Europa

Europos Sąjunga trečiadienį į interneto platformų, kurioms taikomi griežtesni saugumo reikalavimai, sąrašą įtraukė tris stambias pornografijos svetaines. Pornografinės svetainės Pornhub“, „Stripchat“ ir „XVideos“ nuo šiol laikomos didelėmis interneto platformomis, kurių aktyvių naudotojų skaičius ES viršija 45 milijonus.

Prancūzijos teismas antradienį nuteisė buvusią serijinio žudiko Michelio Fourniret žmoną kalėti iki gyvos galvos už jos vaidmenį trijose jo įvykdytose žmogžudystėse. Visgi bausmę už vaidmenį kitose žmogžudystėse moteris atlieka jau nuo 2008-ųjų. Po 10 valandų trukusių svarstymų Monique Olivier buvo nuteista už bendrininkavimą su M. Fourniret prieš kelis dešimtmečius nužudant 20-metę britę studentę Joanną Parrish, dar vieną jauną moterį ir devynerių mergaitę.

Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pareiškė, kad sieks konfiskuoti šimtus milijonų eurų neįvardyto Rusijos banko turto. Tai – dalis Vakarų reakcijos į Maskvos invaziją į Ukrainą veiksmų. Federalinė prokuratūra pareiškime nurodė, kad Vokietijos finansų sostinės Frankfurto teismui pateikė prašymą dėl nepriklausomos konfiskavimo procedūros. „Šios procedūros tikslas yra konfiskuoti daugiau kaip 720 mln.

Vokietijos labdaros organizacija „Sea Watch“ trečiadienį pareiškė, kad naujasis Europos Sąjungos susitarimas dėl migracijos pareikalaus daugiau gyvybių jūroje. Tokiam „Sea Watch“ pareiškimui pritaria keliolika nevyriausybinių organizacijų. „Šiandienos sprendimas neišgelbės nė vienos gyvybės. Šis susitarimas yra istorinė nesėkmė ir nusilenkimas dešiniojo sparno Europos partijoms“, – sakoma labdaros organizacijos pareiškime.

Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius trečiadienį pralaimėjo teisinę kovą už Europos Sąjungos jam įvestų sankcijų panaikinimą – bloko teismas atmetė jo pretenzijas. Sankcijos R. Abramovičiui 2022 metais buvo įvestos dėl jo vaidmens Rusijai užpuolant Ukrainą ir buvo dalis bloko priemonių, nukreiptų prieš Rusiją ir prezidento Vladimiro Putino artimus sąjungininkus. ES Bendrajame Teisme 57 metų oligarchas užginčijo Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl sankcijų.

Naujoji Lenkijos vyriausybė trečiadienį paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių, kurios dešiniųjų valdymo laikotarpiu buvo laikomos vyriausybės ruporais, vadovybę. Atleisti nacionalinės televizijos TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP pirmininkai ir valdybos, sakoma Lenkijos kultūros ministerijos pranešime.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, koronaviruso atmaina JN.1 šiuo metu sukelia apie 20 proc. naujų COVID-19 infekcijų šioje šalyje ir yra sparčiausiai plintanti viruso atmaina. Ji jau dominuoja šiaurės rytuose, kur, manoma, sukelia apie trečdalį naujų infekcijų. JN.1 yra kilęs iš BA.2.86, arba Pirola, atmainos, dėl kurios mokslininkai buvo labai susirūpinę, skelbia CNN.

Šimtai žmonių Serbijos sostinėje Belgrade antradienį surengė demonstraciją prieš įtariamą rinkimų rezultatų klastojimą. Pagrindinė opozicijos stovykla buvo paraginusi protestuoti prieš savaitgalio rinkimų rezultatus, kuriuos aptemdė pranešimai apie tam tikrus pažeidimus. Protestas įvyko kitą dieną po to, kai tūkstančiai žmonių susirinko prie Serbijos rinkimų komisijos, prezidentui Aleksandarui Vučičiui iškovojus triuškinamą pergalę parlamento ir vietos valdžios rinkimuose.

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pasiekė susitarimą dėl bloko teisės aktų, reglamentuojančių procedūrų, susijusių su prieglobsčio prašytojais ir migrantais, tvarkymą, peržiūros, pranešė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“. „Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba visada dviprasmiška. Visiškai neatmestina, kad vėliau jis turės kitų idėjų. Arba pietuose, arba Moldovoje, arba Baltijos šalyse“, – toliau kalbėjo jis.

Prancūzijos parlamentas antradienį priėmė Emmanuelio Macrono vyriausybės remiamą imigracijos įstatymą, dėl kurio kilo paties prezidento partijos maištas dėl kraštutinių dešiniųjų paramos sugriežtintai projekto versijai. Žemieji parlamento rūmai įstatymo projektą priėmė didele balsų persvara; valdančiajai partijai galiausiai neprireikė Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo“ (Rassemblement national, RN) paramos jam prastumti.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas antradienį paragino Izraelį, kad jo veiksmai prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ būtų „chirurgiškai tikslūs“. „Mes prašome Izraelį tęsti kampaniją prieš „Hamas“ atsižvelgiant į du dalykus – pripažinti, kad jie turi kuo labiau sumažinti civilių aukų skaičių ir visada laikytis tarptautinės humanitarinės teisės“, – sakė jis žurnalistams Romoje po susitikimo su Italijos kolega.

Danija antradienį paskelbė, kad susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis ir sudaryti geresnes sąlygas JAV kariams patekti į Danijos karines bazes. Neseniai apie panašius susitarimus su JAV pranešė ir šios Šiaurės Europos šalies kaimynės Švedija bei Suomija.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad jo šalies parlamentas ratifikuos Švedijos narystę NATO, kai JAV Kongresas pritars Turkijos prašymui įsigyti naikintuvų F-16. R. T. Erdoganas taip pat pareiškė, kad Kanada ir kitos NATO sąjungininkės turi panaikinti Turkijai taikomą ginklų embargą.

Pasaulio galybės antradienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi ryžtingai ir vieningai reaguoti į Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų kūrimą ir raketų paleidimus.

Suomija, pripažindama ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę, pirmadienį pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis stiprinimo. Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimu įteisinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus mokymus ir karinę sąveiką, pagal Suomijos įstojimo į NATO balandžio mėnesį sąlygas.

Po kelias savaites trukusių intensyvių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje antradienio naktį išsiveržė ugnikalnis. Anksčiau iš žvejų miestelio Grindaviko buvo evakuota apie 4 000 žmonių, o netoliese esantis Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas buvo uždarytas.  Išsiveržimas įvyko maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko, o seisminis aktyvumas judėjo miesto link.

Kremlius antradienį pažadėjo apeiti į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtrauktą draudimą importuoti rusiškus deimantus. Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys ėmėsi precedento neturinčių finansinių ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją.  „Apskritai 12-asis paketas rodo, kad pramonės šakų, kurioms gali būti taikomos sankcijos, sąrašas yra galimai išsemtas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ slapta tęsė prekybą drabužiais Rusijoje, nors oficialiai, protestuodamas prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, iš jos rinkos pasitraukė, sakoma antradienį paskelbtame žurnalistiniame tyrime. Tarptautinė mažmeninės prekybos įmonė praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios paskelbė nutraukianti savo veiklą Rusijoje.

Jungtinė Karalystė ir Ukraina artimiausiomis savaitėmis pasirašys 10 metų laikotarpiui skirtą saugumo paktą, pranešė britų interneto leidinys „The Telegraph“ ir ukrainiečių žiniasklaida. Susitarime bus numatyta britų karinio jūrų laivyno patirtimi padėti Ukrainai kontroliuoti Juodąją jūrą, sakoma pranešime. Teigiama, kad taip pat numatoma finansinė pagalba ir keitimasis žvalgybiniais duomenimis.

Šiąnakt išsiveržus ugnikalniui Islandijoje adrenalino ieškotojai veržėsi tiesiai į įvykio vietą. Nepaisydami perspėjimų bei tykančio pavojaus, nutrūktgalviai neketina sustoti. Tuo metu tarp vietos gyventojų tvyro nežinia. Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose įvyko vulkaninis išsiveržimas.

Čekijos prezidentas ir NATO atsargos generolas Petras Pavelas mano, kad 2024 m. mūšio lauke Ukrainoje gali įvykti „reikšmingas pokytis“, o jo pasekmės priklausys nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje. Pasak Čekijos prezidento, „konflikto Ukrainoje raida rodo, kad kitais metais galime sulaukti tam tikrų reikšmingų pokyčių“. „Ir kol kas viskas rodo, kad tai nebus – geriausia šio žodžio prasme, – kaip mes norėtume.

Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose išsiveržė ugnikalnis. Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje, į šiaurę nuo žvejų miesto Grindaviko, prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min.

Tarptautinių stebėtojų grupė pirmadienį sukritikavo Serbijos pirmalaikius parlamento rinkimus dėl įvairių pažeidimų, opozicijai apkaltinus valdančiąją populistinę partiją sukčiavimu siekiant laimėti. Stebėtojai, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovus, kaltinimus pareiškė praėjus kelioms valandoms po to, kai Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paskelbė apie savo partijos pergalę parlamento ir vietos valdžios rinkimuose.

Paskelbdami pirminius rezultatus, pareigūnai pirmadienį patvirtino dešiniosios Serbijos pažangos partijos (SNS) pergalę savaitgalį vykusiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose. Remiantis išsamiais, bet nepatvirtintais rezultatais, SNS parlamento rinkimuose surinko maždaug 46 proc. balsų, o pirmaujanti opozicinė koalicija gavo tik 23,5 proc. balsų. Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius anksčiau pirmadienį jau paskelbė, kad jo populistinė partija SNS laimėjo sekmadienį vykusį balsavimą.

Po kelias savaites trukusių intensyvių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje antradienio naktį išsiveržė ugnikalnis. Anksčiau iš žvejų miestelio Grindaviko buvo evakuota apie 4 000 žmonių, o netoliese esantis Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas buvo uždarytas. Kaip skelbia BBC, išsiveržimas prasidėjo į šiaurę nuo miesto 22 val. 17 min. vietos laiku (00:17 val. Lietuvos laiku), pranešė Islandijos meteorologijos tarnyba.

Danija pirmadienį pranešė, kad finansiškai prisidės prie Švedijos Ukrainai dovanojamų pėstininkų kovos mašinų CV90 ir naujų transporto priemonių, skirtų Kyjivo kovai su Rusijos invazija, gamybos. Danija iš viso skirs 1,8 mlrd. Danijos kronų (242 mln. eurų). „Kartu su Švedijos vyriausybe nusprendėme bendrai finansuoti jau pradėtą (50 šarvuočių) dovanojimo akciją ir naujų pėstininkų kovos mašinų CV90 gamybą“, – sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

Tūkstančiai traktorių pirmadienį užblokavo Berlyno centrą, ūkininkams protestuojant prieš planuojamą žemės ūkio subsidijų mažinimą. Policija teigė, kad prie demonstracijos prisijungė 6 600 žmonių, o Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) nurodė, kad jų buvo nuo 8 iki 10 tūkstančių.

Bulgarija pirmadienį atšaukė rusiškų gamtinių dujų tranzito mokestį, po to, kai Vengrija pagrasino blokuoti ilgametį šalies siekį prisijungti prie Šengeno laisvojo judėjimo zonos. Skubiai balsuodami Bulgarijos įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė siūlymui atsisakyti 20 levų (10 eurų) už megavatvalandę (MWh) mokesčio rusiškoms dujoms, tiekiamoms dujotiekiu „TurkStream“, kuriuo jos nukreipiamos į Vengriją ir Serbiją.

Lenkijos vežėjai pirmadienį atnaujino didžiausio krovininių transporto priemonių punkto Ukrainos pasienyje blokadą po teismo nutarties, kuria vilkikų vairuotojams leista važiuoti per Dorohusko kontrolės punktą. Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokavo sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Vatikanas pirmadienį pritarė tos pačios lyties porų laiminimui, tačiau pabrėžė, kad bet koks palaiminimo prašymas neturėtų būti traktuojamas kaip katalikiškos apeigos ar atliekamas civilinių sąjungų arba vestuvių metu.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė apie oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Elono Musko platformą „X“, pagal įstatymą dėl neteisėto turinio internete. Procedūra pradėta išaiškinus dezinformacijos, susijusios su palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ spalio 7-osios atakomis Izraelyje.

Daugiau kaip tūkstančiui Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių gali tekti išvykti, pirmadienį televizijai TV3 sakė Pilietybės ir migracijos valdybos (PMLP) vadovė Maira Rozė. Pasak jos, maždaug 15,5 tūkst. Rusijos piliečių kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, o beveik 3 tūkst. – dėl laikino leidimo gyventi. Maždaug 2,2 tūkst.

Sekmadienio rytą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Filikstou mieste, Jungtinėje Karalystėje, buvo palaiminta viena pirmųjų tos pačios lyties porų Anglijoje. Švenčiant jų meilę ir įsipareigojimą viena kita, rytinės meilės bei tikėjimo maldos buvo skirtos dvasininkių porai Catherine Bond bei Jane Pierce. Tai įvyko tą pačią dieną, kuomet Vyskupų rūmai panaikino tos pačios lyties porų laiminimo sankcijas.

Europos Sąjungos šalys, panašu, pavargo nuo Vengrijos išsišokimų ir nuolatinio pagalių kaišiojimo į ratus, priimant sprendimus dėl pagalbos Ukrainai. „The Financial Times“ šaltiniai tvirtina, kad netgi pradėta svarstyti apie šios šalies suspendavimą nuo bendrų balsavimų, pasinaudojant Europos Sąjungos 7-uoju straipsniu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėja, kad Europa, ypač Baltijos šalys, Moldova ir Gruzija, turi rimtai vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. Tai jis pasakė gruodžio 16 d. publikuotame interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“. „Turime labai rimtai vertinti jo (V. Putino – red.) grasinimus Baltijos šalims, Gruzijai ir Moldovai. Tai nėra tik žvanginimas ginklais.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paskelbė, kad jo populistinė partija laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus. Oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį vėlai vakare. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po to, kai užsidarė rinkimų apylinkės, A. Vučičius jau buvo tvirtai įsitikinęs dešiniojo sparno Serbijos pažangos partijos (SNS) pergale.

Serbijoje sekmadienį vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuose dar vieną kadenciją tikriausiai laimės populistinė prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija, žadėjusi pažaboti infliaciją ir užtikrinti stabilumą po kelis mėnesius trukusių protestų. Remiantis „Ipsos“ apklausos rezultatais, A. Vučičiaus dešiniojo sparno Serbijos pažangos partija (SNS) turi dviženklę persvarą prieš opozicinę koaliciją.

Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad Lenkijos ir Ukrainos pasienyje šeštadienį žuvo ukrainietis sunkvežimio vairuotojas. Nurodoma, kad Krakoveco–Korčovos pasienio punkte jis pasijuto blogai ir šeštadienį, vežamas į ligoninę, mirė. „Suspilne“ nepranešė, kurioje sienos pusėje įvyko mirtis. Šią informaciją patvirtino Ukrainos tarptautinės krovinių vežėjų asociacijos ASMAP pareigūnas Volodymyras Balinas.

Šimtas pusnuogių Kalėdų Senelių su Snieguolėmis nesibaimindami šaltuko pasileido per Vengrijos sostinės Budapešto gatves. Šia akcija dalyviai rinko pinigus neišnešiotiems kūdikiams. O Rytų Vokietijoje po gatves traukiamas traktoriaus važinėjo didžiulis, beveik dviejų tonų svorio, tradicinis pyragas. Pusnuogiai Kalėdų Seneliai su Snieguolėmis lenktyniaudami lėkė Budapešto gatvėmis. Mieste termometro stulpeliai rodė apie nulį.

Užsitęsęs valdžios perdavimas Lenkijoje pasiekė finišo tiesiąją – Donaldas Tuskas su kompanija grįžo už valdžios vairo. Jei Briuselyje jo sugrįžimas sutiktas itin palankiai dėl proeuropietiškos jo pozicijos, Vilniuje nuotaikos gali būti santūresnės. Nes per praėjusį D. Tusko valdymą Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebuvo itin šilti, o į Vilnių iš aukšto žvelgusi Varšuva norėjo auklėti lietuvius.

Suomija kitą savaitę pasirašys gynybos susitarimą, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms bus suteikta galimybė naudotis 15 karinių bazių šios naujausios NATO narės teritorijoje, penktadienį pranešė suomių Gynybos ministerija. Pirmadienį Vašingtone gynybos ministras Antti Hakkanenas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasirašys bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (DCA), pranešė Užsienio reikalų ministerija. Tuomet sutartį turi patvirtinti šios Šiaurės šalies parlamentai.

Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, laivus ir kitą labai reikalingą įrangą. Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro) pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.

Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis bus modernizuojami keturi svarbūs valstybės kultūros objektai – Kauno centrinis paštas, Palangos kino teatras „Naglis“, Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerija ir Druskininkų M. K. Čiurlionio namų muziejus, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino visų keturių objektų paraiškos ES paramai gauti.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai. „Visada sakiau, kad jei kas nors nori pakeisti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Briuselyje diskutuojant apie Ukrainos ateitį ES surengė neplanuotą „kavos pertraukėlę“ pagrindiniam šio klausimo priešininkui – Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.  Juokingas epizodas įvyko po ketvirtadienį tris valandas trukusios diskusijos tarp Europos Sąjungos lyderių, praneša „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.

Europos lyderių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderių ketvirtadienį priimtą sprendimą pradėti narystės derybas su Ukraina vadina nauju istorijos puslapiu. „Naujas puslapis, istorinis puslapis atverstas, didžiuojuosi ES, kuri visgi sugebėjo rasti stiprybės ir galių priimti šitą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Kyjivui siekiant užsitikrinti tolesnę Vakarų paramą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį su netikėtu vizitu atvyko į Vokietiją, pranešė policija. Ukrainos prezidento atstovas spaudai  atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas teigė, kad kelionės tikslas – aplankyti JAV karinę bazę Vysbadene, iš kurios koordinuojama partnerių pagalba Kyjivui. Apie vizitą socialiniame tinkle „X“ taip pat užsiminė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.