Sprogimas įvyko per eilines pamaldas Mindanao valstybinio universiteto sporto salėje Maravyje, didžiausiame musulmoniškame šalies mieste, sakė regiono policijos viršininkas Allanas Nobleza.
Policijos generolas leitenantas Emmanuelis Peralta patvirtino, kad sprogus savadarbiam sprogmeniui žuvo keturi ir apie penkiasdešimt žmonių buvo sužeista. Anksčiau buvo skelbta apie tris žuvusiuosius.
Kiti saugumo pareigūnai sakė, kad sprogimas gali būti keršto ataka dėl pastarosiomis dienomis prieš islamistų kovotojų grupes vykdytų karinių operacijų.
Lanao del Suro provincijos vyriausybės „Facebok“ puslapyje paskelbtose nuotraukose matyti keletas apverstų plastikinių kėdžių, stiklo duženos ir juoda dėmė ant sporto salės grindų.
Mindanao valstybinis universitetas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė šį, jų teigimu, smurto aktą. Nuspręsta sustabdyti užsiėmimus ir į universiteto teritoriją atsiųsti daugiau apsaugos darbuotojų.
„Solidarizuojamės su mūsų krikščionių bendruomene ir visais, kuriuos palietė ši tragedija“, – teigė universitetas.
„Viskas įvyko taip greitai“
21 metų studentas Chrisas Jurado naujienų agentūrai AFP iš ligoninės lovos pasakojo, kad sprogimas įvyko per pirmąjį Biblijos skaitymą per rytines mišias 7 val. (1 val. Lietuvos laiku).
„Viskas buvo labai netikėta ir visi bėgo“, – sakė Ch. Jurado.
„Kai pažvelgiau atgal, žmonės gulėjo ant grindų. Nežinojome, kas atsitiko, nes viskas įvyko taip greitai“, – pasakojo jis.
19-metė Rowena Mae Fernandez sakė, kad iš pradžių nežinojo, kas tai per sprogimas, bet visi ėmė bėgti.
„Mes su drauge taip pat bėgome, nors vienu metu ir nukritome ant žemės. Tai buvo vienintelis dalykas, kurį prisiminiau, kol išėjau iš sporto salės ir vėl nukritau“, – sakė ji iš ligoninės.
„Mano draugai verkė, nes pamatė mano sužalojimą“, – pasakojo mergina.
F. Marcosas pasmerkė, pasak jo, užsienio teroristų surengtą išpuolį, pavadindamas jį beprasmiu ir bjauriu.
Maravio miesto meras Majulas Gandamra pasmerkė išpuolį bei paragino musulmonų ir krikščionių bendruomenių narius išlikti vieningus.
„Mūsų miestas jau seniai yra taikaus sambūvio ir harmonijos švyturys, ir mes neleisime, kad tokie smurto aktai užgožtų mūsų bendrą įsipareigojimą siekti taikos ir vienybės“, – sakoma M. Gandamros pareiškime.
„Bailių veiksmai“
Kariuomenės vadas generolas Romeo Brawneris sakė, kad sprogimas galėjo būti keršto ataka dėl pastarosiomis dienomis surengtų karinių operacijų prieš tris islamistų kovotojų grupes – „Abu Sayyaf“, Filipinų islamo valstybės ir „Maute“ – vakarinėje Mindanao dalyje.
„Tai yra viena iš tiriamų versijų, – per spaudos konferenciją paskelbė R. Brawneris. – Remiantis surinktais įrodymais, didelė tikimybė, kad jie veda prie „Maute“ ir ISIS.“
Džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS, ISIS) remiančių „Maute“ ir „Abu Sayyaf“ vietiniai ir iš užsienio atvykę kovotojai 2017 metais laikė užėmę didžiausią musulmonišką Filipinų miestą Maravį.
Filipinų kariuomenė sugriautą miestą susigrąžino po penkis mėnesius trukusios kovos, kuri pareikalavo daugiau kaip tūkstančio gyvybių.
„Yra rimtų požymių, kad (sekmadienio atakoje) yra užsienio elementų“, – reporteriams sakė gynybos sekretorius Gilbertas Teodoro.
Lanao del Suras ir Maguindanao del Suras yra Bangsamoro musulmonų autonominio regiono dalis Mindanao.
Buvusio prezidento Rodrigo Duterte valdymo metu šalies musulmonų mažumai buvo suteikta autonomija Bangsamore, taip siekiant užkirsti kelią žiauriam ekstremizmui.
Bangsamoro vyriausybės vyriausiasis ministras Ahodas Ebrahimas sakė, kad jis „smerkia brutalius bailių veiksmus“ ir pareikalavo kruopštaus tyrimo.
Kovotojų atakos autobusuose, katalikų bažnyčiose ir turguose yra dešimtmečius trunkančių neramumų šiame regione ženklas.
Manila 2014 metais pasirašė taikos susitarimą su didžiausia regiono sukilėlių grupe, Moro islamo išsivadavimo frontu, užbaigdama jų mirtiną ginkluotą pasipriešinimą.
Tačiau mažesnės islamistų kovotojų grupės prieštaravo taikos susitarimui, tarp jų prisiekusios ištikimybę IS. Šiame regione taip pat veikia komunistų sukilėliai.
Filipinuose šeštadienį taip pat įvyko žemės drebėjimas.
