Rusija

Pirmadienį po skubių Europos lyderių derybų Paryžiuje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dabar, kol vyksta karas, bet kokios diskusijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą yra „visiškai per ankstyvos“ ir „labai netinkamos“. O. Scholzas sakė, kad jį „šiek tiek erzina“ debatai „netinkamu laiku ir netinkama tema“.  Vokietijos kancleris taip pat pareiškė, kad saugumo klausimais Europa ir Jungtinės Valstijos visada turi veikti kartu.

JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį prieš vizitą į Kyjivą pareiškė, kad nereikalaus, jog Ukraina sutiktų su bet kokiu susitarimu dėl karo nutraukimo, dėl kurio susitars prezidentas Donaldas Trumpas. Trečiadienį K. Kelloggas atvyks į Ukrainą trijų dienų deryboms, kurių metu susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų ir Ukrainos saugumo tarnybos bepiločiai orlaiviai atakavo naftos perdirbimo ir logistikos objektus Rusijos Krasnodaro krašto teritorijoje, smogta dviem svarbioms priešo karinio-pramoninio komplekso įmonėms. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

Dauguma latvių – 71 proc. – laiko Rusiją didžiausia grėsme Europos saugumui, rodo Friedricho Eberto fondo tyrimas „Saugumo radaras 2025“. Taip mano tik 8 proc. Latvijos rusakalbių.  28 proc. visų respondentų grėsme saugumui laiko Jungtines Amerikos Valstijas, tarp rusakalbių tokių yra 52 procentai.   Dauguma Latvijos gyventojų, arba 74 proc., mano, jog karo atveju Latvija viena negalėtų apsiginti. Respondentai Latvijoje pabrėžia savo šalies priklausomybę nuo aljansų, 68 proc.

Ispanija pirmadienį pareiškė, kad dar per anksti diskutuoti apie savo karių siuntimą į karo draskomą Ukrainą kaip galimų taikos palaikymo pajėgų, Londonui pareiškus, kad jis pasirengęs tokiam žingsniui. „Šiuo metu kalbėti apie karių dislokavimą Ukrainoje yra per anksti.

2007 metais, vos paskirtas į pareigas JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas tuomet daugelį nustebino pareikšdamas, kad be karo su pasauliniu terorizmu, JAV taip pat gali susidurti su tokių šalių kaip Rusija ir Kinija keliamais pavojais. Tuomet vyravo nuomonės, kad Rusija ir JAV suartės, todėl Rusijos, kaip karinės grėsmės, įvardijimas, stebino daugelį.

Siekdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV pirmiausia surengs derybas su Rusija, tik vėliau su Ukraina, o galiausiai prie derybų stalo sės abi šalys, rašo „NBC News“. Aukšto rango Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai, įskaitant viceprezidentą JD Vance, Marco Rubio ir JAV specialųjį pasiuntinį Ukrainai Keithą Kelloggą, šį savaitgalį rinkosi Vokietijoje, Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje karas Ukrainoje buvo svarbi tema.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Krasnodaro krašte vėl griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Anot leidinio, panašu, kad dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai. Kaip pranešė vietos gyventojai, sprogimai pradėjo griaudėti apie vidurnaktį. Skelbiama, kad buvo numušti keli dronai, vieno jų nuolaužos esą krito ant gamyklos. Vėliau Krasnodaro krašto gubernatorius pranešė, kad regione esą buvo įvykdyta masinė dronų ataka.

Apie 1,5 tūkst. žmonių, rizikuodami sulaukti represijų, sekmadienį susirinko prie velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kapo Maskvoje paminėti pirmųjų jo mirties metinių.  Charizmatiškas A. Navalnas – pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas, vykdęs kampaniją prieš korupciją vyriausybėje – mirė kalinamas atokioje pataisos kolonijoje Arktyje, 2024 metų vasario 16-ąją.

Kremlius JAV prezidento Donaldo Trumpo skambutį Rusijos vadovui  Vladimirui Putinui šios savaitės viduryje vertina kaip lūžio tašką Ukrainos kare. „Tai signalas, kad dabar mėginsime reikalus aiškintis dialogu ir kalbėti apie taiką, o ne apie karą“, – interviu Kremliui artimam valstybinės televizijos korespondentui Pavelui Zarubinui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Prieš tai Vakarų šalių lyderiai, anot jo, atmetė pokalbius su Rusija ir laikėsi linijos kariauti karą iki galo.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį sakė, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka didžiausia atsakomybė už Aleksejaus Navalno mirtį. 27 valstybių bloko pareiškimas pasirodė minint pirmąsias Rusijos opozicijos lyderio mirties Rusijos kolonijoje Arktyje metines. „Šiandien sueina vieni metai nuo Rusijos opozicijos lyderio, politiko Aleksejaus Navalno mirties, dėl kurios didžiausia atsakomybė tenka prezidentui Putinui ir Rusijos valdžiai“, – sakoma pareiškime.

Rusijos opozicijos veikėja, Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja sekmadienį paragino šalininkus kovoti už laisvą ir taikią Rusiją. Ji kalbėjo per pirmąsias savo vyro mirties Rusijos kalėjime metines. „Mes žinome, kodėl kovojame: (už) laisvą, taikią ir gražią ateities Rusiją. Tokia, apie kokią svajojo Aleksejus, įmanoma, darykite viską, kad jo svajonė išsipildytų“, – sako J. Navalnaja vaizdo pareiškime.

Praėjus  metams po Aleksejaus Navalno mirties, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priminė rusų opozicionieriaus kovą už demokratiją ir laisvę. „Prieš metus mirė Aleksejus Navalnas – nes Rusijoje siekė demokratijos ir laisvės“, – rašė O. Scholzas sekmadienį tinkle X. Vokeitijos politiko teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „brutaliai“ kovoja prieš laisvę ir jos gynėjus, dėl to A. Navalno kova esą atrodo dar drąsesnė.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir sutiko „pademonstruoti norą bendradarbiauti“ Ukrainos klausimu ir siekį atkurti dialogą, praneša AFP. Jų pokalbis įvyko prieš laukiamą susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino tuo metu kai Ukraina ir Europos sąjunga vis labiau nerimauja, kad JAV ir Rusija gali susitarti be jų.

Dar prieš pasirodant pasauliniam saitynui (angl. World Wide Web) sovietai bandė sukurti savo kompiuterių tinklą, tačiau šis projektas liko neįgyvendintas. Nors tuometiniai idėjos šalininkai savo pasiūlymą buvo pristatę Komunistų partijos vadovams ir net Borisui Jelcinui, tačiau tai jų neįtikino ir jau po kelerių metų pasauline sensacija tapo JAV sukurtas pasaulinis tinklas. 12-mečiui Olegui Guimaoutdinovui mokytis programuoti kompiuterį Sovietų Rusijoje reiškė naudotis knygomis.

Kalėjime mirusio Rusijos disidento Aleksejaus Navalno našlė penktadienį perspėjo diskusijų dėl karo Ukrainoje užbaigimo dalyvius, kad „nėra prasmės mėginti derėtis“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Net jei nuspręsite su Putinu derėtis, atminkite, kad jis jums meluos“, – iki pirmųjų A. Navalno mirties metinių likus dviem dienoms kreipdamasi į Miuncheno saugumo konferencijos dalyvius kalbėjo Julija Navalnaja. „Jis jus išduos.

Penktadienį Rusijos centrinis bankas antrą kartą iš eilės paliko rekordiškai aukštą palūkanų normą nepakeistą, neatmesdamas galimybės toliau ją kelti, kadangi infliacijos spaudimas tebėra didelis. Direktorių valdyba, vadovaujama Elviros Nabiullinos, paliko bazinę palūkanų normą rekordiškai aukštą – 21 proc. Nuo 2023 m. liepos mėnesio Rusijos centrinis bankas ją padidino iš viso 1350 bazinių punktų.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, kad Europos sąjungininkės turėtų prisijungti prie bet kokių derybų dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.  Trečiadienį įvykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis privertė sunerimti, kad į taikos derybas nebus įtrauktos Ukrainos sąjungininkės Europoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo Vakarus, kad Rusija ruošia 15 divizijų mokymams ir situacijos stiprinimui Baltarusijos kryptimi. Vieną diviziją paprastai sudaro 10-20 tūkst. karių. Apie tai jis kalbėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. Jis pabrėžė, kad nėra tikras, jog kariai būtų ruošiami karui Ukrainoje. Pasak jo, jie gali būti skirti Lenkijai su Baltijos šalims.

Udmurtijoje (Rusija) gyvenanti 67-erių moteris nusprendė iš savo buto „išvaryti demonus“, tačiau nesilaikė saugaus elgesio su ugnimi taisyklių ir vos nesupleškino, kartu su visais „demonais“, savo namų. Karakulino kaimo gyventoja nusprendė iš savo buto išvaryti demonus, skelbiama vietos Gelbėjimo tarnybos suvestinėje, kurią cituoja „Lenta“. Nėra aišku, kaip tie „demonai“ pasireiškė, bet moteris sugalvojo atlikti „ritualą“, kurio metu reikėjo deginti parafino žvakę.

Jungtinės Valstijos neatmeta, kad Ukrainai gali būti suteiktas branduolinis ginklas, tačiau, JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho teigimu, tai priklauso nuo prezidento Donaldo Trumpo.  Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „Breitbart News“, cituoja UNIAN.  Vasario 4 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai turėtų būti pasiūlyta narystė NATO arba branduolinis ginklas, kaip saugumo garantija nuo tolesnės Rusijos invazijos.

Rusijos ginkluotosios pajėgos šią naktį atakavo 1986-aisiais avariją patyrusią Černobylio atominę elektrinę.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti sprogimo momentas ir apsauginiam kupolui padaryta žala.  Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat plinta nuotraukos iš avarijos vietos.

Rusijos dronas naktį smogė į Ukrainos Černobylio atominę elektrinę. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Pasak jo, dronas su sprogstamąja galvute atakavo elektrinės 4-ąjį bloką, kurį dengia apsauginis kupolas, saugantis išorę nuo radiacijos po Černobylio atominės elektrinės avarijos.  Kupolas smarkiai apgadintas V. Zelenskio teigimu, apsauginis kupolas buvo smarkiai apgadintas, tačiau gaisrą pavyko užgesinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisako už tai, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė būtų išplėsta ir į ją vėl būtų įtraukta Rusija. D. Trumpas ketvirtadienį Vašingtone tai pareiškė vienam žurnalistui. „Norėčiau, kad jie grįžtų“, – Baltuosiuose rūmuose atsakydamas į žurnalisto klausimą pareiškė JAV vadovas.

JAV neatmeta galimybės įvesti sankcijas Rusijai ar siųsti savo karius į Ukrainą, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiks su taikos sutartimi, garantuojančia ilgalaikę Kyjivo nepriklausomybę, interviu „The Wall Street Journal“ sakė JAV viceprezidentas J. D. Vance’as.  „Yra ekonominiai spaudimo svertai ir, žinoma, kariniai spaudimo svertai“, – sakė J. D. Vance'as.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimą Saudo Arabijoje.  Pasak D. Trumpo, šis susitikimas įvyks kitą savaitę. Apie tai skelbia UNIAN.  JAV lyderis taip pat dar kartą kalbėjo apie vasario 14 dieną Miunchene vyksiantį Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimą. Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmitrijus Lytvynas tokius planus neigia.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose patvirtino „ilgalaikės taikos“ Ukrainoje tikslą.

Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas neplanuoja jokių derybų su Rusijos pareigūnais Miuncheno saugumo konferencijoje, kaip skelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Pokalbiui su rusais ant stalo turi būti bendra pozicija (su sąjungininkais). Kol kas ant stalo nieko nėra. Diskusijos su rusais nenumatytos“, – žurnalistams sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas. „Ukrainos pozicija nesikeičia. Ukraina pirmiausia turi kalbėtis su Amerika.

Karas Ukrainoje tęsiasi beveik trejus metus. Nepaisant didžiulių nuostolių, Kyjivas ir Maskva neketina pasiduoti. Tai rodo, kad taikos derybos vargu ar prives prie karo pabaigos.  Apie tai rašo „Foreign Policy“, cituoja UNIAN.  2014-ųjų klaidos Leidinys priminė, kad 2014 metais Ukrainos sąjungininkai tikėjosi, kad karo su Rusija pavyks išvengti. Liūdnai pagarsėję Minsko susitarimai paskatino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 2022 metais įsiveržti į Ukrainą.

Kremlius patvirtino, kad Saudo Arabija gali būti Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo vieta. Tačiau kol kas šalių vadovai galutinio sprendimo dėl to nėra priėmę, Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Taip pat nėra aišku, kada šis susitikimas įvyks. D. Peskovas negalėjo pasakyti, kiek laiko gali užrukti pasirengimas prezidentų susitikimui. „Tai gali būti savaitės ar mėnesiai, ar keli mėnesiai“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai atmetė galimybę derėtis dėl taikos Ukrainoje, jei tokiose derybose nedalyvautų Kyjivas. „Mes nesutiksime su jokiomis dvišalėmis derybomis dėl Ukrainos be mūsų“, – lankydamasis branduolinėje jėgainėje Ukrainos vakaruose žurnalistams pasakė V. Zelenskis. Jo teigimu, tvari taika negali būti pasiekta jo vyriausybei jose nedalyvaujant. Ukraina su Vakarų pagalba jau beveik trejus metus priešinasi rusų invazijai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad priverstinis susitarimas dėl karo su Rusija Ukrainoje užbaigimo nepadės pasiekti ilgalaikės taikos. O. Scholzo komentarai nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė planus pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad per susitikimą Paryžiuje ragins Europos vadovus nedelsiant sustiprinti gynybą, perspėdamas, kad jos neprilygsta Rusijos priemonėms. „Negalėsime veiksmingai padėti Ukrainai, jei nedelsdami nesiimsime praktinių veiksmų, susijusių su mūsų pačių gynybos pajėgumais.

Ukraina ketvirtadienį pripažino, kad kontroliuoja vos trečdalį teritorijos Rusijos vakarinėje Kursko srityje, kurią per netikėtą puolimą praėjusiais metais pavyko užimti. Ukrainai taip pat pareiškė, kad tikisi šią teritoriją išmainyti derybose su Rusija.

Rusijos saugumo tarnyba FSB ketvirtadienį pranešė, kad jos agentai nušovė įtariamos „teroristų“ grupuotės iš Vidurio Azijos narius, planavusius susprogdinti traukinių stotį. Susišaudymas įvyko prieš pat sueinant vieneriems metams po žudynių Maskvos koncertų salėje, po kurių Rusijos valdžios institucijos apribojo migrantų teises ir ėmė griežtai tikrinti darbininkų iš Vidurio Azijos dokumentus, vykdyti prieš juos nukreiptus reidus ir tremti juos iš šalies.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas reikalauja, kad Europa ir Ukraina nebūtų paliktos galimų taikos derybų nuošalyje. „Akivaizdu, kad susitarimas už mūsų nugarų neveiks. Kiekviename susitarime turi dalyvauti ir Ukraina bei Europa“, – sakė K. Kallas NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose. Karas po keleto pokalbių telefonu nesibaigė, pabrėžė ES diplomatijos vadovė D. Trumpo adresu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę surengė pokalbius telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, leisdamas suprasti, kad pradedamos taikos derybos. Abu pokalbiai truko daugiau nei po valandą. Naujienų agentūra AFP apžvelgia, ko derybose, kurios galėtų užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių, siekia Maskva ir Kyjivas.

Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė, kad bando išsiaiškinti, kas nutiko beveik 50 tūkst žmonių, dingusių be žinios per jau beveik trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.  Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) taip pat teigė, kad jam buvo pranešta apie maždaug 16 tūkst. karo belaisvių ir civilių, kuriuos sulaikė abi pusės.

Vasario 7 d. naktį netoli Maskvos sprogo dvi Rusijos radarų sistemos. Anot Ukrainos žvalgybos, sprogimai nugriaudėjo Dolgoprudnio mieste, karinio dalinio teritorijoje. Jis yra visai šalia Maskvos. Sprogmenys sunaikino dvi Rusijos radarų sistemas „Valdai“, skirtas visą parą automatiškai aptikti nepilotuojamus dronus ir prieš juos kovoti. Skelbiama, kad karinis dalinys, kuriame sprogo sistemos, yra atsakingas už oro erdvės virš Maskvos apsaugą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų. 2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.  „Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui sutikus pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas užbaigti karą Ukrainoje neturėtų būti primestas Kyjivui.   „Kitas uždavinys – užtikrinti, kad nebūtų primestos taikos“, – naujienų leidiniui „Politico“ sakė O. Scholzas. D. Trumpas trečiadienį atskleidė, kad tikisi susitikti su V. Putinu Saudo Arabijoje ir ten surengti derybas dėl taikos Ukrainoje.

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas mano, jog respublikono pareiškimai apie galimus Ukrainos praradimus dar prieš prasidedant deryboms su Rusija reiškia, kad Trumpas „iš esmės pasidavė Putinui“. Kaip praneša portalas „eurointegration“, J. Boltonas tai parašė socialiniame tinkle X. Pasak J. Boltono, leisti Rusijai „kėsintis į Ukrainos suverenitetą, verbuoti (JAV) priešus, tokius kaip Šiaurės Korėja, į pagalbą kare, o paskui parduoti ukra...

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos. „Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog tikisi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taikos deryboms dėl Ukrainos, Kinija ketvirtadienį pasidžiaugė, kad JAV ir Rusija „stiprina bendravimą“. „Rusija ir Jungtinės Valstijos yra didelės įtakingos šalys. Kinija džiaugiasi matydama, kad Rusija ir JAV stiprina bendravimą ir dialogą daugeliu tarptautinių klausimų“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Netoli Rusijos sienos esančios NATO šalys gynybai išleidžia gerokai daugiau nei du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP), toliau esančios valstybės skiria mažiau.  Dvidešimt dvi iš 30 JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių Europoje pernai pasiekė minimalų karinių išlaidų tikslą, bet išlaidos gynybai įvairiose šalyse skiriasi.

Naktį į ketvirtadienį, vasario 13-ąją, per masinę Rusijos ataką iš Ukrainos į Moldovos teritoriją įskrido keli dronai, vienas iš jų sprogo. Tai pranešė leidinys „NewsMaker“, remdamasis Moldovos policijos generalinio inspektorato duomenimis. Vienas iš dronų nukrito lauke netoli Taraklijos rajono Čumajaus kaimo. Dar vienas dronas sprogo lauke tarp Čadir Lungos miesto ir Valia Peržėjaus gyvenvietės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo taikos derybas ir užsiminė apie galimybę užbaigti karą Ukrainoje, tačiau šiame fone esama galimų komplikacijų. Europa susirūpinusi, kad Vladimiras Putinas gali būti paliktas kariauti toliau. „Sky News“ ekspertai pasidalino nuomone apie tai, ką naujoji JAV karinė politika ir planuojamos derybos gali reikšti Rusijai, JAV ir Ukrainai, kartu su jos siekiais prisijungti prie Europos sąjungininkių NATO.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė, kad tikisi, jog susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.  Anksčiau trečiadienį respublikonas nurodė, kad su V. Putinu turėjo „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, per kurį jie susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.

Rusijos Kursko srityje į frontą sugrįžę Šiaurės Korėjos kariškiai pakeitė taktiką. Apie tai pranešė Ukrainos Polesios ginkluotųjų pajėgų 95-osios atskiros oro desantininkų brigados būrio vadas Stanislavas Krasnovas, skelbia UNIAN.  Pasak S. Krasnovo, korėjiečių sugrįžimą į frontą patvirtino žvalgyba iš oro. Jo teigimu, sugrįžę Kim Jong Uno kariai pakeitė taktiką ir dabar mūšio lauke juda mažesnėmis grupėmis.