Po Merkel išsišokimo – aštri reakcija regione: „Pati bendradarbiavo su Putinu, kiek tik galėjo“

Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas pareiškė, kad žema, jog A. Merkel dėl Rusijos provokacijų prieš Vakarus kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Parlamentarai: Angelos Merkel pareiškimų dėl santykių su Rusija nelaikome Vokietijos pozicija

Pasklidus šokiruojantiems Merkel kaltinimams – ironiškas Stano kirtis: „Esate menkystos“

Vokietijoje po spalio 7-osios padaugėjo „neapykantos ir smurto“ prieš žydus atvejų

„Deja, tai meta šešėlį ant visos jos darbo Vokietijos kanclerės laikotarpio. Aš čia net neminėsiu „Nord Stream“, – sako jis.

Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna pareiškė, kad „Rusijos karas prieš Ukrainą yra sąlygotas tik vieno veiksnio: atsisakymo pripažinti Sovietų Sąjungos žlugimą ir nesibaigiančių imperialistinių ambicijų“.

„Tik Rusija yra kalta dėl šios agresijos“, – pabrėžia jis.

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pavadino A. Merkel interviu „neapgalvotu“ ir pridūrė, kad buvusi Vokietijos kanclerė įrodė, jog „yra viena iš Vokietijos politikų, kurie padarė didžiausią žalą Europai“.

Buvusi Lenkijos premjerė Beata Szydło sukritikavo A. Merkel už tai, kad ji „bendradarbiavo su Putinu, kiek tik galėjo“, o dabar „skundžiasi ir kaltina Lenkiją“. Ji pareiškė, kad tai įžūlu ir apgailėtina.

Parlamentarai: Angelos Merkel pareiškimų dėl santykių su Rusija nelaikome Vokietijos pozicija

Buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel teigiant, kad prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas teigia, kad to negalima laikyti oficialia Vokietijos pozicija.

„Jokiu būdu nelaikome, kad tai yra Vokietijos pozicija“, – BNS pirmadienį teigė R. Motuzas.

Tuo metu jo pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad buvusi Vokietijos vadovė nuolaidžiauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„A. Merkel atstovauja senai nuolaidžiavimo V. Putinui tradicijai, kurios dėka rusų tankai šiuo metu yra tiek Sakartvele, tiek Ukrainoje. Ir jeigu šita linija būtų šiandien tiesiama, aš bijau, kad jie (rusų tankai – BNS) būtų kažkur pakeliui į Berlyną ir mūsų teritorijose“, – BNS teigė Ž. Pavilionis.

„Tai ačiū Dievui mes turime kitą lyderį, F. Merzą, kuris buvo visada didžiausias A. Merkel priešininkas“, – pridūrė politikas, turėdamas omenyje Vokietijos dabartinį kanclerį.

Taip jie kalbėjo A. Merkel praėjusią savaitę interviu metu Vengrijos „Youtube“ kanalui „Partizan“ pareiškus, jog prie Europos ir Rusijos šalių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija.

Santykiai buvo įtempti iki tol

Interviu metu A. Merkel pasakojo apie tai, kaip ji 2015-aisiais padėjo derybų būdu pasiekti Minsko susitarimą, kuris iki 2021-ųjų, politikės nuomone, „atnešė ramybę“ ir suteikė Ukrainai galimybę „surinkti jėgas“ ir „tapti kita šalimi“.

Minsko susitarimai buvo sudaryti Rusijos remiamiems separatistams užėmus dalį Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių ir Maskvai okupavus Krymo pusiasalį.

„2021 metais birželį pajutau, kad V. Putinas Minsko susitarimų nebevertina rimtai, todėl norėjau naujo formato, kad mes, kaip Europos Sąjunga, galėtume kalbėtis tiesiogiai su V. Putinu“ – teigė A. Merkel.

„Kai kurie to nepalaikė. Tai buvo visų pirma Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš“, – pridūrė ji.

R. Motuzas pažymi, kad Europos santykiai su Maskva buvo įtempti gerokai iki 2021-ųjų.

„Krymas buvo okupuotas 2014-ais metais ir iš tiesų nuo 2015-ųjų metų iki pat karo Ukrainoje 2022 metais jau tie santykiai su Rusija buvo įtempti. (...) Minsko susitarimai nebuvo pasirašyti, būtent Rusija juos suardė, blokavo ir jau nesutiko su tam tikromis pozicijomis“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis teigia, kad ilgą laiką Vakarų Europos ir rytinių Bendrijos valstybių požiūris į Rusiją išsiskyrė.

„Kai kurios Europos Sąjungos valstybės turbūt tikėjosi dar, kad Rusija praregės ir nesitikėjo to plataus masto invazijos. Dar tikėjosi, galima turbūt ir iš to daryti išvadą, kad dar 2015-ais metais ta pati Vokietija pasirašė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, – teigė buvęs ambasadorius.

„Merkel bando sukelti rusų mylėtojų bangą“

A. Merkel interviu taip pat teigė, kad prie plataus masto invazijos prisidėjo ir koronaviruso pandemija, apribojusi gyvus lyderių susitikimus. Anot jos, „nuotolinių skambučių“ nepakanka, o COVID-19 ribojimai radikalizavo Maskvą ir paskatino ją užpulti Ukrainą.

R. Motuzas su tokiais buvusios kanclerės žodžiais nesutinka ir teigia, kad nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios ir Krymo aneksijos Europos Sąjunga laikėsi pozicijos atsisakyti aukšto lygio politinių vizitų į Maskvą.

„2021 metais jie (BNS – tarptautiniai santykiai) paaštrėjo dėl ultimatyvių Putino reikalavimų, kad Rusija turi teisę kovoti už savo saugumą, pabrėždama, kad pasisako už grįžimą prie NATO ribų ar sienų 1997 metų. Rusija buvo pareiškusi savo agresyvią politiką ir savo veiksmais okupuodama Krymą ir vykdydama karą Donbase. Tiesiog nebuvo prasmės ir įmanomos jokios derybos ar susitarimai“, – teigė jis.

Savo ruožtu Ž. Pavilionis tokius A. Merkel pasisakymus sieja ir su Vokietijos vidaus politika. Jo teigimu, dabartiniam Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui nėra lengva įgyvendinti naują užsienio politiką, jo reitingai yra kritę, todėl A. Merkel naudojasi šia padėtimi.

„Visuotinis gynybos konceptas, kuris yra mūsų galvose, Baltijos ir Šiaurės šalyse, Lenkijoje, tampa ir Vokietijos politikos dalimi, o viskas, kas tampa Vokietijos politikos dalimi, tampa ir Europos Sąjungos dalimi. F. Merzas tęsia Olafo Scholzo (Olafo Šolco) formaliai priimtą politiką, kad reikia pakeisti istoriškai savo užsienio ir gynybos politiką“, – kalbėjo konservatorius.

„Aš manau, kad ji (A. Merkel – BNS) dabar bando sukelti tų rusų mylėtojų, V. Putino žinovų mylėtojų bangą prieš F. Merzą“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, pernai išleistuose savo memuaruose A. Merkel gina daug kritikos sulaukusį 2015-ųjų taikos susitarimą dėl Rytų Ukrainos, kuriam ji padėjo tarpininkauti, ir savo vyriausybės sprendimus pirkti didelį kiekį gamtinių dujų iš Rusijos.

Ji teigia, kad buvo teisinga palaikyti diplomatinius ir prekybinius ryšius su Maskva iki pat jos pasitraukimo iš valdžios.

Minsko susitarimais tarp Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos buvo siekiama nutraukti Ukrainos kariuomenės ir Kremliaus remiamų separatistų, 2014 metais užėmusių didelę Rytų Ukrainos dalį, kovas.