JN.1 yra kilęs iš BA.2.86, arba Pirola, atmainos, dėl kurios mokslininkai buvo labai susirūpinę, skelbia CNN.
Praėjusią vasarą buvo baiminamasi, kad ši atmaina taip stipriai mutavusi, jog taps atspari net vakcinoms ar antikūnams, o galbūt sukels dar vieną ligos bangą, kaip 2021 m. sukėlė pirminis Omikron variantas. Taip neįvyko, tačiau BA.2.86 išliko ir kai kuriose šalyse, įskaitant JAV, augo labai lėtai. Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad jis taip ir nepradėjo plisti, nes galbūt prarado dalį savo gebėjimo užkrėsti mūsų ląsteles.
COVID-19 atmaina JN.1 plinta kur kas sparčiau
CDC duomenimis, nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio vidurio JN.1 paplitimas JAV padidėjo daugiau nei dvigubai. Panašu, kad virusui plisti padeda dažnesnės žmonių kelionės ir vis silpnėjantis imunitetas.
„Žvelgiant į augimo kreivę matyti, kad paplitimas gana smarkiai auga ir, atrodo, sutampa su Padėkos dienos laikotarpiu“, – sakė daktaras Shishi Luo, genomo sekos nustatymo bendrovės „Helix“ infekcinių ligų vadovas.
COVID-19 atmainų stebėtojai teigia, kad JN.1 per kelias savaites taps pagrindiniu koronaviruso variantu visame pasaulyje.
„Jau dabar gana aišku, kad jis labai konkuruoja su esamais Omikron XBB variantais ir, atrodo, kad jis yra pakeliui tapti kita, pasauliniu mastu dominuojančia, variantų grupe“, – sakė Gvelfo universiteto Ontarijuje evoliucijos biologas daktaras T. Ryanas Gregory‘s, stebintis viruso, sukeliančio COVID-19, evoliuciją.
Nauja mutacija padeda virusui išvengti mūsų imuniteto
Kolumbijos universiteto ir Kinijos mokslininkų tyrimai rodo, kad maždaug du kartus sumažėja mūsų antikūnų gebėjimas neutralizuoti šią koronaviruso atmainą. Nors tai nėra didelis sumažėjimas, jis gali reikšti, kad artėja dar viena infekcijų banga.
Keliose Europos šalyse, įskaitant Daniją, Ispaniją, Belgiją, Prancūziją ir Nyderlandus, stebimas JN.1 atvejų skaičiaus augimas, o kartu ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas. Virusas taip pat sparčiai plinta Australijoje, Azijoje ir Kanadoje.
Dėl silpnėjančio imuniteto tai vyksta ir Jungtinėse Valstijose. Pernelyg daug amerikiečių nusprendė atsisakyti naujausios vakcinacijos nuo COVID-19. Dėl to jų imunitetas nusilpo, o organizmas nebesugeba apsisaugoti nuo sunkiausių COVID-19 infekcijos padarinių. CDC (Ligų kontrolės ir prevencijos centro) duomenimis, gruodžio 9 d. naujausia COVID-19 vakcina buvo paskiepyta tik apie 18 proc. suaugusiųjų, t. y. maždaug tokia pat maža dalis gyventojų, kurie ją gavo praėjusiais metais.
CDC paragino gydytojus labiau stengtis, kad jų pacientai būtų paskiepyti – dar nėra per vėlu pasinaudoti skiepais.
CDC taip pat įspėjo, kad per pastarąsias keturias savaites hospitalizacijų dėl COVID-19 padaugėjo 51 proc. Kadangi hospitalizacijų dėl gripo ir RSV (Respiracinio sincitijaus viruso) taip pat daugėja, agentūra pažymėjo, kad ir toliau šiam skaičiui augant, gali būti ribojamas ligoninių pajėgumas.
Gera žinia
Neseniai Kolumbijos universiteto daktaro Davido Ho laboratorijoje atliktas tyrimas parodė, kad dabartinė COVID-19 vakcina, sukurta siekiant padidinti organizmo gebėjimą kovoti su XBB šeimos variantais, taip pat gerai apsaugo nuo BA.2.86 ir jo atšakų, įskaitant ir JN.1.
Ši išvada „patvirtina oficialią rekomendaciją plačiai taikyti atnaujintas COVID-19 vakcinas, kad visuomenė būtų dar labiau apsaugota“, – rašė tyrimo autoriai.
„Mažiau žmonių gauna stiprinamąją vakciną ir mažiau žmonių gauna Pakslovidą, antivirusinę priemonę, kuri gali sumažinti hospitalizavimo ir mirties nuo COVID-19 riziką, sakė Vašingtono universiteto Klinikinės virusologijos laboratorijos direktoriaus asistentas daktaras Alexas Greningeris.
„Buvo įdėta daug darbo, kad šios vakcinos ir vaistai būtų prieinami, todėl tiesiog labai liūdna, kai šios priemonės nenaudojamos“, – sakė jis.
COVID-19 statistika: 1171 naujas atvejis, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatytas 1171 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nebuvo užfiksuota, trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 531,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 34,7 procento.
COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.
Nuo šių metų gegužės laikęsis nedidelis sergamumas COVID-19 ėmė augti rugsėjo viduryje.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę du trečdaliai gyventojų.
