Europa

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Kaja Kallas mano, kad vien kalbos apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas reiškia žengti į Rusijos spąstus, rašo „Evropeiskaja pravda“. K. Kallas pažymėjo, kad klasikinė Rusijos derybų taktika susideda iš trijų etapų: pirmiausia Maskva reikalauja to, kas jai niekada nepriklausė, vėliau seka ultimatumai ir grasinimai panaudoti jėgą, o galiausiai mobilizuojami Vakarų balsai, pasirengę pasiūlyti Rusijai bū...

Lenkija ir maždaug 40 jos sąjungininkių penktadienį pasmerkė rusų dronų įsibrovimą į Lenkijos oro erdvę ir paragino Maskvą vengti tolesnių provokacijų.

Įkalintas Turkijos opozicijos atstovas, Stambulo meras Ekremas Imamoglu penktadienį stojo prieš teismą dėl kaltinimų suklastojus universiteto diplomą. Meras yra populiarus politikas, laikomas vieninteliu, galinčiu rinkimuose įveikti dabartinį  prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą. Kovo 19 d. jis buvo sulaikytas, o po kelių dienų įkalintas atliekant korupcijos tyrimą, kuris sukėlė didžiausius Turkijos gatvių protestus per daugiau nei dešimtmetį.

Sakartvelas penktadienį pranešė, kad sprogmenys, kuriuos kontrabanda gabeno du Ukrainos piliečiai, buvo vežami į Rusiją ir skirti sabotažo išpuoliui rengti.  Pareigūnai ketvirtadienį sulaikė du Ukrainos piliečius, įtariamus galingų sprogmenų kontrabanda į šalį iš kaimyninės Turkijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad po dronų incidento Lenkijoje, į Ukrainą atvyks karinė lenkų delegacija, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis pranešė penktadienį spaudos konferencijoje su Danijos užsienio reikalų ministru Larsu Lokke. „Ketvirtadienį laukiame karinės delegacijos iš Lenkijos atvykimo, kad jie galėtų dirbti su mūsų kariais. Šiandien tik Ukraina turi reikiamą patirtį, kaip atremti tokius iššūkius“, – sako jis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, penktadienį viešėdama Kyjive ir pirmą kartą naujose pareigose išvykusi vizito į užsienį, paskelbė apie sankcijas Rusijai. 100 naujų sankcijų įvestos Maskvos kariniam ir energetikos sektoriams, pranešė JK užsienio reikalų ministerija. Y. Cooper penktadienio rytą atvyko į Kyjivą, kur miesto geležinkelio stotyje ją pasitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Kremlius atmetė Vakarų nuogąstavimus dėl penktadienį prasidėjusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2025“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kaimyninės šalys įprastomis aplinkybėmis tiesiog stebėtų viena kitos karines pratybas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. „Tačiau dabar Vakarų Europa mūsų atžvilgiu laikosi priešiškos pozicijos, o tai šiose šalyse sukelia emocinę perkrovą“, – tvirtino jis.

Vokietijos vyriausybė penktadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų nepasitenkinimą dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę, kurį Berlynas laiko sąmoninga Maskvos provokacija. Užsienio reikalų ministerija platformoje „X“ parašė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai yra „pavojingi“ ir „nepriimtini“. „NATO vieningai gins mūsų Aljanso teritoriją ir saugumą“, – pabrėžė ministerija.

Vienas iš rusų, kuris dėl „techninių priežasčių“ buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo, yra Rusijos Valstybės Dūmos deputatas. Toks sprendimas priimtas remiantis ES Bendrojo Teismo nutartimi jo naudai, rašo „Evropeiskaja pravda“. Šaltinis nurodė, kad iš atnaujinto sankcijų sąrašo išbrauktas Rusijos pilietis yra Pavelas Ezubovas. Jo išbraukimą nulėmė 2025 m. birželio 25 d. ES Bendrojo Teismo sprendimas.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad pusšimčio Baltarusijos ir Vakarų šalių, įskaitant Lietuvos, piliečių paleidimas iš Baltarusijos įkalinimo įstaigų nėra tikra laisvė, tai – ir priverstinė deportacija. „Būkime sąžiningi, tai, kas įvyko vakar, nebuvo tikra laisvė. Tai buvo priverstinis deportavimas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį kalbėjo kelerius metus Lietuvoje gyvenanti S. Cichanouskaja.

NATO penktadienį sakė nematanti tiesioginės karinės grėsmės, kurią keltų Rusijos ir Baltarusijos pradėtos bendros karinės pratybos prie Aljanso rytinių sienų. „Raginame Rusiją ir Baltarusiją veikti prognozuojamai ir skaidriai, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė vienas NATO pareigūnas. NATO grėsmės nemato „Nematome jokios tiesioginės karinės grėsmės prieš jokią NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.

NATO turėtų paspartinti Baltijos šalių oro gynybos misijos steigimą, pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, penktadienį Rygos pilyje susitikęs su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi.

Europos lyderių koalicija įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Rusija neketina baigti karo Ukrainoje ir turi būti priversta sėsti prie derybų stalo. Dabar Europai tenka tartis su Baltaisiais Rūmais, kaip tai padaryti, praneša „Politico“. Per pastarąją savaitę vyko intensyvūs diplomatiniai vizitai, kurių metu aukšti pareigūnai iš abiejų Atlanto vandenyno pusių susitiko aptarti naujų finansinių apribojimų ir planų nutraukti Rusijos naftos bei dujų tiekimą.

Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį susitarė dar pusei metų pratęsti sankcijas daugiau nei 2,5 tūkst. Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, nurodė diplomatai. Šios sankcijos Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims buvo įvestos po to, kai Maskva daugiau nei prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 27 bloko valstybių narių ambasadoriai pritarė šiam žingsniui prieš pirmadienį nustatytą terminą.

Vokietijos kariuomenės generalinis inspektorius Carstenas Breueris, penktadienį apsilankęs Lietuvoje vykstančiose svarbiose karinėse pratybose, dar kartą patvirtino Vokietijos ryžtą ginti NATO sąjungininkes rytuose. Šios gynybos vadovo remarkos pasigirdo po šią savaitę įvykusio Rusijos išpuolio prieš Ukrainą, per kurį, Lenkijos teigimu, 19 rusiškų bepiločių orlaivių tyčia įskrido į jos oro erdvę.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sukritikavo Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, kaltindamas ją siekiu „įtraukti į karą“, rašo „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas apie Ursulos von der Leyen žodžius dėl Europos Sąjungos padėties, V. Orbanas pareiškė, kad „jau trejus su puse metų kenčiame nuo neigiamų karo pasekmių, nors su juo neturime nieko bendra“. Pasak jo, šie „Vakarų džentelmenai ir ponios“ „nori įtraukti mus į šį karą“, todėl reikia tam priešintis.

Danija investuos apie 58 mlrd. kronų (apie 8 mlrd. eurų) į naujas oro ir raketų gynybos sistemas, penktadienį pranešė šalies gynybos ministerija, minėdama karo Ukrainoje pamokas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ginklavimasis tapo socialdemokratų premjerės Mette Frederiksen vyriausybės prioritetu. „Dabartinė saugumo politikos situacija reiškia, kad antžeminė oro gynyba yra absoliutus prioritetas ginkluotųjų pajėgų plėtojime“, – pareiškime sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavadino Rusijos dronų skrydį virš Lenkijos nepriimtinu, tačiau, jo teigimu, toks incidentas buvo tikėtinas, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Negalima ignoruoti fakto, kad tai įvyko Lenkijoje. Lenkai yra mūsų draugai, nepriklausomai nuo dabartinės politinės situacijos. Jie – mūsų istoriniai sąjungininkai, mums artimi dvasia, todėl jie tikrai yra mūsų draugai“, – sakė jis.

 Albanija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, turinčia dirbtinio intelekto ministrę – tiksliau, ne dirbtinio intelekto reikalų ministrę, o virtualią ministrę iš pikselių ir kodų, kuriai funkcionuoti padeda dirbtinis intelektas, pranešė naujienų portalas „Politico“. Ji vardu Diella – „saulės šviesa“ albanų kalba – ir bus atsakinga už visus viešuosius pirkimus, ketvirtadienį paskelbė ministras pirmininkas Edis Rama.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimas į lenkų oro erdvę galėjo įvykti per klaidą. „Taip pat norėtume, kad dronų ataka prieš Lenkiją būtų buvusi klaida. Bet taip nebuvo. Ir mes tai žinome“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Lenkijos premjeras.

Baltarusija už mažiau nei 250 kilometrų nuo Lenkijos sienos stato slaptą karinę bazę, kurioje gali būti laikomos balistinės ir net branduolinės raketos, pranešė Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „TVP World“. Išanalizavę už 60 kilometrų nuo Minsko esančios vietovės palydovines nuotraukas, transliuotojo žurnalistai, bendradarbiaudami su Estijos leidiniais „Delfi Estonia“ ir „Eesti Ekspress“, nurodė, kad praėjusių metų birželį buvo ...

Kyjive pasirodė netikėti svečiai – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir princas Harry. Abu jie atvyko išreikšti paramos Ukrainai, pristatyti naujas pagalbos iniciatyvas ir dar kartą pasiųsti aiškią žinutę Maskvai, rašo „Kyiv Independent“. Sikorskio vizitas surengtas praėjus kelioms dienoms po didžiausio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę per masinį smūgį Ukrainai. Lenkijos pareigūnai šį incidentą apibūdina kaip „tyčinį“ išpuolį ir provokaciją.

Albanija tapo pirmąja pasaulio šalimi, paskyrusia ministrę, sukurtą dirbtinio intelekto pagalba. Jos vardas – Diella, išvertus iš albanų kalbos reiškiantis „saulės spindulius“. Naujoji ministrė bus atsakinga už viešuosius pirkimus, rašo „Politico“. Premjeras Edi Rama dar vasarą užsiminė, jog šalis galėtų turėti dirbtinio intelekto sukurtą ministrę. Tiesa, tuo metu daugelis netikėjo, kad idėja taip greitai virs realybe.

Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį ėmėsi veiksmų sustiprinti Lenkijos oro erdvės gynybą, o Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba rengiasi skubiam posėdžiui dėl Maskvos dronų jos teritorijoje. Varšuva šį incidentą, dėl kurio Lenkijos ir NATO pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį numušė kelis dronus, pavadino tyčiniu, precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalį, Aljansą ir Europos Sąjungą (ES). Maskva neigė, kad taikėsi į šalį, ir teigė, esą nėra jokių įrodymų, jog tai buvo rusiški dronai.

Pigūs Rusijos dronai atskleidė NATO silpnybes: Aljanso šalys buvo priverstos panaudoti milijardus kainuojančią ginkluotę, kad numuštų dronus. Ekspertai įspėja – tokia taktika neefektyvi, o Ukraina rodo, kad su šia grėsme galima kovoti daug paprasčiau ir pigiau. NATO narės neturi ekonomiškai efektyvių priemonių kovoti su pigiais Rusijos bepiločiais orlaiviais. Rusijos dronai įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti kelių milijonų vertės ginkluotės sistemomis.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo rytinio flango gynybą po šią savaitę įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.

Vėliausias dideles bendras karines pratybas Rusija ir Baltarusija surengė 2022 metais, o Maskva vos po kelių dienų pasiuntė savo karius į Ukrainą. Dabar abi artimos sąjungininkės vėl rengia karines pratybas, taip padidindamos įtampą regione. Karinių pratybų, pavadintų „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“, aktyvioji fazė Baltarusijoje prasideda penktadienį ir tęsis iki rugsėjo 16 dienos.

NATO rengia gynybines karines priemones, reaguodama į dronų ataką prieš Lenkiją, skelbia „Bloomberg“. Apie tai leidiniui kalbėjo anonimu likti pageidavęs šaltinis. Siekiama sustiprinti atgrasymą visoje aljanso rytinėje pusėje. Taip pat bus imtasi politinių priemonių. Pasak šaltinio, karinę reakciją koordinuos Europos sąjungininkų vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich, kuris yra atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turi suvokti, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tyčiojasi iš jo ir taikos iniciatyvų, skirtų karui Ukrainoje nutraukti, rašo „Ukrinform“. R. Sikorskis pabrėžė, kad gerbia D. Trumpo pastangas siekti taikos. „Mes visi – Ukrainos ir Rusijos kaimynai – norime, kad taika būtų atkurta.

Lenkų prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija nesileis įbauginama Rusijos dronų. K. Nawrockis apsilankė 31-ojoje taktinėje oro bazėje Poznanėje–Kšesine, vidurinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyje, praėjus dienai, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.  „Mes, lenkų tauta, esame tauta, kurios 1920-aisiais nesugebėjo įbauginti prie Varšuvos vartų stovėjęs sovietų kareivis.

Lenkijai paskelbus, kad jos oro erdvėje buvo numušta keliolika Rusijos bepiločių orlaivių, Vokietija nusprendė didinti savo įsipareigojimus rytiniame NATO sparne, naikintuvais vykdydama papildomas stebėjimo operacijas. Vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius sakė, kad Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – „padidins ir išplės“ virš Lenkijos vykdomas oro policijos funkcijas.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasidžiaugė Baltarusijos sprendimu išlaisvinti 52 politinius kalinius per prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio vizitą ir paragino paleisti juos visus.  „Jungtinės Valstijos palankiai vertina tolesnį politinių kalinių paleidimą Baltarusijoje po prezidento Trumpo įsikišimo“, – sakė administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Sakartvele ketvirtadienį sulaikytas didžiausios šalyje opozicinės grupuotės lyderis, šalies valdžiai imantis vis griežtesnių priemonių susidoroti su kitaminčiais iki kitą mėnesį įvyksiančių vietos rinkimų. Šis žingsnis žengtas po virtinės opozicijos lyderių, teisių gynėjų ir žurnalistų areštų, privertusių Vakarų šalių sostines susirūpinti dėl šioje Kaukazo šalyje nykstančios demokratijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad po mirties skirs aukščiausią JAV civilinį apdovanojimą – Laisvės medalį – nužudytam dešiniojo sparno aktyvistui Charlie Kirkui. „Man malonu pranešti, kad netrukus po mirties skirsiu Charlie Kirkui Prezidento laisvės medalį“, – per ceremoniją Pentagone, skirtoje pagerbti Rugsėjo 11-osios aukų atminimą, sakė D. Trumpas.  Ch.

17-metis kosovietis, įtariamas praėjusią savaitę subadęs Vokietijos profesinės mokyklos mokytoją, galėjo turėti religinių motyvų, ketvirtadienį pareiškė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras.  „Pradinė konfiskuotų duomenų laikmenų analizė rodo, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl religinių motyvų“, – Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamento vidaus reikalų komitetui sakė Herbertas Reulas.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė apie 8,6 mlrd. dolerių (7,33 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą 2026–2027 metų laikotarpiui. Ukraina, daugiau nei trejus metus kovojanti su plataus masto Rusijos invazija, šiuo metu siekia didesnės sąjungininkų paramos, kad galėtų atremti Maskvos puolimą. „Tai rodo, kad mūsų parama Kyjivui yra tvari“, – spaudos konferencijos metu sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.

Tarp pusšimčio ketvirtadienį Baltarusijos paleistų šios šalies ir Vakarų valstybių politinių kalinių yra ir garsus opozicionierius Mikalajus Statkevičius, pranešė teisių organizacija „Viasna“. Visgi nepriklausomas portalas „Naša Niva“ teigia, kad 69-erių metų vyras atsisako palikti šalį. 2010-aisiais į prezidentus kandidatavęs M. Statkevičius buvo nuteistas kalėti 14 metų po protestų, kilusių po ginčijamų 2020 metų rinkimų.

 Ketvirtadienį Europos Parlamente kilo audringos diskusijos, kai buvo atmestas kraštutinių dešiniųjų prašymas tylos minute pagerbti nužudytą JAV aktyvistą ir prezidento Donaldo Trumpo sąjungininką Charlie Kirką. Kraštutinių dešiniųjų, palaikančių glaudžius ryšius su D. Trumpo Baltaisiais rūmais, atstovai EP norėjo, kad ES parlamentas, kaip ir JAV Kongresas, tylos minute pagerbtų 31-erių metų Ch. Kirką.

Ketvirtadienį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Europos ligoninėse sparčiai plinta patogeninis grybelis Candidozyma auris. „Per dešimtmetį daugiausia atvejų užregistruota penkiose šalyse – Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje“, – teigiama ECDC pranešime spaudai. Candidozyma auris, anksčiau vadintas Candida auris, yra mielių grybelis, pirmą kartą atrastas Japonijoje 2009 metais.

Po telefoninio pokalbio su Lenkijos prezidentu, Donaldas Trumpas miglotai ir trumpai reaguoja į Rusijos dronų provokacijas Lenkijoje: socialiniame tinkle teparašė „Štai ir prasideda“. Savo ruožtu Varšuva iki gruodžio uždaro oro erdvę pasienyje su Baltarusija ir Ukraina. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nyderlandų naikintuvas F-35 skrieja virš Lenkijos. Būtent šio modelio naikintuvus pilotuojantys olandai numušė mažiausi tris į Lenkiją įskridusius rusiškus dronus.

Prancūzijos parlamento komitetas ketvirtadienį paragino jaunesniems nei 15 metų vaikams šalyje visiškai uždrausti naudotis socialiniais tinklais, o 15–18 metų paaugliams, pasak įstatymų leidėjų, turėtų būti taikoma naktinė „skaitmeninė komendanto valanda“. Šios rekomendacijos pateiktos komiteto teisininkų ataskaitoje, parengtoje po ilgus mėnesius trukusių konsultacijų su šeimomis, socialinių tinklų vadovais ir nuomonės formuotojais.

Rusijos dronų ataka Lenkijoje tam tikra prasme primena 2014-ųjų įvykius Kryme, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, rašo UNIAN. „Mano nuomone, baisiausia tai, kad šis puolimas primena Krymą. Psichologiškai. Kuo tai skiriasi? Tiesiog dabar vyksta technologinis karas. Dabar nereikia žmonių žaliose uniformose, „žaliųjų žmogeliukų“, kaip juos vadino, kurie tiesiog įžengė į jūsų teritoriją.

Ketvirtadienį Europos Teisingumo Teismas (ETT) panaikino Europos Komisijos sprendimą patvirtinti Vengrijos valstybės pagalbą dviem naujiems Pakso elektrinės branduoliniams reaktoriams. Europos Sąjungos aukščiausiojo teismo teisėjai teigė, kad Komisija turėjo išnagrinėti ne tik ES valstybės pagalbos taisykles, bet ir tai, ar jos atitinka ES viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus.

Slaptosios tarnybos Vidurio Europoje atskleidė pavojingą Baltarusijos šnipų tinklą. Tarp įtariamųjų – buvęs aukšto rango Moldovos žvalgybos pareigūnas, kuris, kaip teigiama, perdavinėjo valstybės paslaptis užsienio agentams, praneša „The Guardian“. Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo padalinys Eurojust pranešė, kad bendradarbiavo su Rumunijos, Čekijos ir Vengrijos institucijomis, siekdamas sulaikyti asmenį, įtariamą valstybės paslapčių perdavimu ir išdavyste.

Vokietijos tyrėjai ketvirtadienį atliko kratą kraštutinės dešinės įstatymų leidėjo Maximiliano Kraho biuruose, po to, kai žemuosiuose parlamento rūmuose buvo nubalsuota panaikinti jo parlamentinę neliečiamybę byloje, susijusioje su įtariamu Kinijos kyšininkavimu ir pinigų plovimu.

Rytinėje Latvijos dalyje nuo ketvirtadienio 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku iki rugsėjo 18 dienos bus uždaryta oro erdvė, spaudos konferencijoje pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas ir pridūrė, jog šį terminą bus galima pratęsti. Ministras pabrėžė, jog trečiadienio įvykiai Lenkijoje yra įžūlus NATO oro erdvės pažeidimas, tad Latvija turi veikti atitinkamai.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris paprašė, kad Peteris Mandelsonas būtų atšauktas iš Jungtinės Karalystės ambasadoriaus JAV pareigų, ketvirtadienį pranešė  šalies vyriausybė. Tokį sprendimą Dauning Strytas motyvavo P. Mandelsono laiškais liūdnai pagarsėjusiam JAV finansininkui Jeffrey Epsteinui.

Šiaurės Europos šalys ketvirtadienį renkasi Vienoje, kur tarsis dėl bendros pozicijos prieš dvejus metus truksiančias intensyvias derybas dėl kito septynerių metų ES biudžeto.