Rusija

NATO penktadienį sakė nematanti tiesioginės karinės grėsmės, kurią keltų Rusijos ir Baltarusijos pradėtos bendros karinės pratybos prie Aljanso rytinių sienų. „Raginame Rusiją ir Baltarusiją veikti prognozuojamai ir skaidriai, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė vienas NATO pareigūnas. NATO grėsmės nemato „Nematome jokios tiesioginės karinės grėsmės prieš jokią NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.

NATO turėtų paspartinti Baltijos šalių oro gynybos misijos steigimą, pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, penktadienį Rygos pilyje susitikęs su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi.

Nuo rugsėjo 12 iki 16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-2025“. Oficialiai skelbiama, kad Baltarusijos teritorijoje vyksiančios pratybos bus skirtos „konfliktų lokalizavimui vienos iš valstybių narių teritorijoje“. Apie tai, kuo baigsis „Zapad-2025“ pratybos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, generolas Vytautas Jonas Žukas ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose „Zapad-2025“, skaičius yra mažesnis nei 2023 m., kai Rusija Baltarusijoje dislokavo apie 10–12 tūkst. kareivių, per televiziją sakė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nematome didelių Rusijos pajėgų. Teroristinė valstybė šioms pratyboms atsiuntė dalinius, kareivius ir įrangą, tačiau jų skaičius yra gerokai mažesnis net nei 2023 m., kai Baltarusijoje buvo apie 10 tūkst.–12 tūkst.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavadino Rusijos dronų skrydį virš Lenkijos nepriimtinu, tačiau, jo teigimu, toks incidentas buvo tikėtinas, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Negalima ignoruoti fakto, kad tai įvyko Lenkijoje. Lenkai yra mūsų draugai, nepriklausomai nuo dabartinės politinės situacijos. Jie – mūsų istoriniai sąjungininkai, mums artimi dvasia, todėl jie tikrai yra mūsų draugai“, – sakė jis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimas į lenkų oro erdvę galėjo įvykti per klaidą. „Taip pat norėtume, kad dronų ataka prieš Lenkiją būtų buvusi klaida. Bet taip nebuvo. Ir mes tai žinome“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Lenkijos premjeras.

Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“. „Gaisras viename iš laivų yra gesinamas. Pavojaus, kad laivas nuskęs ar išsilies naftos produktai, nėra“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pridūrė, kad Primorske taip pat buvo užgesintas gaisras siurblinėje.

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija penktadienį pradėjo bendras karines pratybas „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“. „Bendros Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių strateginės pratybos (...) prasidėjo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Pratybos vyksta tvyrant įtampai su NATO šalimis po to, kai Lenkija, besiribojanti su Ukraina, šią savaitę apkaltino Maskvą dronų įsiveržimu į jos teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino mokytojai nesutrukdė jam tapti žudiku bei karo nusikaltėliu. Pasak jo, V. Putinas ne tik ignoravo europietiškas vertybes, bet ir suformavo agresyvią politiką, kuri vedė Rusiją į karus su kaimyninėmis valstybėmis. V. Zelenskis pareiškė, kad V. Putino išsilavinimas nė kiek nepaveikė Kremliaus vadovo taip, kad šis nesukeltų karų, rašo „Unian“. „Visi mes galime rasti informacijos apie Putino mokytojus.

Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį ėmėsi veiksmų sustiprinti Lenkijos oro erdvės gynybą, o Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba rengiasi skubiam posėdžiui dėl Maskvos dronų jos teritorijoje. Varšuva šį incidentą, dėl kurio Lenkijos ir NATO pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį numušė kelis dronus, pavadino tyčiniu, precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalį, Aljansą ir Europos Sąjungą (ES). Maskva neigė, kad taikėsi į šalį, ir teigė, esą nėra jokių įrodymų, jog tai buvo rusiški dronai.

Pigūs Rusijos dronai atskleidė NATO silpnybes: Aljanso šalys buvo priverstos panaudoti milijardus kainuojančią ginkluotę, kad numuštų dronus. Ekspertai įspėja – tokia taktika neefektyvi, o Ukraina rodo, kad su šia grėsme galima kovoti daug paprasčiau ir pigiau. NATO narės neturi ekonomiškai efektyvių priemonių kovoti su pigiais Rusijos bepiločiais orlaiviais. Rusijos dronai įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti kelių milijonų vertės ginkluotės sistemomis.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo rytinio flango gynybą po šią savaitę įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šalį valdo iš specialiai sukurtų operatyvinių buveinių tinklo – būdamas viename iš šių bunkerių Kremliaus vadovas dėl sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu įsakė suimti Evaną Gershkovichių, rašoma Drew Hinshaw ir Joe Parkinsono knygoje. Apie tai pranešė „The Times“, kurio informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“. Straipsnyje teigiama, kad 2023 m. kovą Kremliaus diktatorius prisijungė prie vaizdo skambučio, kad koordinuotų dar vieno JAV piliečio suėmimą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turi suvokti, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tyčiojasi iš jo ir taikos iniciatyvų, skirtų karui Ukrainoje nutraukti, rašo „Ukrinform“. R. Sikorskis pabrėžė, kad gerbia D. Trumpo pastangas siekti taikos. „Mes visi – Ukrainos ir Rusijos kaimynai – norime, kad taika būtų atkurta.

Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sveikata dar labiau pablogėjo, dėl to jis pradėjo nešiotis šlapimo surinkimo maišelį. Apie tai pranešė „Novaja Gazeta. Europa“ šaltinis Čečėnijos administracijoje, rašo „Moscow Times“. Anot šaltinio, R. Kadyrovas taip pat kiek atsitraukė nuo tiesioginio valdymo. Skelbiama, kad Kadyrovo būklė prastėja Šaltinis sako, kad R. Kadyrovas negali susitaikyti su savo liga ir jos keliamais apribojimais.

Rusijos pietuose esantis Krasnodaro oro uostas ketvirtadienį vėl buvo atidarytas po trejus su puse metų trukusio uždarymo dėl saugumo problemų, t. y. dėl karo Ukrainoje, pranešė valdžios institucijos. Maskva uždarė daugumą oro uostų, esančių netoli sienos su Ukraina, dėl Kyjivo atsako į Rusijos puolimą.

Prekės ženklas „Armija Rosiji“ uždaro visas 35 parduotuves ir išparduoda likusius diržus, sausainius, chaki kelnes ir kitus karinius reikmenis „su pernelyg dideliu antkainiu“, skelbiama prokremliškame „Mash“. Naujienų portalo duomenimis, priežastis – nuostoliai. Parduotuvės nutraukia veiklą Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade ir Engelse. Kolekcijų, skirtų karinei tematikai, kūrimas ir gamyba baigti.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie oro erdvės pažeidimą naktį iš antradienio į trečiadienį, rašo „Evropeiskaja pravda“. Socialiniame tinkle „X“ K. Nawrockis teigė, kad su D. Trumpu aptarė „pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą Rusijos dronais, įvykusį šią naktį“. Jis pridūrė, jog pokalbis su JAV prezidentu yra „dalis konsultacijų, kurias vedu su mūsų sąjungininkais“, ir pažymėjo, kad derybos patvirtino jų vienybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Rusijos dronai ir raketos pažeidė Lenkijos oro erdvę, o NATO reagavo pasiųsdama naikintuvus ir surengusi plataus masto operaciją. Ekspertai perspėja, kad tokie išpuoliai gali kartotis, todėl Aljansui teks „pasistengti labiau nei praėjusią naktį“. „Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as teigė: „Gali būti, kad Putinas pervertina savo galimybes, tačiau žinia, kurią jis siunčia Vakarų sąjungininkams ir Donaldui Trumpui, yra ta, jog ši krizė tik dar labiau aštrės, kol jūs nesusitvarkysi...

Lenkija rugsėjo 10 d. patvirtino, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę. Incidentai sukėlė nerimą dėl augančios įtampos regione, o Lenkijos kariuomenė mobilizavo aviaciją bei vykdo operaciją dronams identifikuoti ir neutralizuoti. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienio Rusijos atakos metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas skirtingose Rusijos vietose turi tris identiškus kabinetus, savo knygoje skelbia „The Wall Street Journal“ žurnalistai, rašo „Zerkalo“. Žurnalistų Drewo Hinshau ir Joe Parkinson knygos „Mainai: slaptas naujojo šaltojo karo istorija“ ištrauka buvo paskelbta trečiadienį. Įvardijo, kam Putinui keli identiški kabinetai Anot autorių, visi trys kabinetai yra skirtinguose Rusijos regionuose. Visi jie įrengti ir baldais apstatyti vienodai.

Kalbėdamas kartu su E5 šalių atstovais, Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey Rusijos veiksmus pavadino „pavojingais, neapgalvotais ir beprecedenčiais“, rašo „Sky News“. Jis taip pat sakė paprašęs Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų išnagrinėti būdus, kaip sustiprinti NATO oro gynybą virš Lenkijos. „Praėjusią naktį Putinas pasiekė naują priešiškumo Europai lygį“, – pareiškė J. Healey.

Julija Navalnaja paragino Europos Sąjungos institucijas neįvesti visiško turistinių vizų išdavimo draudimo Rusijos piliečiams, numatyto naujame sankcijų pakete. Apie tai ji pranešė socialiniame tinkle „X“ ir nurodė, kad atitinkamą kreipimąsi išsiuntė ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas. „Spaudimas visiems Rusijos Federacijos piliečiams negali pakeisti Rusijos valdžios ir jos prezidento nuomonės.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją. Tokį pareiškimą ji paskelbė po to, kai NATO narė pareiškė numušusi kelis Rusijos dronus, kurie pažeidė jos oro erdvę. „Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – teigė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai trečiadienio rytą užkirsti kelią masiniam oro erdvės pažeidimui į dangų buvo pakelti naikintuvai, šalyje buvo rastos aštuonių nepilotuojamųjų orlaivių nuolaužos ir raketos dalys, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

Respublikonų kongresmenas Joe Wilsonas pareiškė, kad karo nusikaltėlis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebesitenkina motinų ir kūdikių bombardavimu Ukrainoje ir dabar išbando NATO aljansą oro atakomis prieš Lenkiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ką tik grįžęs iš Pekino, kur demonstravo artimą ryšį su Xi Jinpingu ir Kim Jong Unu, pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą – didžiausią oro ataką nuo invazijos pradžios. Rugsėjo 7 d. smūgis kliudė pagrindinį Kyjivo vyriausybės pastatą, o Maskva atvirai graso Vakarams ir žada dar labiau eskaluoti konfliktą.

Antradienį Helsinkyje vykusioje bendroje konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sakė, kad Suomija turi geriausią civilinę gynybą visoje Europoje ir kad Lenkija šioje srityje gali pasisemti patirties iš Helsinkio. Jis taip pat pažymėjo, kad Baltijos jūros regionas ir santykiai su Suomija Lenkijai yra labai svarbūs. Lenkijos prezidentas sakė, kad su savo kolega pirmiausia kalbėjosi apie saugumą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad Lenkija nuo ketvirtadienio iki penktadienio visiškai uždarys sieną, įskaitant ir geležinkelius, su Baltarusija dėl šioje šalyje vyksiančių provokatyvaus pobūdžio karinių pratybų „Zapad 2025“.  „Kaip žinote, penktadienį labai agresyvūs Rusijos ir Baltarusijos manevrai prasidės labai arti Lenkijos sienos. Tai turi pasekmių. Atsakas – manevrai mūsų pusėje.

Jungtinės Valstijos nutraukia susitarimus su Europos šalimis dėl kovos su Rusijos, Kinijos ir Irano skleidžiama dezinformacija. Apie tai informuoja „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos pareigūnais, cituoja „Ukrinform“. FT duomenimis, JAV pranešė Europos valstybėms, kad atsisako bendrų pastangų kovojant su dezinformacija ir propaganda.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas apdovanojo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą drąsos ordinu, skelbia „Meduza“. Apdovanojimo dieną V. Gerasimovui suėjo 70 m. Skelbiama, kad V. Gerasimovas apdovanotas už „drąsą, narsumą ir pasiaukojimą“ vykdant karinę pareigą.

Rusijoje sulaikytas Prancūzijos pilietis, jam paskirtas kardomasis kalinimas, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė prancūzų diplomatiniai šaltiniai. 2024-aisiais Rusijoje buvo sulaikytas kitas Prancūzijos pilietis, Laurent'as Vinatier. Paryžius ir Vašingtonas kaltina Maskvą įkaitų ėmimu – jų šalių piliečių sulaikymu pagal nepagrįstus kaltinimus, siekiant juos iškeisti į Vakaruose sulaikytus rusus.

Pirmadienį netoli Kaliningrado rastas negyvas kalio ir magnio gavybos bendrovės „K-Potash Service“ generalinis direktorius Aleksejus Sinicinas, rašo „Moscow Times“. „RIA Novosti“ skelbia, kad kūnas rastas be galvos, po tiltu, prie kūno buvo pritvirtintas lynas. A. Sinicinas bendrovei vadovavo nuo 2022 m. Mirčių virtinė Rusijoje Kaip skaičiuoja „Moscow Times“, tai jau bent 19-as atvejis per trejus su puse metų, kai mįslingomis aplinkybėmis Rusijoje miršta aukščiausio lygio vadovas.

Tremtyje gyvenantis Rusijos opozicijos politikas Ilja Jašinas pirmadienį pareiškė, kad valdžios institucijos atėmė iš jo Rusijos pilietybę, ir paviešino dokumentą, kurį išdavė šalies vidaus reikalų ministerija. I. Jašinas, buvęs Maskvos miesto tarybos narys ir ilgametis prezidento Vladimiro Putino kritikas, 2022 m. buvo įkalintas po to, kai sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą. Pernai jis buvo paleistas iš kalėjimo vykdant didelį apsikeitimą kaliniais su Vakarais.

Viena iš pagrindinių Rusijos propagandisčių Margarita Simonian bus operuojama dėl „baisios ligos“. Apie tai ji papasakojo laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“, skelbiama „Agentstvo“. „Šią savaitę man buvo diagnozuota baisi sunki liga. Rytoj man bus atliekama operacija būtent čia, po šiuo ordinu (rodo į savo krūtinę, – red. past.). Aš vis tiek atėjau (į „Rosija 1“ televizijos laidą, – red. past.

Rusijos kaimynės ruošiasi nervingoms dienoms, kai Rusija kartu su savo sąjungininke Baltarusija surengs karines pratybas „Zapad 2025“ – pirmąsias nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusio visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, rašo „Politico“. Pratybos, kurios vyks rugsėjo 12–16 d., apims keletą manevrų netoli Lenkijos ir Lietuvos, nes Kremlius ruošiasi galimai konfrontacijai su NATO pajėgomis, pažymi leidinys.

Kremlius pradėjo aktyvią Suomijos juodinimo kampaniją, į kurią įsitraukė buvęs ilgametis šalies premjeras, Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Diplomatinės viltys pasiekti taikos susitarimą greit išblėso, o Ukrainai tenka ruoštis atšiauriai žiemai, lydimai vis intensyvėjančių Rusijos atakų, rašo CNN. Jeigu ankstesniais metais Kyjivą gelbėjo JAV ir ES pagalba, tai šįmet Donaldo Trumpo administracijos ketinimai nenuteikia Volodymyro Zelenskio komandos viltingai.

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas rugsėjo 2 d. demonstravo savo įtaką – jis į Tiananmeno aikštę įžengė kartu su Xi Jinpingu ir Vladimiru Putinu. Kadaise menkintas kaip nepatyręs paveldėtojas, šiandien jis tapo vienu svarbiausių autokratinės pasaulio tvarkos žaidėjų, išnaudojančiu Pekino ir Maskvos paramą siekiant savo tikslų.

Ukrainos desantinės pajėgos Pokrovsko kryptimi ruošiasi naudoti amerikietiškus pėstininkų kovos mašinas „Bradley“. Situacija šioje fronto dalyje yra ypač sunki. Tad ši technika, kurią kariškiai gavo prieš kelis mėnesius pasitarnaus ginant šalį nuo rusofašistų. Sergėjus aiškina, kad šioje kovos mašinoje viena rankena ir pavaros keičiamos, ir užsiveda.

Rusija ir Baltarusija šį rudenį rengia mažesnio masto, tačiau įtampos nemažinančias karines pratybas „Zapad-2025“. Ekspertai ramina, kad tiesioginio puolimo prieš NATO šalis šįkart tikėtis neverta, tačiau analitikai perspėja – Maskva ir Minskas išnaudoja šias pratybas ilgalaikiams planams stiprinti savo karinį potencialą ir ruošiasi galimiems konfliktams ateityje. Bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ nuolat kelia nerimą Europoje.

Rusijos Federacijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas siūlo suteikti Ukrainoje kariavusiems okupantams galimybę dėstyti visose Rusijos mokyklose, rašo „The Moscow Times“. Susitikimo su Kubanės valstybinio universiteto studentais ir dėstytojais Krasnodare metu jis prisiminė, kad jo mokyklos laikais karinį rengimą ir darbą vedė Didžiojo Tėvynės karo (taip ruso fašistai vadina antrąjį pasaulinį karą – aut. past.

Šią savaitę, susitikimo Pekine metu, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė galimybę tapti nemirtingais naudojant organų persodinimą. Vertėjas, kalbėdamas mandarinų kalba, perdavė V. Putino mintį, kad nuolatinis organų persodinimas galėtų padėti žmogui „jaunėti“ ir netgi atitolinti senėjimą neribotą laiką, su galimybe gyventi iki 150 metų.

Ukraina griežtai sureagavo į Kremliaus pasiūlymą surengti lyderių susitikimą Maskvoje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Vladimiro Putino kvietimas – ne nuoširdus, o skirtas blokuoti realų dialogą. Dar daugiau, Maskvos reikalavimai dėl saugumo garantijų Rusijai po karo Kyjive vertinami kaip absurdiški. Pasiūlymas surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą Maskvoje nėra rimtas ir rodo, kad V. Putinas jam nepasirengęs.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis skeptiškiau vertina artimiausioje ateityje galimą Rusijos ir Ukrainos konflikto pabaigą bei asmeninio dviejų kariaujančių šalių lyderių susitikimo perspektyvas, praneša „NBC News“. Griežtas požiūris į D. Trumpo pastangas pasiekti taikos susitarimą pabrėžia, kiek jis nutolo nuo 2024 m. rinkimų kampanijos metu duotų pažadų. Tuomet jis tvirtino galėsiąs užbaigti karą per 24 valandas nuo įžengimo į pareigas.