Kitos šalys
Naujienos apie kitas pasaulio šalis. Pasaulio įvykiai toliau nuo mūsų, tačiau taip pat reikšmingi ir įdomūs.
Po Jemeno sukilėlių smūgių laivybos įmonės sustabdė eismą Raudonąja jūra
Dvi iš didžiausių pasaulio laivybos įmonių „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“ penktadienį pranešė, kad po Jemeno sukilėlių išpuolių šioje teritorijoje sustabdo plaukimą per pasaulinei prekybai gyvybiškai svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį.
Irano remiami husiai, kurie kontroliuoja didžiąją Jemeno dalį, bet nėra pripažinti tarptautiniu mastu, sako, kad taikosi į laivybą, norėdami daryti spaudimą Izraeliui per du mėnesius trunkantį karą su palestiniečių „Hamas“ kovotojais Gazos Ruože.
Dėl kyšininkavimo skandalo Japonijos vyriausybėje atsistatydino trys ministrai
Trys Japonijos ministrai ketvirtadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimus dėl didelio kyšininkavimo skandalo valdančiojoje partijoje, pranešė žiniasklaida.
Ekonomikos ir pramonės ministras Yasutoshi Nishimura, vidaus reikalų ministras Junji Suzuki ir žemės ūkio ministras Ichiro Miyashita tai padarė ketvirtadienio rytą, sakoma pranešimuose.
Vėliau ketvirtadienį tai padaryti turėtų ir vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Hirokazu Matsuno, taip pat penki ministrų pavaduotojai.
„Viasna“: Baltarusijos saugumo tarnybos atliko kratas rinkimų stebėtojų namuose
Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ antradienį pranešė, kad Minsko saugumo tarnybos visoje šalyje atliko kratas šimtų rinkimų stebėtojų namuose ir sulaikinėjo juos darbo vietose.
Tai naujausias susidorojimas su žmogaus teisių ir demokratijos veikėjais prieš vasario mėnesį vyksiančius parlamento ir vietos valdžios rinkimus.
Per mirtininko ataką Pakistano karinėje bazėje žuvo 23 kariai
Per mirtininko sprogdintojo išpuolį Pakistano kariuomenės bazėje antradienį žuvo mažiausiai 23 kariai, pranešė kariuomenė, o atsakomybę už išpuolį prisiėmė su Pakistano Talibanu susiję kovotojai.
Kariuomenės ryšių su žiniasklaida skyrius pranešė, kad anksti ryte šešių kovotojų įvykdyto išpuolio taikiniu tapo bazė Chaibero Pachtunchvos provincijos Dera Ismail Chano rajone, netoli Afganistano sienos.
JT prašo 2024 metais skirti 46,4 mlrd. dolerių pagalbos
Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad kitais metais joms reikia 46,4 mlrd. dolerių (virš 43 mlrd. eurų), kad galėtų suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą maždaug 180 mln. visame pasaulyje beviltiškoje padėtyje atsidūrusių žmonių.
JT teigė, kad pasaulinės humanitarinės pagalbos perspektyvos 2024 metais yra niūrios, labiausiai pažeidžiamiems asmenims kenčiant nuo konfliktų, ekstremalių klimato reiškinių ir žlungančios ekonomikos.
JT klimato pasiuntinys ragina šalis panaikinti nereikalingas kliūtis COP28
Jungtinių Tautų klimato pasiuntinys Simonas Stiellas pirmadienį paragino klimato konferencijoje COP28 dalyvaujančias šalis pašalinti nebūtinas taktines kliūtis, likus 24 valandoms iki oficialios derybų Dubajuje pabaigos.
Šalių derybų JT konferencijoje dėmesio centre – potencialus susitarimas dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo.
„Pirma, pašalinkite iš kelio nebūtinas taktines kliūtis“, – sakė S. Stiellas.
Rumunijos žiniasklaidoje atleidžiami darbuotojai, nerimaujama dėl spaudos laisvės
Dviejų įtakingų Rumunijos žiniasklaidos priemonių restruktūrizavimo planai kelia susirūpinimą dėl šalyje mažėjančios spaudos laisvės.
Šveicarijos žiniasklaidos bendrovė „Ringier“, kuriai priklauso Rumunijos dienraštis „Libertatea“ ir leidinys „Gazeta Sporturilor“, anksčiau šią savaitę paskelbė apie planus mažinti darbo vietų skaičių „Libertatea“, motyvuodama intensyvėjančiu perėjimu prie internetinės žiniasklaidos.
Nušalintam Burundžio premjerui skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė
Burundžio Aukščiausiasis Teismas penktadienį nuteisė nušalintą ministrą pirmininką Alianą Guillaume'ą Bunyoni kalėti iki gyvos galvos dėl kaltinimų bandymu nuversti vyriausybę ir grasinimo pasikėsinti į prezidento gyvybę, pranešė teisminis šaltinis.
A. G. Bunyoni, kurio bylos nagrinėjimas prasidėjo prieš tris mėnesius, nuo 2020-ųjų vidurio iki 2022-ųjų rugsėjo ėjo ministro pirmininko pareigas.
Turkija sveikina Armėnijos ir Azerbaidžano proveržį
Turkija penktadienį sveikino nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos susitarimą apsikeisti karo belaisviais ir siekti normalizuoti santykius po dešimtmečius trukusių vaidų dėl Kalnų Karabacho regiono.
Seniai ginčijamo regiono kontrolę Azerbaidžanas susigrąžino po rugsėjį surengto žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus. Po to pašlijo Armėnijos ir jos ilgametės sąjungininkės Rusijos santykiai, o Baku ir Jerevanas atnaujino bandymus pasiekti taikos susitarimą.
TVF patvirtino naują Moldovos finansavimo programą Moldovai – 173 mln. JAV dolerių vertės
Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji taryba patvirtino naują 173 mln. JAV dolerių vertės programą Moldovai pagal RSF finansavimo priemonę, skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi TVF spaudos tarnyba.
Naujoji programa numatyta 22-ų mėnesių laikotarpiui, orientuota į reformų energetikoje ir su klimato kaita susijusių projektų finansavimą.
Erdoganas Švedijos siekį įstoti į NATO sieja su F-16 pardavimu Ankarai
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį iškėlė sąlygą, kad Ankara ratifikuos įstrigusią Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV Kongresas tuo pat metu patvirtins turkų prašymą dėl naikintuvų F-16.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į praėjusiais metais Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo ir siekė įgauti JAV vadovaujamo karinio aljanso teikiamą apsaugą.
Pietų Korėjos gynybos ministras žada atsakomąjį smūgį, jeigu Šiaurės Korėja pultų
Pietų Korėjos gynybos ministras penktadienį pažadėjo masinį atsakomąjį smūgį į svarbiausias Šiaurės Korėjos vietas, jei būtų įvykdyta provokacija, varžovėms sugriežtinus savo retoriką dėl pastarosiomis dienomis paleistų karinių žvalgybinių palydovų.
Japonija legalizuos kanapių pagrindu pagamintus vaistus
Japonija priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti kanapių pagrindu pagamintus vaistus.
Visgi siekis pakoreguoti griežtus kovos su narkotikais įstatymus nulėmė sugriežtintą draudimą marihuaną vartoti rekreaciniais tikslais.
Trečiadienį aukštesniuosiuose parlamento rūmuose priimti Japonijos kanapių ir narkotinių medžiagų kontrolės įstatymų pakeitimai sudarys sąlygas panaikinti iš kanapių pagamintų medicininių produktų draudimą.
Armėnija ir Azerbaidžanas bendrame pareiškime susitarė stiprinti pasitikėjimą
Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė imtis veiksmų santykiams normalizuoti ir apsikeisti karo belaisviais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame šalių pareiškime.
Pareiškime teigiama, kad abi šalys susitarė „imtis realių žingsnių pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“.
Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.
Seišeliai po sprogimo atšaukia nepaprastąją padėtį
Seišeliai ketvirtadienį atšaukė anksčiau tą pačią dieną paskelbtą nepaprastąją padėtį po didžiulio sprogimo sandėlyje, per kurį buvo sužeisti 66 žmonės, pranešė prezidentas.
„Nuo šiol šalyje nebegalioja nepaprastoji padėtis, o tai reiškia, kad parduotuvės vėl gali būti atidarytos ir gali būti atnaujintas įprastas visuomenės judėjimas, išskyrus Providenso pramoninę zoną“, kurioje įvyko sprogimas, žurnalistams sakė Seišelių prezidentas Wavelis Ramkalawanas.
Gajana prašo JT Saugumo Tarybą susirinkti už uždarų durų
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį Gajanos prašymu turi susirinkti už uždarų durų ir aptarti didėjančios įtampos Gajanos ir Venesuelos pasienyje.
Laiške Saugumo Tarybos pirmininkui, kurį peržiūrėjo naujienų agentūra AFP, Gajanos užsienio reikalų ministras Hugh Toddas paprašė skubiai sušaukti posėdį, kuriame būtų aptartas ginčas dėl Esekibo – naftos turtingo regiono, kurį administruoja Gajana, bet į kurį pretenduoja Venesuela.
Lula da Silva išreiškė susirūpinimą dėl Gajanos ir Venesuelos ginčo
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl gilėjančio kaimyninės Gajanos ir Venesuelos pasienio ginčo ir perspėjo dėl karo Pietų Amerikoje.
„Jei ko ir nenorime čia, Pietų Amerikoje, tai karo“, – sakė veteranas lyderis Rio de Žaneire vykusiame MERCOSUR regioninio bloko aukščiausiojo lygio susitikime, didėjant įtampai dėl Esekvibo – naftos turtingo regiono, kurį administruoja Gajana, bet į kurį pretenduoja Venesuela.
Atnaujinus malonę, į laisvę paleistas 85-erių buvęs Peru prezidentas Fujimori
Buvęs Peru prezidentas 85 metų Alberto Fujimori trečiadienį buvo paleistas iš kalėjimo po to, kai teismas atnaujino malonę dėl 25 metų bausmės, skirtos už nusikaltimus žmoniškumui.
1990–2000 metais pareigas ėjusį ir šiuo metu silpnos sveikatos A. Fujimori iš Barbadiljo kalėjimo Limoje pasitiko jo dukra Keiko, tris kartus nesėkmingai mėginusi tapti prezidente, ir sūnus verslininkas Kenji. A. Fujimori buvo su nosies vamzdeliais, kuriais jam tiekiamas deguonis.
Azerbaidžanas sušaukė pirmalaikius prezidento rinkimus vasario 7 dieną
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ketvirtadienį sušaukė pirmalaikius prezidento rinkimus kitų metų vasarį, rodo šios griežtai kontroliuojamos šalies prezidentūros interneto svetainėje paskelbtas įsakas.
I. Aliyevas įsakė sušaukti pirmalaikius Azerbaidžano prezidento rinkimus ir paprašė centrinės rinkimų komisijos užtikrinti, kad balsavimas įvyktų 2024 metų vasario 7 dieną, sakoma dokumente.
Bręsta dar vienas karas – Putino sąjungininkas ketina okupuoti kaimynę
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pristatė naują savo šalies žemėlapį, į kurį įtrauktas Gajanos Esekibo regionas. Apie tai trečiadienį pranešė agentūra „Anadolu Ajansı“.
Manoma, kad N. Maduro nurodė šalies valstybinėms bendrovėms nedelsiant išduoti licencijas žvalgyti ir eksploatuoti naftą, dujas ir kasyklas aneksuotame regione.
EP pranešėjas Turkijos klausimais: kad išvengtų izoliacijos, Ankara turi sušvelninti toną
Vienas aukšto rango Europos pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Turkija tapo tarptautiniu mastu izoliuota ir turi sušvelninti savo retoriką, jei nori gauti svarbių nuolaidų iš Europos Sąjungos.
Europos Parlamento pranešėjas Turkijos klausimais Nacho Sanchezas Amoras teigė, kad Ankaros aštrios kalbos užsienio politikos klausimais yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių gerinti santykius su Briuseliu.
Azerbaidžanas siekia JAV garantijų dėl tolesnių derybų su Armėnija
Azerbaidžanas trečiadienį pareiškė, kad nori iš Jungtinių Valstijų garantijų dėl dvišalių ryšių, kad Vašingtonas galėtų toliau tarpininkauti normalizuojant derybas su priešininke Armėnija.
Šios Kaukazo kaimynės jau dešimtmečius konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino po žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus rugsėjį.
Iranas pranešė į orbitą išsiuntęs kapsulę su gyvūnais
Iranas trečiadienį pranešė išsiuntęs į orbitą kapsulę su gyvūnais, šaliai ruošiantis artimiausiais metais pradėti vykdyti misijas su žmonėmis.
Oficialiosios naujienų agentūros IRNA pranešime cituojamas telekomunikacijų ministras Issa Zarepouras teigė, kad kapsulė buvo iškelta į 130 km aukštį.
Anot jo, 500 kg sveriančios kapsulės paleidimu siekiama, kad artimiausiais metais į kosmosą būtų išsiųsti Irano astronautai. Ministras nepasakė, kokie gyvūnai yra kapsulėje.
Putino sąjungininkas kelia naujo karo grėsmę JAV pašonėje, atvyks konsultacijų į Kremlių
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, po sekmadienį šalyje įvykusio referendumo, iškart paskelbė vyksiantis į Maskvą, kur susitiks su Vladimiru Putinu. Referendume net 95 proc. rinkėjų pritarė teritorinėms pretenzijoms į didžiulę kaimyninės Gajanos dalį.
Tiksli susitikimo data dar nėra žinoma, tačiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas patvirtino apie šių metų pabaigoje numatytą vizitą.
Yousafzai: Afganistano Talibanas buvimą mergaite pavertė neteisėtu dalyku
Pakistanietė Nobelio taikos premijos laureatė Malala Yousafzai, kurią talibai pašovė už jos pastangas propaguoti mergaičių švietimą, antradienį Nelsono Mandelos mirties 10-ųjų metinių proga pasakė kalbą ir joje paragino lyčių apartheidą pripažinti nusikaltimu žmonijai.
M. Yousafzai teigė, kad Talibano valdymas jos gimtajame Afganistane buvimą mergaite pavertė neteisėtu dalyku.
Indonezijoje per ugnikalnio išsiveržimą žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 22
Po ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje rastų žuvusių turistų skaičius išaugo iki 22, kai buvo rasti dar devynių keliautojų palaikai, antradienį pranešė vietos gelbėjimo tarnybų pareigūnas.
Sekmadienį Sumatros saloje esantis Marapio ugnikalnis išsiveržė ir į dangų išmetė 3 tūkst. metrų aukščio pelenų stulpą.
Šimtai gelbėtojų kelias dienas ieškojo dingusių keliautojų.
USGS: 5,7 balo žemės drebėjimas supurtė Filipinų sostinę
Filipinų sostinę antradienį supurtė 5,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, paskelbė Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS).
USGS teigimu, stiprus drebėjimas įvyko 16 val. 23 min. vietos (10 val. 23 min. Lietuvos) laiku 77 km gylyje, jūroje už maždaug 94 km į pietvakarius nuo Manilos.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip po drebėjimo traukinio perone sėdi susigrūdę keleiviai ir iš Senato bėga žmonės.
Rusijos delegacija Nigeryje siekia stiprinti karinius ryšius
Rusijos delegacija, vadovaujama gynybos ministro pavaduotojo, pirmadienį Niamėjuje susitiko su Nigerio kariuomenės vadais, pranešė Nigerio pareigūnai, abiem šalims susitarus stiprinti karinį bendradarbiavimą.
Tai buvo pirmasis oficialus Rusijos vyriausybės nario vizitas po liepos 26-ąją Nigeryje įvykdyto perversmo, kai kariuomenė nušalino civilinę vyriausybę ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Armėnija: Azerbaidžano pajėgos prie bendros sienos nužudė armėnų karį
Armėnija pirmadienį pareiškė, kad Azerbaidžano pajėgos netoli bendros šalių sienos nužudė armėnų kariškį.
Tai įvyko tuo metu, kai Jerevanas ir Baku atnaujino derybas dėl sienos demarkavimo ir siekia sudaryti taikos susitarimą po to, kai Azerbaidžanas šį rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ilgai ginčyto Kalnų Karabacho regiono kontrolę.
Dar vienas Netanyahu galvos skausmas: atnaujintas jo korupcijos bylos nagrinėjimas
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu korupcijos bylos nagrinėjimas pirmadienį buvo atnaujintas, nepaisant Gazos Ruože tebevykstančio karo su „Hamas“.
Teismo procesas buvo sustabdytas po spalio 7-ąją įvykdyto kruvino palestiniečių kovotojų grupuotės išpuolio Izraelio pietuose, per kurį, Izraelio pareigūnų teigimu, žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o dar 240 buvo pagrobti.
Bisau Gvinėjos prezidentas po bandymo įvykdyti perversmą paleido parlamentą
Bisau Gvinėjos prezidentas pirmadienį išleido dekretą, kuriuo paleido parlamentą po mėginimo įvykdyti valstybės perversmą šioje nestabilioje Vakarų Afrikos šalyje.
Sostinėje Bisau ketvirtadienio vakarą kilus smurto protrūkiui tarp nacionalinės gvardijos narių ir prezidento apsaugos specialiųjų pajėgų, žuvo du žmonės. Vėliau kariuomenė įsakė savo nariams grįžti į kareivines.
„Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už Filipinuose įvykusį sprogimą per katalikų mišias
Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už sekmadienį Filipinų pietuose per katalikų mišias įvykdytą sprogdinimą, per kurį, policijos teigimu, žuvo mažiausiai keturi žmonės.
„Kalifato kariai detonavo sprogstamąjį užtaisą dideliame krikščionių susirinkime (...) Maravio mieste“, – teigiama socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame pranešime.
Jemeno husių sukilėliai teigia užpuolę du laivus Raudonojoje jūroje
Irano remiami Jemeno husių sukilėliai pranešė, kad sekmadienį prie savo pakrančių atakavo du laivus.
Socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime teigiama, kad husiai įvykdė operaciją prieš du Izraelio laivus Bab al Mandabo sąsiauryje. Priduriama, kad į pirmąjį laivą buvo smogta raketa, o į antrąjį – dronu.
Raudonojoje jūroje į Jungtinei Karalystei priklausantį laivą pataikė raketa
Jungtinės Karalystės laivui, plaukusiam per Raudonąją jūrą, smogė raketa, sekmadienį pranešė šalies jūrų saugumo bendrovė.
Kita agentūra taip pat nurodė apie galimą dronų veiklą šioje teritorijoje.
Jūrų saugumo bendrovė „Ambrey“, remdamasi pranešimais, teigė, kad į neįvardytą su Bahamų vėliava plaukiojantį laivą pataikė raketa. Skelbiama, kad jis plaukė į pietus maždaug už 35 jūrmylių nuo vakarinės Jemeno pakrantės.
Pietų Filipinus sukrėtė 6,6 balo stiprumo žemės drebėjimas, skelbia JAV Geologijos tarnyba
Pietų Filipinus sekmadienį sukrėtė 6,6 balo stiprumo žemės drebėjimas, paskelbė Jungtinių Valstijų Geologijos tarnyba (USGS).
Tai buvo vienas iš pakartotinių stiprių požeminių smūgių po dieną anksčiau fiksuoto 7,6 balo stiprumo žemės drebėjimo, pareikalavusio mažiausiai dviejų gyvybių.
Vėliausias smūgis fiksuotas 18 val. 36 min. vietos laiku (12 val. 36 min. Lietuvos laiku) į šiaurės rytus nuo Bisligo miesto Mindanao saloje.
Venesueloje – referendumas dėl didelės kaimyninės Gajanos teritorijos dalies
Venesuelos gyventojai sekmadienį balsuos referendume, kuriuo norima nuspręsti dėl didelės kaimyninės Gajanos teritorijos dalies.
Karakasas į ją reiškia pretenzijas, teigdamas, kad ši teritorija buvo pavogta, kai daugiau nei prieš šimtmetį buvo nubrėžta siena.
20 mln.
Filipinuose per katalikų mišias driokstelėjus sprogimui žuvo 4 žmonės
Filipinuose per sprogimą katalikų mišiose sukilimo krečiamuose pietuose žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, o prezidentas Ferdinandas Marcosas dėl to apkaltino, jo žodžiais tariant, užsienio teroristus.
Sprogimas įvyko per eilines pamaldas Mindanao valstybinio universiteto sporto salėje Maravyje, didžiausiame musulmoniškame šalies mieste, sakė regiono policijos viršininkas Allanas Nobleza.
Per žemės drebėjimą Pietų Filipinuose žuvo 2 žmonės
Mažiausiai du žmonės žuvo ir dar keli buvo sužeisti vėlų šeštadienį Pietų Filipinus sukrėtus 7,6 balų stiprumo žemės drebėjimui, dėl kurio buvo paskelbtas ir cunamio pavojus, bet vėliau atšauktas.
Aliaksandras Lukašenka vyksta į Kiniją susitikti su Xi Jinpingu
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį vyksta į Kiniją, kur susitiks su kinų lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Minskas.
Pirmadienį jis surengs derybas su Xi Jinpingu „prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo“ klausimais, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pranešime, kuriame nenurodoma, ar A. Lukašenka jau atvyko į Pekiną.
Pastarąjį kartą A. Lukašenka Kinijoje lankėsi vasario ir kovo sandūroje.
Pirmas pasaulyje bandymas uždrausti rūkymą žlugo – tai „katastrofiškas pralaimėjimas“
2022 m. dienos šviesą išvydo novatoriškas teisės aktas, kuriuo Naujoji Zelandija nustatė didėjantį rūkymo amžių, kad asmenys, gimę po 2009 m. sausio, niekada negalėtų legaliai įsigyti cigarečių. Tačiau naujoji šalies vyriausybė atsisakė šio įstatymo.
Tokį sprendimą naujoji vyriausybė priėmė mainais į mokesčių mažinimo finansavimą.
Naujoji Zelandija uždraus mobiliuosius telefonus mokyklose
Naujosios Zelandijos mokyklose bus uždrausti mobilieji telefonai, penktadienį pareiškė konservatyvusis ministras pirmininkas Christopheris Luxonas, jo vyriausybei siekiant pakeisti smarkiai suprastėjusius šalies raštingumo rodiklius.
Naujosios Zelandijos mokyklos kadaise galėjo pasigirti vienais geriausių raštingumo rezultatų pasaulyje, tačiau skaitymo ir rašymo lygis sumažėjo tiek, kad kai kurie tyrėjai baiminasi, jog prasidėjo krizė.
Uždraus mokyklose naudotis telefonais
Ch.
Popiežius po atšauktos kelionės į Dubajų: „Kaip matote, esu gyvas“
Popiežius Pranciškus, dėl gripo atšaukęs kelionę į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais COP28, ketvirtadienį pajuokavo tebesąs gyvas.
„Kaip matote, esu gyvas“, – 86-erių pontifikas sakė per audienciją Vatikane.
„Gydytojas neleido man vykti į Dubajų, nes ten labai karšta, o iš karščio patenki prie oro kondicionierių. O kai sergi bronchitu...“ – pridūrė jis.
„Dėkoju Dievui, kad tai nebuvo plaučių uždegimas.
Pirmąją JT derybų klimato kaitos klausimais COP28 dieną įkurtas nuostolių ir žalos fondas
Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime COP28 ketvirtadienį oficialiai įsteigtas nuostolių ir žalos fondas, skirtas pažeidžiamoms šalims, nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių, susijusių su visuotiniu atšilimu.
„Šiandien mes sukūrėme istoriją“, – delegatams sakė Jungtinių Arabų Emyratų COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas.
Jis pridūrė, kad JAE šiam fondui planuoja skirti 100 mln. JAV dolerių (91,66 mln. eurų).
Vokietija taip pat pažadėjo suteikti 100 mln.
Kazachstane per gaisrą svečių namuose žuvo 13 žmonių
Didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje esančiuose svečių namuose ankstų ketvirtadienio rytą kilus gaisrui žuvo 13 žmonių, pranešė miesto nepaprastųjų situacijų departamentas.
„Per žvalgymą ir gesinant gaisrą iš pradžių buvo aptikta 13 žuvusiųjų, jų tapatybės nustatinėjamos, – sakoma departamento pranešime. – Preliminariai jie mirė apsinuodiję anglies viendeginiu.“
Apie gaisrą Adi Sharipovo gatvėje, buvusios sostinės centre, pranešta iškart po 5 val. 30 min. vietos (1 val. 30 min.
Saudo Arabijos sostinėje vyks pasaulinė paroda „Expo 2030“
Saudo Arabijos sostinė antradienį laimėjo teisę 2030 metais rengti tarptautinę parodą „Expo“, nesunkiai įveikęs Italiją ir Pietų Korėją bei atrėmęs teisių gynėjų prieštaravimus.
Erdoganas kirto Netanyahu: pavadino Gazos Ruožo skerdiku
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu pavadino Gazos Ruožo skerdiku ir apkaltino jį skatinant antisemitizmą visame pasaulyje.
R. T. Erdoganas ne kartą užsipuolė Izraelį dėl jo atsako į spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojų surengtą precedento neturinčią ataką prieš Izraelį.
Meksikos pietuose pašauti keturi žurnalistai
Meksikos pietuose antradienį buvo pašauti keturi žurnalistai, pranešė pareigūnai.
Tai naujausias iš virtinės išpuolių, dėl kurių ši šalis tapo viena pavojingiausių žurnalistams.
Užpuolikai, važiuodami motociklais, apie vidurdienį apšaudė tris žurnalistus Gerero valstijos sostinėje Čilpansinge, kur jie rengė reportažą apie žmogžudystę, pranešė vietos prokuratūra.
Stokholmas: Turkija pažadėjo artimiausiomis savaitėmis pritarti Švedijos narystei NATO
Švedų užsienio reikalų ministras trečiadienį sakė, kad jo kolega turkas pažadėjo, jog Ankara per kelias savaites pritars Švedijos narystei NATO.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos narystės. Stokholmas paraišką dėl stojimo pateikė daugiau kaip prieš pusantrų metų.
Lietuvis įtariamas Turkijoje nužudęs rusę žmoną ir jos dukrą, ir pabėgęs į gimtinę
Lietuvis Andrejus Kušlevičius įtariamas Turkijoje nužudęs savo buvusią žmoną, Rusijos pilietę Iriną Dvizovą, ir jos dukrą iš ankstesnės santuokos. Jųdviejų 5-mečio vaiko likimas nėra žinomas.
Trijų asmenų šeima nuomojosi vilą Turkijos mieste Bodrume. 42-ejų Irina Dvizova ten dirbo modeliu ir nekilnojamo turto pardavėja, kartu gyveno jos 15-metė dukra ir 5-erių sūnus.
Baltarusijoje tęsiasi kratos opozicionierių namuose
Baltarusija antradienį pranešė, kad atliko kratas kelių opozicijos aktyvistų namuose.
Tai naujausias susidorojimas su kitaminčiais, Minskui rengiantis kitų metų parlamento rinkimams.
Opozicijos Koordinavimo Taryba pranešė, kad surengs savo balsavimą kaip atsvarą rinkimams, per kuriuos nepriklausomų kandidatų tikriausiai nebus.