukus po to Rusija paskelbė, kad, reaguodama į Berlyno veiksmus ir kaltindama jį kanalo redakcijos uždarymu, išsiunčia du Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD korespondentus.

Rusijos valiuta rublis išgyvena stiprų kritimą, o pastarosiomis dienomis jis tampa faktiškai nekontroliuojamu. Nuo rugpjūčio mėnesio rublis prarado beveik ketvirtį savo vertės – apie 25 proc., lyginant su JAV doleriu ar Kinijos juaniu. Straipsnio rašymo metu už vieną eurą Rusijos biržoje buvo galima gauti 120 rublių, o už vieną dolerį – 114. Tai antras didžiausias rodiklis po 2022-ųjų kovo.

Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris neatmeta, kad už DHL katastrofos gali stovėti Rusija. Pasak jo, tai galėjo būti savotiškas Rusijos išbandymas atrasti silpnąsias vietas. Apie tai jis kalbėjo Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ARD.  „Panašią situaciją jau patyrėme šių metų vasarą, o dabar ten įvyko kažkas, kas atitinka šį modelį", – kalbėjo C. Breueris.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasidalino kraupiais kadrais, kuriuose užfiksuota, kaip atrodo Donecko srities Torecko miestas po nuolatinių Rusijos apšaudymų.  Sunaikintą miestą iš paukščio skrydžio parodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 42-oji atskira mechanizuota brigada. Kariai vaizdo įrašą paskelbė savo „Facebook“ puslapyje.  Vaizdo įraše matyti krūva sunaikintų namų – tiek daugiaaukščių, tiek privačių namų ir kitų pastatų.

Rusijos valstybės kontroliuojama dujų milžinė „Gazprom“, sudarydama vidinį 2025 metų planą, daro prielaidą, kad po gruodžio 31 dienos per Ukrainą į Europą dujos nebebus tiekiamos. Taip teigia „Reuters“, remdamasi su planu susipažinusiu asmeniu. „Nors Ukraina pareiškė, kad nesvarstys galimybės pratęsti tranzito sutarties, iš kurios Kyjivas per metus gauna iki 1 mlrd. dolerių pajamų, Maskva davė suprasti, kad yra atvira deryboms ir tolesniam dujų tiekimui šiuo maršrutu“, – sakoma pranešime.

Kazachstane trečiadienį laukiama Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito bei derybų dėl bendrų energetikos projektų – šią Centrinės Azijos šalį prieš atvykdamas jis pavadino stipria sąjungininke. Nors V. Putino tarptautinės kelionės nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios buvo ribotos, jis išliko reguliariu svečiu Centrinėje Azijoje.

Ukrainos radioelektroninės kovos specialistai geba pakeisti jau skrendančių į šalies teritoriją „šachedų“ nustatytas koordinates ir nukreipia juos atgal į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją, rašoma „Le Monde“. Leidinys, remiantis šaltiniais, skelbia, kad lapkričio 24-26 dienomis Baltarusijos sieną kirto rekordinis skaičius rusų dronų – net 43. Baltarusijos teritorijoje pasirodančius dronus „skaičiuoja“ tyrėjai iš „Belaruski Hajun“ grupės. Išsiuntė spiečių dronų, bet 90 proc.

Gelbėtojai jau 4 diena ieško po ledu įlūžusio vyro, o jo šuo ištikimai tuo metu laukia šeimininko šalia. Baškirijos (Rusija) gyventojas atsidūrė vandenyje, kai nusprendė „sutrumpinti kelią“ ir važiuoti dviračiu itin plonu ledu. „Bašinform“ rašoma, kad nelaimėlio vietos gelbėtojai ieško laivu, į orą buvo pakeltas sraigtasparnis, 7 metrų gylio dugną bandys tyrinėti narai. „Gelbėtojams pavyko tik surasti ir pakelti nuo dugno dviratį.

Prieš baigiantis kadencijai JAV prezidentas Joe Bidenas skuba kuo įmanoma daugiau padėti Ukrainai. Šįkart J. Bidenas kreipėsi į Kongresą ir paprašė Ukrainai skirti papildomus 24 mlrd. dolerių.  Apie tai skelbia leidinys „Politico“, cituoja „New York Post“.  J. Bideno pasiūlyme numatyta 8 mlrd. dolerių skirti Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvai, o 16 mlrd. – ginkluotės atsargoms papildyti, teigiama pranešime.

Donaldas Trumpas paskyrė atsargos generolą ir ilgametį savo komandos narį Keithą Kelloggą spec. pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai, paskelbė jis pats savo soc. tinklo „Truth“ paskyroje.

Ukrainos aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis mano, kad Vakarų partnerius reikėtų „atvėsinti“ dėl galimybės, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau Serbijos prezidentas mano, kad branduolinio konflikto grėsmė yra didelė, rašoma „Unian“. „Iš tikrųjų mažai tikėtina, kad Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą. Esu daugiau nei tikras, kad nei Indija, nei Kinija neleis jam to padaryti“, – sakė A. Chrapčinskis.

Praėjusį trečiadienį per raketų ataką Kursko srityje buvo sužeistas Šiaurės Korėjos generolas ir žuvo keli Kim Jong Uno kariai. Apie tai praneša leidinys „Financial Times“, remdamasis neįvardytu Ukrainos pareigūnu. Smūgiavo kelis kartus Pasak pareigūno, smūgis į Maryinos kaimą buvo vienas iš „kelių“, per pastarąją savaitę nukreiptų prieš Šiaurės Korėją Kursko srityje. Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos aktyviai ieškojo korėjiečių, kuriuos išsklaidė rusai, buvimo vietų.

Viena namie likusi 17-metė nuėjo pamaitinti ūkyje laikomų kiaulių, bet neteko sąmonės ir ją mirtinai sužalojo gyvuliai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šioje šokiruojančioje istorijoje yra dar vienas veikėjas – kerštingas ir pavojingas kaimynas, kuris ir sužalojo merginą. Lapkričio 25-ąją buvo paskelbta, kad Krasnojarsko krašte (Rusija) maitindama kiaules 17-metė netikėtai nukrito ant žemės ir neteko sąmonės. Iš pradžių buvo manoma, kad kalta – agresyvi paršavedė, išmušusi iš kojų moksleivę.