• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos bulvarinis leidinys „Moskovskij komsomolec“ išspausdino straipsnį, kuriame pašaipiai vaizduojama Lietuvos kariuomenės ir visuomenės reakcija į įtariamą Rusijos drono skrydį šalies teritorijoje. Tekstas persmelktas pašaipa, Lietuvos menkinimu ir dezinformacijos elementais, kurie atspindi Kremliaus propagandinės žiniasklaidos stilių ir tikslus.

3

Rusijos bulvarinis leidinys „Moskovskij komsomolec“ išspausdino straipsnį, kuriame pašaipiai vaizduojama Lietuvos kariuomenės ir visuomenės reakcija į įtariamą Rusijos drono skrydį šalies teritorijoje. Tekstas persmelktas pašaipa, Lietuvos menkinimu ir dezinformacijos elementais, kurie atspindi Kremliaus propagandinės žiniasklaidos stilių ir tikslus.

REKLAMA

Straipsnis, kurį parašė Dmitrijus Popovas, pristato incidentą su galimu „Geran“ (rusifikuotas Irano „Shahed“) dronu kaip farsą – neva visa Lietuvos kariuomenė, NATO žvalgyba ir net valstybės vadovybė demonstravo isteriją ir neadekvačią reakciją į „neegzistuojantį objektą“. Toks naratyvas akivaizdžiai skirtas diskredituoti Lietuvos institucijas, sumenkinti NATO reagavimo gebėjimus bei pajuokti Vakarų saugumo sistemą apskritai.

Menkinimas ir pašaipos – pagrindinė straipsnio žinutė 

Lietuvos apibūdinimas kaip „maža, bet pikta, iš visų jėgų pasirengusi kariauti su Rusija“ – tipiška sarkastiška hiperbolė, skirta parodyti Lietuvą kaip absurdiškai ambicingą ir neadekvačią. Šis naratyvas yra itin populiarus Rusijos propagandoje, dažnai bandant parodyti Lietuvą kaip „piktą, bet nepavojingą“. 

REKLAMA
REKLAMA

Pajuokos objektu paverčiama ir Lietuvos vadovybė: „kodėl nepaslėpė prezidento rūsyje?“ – sąmoningai iškreipiami saugumo protokolai, kad būtų sukelta panika ir abejonės dėl vadovų kompetencijos.

REKLAMA

Nors Lietuvos kariuomenė viešai patvirtino, kad situacija vertinama kaip rimta, bet kol kas svarstomi visi variantai, „MK“ pateikia tai kaip nevykusį spektaklį: „Lietuva visą parą gaudė neegzistuojantį droną“.

NATO žvalgybos lėktuvų veikla vaizduojama kaip bereikalinga ir juokinga, tarsi šie veiksmai būtų panikos išraiška, o ne standartinė gynybos procedūra. Maža to, nėra jokių duomenų, kad NATO žvalgybos lėktuvų skrydžiai yra susiję būtent su šiuo drono pasirodymu, o ne su rutinine žvalgybos veikla ar Rusijos kariuomenės aktyvumu. 

REKLAMA
REKLAMA

Teksto pabaigoje pateikiama tariamai absurdiška estų generolo citata, kad „esant būtinybei Estijos kariuomenė pati griaus Estijos miestus“. Tokiu būdu bandoma išsityčioti iš Baltijos šalių gynybos doktrinų ir pavaizduoti jas kaip kvailas ar pavojingas pačioms sau.

Straipsnis parašytas su netikro racionalumo kauke, kurioje realūs faktai painiojami su pašaipomis ir ironija. Tikslas – sėti abejones, juokinti, menkinti Vakarų gebėjimus apsiginti ir parodyti Baltijos šalis kaip išsigandusias bei paranojiškas.

Keista, tačiau kitą dieną Baltarusijos sostinėje Minske nukritęs dronas jau nekėlė „MK“ redakcijai jokių pašaipių minčių. Nepaisant to, kad dronas nukrito miegamajame rajone, apgadino kelis automobilius, o apie jo „gaudynių operaciją“ buvo asmeniškai informuojamas ir Aliaksandras Lukašenka. 

REKLAMA
Tai kad iš tiesų reakcija neadekvati. Vietoj to, kad droną numušti, sukėlė isteriją.
Tikrai meluoja,ne visą parą,bet jau tris paras ieško,ko nėra,eheheeeee
O kas yra tai: ministrė -įskrido dronas, kariuomenės vadas -to drono gal visai ir nebuvo...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų